- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- 2-25-291/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Ieškovas
- L. J., L. K.
- Atsakovas
- I. K., E. K., K. R., A. K.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas, Inga Mekienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ( J.) ieškinį atsakovams: I. K., E. K., K. R., A. K., dėl bendro gyvenimo metu kartu įgyto ir sukurto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto lygių dalių nustatymo ir jo atidalijimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. K. ( J.) prašo patenkinti ieškinį ir nustatyti, jog ji ir jos sutuoktinis K. K., miręs (duomenys neskelbtini), iki jų santuokos bendrąja daline nuosavybe įgijo po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir prie jo buvusius kitus inžinerinius statinius: tvorą, kiemo aikštelę, šulinį, ir šį įgytą turtą bendrai pagerino ir valdė iki sutuoktinio mirties. Nurodo, jog ji nuo 1983m. gyveno su K. K. faktinėje šeimoje. Jie kartu nuomojosi butą, adresu (duomenys neskelbtini), turėjo bendras pajamas ir išlaidas, iš bendrų lėšų pirko reikiamus daiktus, maistą, mokėjo mokesčius ir tenkino socialinius, buitinius ir kitus poreikius. Tarp jų buvo susitarimas gyventi kaip šeima, nes tuo metu įregistruoti santuokos jie negalėjo dėl to, jog ji, t.y. ieškovė nebuvo nutraukusi ankstesnės santuokos. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus K. R. Kadangi šeima pagausėjo, jie nusprendė įsigyti gyvenamąjį namą, ir 1986m. gruodžio mėnesį K. K. vardu įsigijo, o 1986-12-22 įregistravo K. K. vardu gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Už namą jie sumokėjo 13000 rublių, kurie buvo bendrai sutaupyti. Kadangi iš esmės buvo susiklostę normalūs šeimyniniai santykiai, jai nekilo jokių abejonių dėl bendro gyvenimo ir bendrai įsigyjamo turto. Įsigiję gyvenamąjį namą, jie persikėlė gyventi į jį ir pradėjo namo rekonstrukcijos ir remonto darbus. Bendrai pirko statybines medžiagas, patys atliko tuos remonto darbus, kuriuos sugebėjo. (duomenys neskelbtini) jie įregistravo santuoką Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Pasitikėdami vienas kitu, bendrai įsigyto nekilnojamo turto, t.y. gyvenamojo namo neperregistravo Valstybės įmonėje Registrų centre kaip bendrosios jungtinės nuosavybės objekto. Taip pat neregistravo ir pagal patvirtintą projektą atliktų gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų, nors pats namas buvo perstatytas, išplėstas, pastatyti priestatas, šiltnamis.
Po namo nupirkimo, 1987 m. K. K. vardu su Gamybine butų ūkio valdyba buvo sudaryta griaunamo pastato (duomenys neskelbtini) pardavimo sutartis ir šį pastatą jie savo jėgomis nugriovę, o statybines medžiagas panaudojo nupirkto gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Rekonstrukciją vykdė pagal patvirtintą projektą bei 1987-12-21 K. K. vardu išduotą leidimą. Nors buvo numatyta, kad darbus reikia atlikti iki 1988-12-21, jie užsitęsė ir nėra baigti iki šiol.
1993 m. buvo paruoštas projektas priestatui prie gyvenamojo namo dirbtuvių, garažo bei oranžerijos įrengimui. Darbai pradėti, didelę jų dalį atliko, tačiau nebaigė ir VĮ Registrų centre neįregistravo.
Visos statybinės medžiagos buvo perkamos iš bendrų šeimos lėšų, taip pat iš bendrų pinigų atsiskaitoma su kitais asmenimis už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas.
1994-02-24 iš valstybės K. K., kaip asmens, kurio vardu įregistruoti pastatai, vardu iš bendrų lėšų įgijo po jais esantį ir gyvenamajam namui priskirtą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) gimė dukra A. K. Sutuoktinio sūnūs iš ankstesnės santuokos atsakovai I. ir E. K. lankydavosi jų namuose, t. y. ir nuomotame bute ir įsigytame name, tiek ji tiek sutuoktinis rūpinosi vaikais, jiems padėdavo materialiai. (duomenys neskelbtini) sutuoktinis K. K. mirė. Atsakovas I. ir E. K. yra mirusiojo turto paveldėtojai kaip ir jos vaikai K. ir A. K., tačiau sūnūs iš pirmos santuokos pageidauja paveldėti didesnę mirusio tėvo turto dalį nei priklauso jiems, todėl ji kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį prašo patenkinti, bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas Drąsutis Narmontas prašo patenkinti ieškinį visiškai ir priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas I. K. prašo ieškinį atmesti ir nurodo, jog tėvas K. K. gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) įsigijo už savo asmenines lėšas, nors ir gyveno tuo metu kartu su ieškove. Tėvas turėjo santaupų, už kurias ir įsigijo gyvenamąjį namą. Pardavęs savo turėtą automobilį, jis tas lėšas panaudojo namo priestato pamatų padarymui. Ieškovė negalėjo prisidėti nei savo lėšomis nei darbu, nes ji nedirbo, o augino vaiką. Atsakovo nuomone jis ir jo brolis turi teisę į didesnę paveldimo turto dalį, nes tėvas neteikė jiems išlaikymo.
Atsakovas E. K. prašo ieškinį atmesti ir nurodo, jog tėvas gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) įsigijo 1985m. už savo asmenines lėšas, nes su ieškove jie gyveno nesusituokę. Jų tėvas turėjo pakankamai lėšų namo įsigijimui ir jo rekonstrukcijai. Į namą ieškovė su sūnumi įsikėlė 1987m., tada buvo atliekama ir namo rekonstrukcija, prie kurios ieškovė taip pat nei lėšomis nei savo darbu neprisidėjo, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog gyvenamąjį namą jų tėvas K. K. įsigijo kartu su ieškove lygiomis dalimis.
Atsakovų I. K. ir Ę. K. atstovė advokatė Inga Mekienė prašo ieškinį atmesti, nes ieškovė neįrodė, jog ji ir K. K. buvo jungtinės veiklos sutarties dalyviai, ir nors gyveno kartu, bendrai ūkio netvarkė ir neturėjo vienodo tikslo sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise gyvenamojo namo ir kito nekilnojamojo turto.
Atsakovė A. K. ( Š.) prašo patenkinti ieškinį ir nurodo, jog atsakovai I. ir E. K. ir ji, yra vieno tėvo. Jai augant jos santykiai su atsakovais buvo normalūs, tačiau po tėvo mirties atsirado nesutarimai dėl palikimo, t. y. dėl gyvenamojo namo, į kurio didesnę dalį jie pretenduoja, bandydami įrodyti, jog jos tėvas K. K. gyvenamąjį namą įsigijo ir jį rekonstravo vienas pats, be ieškovės, t. y. jos motinos pagalbos. Tačiau kiek jai yra žinoma, jos tėvai dar iki gimstant broliui K. R., gyveno kartu kaip šeima, kartu nusipirko ir remontavo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji gimė.
Atsakovas K. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008). Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais, įskaitant ir liudytojų parodymus. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį.
Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-684/2015).
Pagal įstatymą ir kasacinio teismo praktiką sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip (CK 6.970 str. 2 d.). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2004; ir kt.).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir K. K. nuo 1984 m. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Iš pradžių jie gyveno nuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. R. Nors šalys santuokos nebuvo sudarę, K. K. įregistravo sūnų savo pavarde. Jau gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. K.. (6,7 b.l.) 1986m. gruodžio mėn. K. K. vardu jie įsigijo bei 1986-12-22 įregistravo gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Įsigytas namas buvo 40,17 kv m ploto. Kartu nupirkti ir kiti inžineriniai statiniai, kurių unikalus Nr.(duomenys neskelbtini): tvora, vartai, kiemo aikštelė, šulinys. (8,9 b.l.)
Aplinkybę, kad ieškovė ir K. K. kartu pradėjo gyventi ir vedė bendrą ūkį nuo 1984 metų patvirtina atsakovė A. K. ( Š.). Atsakovai I. ir E. K. taip pat neneigia tos aplinkybės, kad jų tėvas ir ieškovė tuo laikotarpiu gyveno kartu nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini) ir 1986 metais nusipirko gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) Nors atsakovai I. ir E. K. teisme patvirtino, kad jų tėvas gyveno su atsakove, jie teigia žinoję tą faktą, kad K. K. gyvenamąjį namą įsigijo tik savo lėšomis, ieškovei niekuo neprisidedant nei įsigyjant namą, nei jį rekonstruojant. Tačiau tokie atsakovų teiginiai kelia abejones, nes tuo metu jiems buvo 8-10 metų ir mažai tikėtina, ar jiems buvo žinoma apie suaugusių asmenų tarpusavio santykius, jų pajamas ir jų panaudojimą. Aplinkybę, jog ieškovė ir atsakovų tėvas gyveno kaip šeima nuo 1984m. patvirtino liudytojas D. V., kuris parodė, jog ieškovė ir K. K. 1984-1986m. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o jo tėvai buvo jų kaimynai. Jis bendravo su K., kartu su juo važiuodavo į kaimus rinkti senienų, kuriomis domėjosi K. K., todėl jam buvo žinoma, kad ieškovė ir K. K. gyveno kaip šeima, susilaukė sūnaus. Vėliau jis sužinojęs, kad K. šeimai pirko namą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį vėliau rekonstravo. Grįžęs iš tarnybos armijoje, jis dirbo pas K. K. jo name, nes ten buvo įrengta dviračių taisykla.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Tokių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą, o jų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos LR CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų šalių iš bendrų lėšų ir bendrai naudojamas.
Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, liudytojo parodymų visetą, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės, atsakovų liudytojo teiginiai apie ieškovės ir K. K. bendrą ūkį bei siekį sukurti bendrąją dalinę nuosavybę iš esmės sutapo su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, vadovaujantis įrodymų įvertinimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog ieškovė ir K. K. nuo 1984 metų, gyveno kartu, turėjo asmeninių lėšų ir pajamų, tvarkė bendrą ūkį, planavo bendrą ateitį, kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, todėl ieškinys tenkintinas visiškai pripažįstant, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) ,buvo sukurti sudėjus ieškovės ir K. K. lėšas per pusę bei bendru darbu. Atsakovų E. ir I. K. pateikti bendro pobūdžio atsikirtimai neigiant ieškovės ir jų tėvo K. K. bendrą gyvenimą, bendro ūkio vedimą, bendro turto įsigijimą bei sukūrimą vertintini kaip neįrodyti CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas atsakovams: I. K., E. K., K. K., A. K., tačiau atsakovų K. R. ir A. K. dalyvavimas procese iš esmės buvo formalus, šie atsakovai visiškai sutinka su ieškinio reikalavimais, davė ieškovei palankius paaiškinimus, jų pozicija yra priešinga atsakovų I. ir E. K. pozicijai byloje, todėl spręstina, kad ieškovės ir atsakovų K. ir A. K. ginčo byloje nėra, o į bylą šie atsakovai įtraukti tik todėl, kad turi teisę paveldėti mirusio tėvo turtą. Atsakovai I. K. ir E. K. viso bylos nagrinėjimo teisme metu prieštaravo ieškinio reikalavimams, nesutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl ieškinio reikalavimų, byla buvo inicijuota ir vyko teisme būtent dėl priešingų bei nesuderinamų ieškovės ir šių atsakovų pozicijų. Atsižvelgiant į atsakovų skirtingas pozicijas, elgesį byloje, jų procesinio elgesio įtaką proceso trukmei ir susidariusioms procese bylinėjimosi išlaidoms, spręstina, kad byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ir atsakovų I. K. ir E. K..
Ieškovė yra sumokėjusi 100 eurų žyminio mokesčio valstybei ir 1000 eurų už advokato suteiktas paslaugas. Ieškinį patenkinus, iš atsakovų I. K. ir E. K. priteistina po 550 eurų iš kiekvieno ieškovei L. K. (J.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti, kad L. K., ( J.) a/k (duomenys neskelbtini) ir K. K., a/k (duomenys neskelbtini) iki santuokos (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe įgijo po ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir prie jo buvusius kitus inžinerinius statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): tvorą, vartus, kiemo aikštelę, šulinį. Įgytą turtą bendrai pagerino bei valdė iki K. K. mirties (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš I. K. a/k (duomenys neskelbtini) 50 (penkiasdešimt) eurų žyminio mokesčio ir 500 (penkis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų ieškovei L. K. ( J.)
Priteisti iš E. K. a/k (duomenys neskelbtini) 50 (penkiasdešimt) eurų žyminio mokesčio ir 500 ( penkis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų ieškovei L. K. ( J.)
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.