- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- eA-1911-789/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01949-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- P. R.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) per dvi savaites priimti sprendimą dėl nuolatinės kliūties (techninės eismo reguliavimo priemonės – betoninių blokų) kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir aktą dėl minėtos kliūties pašalinimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Administraciją dėl galbūt neteisėtai įrengto įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas raštu Nr. A51-30814/19(2.9.4.9E-UK7) pareiškėją informavo, kad nuovaža įrengta neteisėtai ir pažeidžiant saugaus eismo reikalavimus, todėl skundas perduotas nagrinėti kitam skyriui pagal kompetenciją.
3. Pareiškėjas teigė, kad nors jis pakartotinai kreipėsi į Administraciją dėl sprendimo priėmimo, tačiau iki šiol prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninė eismo reguliavimo priemonė (betoniniai blokai) nėra pašalinta, yra akivaizdžiai vilkinama šį klausimą spręsti. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neinformavo jo apie kliūties šalinimo eigą, pareiškėjas teigė, jog buvo pažeistas Administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 30-1134 „Dėl kliūčių eismui pašalinimo vietinės reikšmės keliuose tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 19 punktas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad ginčo nagrinėjimas šioje administracinėje byloje yra netikslingas, nes Administracijos Saugaus miesto departamentas 2019 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą Nr. A270-2707/19(2.3.4.15-SM3) dėl laikinos kliūties kelyje, kuriuo buvo nuspręsta laikiną kelio užtvarą (betoninį kelio bortą) prie įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), laikyti neteisėtu ir jį pašalinti. Taigi atsakovas, vadovaudamasis Aprašu, 2019 m. birželio 27 d. pašalino pareiškėjo skunde minimą eismo kliūtį, t. y. ne tik jau yra priimtas pareiškėjo prašomas sprendimas, tačiau pašalinta ir eismo kliūtis, dėl kurios iš esmės kilo ginčas. Atsakovo tvirtinimu, jis visiškai išsprendė klausimą dėl laikinosios kliūties, esančios (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje, todėl šioje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko, kadangi net ir tuo atveju, jei būtų patenkintas pareiškėjo skundas, atsakovas būtų įpareigotas priimti sprendimą dėl laikinosios kliūties, tačiau, kaip jau minėta, sprendimas buvo priimtas 2019 m. birželio 20 d.
6. Atsakovas paaiškino, kad jis pagal kompetenciją atliko veiksmus, turinčius įtakos išsamiam skundo išnagrinėjimui, per visą laikotarpį nuo pareiškėjo skundo gavimo iki jo išnagrinėjimo. Atkreipė dėmesį, kad dėl objektyvių priežasčių – atlikto išsamaus tyrimo, viršijančio įprastinę veiklą, darbo krūvio bei darbuotojų trūkumo, sprendimus objektyviai galima priimti ne iš karto gavus pareiškėjų skundus, prašymus. Administracija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, nepažeidė jokių galiojančių teisės aktų. Tačiau net ir tuo atveju, jei atsakovas tariamai būtų pažeidęs teisės aktuose nustatytą terminą, nurodė, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Administracija, priimdama sprendimą dėl kliūties pašalinimo, turėjo atlikti išsamų tyrimą dėl jos atsiradimo.
7. Atsakovas nurodo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Administracija, vadovaudamasi Aprašo 19 punktu, apie kiekvieną sprendimą ir procesinį veiksmą informuodavo pareiškėją per protingą terminą (2019 m. vasario 15 d. raštais Nr. A51-15869/19(3.3.2.26E-SM) ir A51-15775/19(2.9.4.9E-UK7), 2019 m. balandžio 3 d. raštu Nr. A51-30400/19(3.3.2.26E-SM), 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. A51-30814/19(2.9.4.9E-UK7), 2019 m. gegužės 28 d. raštu A51-49664/19(3.3.2.26E-SM)).
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 25 d. su skundu kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti išvadą dėl įvažiavimo atitikties kelio saugumą užtikrinantiems reikalavimams dėl kelio elementų išdėstymo vienoje plokštumoje, taip pat imtis būtinų priemonių dėl nurodytos kelio dalies sutvarkymo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 15 d. raštu Nr. A51-15869/19 pareiškėjas informuotas, kad kreiptasi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl tyrimo atlikimo. Administracija 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. A51-30814/19(2.9.4.9E-UK7) informavo pareiškėją, kad jo skundas yra išsamiai nagrinėjamas, apklausiamas gyvenamojo namo savininkas. Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, atlikę tyrimą, užfiksavo, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra įrengta techninė eismo reguliavimo priemonė (betoniniai blokai), nors Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 „Dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 15.20 punktas nustato, kad eismo zonose draudžiama įrengti, eksploatuoti ar naudoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, užtvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius, informacinius ar kitokius stovus ir kt.) be leidimo, kuris išduodamas pagal Administracijos direktoriaus patvirtintą Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašą. Atsižvelgdamas į tai, pareigūnas apklausė namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininką, supažindino jį su Taisyklių reikalavimais ir atsakomybe už jų nevykdymą bei įpareigojo jį iki 2019 m. balandžio 1 d. pašalinti galbūt neteisėtai įrengtą techninę eismo reguliavimo priemonę (betoninius blokus). Pareigūnai atliko pakartotinį patikrinimą ir 2019 m. balandžio 2 d. užfiksavo, kad galbūt neteisėtai įrengta techninė eismo reguliavimo priemonė nepašalinta. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas iškviestas į Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrių administracinio nusižengimo protokolui surašyti, tačiau administracinė teisena buvo nutraukta.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 14 d. ir gegužės 24 d. pakartotinai kreipėsi į Administraciją, prašydamas susipažinti su administracinio nusižengimo nutarimu, surašytu asmeniui, kuris galbūt neteisėtai įrengė kelio bortą prie įvažiavimo, tačiau Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyrius 2019 m. gegužės 28 d. raštu Nr. A51-49664/19(3.3.2.26E-SM) atsisakė pareiškėjui suteikti informaciją.
12. Administracijos Saugaus miesto departamentas 2019 m. birželio 20 d. sprendime Nr. A270-2707/19(2.3.4.15-SM3) „Dėl laikinos kliūties kelyje“ pripažino, kad laikinasis kelio užtvaras (betoninis kelio bortas) prie įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), laikytinas neteisėtu ir nusprendė jį pašalinti. Atsakovas, vadovaudamasis Aprašu, 2019 m. birželio 27 d. pašalino pareiškėjo skunde minimą eismo kliūtį. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu klausimu yra ne tik priimtas pareiškėjo prašomas sprendimas, bet ir pašalinta eismo kliūtis, dėl kurios kilo ginčas.
13. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad Administracijos darbuotojai nėra priėmę jokio sprendimo dėl (duomenys neskelbtini) esančios techninės eismo reguliavimo priemonės (betoninių blokų) pašalinimo, yra akivaizdžiai vilkinama spręsti šį klausimą, teismas pažymėjo, kad iki 2019 m. birželio 15 d. buvo sprendžiamas klausimas dėl administracinio nusižengimo, vyko išsamus tyrimas, todėl objektyviai nebuvo įmanoma priimti sprendimo dėl ginčo eismo kliūties, kadangi bet kokia nustatyta aplinkybė galėjo turėti įtakos priimamam sprendimui. Teismas vertino, kad per visą laikotarpį nuo pareiškėjo skundo gavimo iki jo išnagrinėjimo atsakovas pagal kompetenciją atliko veiksmus, turinčius įtakos išsamiam skundo išnagrinėjimui. Atlikus tyrimą, 2019 m. birželio 20 d. Saugaus miesto departamentas priėmė sprendimą Nr. A270-2707/19(2.3.4.15-SM3) „Dėl laikinosios kliūties kelyje“, kuriuo kliūtis prie įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinta neteisėta ir nuspręsta ją pašalinti, o 2019 m. birželio 27 d. kliūtis pašalinta.
14. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad atsakovas vilkino skundo nagrinėjimo procesą, teismas pažymėjo, jog Administracija atliko išsamų tyrimą bei nepažeidė galiojančių teisės aktų. Administracija, priimdama sprendimą dėl kliūties pašalinimo, turėjo atlikti išsamų tyrimą dėl jos atsiradimo, kadangi kliūties pašalinimas (tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad jis yra neteisėtas) galėjo sukelti didesnes pasekmes nei sprendimo priėmimo atidėjimas.
15. Atsižvelgdamas į tai, kad Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas buvo apklaustas, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui buvo nustatytas terminas pačiam pašalinti neteisėtai įrengtą eismo kliūtį, kliūtis šiuo metu jau yra pašalinta, teismas padarė išvadą, kad Administracija nevilkino skundo išnagrinėjimo. Administracija skundą išnagrinėjo išsamiai bei eismo kliūtį pašalino kiek įmanoma operatyviau (sprendimas dėl eismo kliūties pašalinimo buvo priimtas 2019 m. birželio 20 d., o kliūtis faktiškai pašalinta 2019 m. birželio 27 d.).
16. Teismas kaip nepagrįstą vertino pareiškėjo argumentą, kad jis nebuvo informuojamas apie kliūties šalinimo eigą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apie kiekvieną priimtą sprendimą ir atliktą procesinį veiksmą atsakovas informuodavo pareiškėją per protingą terminą (2019 m. vasario 15 d. raštais Nr. A51-15869/19(3.3.2.26E-SM) ir A51-15775/19(2.9.4.9E-UK7), 2019 m. balandžio 3 d. raštu Nr. A51-30400/19(3.3.2.26E-SM), 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. A51-30814/19(2.9.4.9E-UK7), 2019 m. gegužės 28 d. raštu A51-49664/19(3.3.2.26E-SM)).
17. Teismas nenustatė Administracijos neteisėtų (vilkinimo) veiksmų ir konstatavo, kad atsakovas veikė įstatymų nustatytose ribose, laiku informavo pareiškėją apie visą skundo nagrinėjimo ir kliūties šalinimo proceso eigą, o pareiškėjas nepagrindė reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus objektyviais įrodymais, todėl nėra pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti.
III.
18. Pareiškėjas P. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
19. Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. sausio 25 d. su skundu kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti išvadą dėl įvažiavimo atitikties kelio saugumui keliamiems reikalavimams dėl kelio elementų išdėstymo vienoje plokštumoje, taip pat imtis būtinų priemonių dėl nurodytos kelio dalies sutvarkymo, nes pavojingas kelio elementų išdėstymas kelia grėsmę eismo saugumui. Šias aplinkybes pareiškėjas kelis kartus akcentavo teismo posėdyje, tačiau teismas jas netinkamai įvertino. Administracija priėmė sprendimą dėl laikinosios kliūties pašalinimo 2019 m. birželio 20 d., tačiau kartu nebuvo priimtas aktas, o šalinant kliūtį pareiškėjas nebuvo pakviestas dalyvauti.
20. Pareiškėjas teigia, kad nurodytos aplinkybės yra esminės, nes, jam dalyvaujant vietoje šalinant kliūtį, būtų galima iš karto pašalinti visas kliūtis, o ne jų dalį. Faktinė kelio būklė išliko tokia pati – pašalinus iš griovio betoninį bloką, liko nepašalintas pats griovys. Be to, pašalinus betoninį bloką, žemėje liko įkasta dar vieno betoninio bloko dalis. Taip pat pašalinus betoninį bloką, liko išderinti kelio ir kelio dalyje esančio įvažiavimo lygiai. Toks kelio elementų išdėstymas kelia grėsmę eismo saugumui ir laikytinas kliūtimi kelyje.
21. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytas reikšmingas aplinkybes, neįvertino, jog 2019 m. birželio 20 d. sprendimas priimtas pavėluotai dėl laikinosios, o ne nuolatinės kliūties kelyje. Taip pat nėra priimtas aktas, numatytas Aprašo 23 punkte. Šie dokumentai yra būtini tam, kad suinteresuoti asmenys neatstatytų bloko ir sutvirtintų griovį, siekdami išsaugoti kelio išderinimus.
22. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi pripažinti nuolatine kliūtimi kelyje ne tik įkastą betoninį bloką, bet ir patį griovį, kuris yra pavojingas eismui, kaip ir įkasti betoniniai blokai.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
24. Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situacija?, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei teisiškai įvertino visas reikšmingas teisines ir faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą bei motyvuota? sprendimą.
25. Atsakovo teigimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokias materialiosios ar proceso teisės normas, priimdamas sprendimą, pažeidė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, papildydamas jį argumentais, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo jo nurodytas reikšmingas aplinkybes ir dėl to sprendime padarė klaidingas išvadas. Tačiau vien tai, kad teismas vertino esmines bylos aplinkybes ne taip, kaip jas siūlė vertinti pareiškėjas, arba tai, kad teismas išsamiai nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo argumentų, kurie apskritai buvo nesusiję su nagrinėta administracine byla, nesudaro pagrindo pripažinti šį sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.
26. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas vien tais pačiais deklaratyviais, jokio objektyvaus faktinio ir teisinio pagrindo neturinčiais teiginiais. Nenurodydamas, kokias būtent materialiosios ar proceso teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, akivaizdu, kad apeliacinį procesą pareiškėjas pradėjo tiesiog siekdamas pakartotinio šios administracinės bylos nagrinėjimo – galimybės pakartotinai išdėstyti savo turimą subjektyvų vertinimą, nulemtą iš esmės klaidingo įsivaizdavimo apie savo tariamai turimas ir pažeistas procesiniuose dokumentuose neįvardijamas teises. Pareiškėjas nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl jo apeliacinis skundas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų turinio reikalavimų.
Atsiliepimas
27. Atsakovas teigia, kad ginčo nagrinėjimas tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje yra netikslingas, kadangi Administracijos Saugaus miesto departamentas 2019 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą Nr. A270-2707/19(2.3.4.15-SM3) „Dėl laikinos kliūties kelyje“, kuriuo buvo nuspręsta laikiną kelio užtvarą (betoninį kelio bortą) prie įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), laikyti neteisėtu, keliančiu pavojų asmenų saugumui, ir jį pašalinti. Atsakovas, vadovaudamasis Administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 30-1134 patvirtintu Kliūčių eismui pašalinimo vietinės reikšmės keliuose tvarkos aprašu, 2019 m. birželio 27 d. pašalino pareiškėjo skunde minimą eismo kliūtį, t. y. jau yra priimtas pareiškėjo prašomas sprendimas ir pašalinta ir eismo kliūtis, dėl kurios iš esmės kilo ginčas.
28. Atsakovas nurodo, kad, pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą, gatvės gyvenamosiose vietovėse priskiriamos vietinės reikšmės keliams, o šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgdama į gatvėms remontuoti skiriamas lėšas, prižiūri ir remontuoja gatves tik Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijoje (Vilniaus miesto savivaldybės ribose esančioje valstybinėje žemėje, neišnuomotoje ar kitais būdais nesuteiktoje naudotis fiziniam ar / ir juridiniam asmeniui). Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1424 yra patvirtintas Vietinės reikšmės kelių sąrašas, pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybė prižiūri ir taiso jos teritorijoje esančias tik vietinės reikšmės gatves. Visos kitos gatvės, privažiavimo keliai, kiemų važiuojamoji dalis yra priskiriami prie vidaus kelių, kuriuos prižiūri šių kelių savininkai, nuomininkai ar naudotojai. (duomenys neskelbtini) neįtraukta į Vietinės reikšmės kelių sąrašą, todėl Administracija neturi teisinio pagrindo priimti sprendimų dėl (duomenys neskelbtini) esančių objektų ar jų remontuoti. Administracija priėmė 2019 m. birželio 20 d. raštą tik dėl to, jog buvo pagrįstas pagrindas konstatuoti ginčo kelio pavojų aplinkiniams. Pašalinus bloką, pavojus išnyko, todėl tolesnis galimas gatvės remontas priklauso ne Administracijos kompetencijai.
29. Atsakovas pažymi, kad administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio išsprendimas vienaip ar kitaip modifikuotų ginčo teisinius santykius. Ginčai, kurie nesukelia šalims realių teisinių pasekmių, yra nenagrinėti administracinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Administracija visiškai išsprendė klausimą dėl laikinosios kliūties, esančios (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje, šioje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko. Net ir tuo atveju, jei būtų patenkintas pareiškėjo skundas, atsakovas būtų įpareigotas priimti sprendimą dėl laikinosios kliūties, tačiau šis sprendimas buvo priimtas 2019 m. birželio 20 d., todėl svarstytinas klausimas dėl administracinės bylos nutraukimo.
30. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad 2019 m. birželio 20 d. sprendimas buvo priimtas pavėluotai. Teigia, kad iki pat 2019 m. birželio 15 d. buvo sprendžiamas klausimas dėl administracinio nusižengimo, vyko išsamus tyrimas, todėl objektyviai nebuvo įmanoma priimti sprendimo dėl ginčo eismo kliūties, kadangi bet kokia nustatyta aplinkybė galėjo turėjo įtakos dėl ateityje priimamo sprendimo. Per visą laikotarpį nuo pareiškėjo skundo gavimo iki jo išnagrinėjimo atsakovas pagal kompetenciją atliko veiksmus, turinčius įtakos išsamiam skundo išnagrinėjimui, o, atlikęs tyrimą, priėmė sprendimą ir pašalino kliūtį.
31. Atsakovas dėl objektyvių priežasčių gali priimti sprendimus ne iš karto gavęs pareiškėjų skundus, prašymus. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nepažeidė jokių galiojančių teisės aktų. Tačiau net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atsakovas pažeidė teisės aktuose reglamentuotą terminą, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, šio termino pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą.
32. Administracija neturėjo pareigos šalinant kliūtį kviesti dalyvauti pareiškėją. Atsakovas informuodavo pareiškėją apie kiekvieną sprendimą ir procesinį veiksmą per protingą terminą.
Žemesnės instancijos teismas
33. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir išsamiai, visapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai atskleidė ginčo esmę. Pirmosios instancijos teismas pateikė detalu? įvertinimą ir pagrindimą dėl visų pareiškėjo skunde išdėstytų esminių aplinkybių ir motyvu?, darančių įtaką sprendimo priėmimui. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos išvadomis ir situacija? vertina skirtingai, atsakovo nuomone, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir Administracijos įpareigojimo priimti sprendimą dėl nuolatinės kliūties (techninės eismo reguliavimo priemonės – betoninių blokų) kelyje bei aktą dėl minėtos kliūties pašalinimo.
35. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Administracija 2019 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą Nr. A-270-2707/19(2.3.4.15-SM3), kuriuo nusprendė laikiną kelio užtvarą (betoninį kelio bortą) prie įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), laikyti neteisėtu ir jį pašalinti, Administracija 2019 m. birželio 27 d. kliūtį pašalino, pareiškėjo skundą atmetė.
36. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Nurodo, kad Administracija priėmė sprendimą dėl laikinosios kliūties pašalinimo, tačiau nebuvo priimtas aktas, o šalinant kliūtį pareiškėjas nebuvo pakviestas dalyvauti. Teismas neįvertino, kad Administracijos 2019 m. birželio 20 d. sprendimas priimtas dėl laikinosios, o ne dėl nuolatinės kliūties kelyje pašalinimo.
37. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
38. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2021 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-190-552/2021 ir kt.).
39. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-487-552/2021 ir kt.).
40. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 25 d. su prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti išvadą dėl įvažiavimo atitikties kelio saugumui keliamiems reikalavimams dėl kelio elementų išdėstymo vienoje plokštumoje, imtis būtinų priemonių dėl kelio dalies sutvarkymo, nes pavojingas kelio elementų išdėstymas kelia grėsmę eismo saugumui, informuoti apie statybą leidžiančius dokumentus.
41. Administracijos Saugaus miesto departamentas 2019 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. A270-2707/19(2.3.4.15-SM3) „Dėl laikinos kliūties kelyje“ pripažino, kad pareiškėjo skunde pateikta informacija dėl neteisėtai įrengto kelio užtvaro (betoninio kelio borto) prie neteisėtai įrengto įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pasitvirtino, ir nusprendė laikinąjį kelio užtvarą (betoninį kelio bortą) prie įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), laikyti neteisėtu ir jį pašalinti.
42. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad Administracija 2019 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. A-270-2707/19(2.3.4.15-SM3), kuriuo nusprendė laikiną kelio užtvarą (betoninį kelio bortą) prie įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), laikyti neteisėtu ir jį pašalinti, įvykdė pareiškėjo reikalavimą, 2019 m. birželio 27 d. kliūtį pašalino, ir, atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo skundą atmetė.
43. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, įvertino byloje pateiktus įrodymus, išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą, laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas neįvertino ir neištyrė byloje pateiktų įrodymų bei netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Administracija priėmė sprendimą dėl laikinosios kliūties, o ne dėl nuolatinės kliūties pašalinimo, nebuvo priimtas Apraše nurodytas aktas, pareiškėjas nebuvo pakviestas dalyvauti šalinant kliūtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie pareiškėjo skundo argumentai yra susiję su Administracijos 2019 m. birželio 20 d. sprendimu, tačiau šio Administracijos sprendimo teisėtumo klausimas nėra nagrinėjamo ginčo dalykas. Minėta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Administraciją per dvi savaites priimti sprendimą dėl nuolatinės kliūties (techninės eismo reguliavimo priemonės – betoninių blokų) kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir aktą dėl minėtos kliūties pašalinimo, t. y. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Byloje nustatyta, kad Administracija 2019 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą Nr. A-270-2707/19(2.3.4.15-SM3), kuriuo, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. sausio 25 d. prašymą, pripažino laikinosios kelio užvarą (betoninį kelio bortą) neteisėtu ir jį pašalino. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina Administracijos sprendimas (jo dalis), nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Administracija nėra išsprendusi pareiškėjo 2019 m. sausio 25 d. prašymo, vilkina jo išsprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos priimtu sprendimu, turi teisę jį ginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka.
45. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 3 d. su papildomu prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas imtis papildomų priemonių pašalinti likusį betoninį bloką bei išlyginti kelio gruntą. Administracija 2019 m. liepos 31 d. raštu pareiškėjui atsakė, kad artimiausiu metu nėra numatytų papildomų darbų žalioje zonoje prie (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą pirmosios instancijos teismui, prašydamas įpareigoti Administraciją per dvi savaites priimti sprendimą dėl nuolatinės kliūties ir aktą dėl kliūties pašalinimo darbų atlikimo, t. y. pašalinti likusį betoninį bloką bei atstatyti kelio lygį užpildant žvyro skaldos mišiniu arba kita tinkama statybine medžiaga duobę, esančią prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti.
46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Administracijos vilkinimo atlikti veiksmus – išnagrinėti jo 2019 m. sausio 25 d. prašymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas pareiškėjo prašymas yra išnagrinėtas, dėl jo yra priimtas 2019 m. birželio 20 d. sprendimas.
47. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015 ir kt.). Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus.
48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis ABTĮ reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.