Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laurai Škielaitei - Tiškevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei G. M., trečiajam asmeniui A. G. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. G. M. nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. buvo įrašyta į Probacijos tarnybos registrą, nes 2016 m. rugpjūčio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteista pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 ir 3 dalį, priežiūros pabaiga buvo numatoma 2018 m. rugpjūčio 24 d.. 2017 m. balandžio 16 d. būdama neblaivi ji ir L. Š. konfliktavo vaiko E. Š. akivaizdoje. 2019 m. vasario 22 d. Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi su prašymu į Šiaulių apylinkės teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir leido paimti E. Š. iš jos tėvų: G. M. ir L. Š.. 2019 m. kovo 1 d. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, vadovaujantis LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 3 dalimi bei 2019 m. vasario 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai pateikė nurodymą nustatyti E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją globą ir paskirti nepilnamečiam vaikui laikinąjį globėją, labiausiai atitinkantį jo interesus. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. A-325 E. Š. nuo 2019 m. kovo 1 d. nustatyta laikinoji globa A. G. šeimoje, adresu: (duomenys neskelbtini). E. Š. laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas A. G.. G. M. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) ir nesiekia susigrąžinti savo dukters E. Š.. L. Š. 2020 m. vasario 6 d. ieškovui pateikė paaiškinimą, kuriame teigia, kad nenori auginti savo dukters E. Š. ir nelaiko savęs jos tėvu. 2020 m. vasario 6 d. gautas Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų raštas, kuriame teigiama, kad nuo 2019 m. sausio 31 d. L. Š. šeimai Globos namų direktoriaus įsakymu pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas. Atvejo vadybos posėdis dėl laikinos globos peržiūros įvyko 2020 m. sausio 20 d. Atsižvelgiant į atvejo vadybos posėdyje dalyvavusių asmenų nuomones, prašoma kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo vaiko E. Š. atžvilgiu. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai 2020 m. vasario 10 d. raštu informavo, kad E. Š. tėvai L. Š. ir G. M. vaiku visiškai nebesidomi, jos nelanko, nepalaiko jokio ryšio. L. Š. pagalbos plane numatytų įsipareigojimų nevykdė.

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Laura Škielaitė - Tiškevičienė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti dėl visų reikalavimų, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje.

7. Atsakovė G. M. teismo posėdyje nedalyvavo, ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas į teismo posėdį jai įteikti tinkamai, t. y. vadovaujantis CPK 130 straipsniu, t. y. viešo paskelbimo būdu, tačiau ji atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Faktinės bylos aplinkybės

8. Dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra G. M. (b. l. 7). Rašytiniu prašymu vaiko močiutė K. G. pranešė, kad jos dukra G. M. yra sulaikyta (duomenys neskelbtini), ir anūkė E. Š. nuo 2018 m. gegužės 27 d. gyvena pas ją, o ji ja rūpinasi ir išlaiko (b. l. 15). 2019 m. sausio 29 d. ieškovas nustatė 1 grėsmės lygį vaikui ir inicijavo atvejo vadybos procesą L. Š. šeimai (b. l. 24-30). 2019 m. vasario 21 d. atvejo vadybos posėdyje L. Š. kategoriškai atsisakė toliau rūpintis E. Š., nes jis nėra biologinis mergaitės tėvas. Atvejo vadybos posėdyje dalyvavusi K. G., G. M. motina, paaiškino, jog dukra sulaikyta (duomenys neskelbtini), laukia teismo (b. l. 43-59). E. Š. 2019 m. vasario 21 d. laikinai apgyvendinta pas K. G. (b. l. 60). 2019 m. vasario 22 d. Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi su prašymu į Šiaulių apylinkės teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad G. M. sulaikyta Lenkijos Respublikoje dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, o vaiko tėvas L. Š. atsisako rūpintis savo dukra, nurodydamas, jog neturi galimybių ir nenori rūpintis E., nes pasidarė DNR tyrimą, kuris parodė, jog jis nėra biologinis vaiko tėvas (b. l. 70). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartimi leista paimti E. Š. iš jos tėvų: G. M. ir L. Š. (b. l. 71). A. G. pateikė prašymą nustatyti E. Š. laikiną globą ir jį paskirti globėju, nes G. M. yra (duomenys neskelbtini), su dukra bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis tik kartą per savaitę, išlaikymo dukrai reguliariai neteikia. Į Lietuvą grįžti nenori ir dukters pasiimti nesiruošia (b. l. 90). 2019 m. kovo 1 d. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 3 dalimi bei 2019 m. vasario 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai pateikė nurodymą nustatyti E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją globą ir paskirti nepilnamečiui vaikui laikinąjį globėją, labiausiai atitinkantį jo interesus (b. l. 74). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. A-325 E. Š. nuo 2019 m. kovo 1 d. nustatyta laikinoji globa A. G. šeimoje, adresu: (duomenys neskelbtini). E. Š. laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas A. G.. 2020 m. vasario 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų rašte nurodyta, kad nuo 2019 m. sausio 31 d. L. Š. šeimai Globos namų direktoriaus įsakymu pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas. Atvejo vadybos posėdis dėl laikinos globos peržiūros įvyko 2020 m. sausio 20 d. Atsižvelgiant į atvejo vadybos posėdyje dalyvavusių asmenų nuomones, prašoma kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo vaiko E. Š. atžvilgiu (b. l. 92.)

9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, nutarta iš civilinės bylos Nr. e2-5553-1051/2020 išskirti į atskirą civilinę bylą ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinio reikalavimus atsakovui L. Š., trečiajam asmeniu A. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, išlaikymo priteisimo ir sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-10362-797/2019 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-04821-2019-9) pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovei G. M., trečiajam asmeniui A. G. dėl tėvystės nuginčijimo (b. l. 176-177).

10. Atsakovė G. M. Lietuvoje nedirbanti (b. l. 114, 117). Bausta administracine tvarka: už tai, kad 2017 m. balandžio 16 d. būdama neblaivi ji ir L. Š. konfliktavo vaiko E. Š. akivaizdoje, bei 2015 m. birželio 29 d. už narkotinių medžiagų be gydytojo paskyrimo vartojimą ( b. l. 95-96). G. M. 2016 m. rugpjūčio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteista pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 ir 3 dalį, nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. buvo įrašyta į Probacijos tarnybos registrą, priežiūros pabaiga 2018 m. rugpjūčio 24 d., bei turimi duomenys apie 2019 m. birželio 6 d. įvykdytą nusikalstamą vieką (duomenys neskelbtini) (b. l. 97-104).

Dėl motinos valdžios apribojimo

11. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

12. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09 § 78). Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovei jos vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovė nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo vaiku, savo vaiko neaugina nuo 2018 m. liepos mėnesio, ir, kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.

14. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

15. Aplinkybės, kad atsakovė nesirūpina savo vaiku, nesidomi jos ugdymu, sveikata, neteikia išlaikymo, leidžia manyti, jog atsakovė yra visiškai abejinga savo vaikui ir nenori dalyvauti jo gyvenime. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, jog atsakovė neišreiškė noro ir nepradėjo procedūrų dėl vaiko susigrąžinimo, nesidomi vaiko ugdymu, sveikata ir socialiniu gyvenimu, tarpusavio bendravimo su vaiku nėra ir vaikui išlaikymo neteikia. Teismas neturi jokių duomenų, kad atsakovė nori auginti dukrą pati ir, kad gali užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo pareigų vaikui, o tai sudaro pagrindą atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią jos vaiko E. Š. atžvilgiu.

16. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad atsakovė neatliko ir neatlieka motinos pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, iki šiol savo veiksmais darė žalą nepilnamečiam vaikui, nesugeba pasirūpinti vaiku, jos auklėjimu, priežiūra. Taip pat byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė turėtų sąlygas, kurios galėtų užtikrinti pačiai auginti savo nepilnametį vaiką ir visapusiškai juo rūpintis, nepažeidžiant vaikų teisių ir interesų, suteikiant jai gyvenamąjį būstą, saugią aplinką ir būtinas gyvenimo sąlygas.

17. Teismas daro išvadą, jog šiuo metu nėra jokių duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, kad atsakovės gyvenimo būdas iš esmės pasikeis. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai). Apribojus atsakovei motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

18. Sprendimas dalyje dėl motinos valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis

19. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir 3 dalis). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

20. Kaip jau minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

21. Byloje duomenų nėra, kad atsakovė G. M. turi kitų nepilnamečių vaikų, kuriuos turėtų pareigą išlaikyti. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), Lietuvoje nedirba, ar turi darbą (duomenys neskelbtini), duomenų nėra. Trečiasis asmuo A. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), ar turi ten darbą nežino. Be to, jis teigė, kad vaiko motina, t. y. atsakovė, vaikui išlaikymo iš vis neteikia, buvo atsiuntusi gal 100 Eur vieną kartą.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

23. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė yra darbingo amžiaus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turi sveikatos problemų. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, o vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėtinu atveju, atsakovė turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jos nepilnamečio vaiko, kuri negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomi nuo tėvų (globėjų), poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių.

24. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padaręs išvadą, kad ieškovo ieškinyje nurodyta 150 Eur suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra adekvati ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė G. M. neturi kitų išlaikytinių, yra darbingo amžiaus ir byloje nėra duomenų apie galimas jos rimtesnes sveikatos problemas, teismas sprendžia, kad nagrinėtinu atveju, šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės G. M. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. Š. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 21 d., iki vaiko pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis), o išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirtinas laikinasis globėjas A. G. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

25. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

26. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

27. Šiuo metu E. Š. yra nustatyta laikinoji globa. Laikinuoju globėju yra paskirtas A. G.. Ieškovas prašo nustatyti E. Š. gyvenamąją vietą kartu su A. G. iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo, todėl nepilnamečio vaiko E. Š. gyvenamoji vieta iki Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumentų dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje E. Š. buvimo vietoje, pas laikinąjį globėją A. G., adresu (duomenys neskelbtini).

28. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai. CPK papildytas 496¹ straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos ir vaiko globėjo paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 5 punktą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė G. M. būtų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl patenkinus reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo bei patenkinus ieškinio dalį dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo priteisimo, iš atsakovės G. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 75,00 Eur žyminio mokesčio už tėvų valdžios apribojimą, 40,50 Eur ((150 Eur x 1 vaikas) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. - žyminis mokestis už priteistą išlaikymo dydį vaikui, viso 115,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

30. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. 20,72 Eur, iš atsakovės G. M. valstybei priteistinos 20,72 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti pas laikinąjį globėją – A. G., adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 115,50 Eur (vieną šimtą penkioliką eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl motinos valdžios apribojimo bei dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiam vaikui E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.