Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1059-209-2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-29
Bylos Nr.
1A-1059-209-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis (pirm.), Laureta Ulbiene, Teresele Kazlauskiene
Kategorijos

Pranešejas Stasys Lemežis Baudžiamoji byla Nr. 1A-1059/2008 m.

Teisejas Mamertas Misiunas Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.23.1.; 1.2.23.2.; (S).

Žemesnės instancijos teismas

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teiseju Tereseles Kazlauskienes, Lauretos Ulbienes,sekretoriaujant Vaidai Jurkeviciutei,dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavicienei,gynejai adv. Algirdui Gurauskui,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal J. L. (J. L.) apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. areštu 25 paroms, pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisves atemimu 2 metams. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. pagrindu paskirtos bausmes apemimo budu subendrintos ir paskirta galutine subendrinta laisves atemimo dvejiems metams bausme, ja atliekant pataisos namuose, bausmes pradžia skaiciuojant nuo sulaikymo dienos vykdant nuosprendi, i bausmes laika iskaitant laikino sulaikymo laika nuo 2008-07-24 iki 2008-07-25 (viena para).

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Žemesnės instancijos teismas

J. L. nuteistas už tai, kad jis neteisetai igijo ir laike narkotines medžiagas, turedamas tiksla jas parduoti ar kitaip platinti, o butent: jis, tyrimo nenustatytomis aplinkybemis, igijo 0,013 g narkotines medžiagos - heroino, kuria laike su savimi iki 2008-07-22, kai ta pacia diena, apie 22 val., namo laiptineje, esancioje (duomenys neskelbtini), už 50 Lt C. M. pardave 0,013 g. narkotines medžiagos – heroino, t.y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d.

Be to, J. L. nuteistas už tai, kad jis neteisetai igijo, laike ir gabeno nedideli kieki narkotiniu medžiagu, neturedamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o butent: jis, 2008-07-24, apie 8 val., romu bendrijoje, esancioje (duomenys neskelbtini), nusipirkdamas už 50 Lt igijo nenustatyta kieki narkotines medžiagos - heroino, kurios dali suvartojo, o likusia dali - nedideli kieki - 0,013 g narkotines medžiagos heroino laike bute, esanciame (duomenys neskelbtini), iki tos pacios dienos 15.30 val., kai atliktos kratos metu minetame bute policijos pareigunai paeme 0,013 g narkotines medžiagos – heroino, t.y. padare baudžiamaji nusižengima, numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008-10-24 nuosprendi ir paskirti jam švelnesne bausme. Jis nurodo, kad jo manymu teismas be pagrindo padare išvada, kad jis narkotines medžiagas pirko platinimo tikslu, užsieme narkotiku platinimu, paskyre jam labai griežta laisves atemimo bausme. Jis narkotines medžiagas pirko tik sau, nes labai ilga laika jas vartojo. Pagal C. M. (C. M.) prašyma jis padejo isigyti labai maža kieki narkotiniu medžiagu iš cigonu tautybes asmens, pabuvo tik tarpininku perduodant medžiagas ir pinigus. Pats iš to jokios naudos neturejo, nes pinigus iš karto atidave. Tai buvo vienintelis atvejis, kai iš draugiškumo padejo isigyti.

Žemesnės instancijos teismas

Jis anksciau neteistas, viska prisipažino, padejo tyrejams aiškintis ivykius, labai gailisi, kad taip susikloste, kad jis pradejo vartoti narkotikus, kad juos padejo isigyti kitam asmeniui. Jis mano, kad jo atžvilgiu turetu buti pritaikytas LR BK 54 str. 3 d., nes paminetos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo J. L. gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokurore praše apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybe asmeniui, kuris neteisetai gamino, perdirbo, igijo, laike, gabeno ar siunte narkotines ar psichotropines medžiagas turedamas tiksla jas parduoti ar kitaip platinti ar pardave ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas (Lietuvos Aukšciausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-225/2008). Objektyvieji nusikalstamos veikos sudeties požymiai yra alternatyvus, tad bent vieno iš ju igyvendinimas yra butina salyga kvalifikuoti veika pagal BK 260 straipsnio 1 dali. Savanaudiški motyvai nera neteiseto disponavimo narkotinemis ar psichotropinemis medžiagomis turint tiksla jas platinti požymis, todel apelianto teiginiai apie materialines naudos iš sandorio su narkotinemis medžiagomis neturejima bei buvima tik tarpininku tarp prekeiviu narkotinemis medžiagomis ir nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyvio nera pagrindas apeliaciniam skundui tenkinti. BK 260 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Aukšciausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-294/2008) baudžiamaja atsakomybe nustato ne tik už narkotiniu ar psichotropiniu medžiagu pardavima, bet ir už kitoki platinima. Pardavimas kaip veika – tai vienas iš psichotropiniu ar narkotiniu medžiagu platinimo budu, jas perduodant kitam asmeniui už tam tikra pinigu suma ar kitoki atlygi, tuo tarpu kitoks šiu medžiagu platinimas – tai ju perdavimas kitiems asmenims neatlygintinai, t. y. išmainant jas, dovanojant, apmokant skola, atlyginant už darba ar kitas paslaugas ir pan. Taigi veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dali svarbiausia reikšme turi narkotiniu ar psichotropiniu medžiagu perdavimo kitam asmeniui faktas.

Pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad J. L. nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., kvalifikuotos teisingai, abejoti jo kaltumu padarius šias nusikalstamas veikas pagrindo nera. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teismo posedžio metu, tiek apeliaciniame skunde J. L. paaiškinimai nuoseklus ta apimtimi, kad jis pardave C. M. narkotiniu medžiagu. Ikiteisminio tyrimo, 2008-09-04 itariamojo apklausos metu, J. L. (b.l. 108) paaiškino, kad jo namo laiptineje lyg tai lauke C. M.. Jis C. M. padave viena lankstinuka su heroinu, pastarasis jam sumokejo 50 Lt, po to C. M. išejo. Pirmosios instancijos teismo posedžio metu (b.l. 182) J. L. parode, kad kai jie atvažiavo prie namo, C. M. jo lauke antrame aukšte. J. L. jam perdave lankstinuka su heroinu, o jis jam pinigus ir jis pinigus nuneše cigonui, kuris jo lauke automobilyje. Atsižvelgiant i išdestyta, darytina išvada, kad buvo negincijamas narkotiniu medžiagu perdavimo kitam asmeniui faktas. Pažymetina, kad pardavimo ar kitokio narkotiniu medžiagu platinimo atveju BK 260 str. 1 d. numatytos veikos kvalifikavimui nera butinas išankstinis tikslas platinti narkotines medžiagas.

Pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. L. paskyre bausme, kuri atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintus bausme siekiamus tikslus bei bendruosius bausmes skyrimo pagrindus. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni, J. L. asmenybe.

Nuteistasis J. L. padare baudžiamaji nusižengima (BK 12 str., 259 str. 2 d.) ir sunku nusikaltima (BK 11 str. 5 d., 260 str. 1 d.). J. L. anksciau neteistas (b.l. 120), dirba (b.l. 173, 178), vartoja narkotines medžiagas (b.l. 182).

Pagal teismu praktika kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika yra esminiu bylos aplinkybiu pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-268/2008). Pagal teismu praktika nelaikytina prisipažinimu situacija (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-270/2008), kai kaltininkas prisipažista ne laisva valia, o verciamas byloje surinktu irodymu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegiju nutartys Nr. 2K-400/2004, 2K-470/2004, 2K-123/2005). Iš bylos matyti, kad J. L. pripažino esmines bylos aplinkybes – aplinkybes, kurios butinos nusikalstamos veikos pagal BK 260 str. 1 d. kvalifikavima jau pirmosios – 2008-07-25 itariamojo apklausos metu (b.l. 104), jo parodymai šioje apimtyje buvo nuoseklus ir 2008-09-04 itariamojo apklausos metu (b.l. 108), pirmosios instancijos teismo posedžio metu (b.l. 182). Tiek pirmosios instancijos teismo posedyje (b.l. 184), tiek apeliaciniame skunde nuteistasis J. L. paaiškino, kad jis labai gailisi del ivykdyto nusikaltimo. Byloje nera duomenu, tame tarpe ivertinus ir surinktus irodymus, kad J. L. butu prisipažines verciamas byloje surinktu irodymu. Atsižvelgus i išdestyta, darytina išvada, kad nustatytina J. L. atsakomybe lengvinanti aplinkybe, kad jis prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Bausmes vykdymas atidetas pagal BK 75 str. 1 d. gali buti tik asmeniui, nuteistam laisves atemimu už nesunkius ar apysunkius tycinius nusikaltimus. J. L. yra nuteistas ir už sunku nusikaltima. Švelnesnes, negu istatymo numatyta, bausmes skyrimo salygas nustato Lietuvos Respublikos BK 62 str. Byloje ne viena minetu salygu nustatyta nebuvo. Kolegija, ivertinusi aplinkybiu visuma, tame tarpe, kad narkotines medžiagos buvo parduotos, pats J. L. ilga laika vartojo narkotines medžiagas, nedirbo, nemano, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarautu teisingumo principui (BK 54 str. 3 p.).

Ivertinusi visas aplinkybes, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai paskyre J. L. vieninteles Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmes rušies bausme, minimalaus straipsnio sankcijoje numatyto dydžio ir pagristai jam paskyre Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. numatyta arešto bausme, mažesne, nei už baudžiamaji nusižengima numatytas bausmes vidurkis (BK 49 str.).

Pažymetina, kad Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 11 p. išaiškinta, kad kai ape­lia­ci­nes ins­tan­ci­jos teis­mas nu­sta­to, kad nuosp­ren­dy­je iš­des­ty­tos kai ku­rios (ne­tu­rin­cios es­mi­nes reikš­mes ape­lian­to pra­šy­mo iš­spren­di­mui) teis­mo iš­va­dos ne­ati­tin­ka by­los ap­lin­ky­biu, ta­ciau del to ne­rei­kia nuosp­ren­džio pa­nai­kin­ti ir nu­trauk­ti by­los ar pri­im­ti nau­jo nuosp­ren­džio, keis­ti pri­tai­ky­to bau­džia­mo­jo ista­ty­mo ar ki­tu BPK 307 straips­ny­je nu­ro­dy­tu spren­di­mu, ape­lia­ci­nis skun­das at­me­ta­mas, o nuosp­ren­dis ne­kei­cia­mas, nors šios ap­lin­ky­bes ir bu­vo nu­ro­dy­tos ape­lia­ci­nia­me skun­de kaip nuosp­ren­džio ap­skun­di­mo mo­ty­vai.

Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo švelninti bausmes – tai, kad J. L. dirba, viska prisipažino, labai gailisi, ivertino apeliacines instancijos teismas ir i tai atsižvelge vertindamas J. L. paskirtos bausmes pagristuma.

Esant tokioms aplinkybems, švelninti pirmosios instancijos teismo paskirta bausme del apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nera istatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

nuteistojo J. L. (J. L.) apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys LemežisTeisejos Teresele KazlauskieneLaureta Ulbiene