Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims G. P., V. P., L. J., VĮ Turto bankas atstovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. B. ir R. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. P., V. P., L. J., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. sausio 22 d., metu pareiškėja R. U. ir jos atstovė paaiškino, kad pareiškėja palaiko pareiškimą ir prašo nustatyti faktą, kad po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjos, pradėdamos likusį turtą valdyti, kadangi per 6 mėnesius po motinos mirties sudėjo naujus langus, pasidalino turtą, R. U. teko sieninis laikrodis, lovatiesės ir kiti daiktai. R. U. rūpinosi žeme, likusia po motinos mirties, tai yra leido ja naudotis Kuktų žemės ūkio bendrovei. R. U. savo pinigais moka reikalingus mokesčius. Ji name negyvena ir negyveno po motinos mirties, kadangi iki mirties A. P. gyveno viena, o praėjus maždaug septyniems mėnesiams po motinos mirties, name apsigyveno V. P. ir gyveno gana ilgą laiką, tačiau gyvenamosios vietos nebuvo deklaravęs ir šiuo metu motinos name negyvena. 2014 metais ji (R. U.) kreipėsi viena dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, nes taip buvo susitarę su kitais broliais ir seserimis, o į notarą nustatytu terminu nesikreipė nei vienas.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepimo teismo nustatytu terminu nepateikė, tačiau pateikė paaiškinimus raštu, kuriuos teismas priėmė į bylą ir juose nurodė, kad pareiškėjos siekia įgyvendinti savo teisę paveldėti, kaip jos nurodo, mirusios savo motinos A. P. turtą. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą . Kaip nurodo pareiškėjos A. P. mirė 2000-01-29, t.y. dar galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, kurio normos vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. šiam ginčo santykiui ir turi būti taikomos.

CK 587 str. nustatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-10-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011 konstatavo, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 str.).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pareiškėjoms įrodžius, kad jos tinkamai tęsė naudojimąsi žeme A. P. mirus, atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą, siekdamos jį valdyti kaip savo, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo.

Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, kadangi iki teismo posėdžio pradžios jų nepranešė. Suinteresuoti asmenys L. J., V. P., G. P. pateikė prašymus raštu bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, nurodė jog sutinka su pareiškimu ir nereiškia savarankiškų reikalavimų (b.l.54,60,61).

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, pranešta tinkamai.

Visų suinteresuotų asmenų dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu ir byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK ) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas dalinai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000 m. sausio 29 d mirė pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų V. P., G. P. ir L. J. motina A. P. (toliau motina), iki mirties gyvenusi Marijampolės savivaldybėje, Kuktų kaime. Pareiškėjos yra mirusios dukros bei pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą, nepriėmusios palikimo po motinos mirties, paduodant pareiškimą notarui, šią aplinkybę patvirtina notarių Gintarės Strazdienės ir Lidijos Pečkienės liudijimai registro Nr. 1464, 2013 m. gegužės 2 d. ir Nr. 4199, 2018 m spalio 25 d, kad paduodant pareiškimą notarui A. P. palikimo, paduodant pareiškimą notarui ar sudarant turto apyrašą, nepriėmė niekas. A. P. ir V. P., gimusio 1927 metais, santuoka nutraukta 1993 m. liepos 7 d., Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriaus santuokos nutraukimo įrašas Nr.109.

Po A. P. mirties atsirado palikimas, kadangi ji nuosavybės teise turėjo turto, o būtent ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalis ūkio statinių, esančių Marijampolės savivaldybėje, kaime, -, žemės sklypą 2.2600 ha, unikalus Nr. -, Marijampolės savivaldybėje, - kaime, turtinę teisę į žemės sklypą (asmeninio ūkio) šias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto išrašai, Nacionalinės žemės tarnybos raštas Dėl žemės 2013 m. kovo 7d. ir kiti (b.l. 21-25).

Byloje yra duomenys, kad kita ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkio pastatų Marijampolės savivaldybėje, K. K., -, nuosavybės teise priklauso R. U.. Byloje yra tuometinio Kapsuko rajono teismo sprendimas (b.l. 7), 1986 m. gruodžio 18 d., kuriuo pagal A. P. ir R. U. ieškinį V. P. buvo padalintas kolūkinis kiemas tuometiniame Kapsuko rajono Kuktų kaime.

Pareiškėjos teikė įrodymus, kad 2016 m. gegužės 17 d. mokėjo už elektros energiją sunaudotą - kaime, - bei, kad R. U. 2013 m. spalio 29 ir 2013 m. spalio 18 mokėjo už pastatų įregistravimą bei, kad 2015 m. laikotarpiu nuo liepos 15 d. iki spalio 20 d. elektros energija nebuvo vartojama (rodmuo 2781 tiek laikotarpio pradžioje, tiek pabaigoje, b.l. 56-59).

Pareiškėjos faktą, kad jos priėmė palikim ą po motinos mirties įrodinėja ir liudytojų parodymais.

Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. sausio 22 d. buvo apklausti liudytojai.

L. V. L. paaiškino jog žino apie tai, kad A. P. yra mirusi ir iki mirties gyveno Kuktų kaime. Jis prižiūri A. P. sodybą, paprašytas L. B., tai yra į pastatus nesikiša, tačiau nušienauja žolę aplink pastatus, daržą sukasa. Jis žino, kad po A. P. mirties name kurį laiką negyveno niekas, vėliau apsigyveno V. P. ir gyveno kelis metus, dabar vėl niekas negyvena. Pareiškėjos po motinos mirties sodyboje lankėsi, pakeitė name langus, jis nežino kas ir kokius mokesčius moka ar jų visai nemoka.

Liudytojas A. U., pareiškėjos R. U. sutuoktinis, sutikęs duoti parodymus, teismo posėdžio metu (2019-01-22) paaiškino, kad kartu su A. P. jos jau suaugę vaikai negyveno - kaime. Žino, kad po A. P. mirties mokesčius mokėjo jo žmona, tai yra R. U., jam nežinoma buvo, kad R. U. priklauso dalis pastatų - kaime, apie langų keitimą name - kaime jam nežinoma, savo pinigų langams keisti jis neskyrė. Žemės sklype auginamos buvo ir grūdinės kultūros ir serbentais buvo apsisodinę, apie namus buvo daržui skirta žemė. Jis daug ko nepamena, nes yra sirgęs sunkiai.

Iš pridėtos prie nagrinėjamos civilinės bylos jau išnagrinėtos tame pačiame teisme civilinės bylos Nr. 2-2965-374/2014 matyti, kad R. U. 2014 m. birželio 17 d. pateikė pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. B., G. P., V. P., L. J. dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo ir prašė nustatyti faktą, kad ji (R. U.) priėmė palikimą po motinos A. P. mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Minėtoje byloje 2014 m. rugsėjo 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu , kuris yra įsiteisėjęs ir įgijęs privalomą galią (CPK 18 str.), R. U. pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo buvo atmestas, neįrodžius pareiškimo.

Taip pat yra duomenys, kad pareiškėjos L. B. ir R. U. 2017 m. balandžio 27 d. padavė pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo ir taip pat prašė nustatyti faktą, kad jos priėmė palikimą po motinos mirties pradėdamos turtą faktiškai valdyti, suinteresuotais asmenimis buvo nurodyti šioje byloje esantys suinteresuotais asmenimis fiziniai asmenys. Teismo nutartimi nustatytu terminu pareiškėjos neįvykdė teismo pavedimo ir 2017 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu.

Nagrinėjamoje šiuo metu civilinėje byloje prašoma nustatyti faktą, paveldėjimo teisei realizuoti, kad palikimą po A. P. mirties priėmė tiek R. U., tiek L. B. pradėdamos motinos turtą faktiškai valdyti.

A. P. mirė 2000 m. sausio 29 d, tai reiškia, kad palikimas atsirado galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui, kuris reglamentavo jog palikimą reikia priimti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo paduodant pareiškimą notarui po A. P. mirties nepriėmė niekas, tai patvirtina notarių liudijimas.

Palikimui įgyti įpėdinis (įpėdiniai) turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas galinčias kilti iš palikimo. Svarbiausią reikšmę priimant palikimą turi valios priimti palikimą išreiškimas, o ne šios valios įforminimas ir veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėjos yra pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą į motinos turtą.

Vertinant byloje esančius ir ištirtus įrodymus, teismas pirmiausia pasisako, kad R. U. į teismą pareiškimu dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo, atsiradusio po motinos mirties, priėmimo fakto nustatymo kreipėsi pakartotinai jau esant įsiteisėjusiam Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimui 2014 m. rugsėjo 17 d. (civilinė byla Nr. 2-2665-374/2014), kuriuo R. U. pareiškimas dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo buvo atmestas. Šis faktas teisme paaiškėjo jau priėmus pareiškėjų R. U. ir L. B. pareiškimą nagrinėjamą šioje byloje ir nustačius, kad R. U. atžvilgiu jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo dėl palikimo priėmimo po motinos A. P. mirties, civilinė byla dalyje R. U. nutraukiama (CPK 293 str. 3 p.).

Pareiškėjos L. B. atžvilgiu turintis juridinę reikšmę faktas nustatinėjamas, atsižvelgiant į tai, kad ji 2014 metais nagrinėtoje civilinėje byloje pagal R. U. pareiškimą (civilinė byla Nr. 2-2665-374/2014) nebuvo pareiškusi savarankiškų reikalavimų ir neįrodinėjo fakto jog ir ji priėmė palikimą po motinos mirties, taigi teismas dėl jos nėra pasisakęs, nes pareiškimas atmestas vienos R. U..

Byloje esantys įrodymai patvirtina jog pareiškėja L. B. pavedė liudytoju apklaustam V. L. prižiūrėti motinai priklausančio turto dalį, tai yra nušienauti žolę, prižiūrėti aplinką, sukasti daržą. Pati L. B. aiškino ir tą patvirtino liudytojas V. L. jog praėjus 4 mėnesiams po motinos mirties keitė name langus, buvo sodinamos ir auginamos daržovės, sodinami vaiskrūmiai -serbentai tai yra valdomas žemės sklypas kaip savo. Bylos duomenys patvirtina, kad savo valią priimti palikimą po motinos mirties pareiškėja L. B. išreiškė aktyviais veiksmais, turtą valdo, juo naudojasi ir rūpinasi kaip savo, moka mokesčius, remontuoja pagal išgales.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turės pareiškėjai L. B. juridinę reikšmę paveldėjimo teisei į motinos turtą realizuoti. Suinteresuoti asmenys tiek fiziniai, tiek juridiniai ginčo dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo nekėlė, savarankiškų reikalavimų nereiškė, neprieštaravo pareiškimo tenkinimui.

V. P., gyvenęs kurį laiką pastatuose, registruotuose po ½ dalį A. P. ir R. U. vardu, po A. P. mirties tiek nagrinėjant civilinę bylą 2014 metais (Nr. 2-2965-374/2014), tiek nagrinėjant šią bylą sutiko su pareiškimu ( sutikimas raštu yra byloje , l. 60) ir teismas daro išvadą jog V. P. pareiškimą pripažįsta ir sutinka jog būtų nustatytas turintis juridinę reikšmę faktas, kad palikimą po motinos mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti, priėmė L. B. (CPK 140 str. 2 d., 443 str. 1 d.). Byloje nėra įrodymų, kad pats V. P. valdė po motinos mirties likusį turtą, atliko aktyvius veiksmus jo būklei gerinti, kadangi gyventi name galima ir kitomis teisėmis, pavyzdžiui panaudos.

Teismas nagrinėja bylą pagal pareikštus reikalavimus (CPK 5 str., 135 str., 443 str. 1d.) ir tik dėl jų pasisako. Kaip jau minėta nei V. P. nei kiti suinteresuoti asmenys byloje savarankiškų reikalavimų nereiškė, neprieštaravo fakto nustatymui.

Kitu būdu gauti dokumentų patvirtinančių palikimo priėmimo faktą pareiškėja L. B. negali ir nustačius, kad šio fakto nustatymas sukurs teisines pasekmes, tai yra L. B. galės realizuoti paveldėjimo teisę į motinos turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įrodytas faktas nustatomas ( CPK 444 str. 2 d. 8 p.) .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu., 270 straipsniu, 448 straipsniu teismas

Nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti dalinai.

Paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios - d., palikimą priėmė, pradėdama turtą faktiškai valdyti, palikėjos dukra- pareiškėja L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Civilinės bylos dalį pagal pareiškėjos R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad ji (R. U.) priėmė palikimą po motinos A. P. mirties, nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Priteisti iš pareiškėjų L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 13,95 EUR iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, įmokos kodas 5660, per 30 d.).

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti (teikti) suinteresuotiems asmenims per tris dienas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.