Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B., dalyvaujant pareiškėjai R. U., suinteresuotiems asmenims L. B., V. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. B., V. P., G. P., L. J. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Suinteresuotieji asmenys L. B., V. P. su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotieji asmenys G. P., L. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Nustatyta, kad pareiškėjos motina A. P. mirė 2000-01-29 (b.l. 5). Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). (b.l. 14-18). Pareiškime pareiškėja nurodo, kad po A. P. mirties jos palikimą priėmė pareiškėja R. U. faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti: pradėjo valdyti motinos asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, žemės sklypą, pastatų dalį, šiais daiktais naudojasi, rūpinasi ir prižiūri iki šiol.

Tačiau teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad motinai priklausė tik dalis nekilnojamojo turto, atitekusio jai po skyrybų, kita turto dalis priklauso pareiškėjai R. U., šį turtą prižiūri brolis V. P., kuris po motinos mirties liko gyventi tuose namuose ir iki šiol ten gyvena. Pareiškėja nurodė, kad visi suinteresuotieji asmenys yra broliai ir seserys, kurie susitarė, kad motinos palikimą įformins pareiškėjos vardu. Šias aplinkybes patvirtino suinteresuotas asmuo V. P., kuris nurodė, kad motinos sodyboje jis gyvena, naudojasi visu turtu, nes neturi kur gyventi, o žemės sklypą išnuomojo žemės ūkio bendrovei.

Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Vienas tokių faktų yra palikimo priėmimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti (CK 5.50 str. 1 dalis). Tačiau sprendžiant palikimo priėmimo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kaip šie santykiai buvo reglamentuoti palikimo atsiradimo momentu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos motina mirė 2000 metais, t.y. galiojant 1964 metų redakcijos Civiliniam kodeksui. Pagal šios redakcijos kodekso 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu (LAT Senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56). Tokiu būdu, įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą turėjo jį priimti įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Pagal CK 587 straipsnį (1964 m. redakcija) buvo laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, jeigu jis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko kurį nors iš šių veiksmų: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba 2) kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Priimdamas kaip palikimą turtą, nuosavybės teise priklausiusį palikėjui jo mirties metu, įpėdinis siekia įgyti nuosavybės teises į šį turtą nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m CK 587 str. 4 d.). Minėta įstatymo norma nenumato, kad palikimo priėmimas gali būti atliekamas tylėjimu ar neveikimu. Priešingai, asmuo, savo reikalavimus grindžiantis palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (LAT 2001-01-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-7/2001). Nagrinėjamuoju atveju, teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties likusioje sodyboje ji negyvena, jos neprižiūri. Tai atlieka pareiškėjos brolis, suinteresuotas asmuo V. P..

Kaip minėta, savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Sandoriu, kaip tam tikru teisiniu veiksmu ir asmens valios aktu, sąmoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo (1964 m. redakcija CK 40 str.). Vienok, sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, o būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilines teisines pasekmes (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-09-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-800/1999). Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 str. (1964 m. redakcija) prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Asmuo, kuris savo reikalavimą grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-01-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-7/2001).

Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą pobūdį. Jau aptarta, kad nagrinėjamoje byloje palikimą sudarė gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, žemės sklypas. Todėl būtina vertinti, kaip pasireiškė nekilnojamojo daikto faktiškai valdymas. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūra, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001). Pareiškėja nepaaiškino, dėl kokių priežasčių praleido terminą kreiptis į notaro kontorą dėl palikimo priėmimo, taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių pareiškime nurodytas aplinkybes, faktą įrodinėti liudytojų parodymais atsisakė, nurodydama, kad, jos nuomone, visiškai pakanka jos ir atvykusių į teismo posėdį suinteresuotų asmenų paaiškinimų. Posėdyje dalyvavę suinteresuotieji asmenys V. P. ir L. B. patvirtino, kad sodyboje gyvena V. P., jis prižiūri pastatus, jais naudojasi.

CPK 176 str. 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Tokiu būdu, laikyti, kad pareiškėja R. U. priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, pareiškime nurodytais motyvais ir teismo posėdžio metu nustatytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo (CK 587 str., 1964 m. redakcija).

Kiti posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Iš pareiškėjos priteistinos teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos R. U., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., 28 Lt (8,10 Eur) teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.