Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei, nukentėjusiajam S. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyv. Gedminų g. 22-85, Klaipėda, ankščiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustato:

Jis 2011-07-17 apie 18.30 val., kieme, prie Jotvingių g. 12 namo, Klaipėdos mieste, asmeninio konflikto metu, sudavė S. S. ne mažiau penkių smūgių į galvos sritį, padarydamas S. S. veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimu, kraujo išsiliejimu po dešinės akies jungine. Tokiu būdu Remigijus E. S. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. vasaros metu, kada tiksliai neatsimena, apie 17.00 val., jis atvažiavo pas savo mamą D. E., gyv. Jotvingių g. 10, Klaipėdos mieste. Jie su kaimynais Kusais kepė šašlykus, kai iš kelių kartų prie jų priėjo kitas kaimynas S. S.. Jis buvo girtas, kabinėjosi, todėl jį ne kartą nuvedė nuo stalo. Kai S. S. vėl grįžo, tai jį bandė vesti namo, Stropus priešinosi, jiedu pradėjo grumtis. Tuomet ir sudavė jam smūgius, nuo jų jam ir galėjo atsirasti toks kūno sužalojimas.

Nukentėjusysis S. S. paaiškino, kad 2011-07-17 apie 18.30 val. pas jį į namus atėjo kaimynas Remigijus, kurio mama gyvena Jotvingių g. 10, Klaipėdos mieste. Jo žmona atidarė duris. Remigijus prašė, kad ji jį pakviestų. Žmona paaiškino, kad jis šiuo metu valgo. Po kelių minučių vėl atėjo Remigijus ir norėjo su juo kalbėtis. Žmona pakvietė jį. Jis išėjo į lauką. Remigijus jo prašė išgerti. Jis jam pasakė, kad jis eitų pailsėti, kad jis neturi nei išgerti nei pinigų, kad jį pavaišintų. Tada jis vėl ramiai išėjo. Tik grįžus jam namo, už poros minučių, vėl atėjo Remigijus ir kvietė jį į lauką. Išėjus į lauką, nespėjus jam pasakyti nei žodžio jis jam ranka, trenkė į galvą ne mažiau 5 kartus. Smūgiai buvo staigūs ir stiprūs. Jis sukosi nuo jo bėgti, tačiau tada jis jį sugriebė už plaukų ir vėl rankomis smūgiavo į galvą. Tuo metu kai jis už plaukų jį atsuko į save, tada jis jam sulaužė nosį, nes kaip tik tuo momentu pasipylė kraujas iš nosies. Netrukus išbėgo į lauką jo žmona. Ji pradėjo šaukti, tad kaimynas Remigijus atsitraukė. Jis tuomet grįžo namo, išsikvietė med. pagalbą. Kaimynas Remigijus visą tą dieną gėrė alkoholinius gėrimus. Jis pats buvo blaivus. Jam padaryta 6000 Lt neturtinė žala, nes dėl patirtų sužalojimų labai išgyveno, buvo gėda dėl klientų, nes dirba mikroautobuso vairuotoju.

Liudytoja M. S. parodė, kad 2011-07-17 apie 18.30 val. grįžo iš darbo namo. Iš karto į namus atėjo kaimynės sūnus. Jis norėjo išgerti alkoholio. Jis buvo girtas, sklido alkoholio kvapas. Jis norėjo įeiti į butą adresu Jotvingių g. 12-2, Klaipėda, o ji jam neleido. Netrukus kaimynas vėl atėjo. Tada vyras išėjo į lauką. Jos vyras su juo apsilenkė. Vyras kaip tik nuėjo pas kaimynų į kiemą, į pavėsinę, o tas kaimynas atėjo pas ją. Jis klausė ar jis gali jos vyrą pavaišinti. Ji numojo ranka. Po to grįžo vyras. Už kelių minučių vėl atėjo kaimynas. Tada jos vyras vėl išėjo į lauką, į kiemą Jurginų g. 12, Klaipėda. Kaip buvo sumuštas jos vyras nematė, nes atsisėdo valgyti. Ji tik išgirdo lauke garsus. Ėjo į lauką. Lipant laiptais sutiko kruviną savo vyrą. Jį nuvedė į vonią. Pati išėjo į lauką. Pamatė, kad tas pats kaimynas stovi lauke. Pamatė, kad prie įėjimo į laiptinę, Jotvingių g. 12 yra kraujo dėmės. Kraujo buvo daug. Ji jo klausė, ką padarė. Jis jai tik pasakė, kad jis per daug "mandras" buvo ir panašiai. Kad jis sužalojo jos vyrą - neneigė. Visa tai įvyko labai greitai, per 10 minučių, nes ji grįžo namo 18.30 val. iš darbo, o 18.40 val. jau kvietė med. pagalbą. Vyras po to jai papasakojo, kad kai jis trečią kartą išėjo į lauką, iš karto kaimynas nieko nesakydamas jam kelis kartus trenkė. Vyras buvo išvežtas į ligoninę. Dėl ko buvo sumuštas vyras, pasakyti negali, konfliktų su kaimynu nebuvo. Nekonfliktavo nei su juo, nei su jo mama. Jie su jais tiesiog nebendrauja.

Liudytojas R. K. parodė, kad S. S. vartoja alkoholį, kabinėjasi prie kitų, rėkauja. 2011-07-17 kaimynai, iš Jotvingių g. 10 namo, Klaipėdos m., pasikvietė išsikepti šašlykų. Su jais jie gerai sutaria. Jis susitiko kaimyną S. S. Jotvingių g. 12 namo kieme, pastebėjo, kad jis yra girtas. Atsimena, kad po to su kaimynais R. E. ir jo mama sėdėjo kieme, kai atėjo S. S. ir sakė, kad jie iš jo juokiasi, kad jam skambinėja ir nešneka. Jie su juo nesileido į kalbas, nes jis yra konfliktiškas. Remigijus paėmė jį už rankos ir nuvedė toliau. Po to, R. E. sugrįžo vėl pas juos. Po to S. S. buvo atėjęs dar kartą. Tuomet Remigijus paėmė jį už rankos ir vedė į šoną, kad jis negadintų jiems nuotaikos. Kai Remigijus su S. S. pasisuko už kampo, po 1-3 minučių nuėjo Remigijaus mama ir išgirdo ją rėkiančią. Ji šaukė: "vyrai baikit". Jie tada nubėgo pažiūrėti kas vyksta. Kai jis atbėgo, Marija, S. S. žmona, jau S. S. vedėsi namo. S. S. buvo kruvina nosimi, tačiau jis rėkė ant Remigijaus, vadino jį gaidžiu. Jo žmona nusivedė jį namo ir daugiau tą vakarą jis jo nematė. Tada jis dar valė laiptinę, nes ji buvo prilašinta krauju, nuteptos rankenos. Ar Remigijus jam trenkė ir kaip viskas nutiko, jis paliudyti negali, nes to nematė. Iš jų tą vakarą sėdėjusių prie stalo, niekas nematė kaip viskas įvyko, nes visi buvo prie stalo. Remigijus po visko pasakojo, kad jis ant jo rėkė, kad jis jam neaiškins, ir S. S. buvo pasiruošęs muštis ir tada jie susikibo. Tą vakarą Remigijus alkoholio nevartojo.

Liudytoja D. K. parodė, kad ji su vyru sėdėjo svečiuose pas kaimynus Jotvingių g. 10, Klaipėdos mieste. Buvome lauke. Kaimynas Stanislovas nuo pat ryto gėrė alkoholinius gėrimus. Jis gėrė jau antrą dieną. Jis vakarop atėjo prie jų ir pradėjo jiems aiškinti, sakė, kad jie skambinėja. Kadangi Stanislovo nemėgsta, nes jis labai priekabus, keikiasi, paprašė, kad jis išeitų. Jį kaimynas R. E. išvedė. Netrukus jis vėl atėjo prie jų. Taip jis buvo priėjęs du ar tris kartus. Kai paskutinį kartą jis atėjo prie jų, jis kažką sakė R. E. mamai, ją įžeidinėt pradėjo. R. E. neleido jam taip kalbėti su savo mama. Jis paėmė jį už rankos ir vedė lauk iš kiemo. Jie užėjo už namo kampo. Po to ji juos tik pamatė, po apsistumdymo. Stanislovas buvo kruvina nosimi. Negali pasakyti kaip viskas vyko, nes to nematė. Be to viskas ten įvyko labai greitai, nėjo suprasti kas atsitiko. Mano, kad kaimynas S. S. pirmas puolė ant R. E., nes jis buvo girtas ir nuolatos ieškodavo priekabių. Smulkmenų papasakoti negali, nes ji nuėjo į šoną. Po to atvažiavo greitoji med. pagalba.

Iš 2010-07-18 specialisto išvados Nr. G 1055/11 (03) matyti, kad S. S. buvo padarytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimu, kraujo išsiliejimu po dešinės akies jungine. Pagal nustatytą sužalojimų išsidėstymą, S. S. veide išskiriama ne mažiau trijų trauminio poveikio vietų (kakta, dešinė akis, kairė akis su nosimi). Į tą pačią vietą galėjo būti keli poveikiai. Dėl veido sumušimo su nosies kaulų lūžimu S. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 6)

Iš 2011-10-12 specialisto išvados Nr. pG 98/11 (03) matyti, kad S. S. veido sumušimas su poodinėmis kraujosrūvomis kaktoje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimu, kraujo išsiliejimu po dešinės akies jungine gavosi paveikus nurodytas veido vietas kietais bukais daiktais. Griūnant ir atsitrenkiant dinaminio poveikio (slystančio) metu dėl slydimo susidaro odos nubrozdinimai, paviršinės žaizdos nosies, antakių, smakro srityje (labiausiai atsikišusios veido dalys), ko nebuvo stebėta apžiūros metu S. S. veide, todėl neįtikima, kad veido sužalojimus S. S. patyrė susitrenkdamas galvą. Neįtikima, kad visus išvardintus veido sužalojimus S. S. būtų įgavęs nuo poveikio galva į jo nosį. Nosies kaulų lūžimą S. S. galėjo gauti ir nuo už jį žemesnio asmens smūgio galva į nosies sritį. (b.l. 10-11)

Iš 2011-09-23 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pranešimo matyti, kad S. S. nustatytas girtumas - 2,74 promilės (b.l. 13)

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, vienareikšmiai ir neginčytinai konstatuotina, jog R. E. kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, t.y. sudavus ne mažiau penkių smūgių S. S. į galvos sritį ir tokiu būdu padarius nesunkų nukentėjusiosiojo sveikatos sutrikdymą, laikytina įrodyta visa apimtimi. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamojo R. E. padaryta nusikalstama veika yra nesunkus, tačiau tyčinio pobūdžio nusikaltimas, nukreiptas prieš vieną esminių įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, dirba. Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje bus pasiekti, kaltinamajam paskiriant švelniausią bausmės rūšį, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys 1085,19 Lt sumai yra pagrįstas, pilnai įrodytas ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113-115 straipsniai). Kadangi kaltinamasis teismui pateikė susitarimą dėl žalos mokėjimo dalimis, šis susitarimas patvirtintinas.

Nukentėjusysis nurodė, jog dėl nusikalstamo kaltinamojo elgesio jis patyrė 6000 Lt neturtinę žalą, kadangi jis tam tikrą laiką buvo nedarbingas, patyrė nepatogumų dėl gydymo režimo, be patirto fizinio skausmo, jis išgyvena ir dėl liekamųjų sužalojimo padarinių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinės žalos kilimą gali įtakoti fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Baudžiamosios bylos medžiaga konstatuotina, jog nusikalstami kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam iš tiesų padarė moralinės žalos, pasireiškusios fiziniu skausmu, bendravimo galimybių sumažėjimu, dvasiniais išgyvenimais ir sukrėtimais. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nuostata – neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens patirtos neigiamos emocijos, įvertintos pinigais. Įstatymas numato galimą piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus. Todėl, teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes – žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, jog, nustatant protingą neturtinės žalos dydį, turi būti siekiama nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į išdėstytą, sprendžiant nukentėjusiajam S. S. padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis E. L. padarė nesunkų nusikaltimą, kurio pasekoje nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs nukentėjusiajam neigiamų pasekmių – jam sulaužyta nosis, kurį laiką buvo nedarbingas, sumažėjo bendravimo galimybės. Atsižvelgiama ir į tai, kad nusikaltimo padarymo metu nukentėjusysis buvo stipriai girtas, jau praėjus kiek laiko po nusikaltimo, jam buvo nustatytas 2,74 promilių girtumas. Tai be jokios abejonės taip pat turėjo reikšmės nukentėjusiojo elgesiui tą vakarą, kai tuo tarpu, kad būtų neblaivus kaltinamasis – jokių duomenų nėra. Tokiu būdu, vertinant išdėstytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl patirtos neturtinės žalos tenkintinas dalinai – manytina, jog nukentėjusiojo įvardinta materialinė moralinės žalos išraiška nėra logiškai pagrįsta, teisinga ir protinga, todėl iš kaltinamojo R. E. nukentėjusiojo naudai priteistini 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsniu,

nusprendžia:

R. E. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Patvirtinti 2012-04-20 susitarimą tarp R. E. ir Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos dėl 368,03 Lt žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. E. 2000 Lt nukentėjusiojo S. S. naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.