Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės D. G. prašymą dėl priteistos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos išdėstymo mokėti dalimis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirta jam bausmė – 20 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė atidėta 4 mėnesių laikotarpiui ir paskirta R. G. intensyvi priežiūra – nepilnamečio buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 4 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį elgesio apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga. Kardomoji priemonė R. G. – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas. Taip pat Ž. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir priteista iš kaltinamųjų R. G., R. P. ir L. R. solidariai, o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti iš civilinių atsakovų D. G., R. P. ir R. R. solidariai 91,33 eurą turtinės žalos bei 800,00 eurų neturtinės žalos atlyginimą mažamečio nukentėjusiojo V. Š. įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei Ž. Š.. Nustatyta, kad civilinių atsakovų D. G., R. P. ir R. R. pareiga pasibaigia, kai R. G., R. P. ir L. R. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turto arba uždarbio, kurio pakanka žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 12 d.

Teisme 2023 m. balandžio 13 d. gautas nuteistojo R. G. įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės D. G. prašymas, kuriuo prašo priteistą turtinę ir neturtinę žalą išdėstyti dalimis. Prašyme nurodoma, kad visos sumos sumokėti iš karto negali, nes iš gaunamo atlyginimo turi sumokėti komunalinius mokesčius, padengti turimus finansinius įsipareigojimus, taip pat reikalingos išlaidos nuvykimui į darbą ir iš jo. Be to, sūnus yra nepilnametis, todėl jo priežiūrai taip pat reikia skirti pinigų.

Prašymas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant D. G. prašymą darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo dėl neturtinės žalos išieškojimo vykdymą reikėtų atidėti ar jį išdėstyti. Kaip minėta, atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik konstatavus itin sunkią asmens turtinę padėtį. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kad R. G. nusikalto būdamas nepilnametis, šiuo metu niekur nedirba, mokosi, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių registruotų savo vardu neturi. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl, išdėstant sprendimo vykdymą, turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros. Darytina išvada, kad nors šiuo metu D. G. finansinės galimybės atlyginti visas nuosprendžiu priteistas pinigų sumas yra ribota, tačiau ji nėra tokia bloga, kuri sąlygotų būtinybę atidėti ar išdėstyti nuosprendžio dalį, susijusią su civilinio ieškinio vykdymu. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo mažamečio atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas. Taigi teismo nuomone, patenkinus D. G. prašymą, nuteistojo R. G. interesai būtų iškelti virš nukentėjusiojo interesų gauti greitą ir neuždelstą žalų atlyginimą, o tai neatitiktų teisingumo bei sąžiningumo principų, nes šiuo atveju žala yra atsiradusi ne dėl civilinių teisinių santykių pažeidimo, o dėl nusikalstamų veiksmų – fizinio skausmo sukėlimo.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nuteistojo R. G. įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės D. G. prašymas išdėstyti nuosprendžiu priteistą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dalimis yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Esant išdėstytam, pažymėtina ir tai, jog šalims nedraudžiama tartis dėl priteistos sumos mokėjimo dalimis vykdymo procese.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo R. G. įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės D. G. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant jį per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.