Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams A. B. ir V. L. dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovai ir trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovams ir trečiajam asmeniui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 122 straipsnio 1 dalis, 175¹ straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Dėl tėvų valdžios ribojimo

10. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo/motinos, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

11. Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-10708-842/2022 buvo tenkintas Tarnybos prašymas leisti paimti nepilnametį vaiką nepilnametį vaiką D. L. iš jo tėvų A. B. ir V. L.. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad vaiko tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, neužtikrina sūnui saugių ir sveikų sąlygų, nesprendžia priklausomybės problemos, vaiko teisių pažeidimai yra pakartotiniai, o ilgalaikių teigiamų pokyčių šeimoje pasiekti nepavyksta, tėvas vaiko akivaizdoje elgėsi agresyviai, tėvai 2022 m. kovo 8 d. dienos metu buvo tokios būsenos, kad realiai juo pasirūpinti negalėjo.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eS2-33706-897/2020, kuria teismas tenkino ankstesnį Tarnybos prašymą leisti paimti D. L. iš jo tėvų, konstatavo, kad vaiko D. L. tėvai negali tinkamai atlikti savo pareigų ir neužtikrina nepilnamečio vaiko saugumo bei tinkamos priežiūros, Vaiko situacijos vertinimo anketoje nustatyti veiksniai pagal Grėsmės vaikui lygių nustatymo anketoje pateiktus kriterijus yra priskirtini aukštos rizikos veiksniams. Nutartyje nurodyta, kad Tarnybos teigimu, 2020 m. rugpjūčio 12 d. socialinė darbuotoja, atvykusi į šeimą, adresu (duomenys neskelbtini), rado sumuštą neblaivią moterį – A. B., prieš kurią smurtavo vyras, namuose buvo mažametis vaikas. A. B. nustatytas 2 prom. neblaivumas, V. L. – 1 prom. neblaivumas. Nepilnametis D. L. Tarnybos specialistams tuomet papasakojo, kad tėtis su mama susipyko, nes tėtis barė mamą, kad ji girta, abu tėvai vartoja alkoholį. Atsakovė tuomet paaiškino, jog alkoholį vartoja jau tris dienas, užvakar V. ją primušė (parodė mėlynę rankos srityje, bei kelio nubrozdinimą), todėl, kad ji jam kažką pasakė. Kartu su vyru gėrė 5 proc. stiprumo alų. Vyras muša nuolat. Atsakovas buvo agresyviai nusiteikęs, šaukė, piktinosi policija, specialistų vizitu. Vyras teigė, kad šiandien jis pabarė žmoną, kadangi ji girtauja (gėrė gal dvi dienas, paskui kelias dienas negėrė, paskui – vėl). Teigė, kad jo sutuoktinė prieš kelias dienas buvo pas kaimynę, ėjo neblaivi ir nugriuvo, todėl apsibrozdino kelius, tada jis norėjo ją pakelti, bet nemušė. Nurodė, kad vakar jis pjovė žolę ir išgėrė tris „bambalius“ alaus, 5 proc. stiprumo.

13. Iš LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu pripažino V. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamajame įsakyme teismas konstatavo, kad kaltinamasis V. L. savo sugyventinei A. B. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamasis prisipažino smurtavęs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad 2019 m. spalio 16 d., apie 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp V. L. ir A. B. kilo konfliktas dėl V. L. tėvo priežiūros. Sugyventiniai iš pradžių apsižodžiavo, V. L. labai supyko ir pradėjo mušti A. B., buvo ją užgulęs, delnais trenkė kelis kartus į veido sritį (žandus), tampė už plaukų, tempė iš kambario į virtuvę, nutempęs ją į virtuvę pradėjo ją mušti rankos kumščiu, trenkė jai į nosį. A. B. nurodė, kad sugyventinis dar ir trenkė taburete į dešinę ranką, kai jie abu buvo lauke. V. L. nurodė, kad 2019 m. spalio 16 d. jie su sugyventine grįžo iš jo tetos laidotuvių, kur vartojo alkoholį. Teismo medicinos eksperto išvadoje nurodyta, kad A. B. 2019 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) ligoninėje nustatytas (duomenys neskelbtini), taip pat rentgenogramose matomi seni (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lūžiai, kurie yra padaryti žymiai anksčiau nei aptariama trauma. (duomenys neskelbtini) gali būti trauminės kilmės, padarytas ne mažiau kaip vienu, kieto buko daikto poveikiu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

14. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas V. L. yra pripažintas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1, 2 dalyse, ir anksčiau – 2014 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu, 2019 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu.

16. Atsakovas V. L. yra baustas administracine ir baudžiamąja tvarka, kuomet vairavo neblaivus – 2002 m. balandžio 16 d., 2002 m. gruodžio 13 d., 2021 m. balandžio 17 d. Už agresyvų elgesį būnant neblaiviam baustas administracine tvarka ne tik 2022 m. kovo 8 d. (t. y. Tarnybos dokumentuose nurodytą dieną), tačiau ir 2022 m. kovo 29 d. Abu atsakovai yra bausti už vaiko nepriežiūrą, nes girti tarpusavyje konfliktavo – 2020 m. rugpjūčio 12 d., 2020 m. rugsėjo 3 d. Atsakovai yra patraukti administracinėn atsakomybėn ir už kitus teisės pažeidimus (už važiavimą be bilieto ir kt.).

17. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenų, šalių parodymų posėdžio metu nustatyta, kad šiuo metu atsakovai oficialiai niekur nedirba.

18. Teismas sprendžia, kad nežiūrint į tai, kad atsakovai posėdžio metu teigė, kad smurto šeimoje šiuo metu nesama, o alkoholį jie vartoja tik per šventes, labiau tikėtinos yra teismų nustatytos, aukščiau nurodytos aplinkybės, kurios liudija tai, kad nepilnametis D. L. augo smurtinėje aplinkoje, šeimoje, kurioje nuolat vartojamas alkoholis. Aukščiau nurodytos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai negeba užtikrinti vaikui saugios aplinkos, tinkamų gyvenimo, ugdymosi sąlygų, ir tokia situacija tęsiasi jau ilgą laiką. Atsakovai daro teisės pažeidimus, elgiasi neatsakingai (atsakovė atsisakė gydytis), toks elgesys negali būti vertinamas kaip tinkamas pavyzdys nepilnamečiui vaikui. Atsakovė neaugina savo kitų vaikų, nurodė, kad jauniausioji dukra gyvena globos institucijoje, tai liudija jos, kaip motinos, atsakomybės stoką.

21. Iš bylos medžiagos matyti, kad nepilnamečio atžvilgiu vaiko teisių pažeidimai nustatomi ne be pirmą kartą: 2018 m. spalio 31 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2022 m. kovo 8 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2020 m. rugpjūčio 12 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai.

22. Iš 2022 m. balandžio 19 d. pagalbos šeimai plano nustatyta, kad atvejo vadybos posėdžio metu atsakovai įsipareigojo esant neblaivios būsenos nelankyti vaiko ir jam neskambinti, bendraujant su sūnumi laikytis globos namų taisyklių, bendradarbiauti su globos namų specialistais, atsižvelgti į jų rekomendacijas, globos namų administracijai pateikti vaiko banko kortelę, kurioje buvo taupomi sūnaus pinigai, A. B. globos centrui pateikti pažymą apie savo sveikatos būklę. Abu paslaugų gavėjai buvo raginami spręsti alkoholio vartojimo problemą ir lankyti priklausomybių konsultanto konsultacijas, A. B. buvo skatinama vykti gydytis priklausomybę nuo alkoholio ilgalaikėje reabilitacijoje, V. L. kreiptis į RPLC dėl alkoholio vartojimo rizikos įvertinimo ir esant poreikiui reikiamo gydymo paskyrimo. Papildomai A. B. rekomenduota lankyti psichologo konsultacijas, siekiant ugdyti sąmoningumą, atpažinti atkryčio simptomus ir juos suvaldyti, spręsti konfliktus, stiprinti pasitikėjimą savimi. V. L. buvo keliamas uždavinys registruotis Užimtumo tarnyboje, ieškotis oficialaus darbo, abiem paslaugų gavėjams mažinti turimus įsiskolinimus.

23. BĮ Vilniaus m. Socialinių paslaugų centro 2022 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakovai neigia priklausomybę alkoholiui, atsisako konsultuotis su specialistais, moteris atsisako vykti į ilgalaikę reabilitaciją, argumentuodama, kad turi rūpintis buitimi. Jos sprendimą palaiko ir atsakovas. A. B. 2022 m. balandžio 28 d. buvo nustatytas 2,36 prom. girtumas. 2022 m. liepos 28 d. vykusios Pagalbos plano peržiūros metu, globos namų direktorė E. L. informavo, jog A. B. sveikatos pažymos globos namų administracijai nepateikė, sūnaus banko kortelę grąžino, tačiau sąskaita buvo tuščia. Tarpininkaujant Pagalbos šeimai skyriaus socialinei darbuotojai, A. B. buvo registruota individualioms psichologės konsultacijoms VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centre. Paslaugų gavėja dalyvavo dviejose iš penkių suplanuotų konsultacijų, tolimesnės konsultacijos nėra numatytos, dėl atsakovės motyvacijos stokos. Rašte pažymėta, jog tėvai savaitgaliais lanko sūnų globos namuose, nuveža lauktuvių, pasveikino su gimtadieniu, bendrauja su vaiku telefonu, laikosi globos namuose nustatytų taisyklių. Atkreiptas dėmesys, jog paslaugų gavėjai myli savo sūnų, tačiau pasirūpinti vaiko gerove ir užtikrinti saugios aplinkos vaikui namuose tėvai negeba. Paslaugų gavėjai konfliktuoja tarpusavyje, atsakovė pokalbių su socialine darbuotoja metu ne kartą išsakė, kad atsakovas naudoja prieš ją fizinį smurtą, šaukia ant sūnaus. Atsakovai nedirba, Užimtumo tarnyboje atsakovas nesiregistruoja ir oficialiai dirbti nėra motyvuotas. V. L. teigia, kad jis kartais dirba atsitiktinius darbus statybų sektoriuje. A. B. nustatytas darbingumo lygis ((duomenys neskelbtini) proc.), jai skirta netekto darbingumo pensija. Tėvai nemotyvuoti gerinti šeimos finansinę situaciją, apie turimus įsiskolinimus antstoliams atsisako kalbėti. Rašte daroma išvada, kad atsakovai nėra motyvuoti priimti jiems siūlomos specialistų pagalbos, keisti savo gyvenimo būdo bei vykdyti Pagalbos plane iškeltų uždavinių. Bendraudami su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke, atsakovai visada išreiškia nepasitenkinimą institucijų darbu, argumentuodami, kad tai yra kišimasis į asmeninį šeimos gyvenimą. Dėl agresyvaus ir neprognozuojamo atsakovo elgesio socialinių darbuotojų atžvilgiu, šeimos namuose lankomasi tik esant būtinybei, paslaugų gavėjai konsultuojami telefonu arba jiems atvykstant į socialinės darbuotojos darbo vietą.

24. Įvertinus bylos duomenis ir nustatytas aplinkybes matyti, kad atsakovams sistemingai buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau atsakovai pagalbos plane iškeltų uždavinių nevykdė. Atsakovai nesprendžia galimos priklausomybės alkoholiui, atsakovas nebendradarbiauja su socialine darbuotoja. Atsakovai dėl savo kaltės nevykdė ir nevykdo įstatymu nustatytų tėvų pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Atsakovų elgesys (neveikimas) rodo, jog jie atsisako prisiimti kasdienines tėvų pareigas, nuolat ir nepertraukiamai rūpintis vaiku, tenkinti jo fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Atsakovams teikiama pagalba rezultatų nedavė. Duomenų, kad padėtis atsakovų šeimoje ateityje galėtų pasikeisti ir atsakovai turės realių ketinimų pakeisti savo gyvenimo būdą ir sąlygas į saugias, blaivias, nesmurtines, nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovų elgesys atitinka keletą tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas), žalingos įtakos vaikui darymą savo amoraliu elgesiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovų kaltė pasireiškia ne vienerius metus trunkančiu netinkamu veikimu.

Dėl nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo

27. Byloje nustatyta, kad remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nepilnametis D. L. laikinai globojamas trečiojo asmens BĮ „(duomenys neskelbtini)“, vaiko globos vieta nustatyta globėjos buveinės vietoje. Tarnyba patvirtino, kad trečiasis asmuo BĮ „(duomenys neskelbtini)“ atitinka teisės aktuose vaiko globėjai numatytus reikalavimus.

28. Iš byloje esančių Globojamo vaiko aplankymo aktų ir Vaiko globos peržiūros aktų – 2022 m. lapkričio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m,. lapkričio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. birželio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. gegužės 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – nustatyta, kad vaiko globa vyksta tinkamai. Globėjo teigimu, D. šeimynoje sekasi neblogai. Šeimynos vaikai jį pripažino, kai anksčiau buvo didesnis pasipriešinimas, o dabar labiau susidraugavo. Kartu gyvenanti pusseserė su berniuku elgiasi normaliau, ir su kita globotine pradėjo labiau draugauti. Berniuko santykiai su darbuotojais išlieka normalūs. Formuojami globotinio asmens higienos įgūdžiai. D. gerai žino, kaip su kuria darbuotoja elgtis, kokios yra kiekvienos dirbančios nubrėžtos ribos. Su šeimynos vaikais sutaria vis geriau, bet dažnai pasirenka netinkamą priėjimą ar per daug pataikauja. Nori viską apie visus žinoti ir komentuoti, kas erzina vyresnius vaikus. Berniukas mažiau konfliktuoja su šeimynos vaikais. Turi artimą ryšį su socialine darbuotoja. Mama su tėčiu dažniausiai D. aplanko ateidami prieš ir po pamokų prie mokyklos, palydėdami į stotelę. Paskirtu laiku susitikimams šeštadienį berniuką aplanko vis rečiau. D. nori laikytis taisyklių. Tik tėvų poveikyje kartais jas pažeidžia. Globėjos teigimu, globėja bendradarbiauja su mokyklos pedagogais, gydymo įstaigų specialistais, Terapinio ugdymo centro „(duomenys neskelbtini)“ specialistais, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais. Bendraujant su nepilnamečiu, berniukas buvo žvalus, drąsus, gerai nusiteikęs, noriai bendravo. Vaikas nurodė, kad gyvenimo sąlygomis patenkintas, patinka gyventi vienam kambaryje. Dabar gyvena kitame kambaryje, teigia, kad šis kambarys jam net labiau patinka. Dvivietis kambarys yra šviesus, tvarkingas, yra 2 lovos, 2 stalai, lentynos. Turi pakankamai laisvalaikio, ugdymo, higienos priemonių, kambaryje yra sintezatorius. Vaiko teigimu, jis jaučiasi gerai, jam nieko neskauda, akinius nešioja, alergijų neturi. Paskutinį kartą buvo pas gydytoją pavasarį. Sveikatos priežiūra vykdoma (duomenys neskelbtini) šeimos centre. Trečiadieniais jam vyksta psichologo konsultacijos. D. teigimu, jis yra viskuo aprūpintas ir jam nieko netrūksta. Jeigu ko nors reikia, pasako auklėtojai. Anot vaiko, jam užtenka rūbų, avalynės, mokymosi priemonių, turi laisvalaikiui žaidimų, knygų, sintezatorių. Vaikas pasakojo, kad įprastai šeštadieniais tvarkosi savo kambarį, bet tvarkosi ir dažniau, kai nori. Padeda auklėtojoms buityje, geba pats pasigaminti maisto. Stengiasi laikytis susitarimų, šeimynos taisyklių. Gauna po 20 Eur/mėn. kišenpinigių, teigia, kad kartais taupo pinigus, bet dažniausiai išleidžia pramogoms (Akropolyje Ledo arenoje, kine, kavinėse). Berniuko teigimu, jam mokslai sekasi gerai, tik sunku mokytis istoriją ir matematiką, o patinka geografijos disciplina, nes yra įdomu. Anot D., jis su mokytojais sutaria, turi 5 klasiokus draugus. Vaiko teigimu, jam labai patinka eiti į mokyklą, o šeimynoje gyventi faina.

29. Nustačius, kad nepilnametis liko be įstatyminių atstovų, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad trečiasis asmuo tinkamai atlieka laikinosios globėjos pareigas, vaikas globėjos buveinės vietoje gyvena jau kurį laiką (nuo 2022 m. balandžio mėn.), taip pat ne pirmą kartą yra globojamas šioje įstaigoje (buvo globojamas nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn.), globėja imasi priemonių saugiai nepilnamečio vaiko aplinkai sudaryti ir užtikrinti vaiko poreikius, atsižvelgiant į trečiojo asmens sutikimą nuolat globoti D. L., nesant duomenų apie kitus fizinius ar juridinius asmenis, kurie galėtų globoti nepilnametį, ieškovės reikalavimas tenkinamas, nepilnamečio nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore skiriama BĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatoma kartu su globėja jos buveinės vietoje (CK 3.256 straipsnis, 3.265 straipsnio 1 punktas, 3.275–3.276 straipsniai). Nepilnametis savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra, neturi, todėl turto administratorius neskiriamas (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

30. Trečiajam asmeniui BĮ „(duomenys neskelbtini)“ išaiškinama, kad, vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

31. Pagal CK 3.255 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Šiuo teismo sprendimu nustačius nuolatinę globą nepilnamečiui D. L. pasibaigia vaiko laikinoji globa, nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo priteisimo

32. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

33. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą.

34. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės A. B. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. L. po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, iš atsakovo V. L. – po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

35. Iš Sodros 2022 m. lapkričio 24 d. duomenų nustatyta, kad atsakovė nuo 2020 m. sausio 1 d. iki šiol niekur nedirba, gauna 120 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją. Atsakovas šiuo metu niekur nedirba, iki 2020 m. liepos 2 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu gavo apie 625 Eur dydžio darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. Atsakovo teigimu, jis dirba atsitiktinius darbus. Remiantis Antstolių informacinės sistemos registro 2022 m. lapkričio 24 d. duomenimis, abiejų atsakovų, kaip skolininkų, atžvilgiu buvo vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose.

36. Teismo posėdžio metu atsakovai ieškinio reikalavimui dėl išlaikymo dydžio vaikui priteisimo neprieštaravo. Teismas vertina, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus dėl išlaikymo dydžio, atsakovo darbingą amžių, atsakovės dalinį darbingumą, nedideles buvusias ir (ar) esamas atsakovų pajamas, turimus įsiskolinimus, turtą ar jo nebuvimą, ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

38. Atsižvelgus į tai, kad atsakovai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 16 punktu, kaip vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, įvertinus tai, kad atsakovai – tuo atveju, jeigu jie būtų kreipęsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT), tai VGTPT sprendimais, kuriais būtų nuspręsta atsakovams suteikti antrinę teisinę pagalbą, būtų nustatyta, kad atsakovai yra 100 proc. atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, byloje mokėtinos žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumos iš atsakovų nepriteistinos. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovai dalyvavo vykusiame žodiniame teismo posėdyje. Laikytina, kad atsakovų procesinis elgesys buvo tinkamas, jie vykdė pareigą veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nuolatinę globą nepilnamečiui D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko globėja bei gaunamų lėšų administratore pastirti BĮ „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su globėju BĮ „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui D. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2022 m. lapkričio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui D. L., a. k. v gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2022 m. lapkričio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas šioje dalyje nesustabdo jo vykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.