Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-988-1080/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-01-31
Bylos Nr.: e2-988-1080/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20418-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dovilė Sadauskaitė

Kategorijos

3.2.6.6Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-988-1080/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20418-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.; (S) 2.6.26; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo užsienio juridinio asmens AirHelp Limited ieškinį atsakovui užsienio juridiniam asmeniui Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 400,00 Eur kompensaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004 nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad atsakovas vykdydamas oro pervežimo paslaugas pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivio T. B. atžvilgiu, nes skrydis (duomenys neskelbtini), vykęs (duomenys neskelbtini) maršrutu (duomenys neskelbtini) buvo atidėtas ir keleivis daugiau nei 3 valandas vėlavo pasiekti galutinę paskirties vietą. Sutrikdyto skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis – 1 682 km, todėl atsakovas turi išmokėti 400,00 Eur kompensaciją. Keleivis savo reikalavimo teises reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido ieškovui. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija atlyginti kompensaciją, tačiau atsakovas vengia Reglamente Nr. 261/2004 įtvirtintos oro vežėjo pareigos sumokėti kompensaciją esant skrydžio atšaukimui, atidėjimui.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Ryanair DAC atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad keleivis nesikreipė dėl kompensacijos tiesiogiai į atsakovą ir taip pažeidė vežimo sutarties dalimi esančias Bendrąsias vežimo sąlygas ir nuostatas (toliau – Sąlygos). Pažymi, kad Bendrosiomis vežimo sąlygomis ir nuostatomis yra numatyta supaprastinta tvarka keleiviui pateikti pretenziją, nurodant, kad keleivis turi pateikti pretenziją pats, tačiau 15.2.6 sąlygų punkte numatyta, jog visais atvejais, išskyrus numatytus straipsniuose 15.2.4 ir 15.2.5, „Ryanair“ nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, nebent būtų pridėti atitinkami dokumentai, aiškiai rodantys, kad keleivis įgaliojo trečiąją šalį veikti jo vardu. Punktas 15.2.7. numato, jog keleiviams nedraudžiama prieš tiesiogiai pateikiant prašymą „Ryanair“ pasitarti su teisininkais ar kita trečiąja šalimi. Pastebi, kad keleivis T. B. nei pats, nei per atstovus į atsakovą nesikreipė. Į atsakovą kreipėsi advokatas AirHelp Limited vardu dėl kompensacijos po to, kai keleivis perleido savo reikalavimo teisę ieškovui. Tačiau ieškovas AirHelp Limited šioje byloje nėra keleivio atstovas. Ieškovas yra ne keleivio atstovas, o reikalavimo teisių perėmėjas. Reikalavimo teisės dokumento turinys liudija, jog tarp šalių yra susitarta ne dėl atstovavimo santykių, o yra sudarytas reikalavimo perleidimo sandoris. Taigi Reikalavimo perleidimo sandoris negali būti prilyginamas atstovavimui, nes tai yra visiškai skirtingi teisiniai institutai, sukuriantys visiškai kitas pasekmes. Be to, atsakovo teigimu, pagal Sąlygų 15.4 punktą teisė į kompensaciją ar pinigų grąžinimą galioja fiziniams asmenims, įtrauktiems į skrydžio registracijos registrą kaip papildomiems keleiviams ir/arba kartu keliaujančių grupių nariams, nepilnamečiams asmenims arba teisiškai nekompetentingiems asmenims ir šių asmenų globėjams; visais kitais atvejais teisės į kompensaciją ar pinigų grąžinimą perleidimas tretiesiems asmenims yra negalimas. Dėl to keleivis neturėjo teisės savo reikalavimo teisės perleisti ieškovui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą arba jo dalį teisės kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Sąlygose įtvirtintas draudimas perleisti reikalavimo teisę į kompensacijas pagal Reglamentą Nr. 261/2004, todėl šis veiksmas kvalifikuotinas kaip sutarties nevykdymas CK 6.205 straipsnio 1 dalies prasme. Dėl to ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio dėl kompensacijos priteisimo, nes negalėjo įgyti šios teisės pagal keleivio ir atsakovo sudarytą vežimo sutartį ir jos sudėtinę dalį – Sąlygas, t. y. ieškinys šiuo pagrindu turi būti atmestas. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis pažeidžia keleivio kaip vartotojo interesus, yra nesąžininga. Teigia, kad Sąlygose atsakovas ir keleivis susitarė dėl išimtinės Airijos teismų jurisdikcijos Sąlygose nustatytais atvejais. Sąlygų 2.4.2 punkte nurodoma, kad keleivis turi teisę kreiptis su ieškiniu į savo vietinį teismą, tačiau Airijos teismams yra išimtinai teismingi ginčai, susiję su Reglamento Nr. 261/2004 taikymu, jei nesilaikoma Sąlygų 15.2.1–15.2.7 punktų reikalavimų, ir ginčai, nesusiję su vartotojų skundais. Keleivis nesikreipė į atsakovą dėl kompensacijos, t. y. nebuvo laikomasi Sąlygų 15.2.1–15.2.7 punktų reikalavimų. Ieškovas nelaikytinas keleivio atstovu, todėl jo kreipimasis nepripažintinas keleivio kreipimusi į atsakovą dėl kompensacijos. Be to, pažymi, kad atsakovo Bendrųjų vežimo sąlygų 2.4.1. punkte aiškiai nurodyta, kad vežimo sutarčiai, šioms sąlygoms turi būti taikoma Airijos teisė.

Šalies argumentai

3. Ieškovas dublike prašė ieškinį tenkinti. Nurodoma, kad Sąlygų 15.2.2 punktas, kuriame nustatyta, jog prieš kreipdamiesi į trečiąsias šalis dėl kompensacijos, keleiviai (vartotojai) prašymus turi pateikti tiesiogiai atsakovui ir palaukti atsakymo, yra akivaizdžiai nesąžininga ir pažeidžianti keleivių kaip vartotojų teises, nes užkerta kelią vartotojui ginti savo pažeistus interesus visomis teisėtomis priemonėmis, šiuo atveju – pasinaudojant profesionaliomis ieškovo teikiamomis paslaugomis. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad keleivė pažeidė atsakovo Sąlygas ir prarado teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Europos Komisija aiškinamosiose gairėse dėl Reglamento Nr. 261/2004 yra nurodžiusi, kad keleiviai turi teisę laisvai pasirinkti kokiu būdu ginti savo teises išieškant kompensacijas pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Keleiviai yra laisvi pretenzijas bei ieškinius reikšti patys arba pasirinkti būti atstovaujami kitų asmenų ar įmonių, teikiančių profesionalias kompensacijų išieškojimo paslaugas. Tokios atsakovo Sąlygos paneigia Reglamento Nr. 261/2004 tikslus ir imperatyvias nuostatas, draudžiančias apriboti keleivių teises į kompensaciją pagal minėtą Reglamentą. Taigi egzistuoja neginčijama keleivio teisė perleisti reikalavimą į keleiviui pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priklausančią kompensaciją. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priklausanti kompensacija nėra neatsiejamai susijusi su konkrečiu asmeniu, šiuo atveju keleiviu, todėl tarp ieškovo ir keleivio sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra įstatyminį reguliavimą atitinkanti sutartis, kuria keleivis, pasinaudodamas įstatymuose įtvirtinta teise (CK 6.101 straipsnis), teisėtai perleido reikalavimo teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Pastebi, kad atsakovas yra nesąžiningas ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis dėstydamas argumentus dėl išimtinės jurisdikcijos. Atsakovo Bendrųjų vežimo sąlygų 2.4.2 p., numatantis išimtinę Airijos teismų jurisdikciją yra nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, ir ji negali būti taikoma. Tai, kad atitinkamos išimtinės jurisdikcijos sąlygos sutartyse su vartotojais yra nesąžiningos ir neprivalomos, yra ne kartą patvirtinta tiek Lietuvos teismo, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT). Atkreipia dėmesį, kad remiantis ESTT išaiškinimu 2009 m. liepos 9 d. sprendime Rehder C-204/08 byloje, keleivių pervežimo oro transportu iš vienos valstybės narės į kitą pagal sutartį, sudarytą su oro bendrove, kuri yra skrydį vykdanti oro vežėja, atveju nagrinėti šia vežimo sutartimi ir Reglamentu Nr. 261/2004 grindžiamą ieškinį dėl kompensacijos jurisdikciją turi, ieškovo nuožiūra, tos valstybės narės, kurios teritorijoje yra lėktuvo išvykimo ar atvykimo vieta, teismas. Byloje pateikti keleivio įlaipinimo bilietai patvirtina skrydžio maršrutą – (duomenys neskelbtini). Todėl atitinkamai, pagal Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punktą ieškovas turėjo teisę pateikti ieškinį nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos teismui.

4. Atsakovas triplike prašo ieškinį palikti nenagrinėtą, nes jis neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui; o nusprendus priešingai – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad atsakovo Sąlygos jokiu būdu neužkerta kelio keleiviui ginti pažeistus interesus tiek pačiam, tiek pasitelkiant ir atstovus. Keleivių galimybė naudotis patarėjų ar atstovų pagalba nėra ribojama ir tai yra konkrečiai nurodyta 15.2.7 punkte, o 15.2.6. punkte numatyta, kad tretieji asmenys privalo pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus. Tai yra visiškai pagrįstos ir teisingos nuostatos, kadangi atsakovė turi įsitinkinti tinkamu keleivio atstovavimu. Ieškovo argumentai, jog Sąlygų nuostatos apsunkina keleivių interesų gynimą yra visiškai nepagrįsti. Išankstinis kreipimasis į vežėją negali būti laikomas apsunkinančiu keleivio teises, kadangi tai yra nusistovėjusi ir ne tik atsakovo, bet ir kitų oro linijų taikoma tvarka. Teigia kad Bendrųjų taisyklių 15.2.2. punkto nuostata yra sąžininga ir nepažeidžia keleivių kaip vartotojų teisių. Ši nuostata negali būti pripažinta nesąžininga, kadangi nėra panaikinama ar suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais. Bendrųjų sąlygų 15.2.2 straipsnis nedraudžia keleiviui kreiptis į teisinius ar trečiųjų šalių patarėjus. Sąlygų 15.4. punkte numatyta: “Teisė į kompensaciją ar pinigų grąžinimą galioja fiziniams asmenims, įtrauktiems į skrydžio registracijos registrą kaip papildomiems keleiviams ir / arba kartu keliaujančių grupių nariams, nepilnamečiams asmenims arba teisiškai nekompetentingiems asmenims ir šių asmenų globėjams. Visais kitais atvejais teisės į kompensaciją ar pinigų grąžinimą perleidimas tretiesiems asmenims negalimas. Teisės perleidimo draudimas netaikomas tuo atveju, jei teisės perleidimas yra pagrįstas įstatymas.“ Pažymi, kad atsakovas teigdamas, jog pagal Sąlygą įtvirtintą 15.4 punkte draudžiamas reikalavimo teisės perleidimas, remiasi CK 6.101 straipsnio nuostata, numatančia, jog „reikalavimo teisė gali būti perleista tokiu atveju, jeigu tai neprieštarauja sutarčiai“. Taigi šalys susitarė, jog reikalavimo teisės dėl kompensacijos perleidimas yra draudžiamas ir tai yra leidžiamas susitarimas pagal civilinį kodeksą. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis, sudaryta pažeidžiant keleivės sudarytą su atsakovu vežimo sutartį ir Sąlygas, negali būti pagrindas ieškovui gauti keleiviams priklausančias kompensacijas, todėl ieškinys turi būti atmestas. Paaiškina, jog Sąlygos nesuvaržo keleivių būti atstovaujamais kitų asmenų ar įmonių, tačiau šiuo atveju ieškovas yra ne keleivio atstovas, o reikalavimo teisių perėmėjas. Reikalavimo teisės dokumento turinys liudija, jog tarp šalių yra susitarta ne dėl atstovavimo santykių, o yra sudarytas reikalavimo perleidimo sandoris. Reikalavimo teisės perleidimo sutartyje nėra nei įgaliojimo ieškovui veikti keleivio vardu nei įpareigojimo keleivio vardu pateikti pretenzijas ar ieškinius atsakovui. Taigi ieškovas nėra advokatas ar kitas asmuo trintis teisę būti keleivio – fizinio asmens atstovu pagal pavedimą teisme, dėl ko akivaizdu, kad jis veikia savo vardu, o ne atstovauja keleivį. Pažymi, kad ieškovo atstovo cituojamoje teismų praktikoje buvo nagrinėjamos kitokio pobūdžio nuostatos dėl išimtinės jurisdikcijos, nei nuostata aptarta atsakovo Sąlygų 2.4.2 punkte. Atsakovo Sąlygų 2.4.2 punkte numatyta jurisdikcija yra sąlyginė ir neužkerta kelio keleiviui kreiptis dėl kompensacijų pagal Reglamentą 261/2004 į išvykimo ar atvykimo vietos teismus. Airijos teismams byla yra teisminga tik tuo atveju, jeigu keleivis nesilaikė Sąlygų 15.2.1.-15.2.7. nuostatų, kaip yra nagrinėjamu atveju. Sąlygų 2.4.1 punkte įtvirtinta, kad, jei kitaip nenumatyta Konvencijoje (1999 m. Monrealio konvencijoje) arba galiojančiuose teisės aktuose, vežimo sutarčiai, vežimo nuostatoms ir sąlygoms bei atsakovo taisyklėms taikoma Airijos teisė ir pagal ją šios taisyklės aiškinamos. Atsakovas remiasi 2019 m. birželio 14 d. Švedijos Karalystės apeliacinio teismo sprendimu byloje Nr. Ö2703-19, kurį patvirtino ir Švedijos Aukščiausiasis Teismas, kuriuo Ryanair Sąlygos dėl jurisdikcijos buvo pripažintos sąžiningomis ir buvo taikyta išimtinė jurisdikcija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skrydis Vilnius – Londonas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skrido keleivis T. B., buvo atidėtas ir keleivis galutinę paskirties vietą pasiekė daugiau nei 3 valandas pavėlavęs. Numatytas sutrikdyto skrydžio atstumas – apie 1 682 km. Skrydį vykdė atsakovas. Ginčo byloje tarp šalių, kad atsakovo vykdomas skrydis vėlavo, nėra.

6. Keleivis T. B. reikalavimo teisę dėl jam priklausančios kompensacijos už atidėtą skrydį 2017 m. birželio 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovui. Ieškovas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, reiškia reikalavimą atsakovui dėl 400,00 Eur kompensacijos priteisimo pagal Reglamentą Nr. 261/2004.

7. Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimu, nurodo, kad: 1) byla teisminga Airijos teismui, nes keleivis ir atsakovas Bendrosiose vežimo sąlygose ir nuostatose (toliau – Sąlygos) buvo susitarę dėl išimtinės Airijos teismų jurisdikcijos tuo atveju, kai nesilaikoma Sąlygų reikalavimo kreiptis visų pirma tiesiogiai su pretenzija į atsakovą dėl kompensacijos (Sąlygų 15.2 punktas); 2) ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, kadangi keleivio reikalavimo teisė buvo perleista pažeidžiant keleivio ir atsakovo pasirašytose Sąlygose įtvirtintą draudimą perleisti reikalavimo teisę dėl kompensacijos tretiesiems asmenims (Sąlygų 15.4 punktas).

Dėl teismų jurisdikcijos

8. Nagrinėjamu atveju ieškinys byloje pareikštas remiantis Reglamento Nr. 261/2004 nuostatomis. Reglamentas Nr. 261/2004 nereglamentuoja teismingumo klausimų, todėl kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismingumas turi būti nustatomas pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2012 (toliau – Reglamento Nr. 1215/2012) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatas.

9. Bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje narėje. Tačiau tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti reiškiami ir kitoje nei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) valstybėje narėje. Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios jurisdikcijos taisykles (Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 2 – 7 skirsniai).

10. Pagal specialiąją jurisdikcijos taisyklę, įtvirtintą Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukoje, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas prievolės įvykdymo vietos teismuose, o paslaugų teikimo atveju prievolės įvykdymo vieta yra valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos.

11. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos valstybės teisme. Be to, ieškovui lieka Reglamento nustatyta galimybė kreiptis į atsakovo nuolatinės buvimo vietos teismą. (žr. pvz. 2009 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. C-204/08). Taigi, vežimo oru atveju prievolės vykdymo (paslaugos suteikimo) vieta turi būti laikoma tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta. Kiekviena iš šių dviejų vietų yra pakankamai susijusi su bylos materialiaisiais elementais ir todėl užtikrina glaudų ryšį tarp sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo. Tokio aiškinimo laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-757-852/2019; 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-821-803/2019; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-826-567/2019).

12. Ieškovas turi teisę savo pasirinkimu kreiptis dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo į atsakovo buveinės, centrinės administracijos arba pagrindinės verslo vietos, lėktuvo išvykimo arba atvykimo vietos valstybės narės teismą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad tokia ieškovui suteikta pasirinkimo galimybė atitinka ne tik artimumo kriterijų, bet ir nuspėjamumo reikalavimą, nes ji ir ieškovui, ir atsakovui leidžia lengvai nustatyti teismus, kuriuose gali būti pareikštas ieškinys. Ji atitinka dar ir teisinio saugumo tikslą, nes ieškovo pasirinkimas yra apribotas dviem teismais (žr. pvz. 2009 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. C-204/08).

13. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad lėktuvo išvykimo vieta yra Lietuva, todėl Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukos taikymo prasme Lietuva laikoma prievolės įvykdymo vieta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškinys yra teismingas Lietuvos teismams. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-821-803/2019).

14. Nustačius, kad pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtrauką šalių ginčas teismingas Lietuvos teismams, jo nagrinėjimui kompetentingo Lietuvos teismo klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos nacionalinę teisę, t. y. CPK nuostatas, reglamentuojančias teismingumą. CPK 30 straipsnio 9 dalis nustato alternatyvaus teismingumo atvejį, kai ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Nagrinėjamos bylos atveju sutarties vykdymo vieta, kaip jau buvo minėta, yra Vilniuje, todėl šalių ginčas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

15. Atsakovas, ginčydamas Lietuvos teismų jurisdikciją, iš esmės remiasi su keleiviu sudarytos vežimo sutarties dalimi esančių Sąlygų nuostatomis, t. y. Sąlygų 15.2.1 – 15.2.7 punktų reikalavimų, numatančių, kad pirmiausia keleivis turi kreiptis į Raynair dėl kompensacijos. Taigi, keliamas klausimas, ar gali šalys susitarimu pakeisti pirmiau aptartas tokio pobūdžio bylų teismingumo taisykles ir susitarimu apriboti keleivio pasirinkimą.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 15 d. į atsakovą su pretenzija dėl kompensacijos už (duomenys neskelbtini) skrydžio (duomenys neskelbtini) vėlavimą kreipėsi ieškovas, nurodydamas reikalavimo faktinį pagrindą (keleivio asmens, maršruto duomenis), prie pretenzijos taip pat pridėjo reikalavimo perleidimo sutartį. Todėl teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovu, kad nebuvo laikytasi susitarimo kreiptis visų pirma tiesiogiai į atsakovą dėl kompensacijos priteisimo, kurio tikslas išspręsti susidariusią situaciją taikiu būdu, kaip teigia ir pats atsakovas, prieš pareiškiant ieškinį teismui. Teismas šiame kontekste akcentuoja, kad susitarimo tarp oro vežėjo ir keleivių sąlygos turi būti aiškinamos ne tik kompleksiškai viena su kita, bet visų pirma atsižvelgiant į Reglamento Nr. 261/2004 paskirtį ir tikslus – užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį, visokeriopai atsižvelgiant į vartotojų apsaugos reikalavimus apskritai, t. y. taip, kad nebūtų sudaryti apribojimai, kuriuos draudžia nurodytos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos.

17. Kita vertus pažymėtina, kad kasacinis teismas, spręsdamas šį klausimą, išaiškino, kad keleivio vežimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kurios silpnesnioji šalis yra keleivis, esantis akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – vežėju. Keleivio vežimo sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, šiai sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Vertindamas vežimo sutarties sąlygą dėl teismingumo, kasacinis teismas išaiškino, kad vartojimo sutarties sąlyga, nustatanti, jog ginčai, kylantys iš tokios sutarties, sprendžiami vežėjo (stipresniosios sutarties šalies) buveinės valstybės teismuose, apriboja vartotojo pasirinkimą ir įpareigoja jį bylinėtis paslaugos teikėjo valstybės teisme, ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, nepagrįstai suvaržo jo galimybę pareikšti ieškinį, nes gali lemti neprotingus tokio kreipimosi į teismą kaštus, ypač tais atvejais, kai kreipiamasi dėl palyginti nedidelės standartinės kompensacijos sumos. Tokia vartojimo sutarties sąlyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatytus požymius ir laikytina nesąžininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Analogiškai vartojimo sutarties sąlygą dėl jurisdikcijos suteikimo pardavėjo valstybės teismams vertino ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendimas C-240/98–C-244/98; 2009 m. birželio 4 d. sprendimas C-243/08). Atsižvelgdamas į nurodytus išaiškinimu, kasacinis teismas sprendė, kad, esant aptartai nesąžininga pripažintai vežimo sutarties sąlygai, bylos teismingumas turi būti nustatomas vadovaujantis atitinkamų teisės aktų, o ne sutarties nuostatomis.

18. Pastebėtina, kad šios išvados nepaneigia atsakovo teiginiai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas nėra keleivis, o jo teisių perėmėjas pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog ieškinio reikalavimas yra išimtinai teismingas Airijos teismui ir nėra teismingas Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 185 straipsnis).

Dėl draudimo perleisti reikalavimo teisę

20. Atsakovas, prašydamas atmesti ieškinį, taip pat ginčija ir ieškovo reikalavimo teisę į atsakovą, remdamasis atsakovo ir keleivio pasirašytų Sąlygų 15.4 punktu, kuriame įtvirtinta, kad teisės į kompensaciją ar pinigų grąžinimą perleidimas tretiesiems asmenims negalimas; šis draudimas netaikomas tuo atveju, jei teisės perleidimas yra pagrįstas įstatymu. Atsakovo tvirtinimu, tai reiškia, jog šalys sutartyje susitarė dėl reikalavimo perleidimo draudimo ir tai yra leidžiama pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį. Kadangi keleivis pažeidė su atsakovu sudarytą sutartį ir nepaisydami draudimo, perleido reikalavimo teisę ieškovui, ieškovas neturi teisės reikšti šio ieškinio ir reikalauti priteisti keleiviui priklausančios kompensacijos. Be to, anot atsakovo, keleivis dėl kompensacijos priteisimo privalėjo tiesiogiai kreiptis į atsakovą (Sąlygų 15.2.2 punktas); atsakovas Sąlygose buvo aiškiai nurodęs, jog nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, jei kompensacijos reikalaujantis keleivis nepateikė prašymo tiesiogiai atsakovui ir nesulaukė atsakymo (Sąlygų 15.2.3 punktas); atsakovas nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, nebent būtų pridėti atitinkami dokumentai, aiškiai rodantys, kad keleivis įgaliojo trečiąją šalį veikti jo vardu (Sąlygų 15.2.6 punktas). Atsakovo teigimu, šių Sąlygų nuostatų tikslas yra apsaugoti keleivių interesus, išvengti trečiųjų asmenų pagalbos ir bylinėjimosi išlaidų bei ginčus spręsti taikiai. Teismas su tokia argumentacija nesutinka ir laiko ją nepagrįsta, kadangi ji neatitinka Reglamento Nr. 261/2004 tikslo – aukštos vartotojų teisių apsaugos skrydžių atidėjimo (atšaukimo) atvejais.

21. Reglamento 1 straipsnyje apibrėžti Reglamento tikslai ir nurodyta, kad šis Reglamentas jame nurodytomis sąlygomis nustato minimalias keleivių teises, kai jų skrydis atšaukiamas (b punktas). Kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas, leidžiantis užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Reglamento Nr. 261/2004 preambulės nuostatomis pabrėžiama, kad siekiama užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį ir visokeriopai atsižvelgti į vartotojų apsaugos reikalavimus apskritai. Vertintina ir jau minėtas vežimo sutarčių pripažinimas vartojimo sutartimis ir jų sąlygų aiškinimas atsižvelgiant į tai, kad tokios sutartys įprastai sudaromos prisijungimo būdu, keleiviui sutinkant su standartinės formos sutarties sąlygomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Reglamente Nr. 261/2004 nustatyto reguliavimo tikslą, paskirtį ir prigimtį, pripažintina, kad sutarties sąlygos, kurios panaikina ar suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais, turi būti pripažįstamos bloginančiomis Reglamente įtvirtintą vartotojų apsaugos standartą.

22. Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytos Sąlygos apsunkina vartotojo (keleivio) galimybę ginti savo pažeistus interesus visomis teisėtomis priemonėmis, nes riboja jo teisę kreiptis pagalbos į profesionaliomis teikiamomis paslaugomis išreikalaujant kompensacijas pagal Reglamentą užsiimančias įmones. Teismo vertinimu, toks ribojimas yra vartotojų padėties apsunkinimas, turint galvoje jų teisę pasirinkti pirkti kompensacijos išreikalavimo paslaugas, nes šiame procese vartotojas gali susidurti su kalbos barjeru ar/ir specifinių žinių bei laiko trūkumu. Pagal teisinį reglamentavimą keleiviai yra laisvi pretenzijas bei ieškinius reikšti patys arba pasirinkti būti atstovaujami kitų asmenų ar įmonių, teikiančių profesionalias kompensacijų išieškojimo paslaugas, o ginčo atveju nurodytos Sąlygų nuostatos pažeidžia Reglamento Nr. 261/2004 tikslus ir imperatyvias nuostatas, draudžiančias apriboti ar apsunkinti keleivių teises į kompensaciją pagal Reglamentą (Reglamento Nr. 261/2004 15 straipsnio 1 dalis). Todėl keleivio įpareigojimas tiesiogiai pačiam kreiptis į atsakovą dėl kompensacijos ir atsisakymas pripažinti reikalavimą priešingu atveju, yra apribojimas, kurį draudžia nurodytos Reglamento nuostatos.

23. Pastebėtina ir tai, jog reikalavimo perleidimo forma atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų keliamus reikalavimus. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.101 straipsnio 3 dalis numato, kad leidžiama perleisti ir būsimą reikalavimą. Tuo tarpu 6.102 straipsnio 1 - 3 dalys numato, kad draudžiama perleisti (i) tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas; (ii) reikalavimą teisėjui, prokurorui ar advokatui, kurie dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas; (iii) reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.).

24. Šiame kontekste aktualus kasacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014 pateiktas išaiškinimas, jog kompensacijos pagal Reglamento 261/2004 7 straipsnio 1 dalį esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas, leidžiantis užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį. Todėl sutiktina su ieškovu, kad keleiviams pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priklausanti kompensacija nėra neatsiejamai susijusi su konkrečiu asmeniu, šiuo atveju keleiviu, ir šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutartis laikytina teisėta ir atitinkančia įstatymų keliamus reikalavimus (CK 6.101 straipsnis). Be to, reikalavimo perleidimo sutartis nėra nuginčyta. Teismo vertinimu, keleivis, pasinaudodamas įstatymuose įtvirtinta teise, teisėtai perleido reikalavimo teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004.

25. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo nurodytame Sąlygų 15.2.6 punkte įtvirtinta, jog atsakovas nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, nebent būtų pridėti atitinkami dokumentai, aiškiai rodantys, kad keleivis įgaliojo trečiąją šalį veikti jo vardu. Nagrinėjamu atveju iš keleivio ir ieškovo sudaryto 2017 m. birželio 26 d. susitarimo perleisti reikalavimo teises ieškovui turinio matyti, kad šiuo susitarimu keleivis įgaliojo ieškovą veikti jo vardu. Atsakovas nepaaiškino ir nenurodė, kodėl tokios susitarimo sąlygos nėra rodančios, kad keleivis įgaliojo trečiąją šalį veikti jo vardu (CPK 178, 185 straipsniai).

26. Atsižvelgiant į nurodyta, konstatuotina, kad atsakovo argumentai dėl Sąlygose įtvirtintų apribojimų keleiviui perleisti reikalavimo teisę į kompensaciją ir netiesioginis įpareigojimas keleiviui pačiam reikšti ieškinį atsakovui teisme, draudžiant reikalavimo teisių perleidimą, blogina vartotojo teises, lyginant su nustatytomis Reglamente Nr. 261/2004, riboja teisių įgyvendinimą, todėl tokios Sąlygos negali būti priežastis spręsti dėl ieškovo reikalavimo teisės negaliojimo.

Dėl kompensacijos priteisimo

27. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 6, 7 ir 12 straipsnių.

28. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

29. Atsakovas neįrodinėjo, kad skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad keleivis galutinę paskirties vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), pasiekė praėjus daugiau kaip 3 val. nuo tvarkaraštyje numatyto atvykimo laiko (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad keleivis įgijo teisę iš oro vežėjo prašyti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos.

30. Remiantis Reglamento 7 straipsniu, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 Eur visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 Eur visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500–3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta.

31. Atsižvelgiant į tai, kad tarp (duomenys neskelbtini) atstumas yra didesnis kaip 1500 km, mokėtinos kompensacijos dydžiui nustatyti taikytinas Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktas, pagal kurį ieškovui, įgijusiam reikalavimo teisę iš keleivio T. B., priklauso 400,00 Eur dydžio kompensacija. Esant tokioms aplinkybėms ieškinio reikalavimas priteisti šią kompensaciją tenkintinas.

Dėl palūkanų priteisimo

32. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Remiantis teisiniu reglamentavimu ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (400,00 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų klausimų

33. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo ieškinys yra patenkintas, bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 484,00 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, iš viso – 499,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

35. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 95 straipsniu, 96 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AirHelp Limited, juridinio asmens kodas 1926223, iš atsakovo Ryanair DAC, juridinio asmens kodas 104547, 400,00 Eur (keturis šimtus eurų ir 00 ct) kompensacijos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 400,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 499,00 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dovilė Sadauskaitė