Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei S. C. dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo V. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-453-524/2019 ieškinį tenkino iš dalies – priteisė BUAB (duomenys neskelbtini) iš S. C. 5 714,42 Eur žalos atlyginimo, 139,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir 128,57 Eur žyminio mokesčio valstybei; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

4. Nesutikdamos su šiuo teismo sprendimu apeliacinius skundus pateikė atsakovė S. C. ir ieškovė BUAB (duomenys neskelbtini).

5. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės S. C. ieškovei BUAB (duomenys neskelbtini) priteistas 5 714,42 Eur žalos atlyginimas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Sprendimo dalį, kuria ieškinys atsakovei J. S. atmestas, paliko nepakeistą.

7. Pakartotinai bylos dalį nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovės atstovas, įvertinęs atsakovės S. S. rašytiniuose paaiškinimuose (reg. teisme Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytas aplinkybes, sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė iš jos priteisti 96 143,65 Eur žalos atlyginimo. Kreditoriams padarytą žalą ieškovė kildina iš juridinio asmens organų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo. Posėdžio metu nurodė, kad 2015 finansinių metų pabaigoje UAB (duomenys neskelbtini) jau buvo faktiškai nemoki įmonė, nesugebanti laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Kadangi atsakovė S. C. laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. buvo įmonės direktorė, ji turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. (įmonei esant nemokiai) kreditiniai įsipareigojimai padidėjo 106 702,78 Eur suma. Šią sumą pradiniu ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovės S. C. ir V. R.. Bylos nagrinėjimo metu su atsakovu V. R. (akcininku) buvo sudaryta taikos sutartis dėl 15 000 Eur sumos. Taikos sutartimi buvo nustatyta, kad iš kiekvienai atsakovei tenkančios ieškinio sumos yra atimamas atsakovo V. R. pripažintas 15 000 Eur reikalavimas lygiomis dalimis iš kiekvienos, t. y. po 7 500 Eur. Taip pat ieškovė, sutikdama su rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentu, prašė iš atsakovės priteisti 96 143,65 Eur žalos atlyginimo.

9. Trečiasis asmuo V. G. į posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

10. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2017 m. sausio 19 d.) UAB (duomenys neskelbtini) yra iškelta bankroto byla. Atsakovė S. C. laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. buvo įmonės direktorė, esant įmonei nemokiai, ji turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-322-241/2020 padarė išvadą, kad įmonė faktiškai nemoki tapo 2015 m. pabaigoje (nutarties 43 punktas), taip pat pripažino, kad šiuo atveju atsakovė turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, tačiau dėl savo aplaidžių veiksmų (neveikimo) ją pažeidė, todėl jai kyla pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl tokių veiksmų (neveikimo) (nutarties 48 punktas). Konstatavo, kad žalos atlyginimo apskaičiavimo prasme laikytina, kad pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė pažeidė nuo 2015 m. gruodžio 31 d., šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti padaryti nuostoliai (nutarties 49 punktas). Todėl teismas šiame sprendime atskirai nepasisako dėl įmonės nemokumo momento ir neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie yra konstatuoti įsiteisėjusiame teismo procesiniame dokumente.

11. Ieškovė žalos atlyginimo reikalavimo dydį grindžia nemokumo administratorės 2018 m. spalio 29 d. ir 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarytomis pažymomis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriose nurodomi visi įmonei pareikšti kreditorių finansiniai reikalavimai juos išskirstant pagal atsakovės vadovavimo laikotarpį, pridedant kreditorių pateiktus prašymus ir jų pagrindu esančius duomenis (sąskaitas faktūras, kt.). Ieškovės teigimu, atsakovės S. C. vadovavimo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 26 d. susidarė 106 702,78 Eur kreditorių reikalavimai. Dėl to, kad su akcininku V. R. sudarė taikos sutartį dėl 15 000 Eur, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus iš 106 702,78 Eur sumos atimdama 7 500 Eur sumą ir, atsižvelgdama į atsakovės rašytinius paaiškinimus (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), teigė, kad atsakovė S. C. atsakinga už 96 143,65 Eur dydžio kreditorių finansinių reikalavimų susidarymą įmonei esant nemokiai.

12. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

13. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vertinant padarytos žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama bendra vadovo vadovavimo laikotarpiu susidariusių įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis jo vadovavimo įmonei laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iškėlus įmonei bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

14. Ieškovė žalos dydį, t. y. naujai susidariusias skolas, pradeda skaičiuoti nuo 2016 metų sausio 1 d. ir prašo priteisti 96 143,65 Eur žalos atlyginimo sumą, kuri, ieškovės nuomone, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovės veiksmais, t. y. savalaikiu nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

15. Kaip buvo nurodyta anksčiau, iš 106 702,78 Eur kreditinių reikalavimų ieškovė išminusavo 7 500 Eur (1/2 dalį sumos, gautos iš V. R. pagal taikos sutartį), teigdama, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu taip buvo paskirstytos lėšos, gautos iš įmonės akcininko. Tačiau teismas su tokia pozicija nesutinka, nes 2018 m. balandžio 12 d. teismas patvirtino taikos sutartį, tačiau joje nenurodyta, kaip skirstoma 15 000 Eur suma. Tai padarė ieškovė, tikslindama savo reikalavimus atsakovėms. Kadangi atsakovei J. S. ieškinys yra atmestas, nenustačius priežastinio ryšio tarp šios atsakovės veiksmų ir ieškinyje nurodomų kreditorių reikalavimų susidarymo, teismo manymu, visa 15 000 Eur suma, kurią sumokėjo akcininkas, ieškovei nenurodžius, kurių konkrečiai kreditorių reikalavimų dėl žalos atlyginimo ieškovė atsisakė, turi būti išminusuota iš ieškiniu reiškiamos sumos (96 143,65 Eur - 7 5 00 Eur = 88 643,65 Eur).

16. Ieškovei žalos dydį įrodinėjant 2018 m. spalio 29 d. ir 2020 m. rugsėjo 30 d. pažymomis, atsakovė iš esmės ginčija 29 199,89 Eur reikalavimą, susidariusį jos nedarbingumo laikotarpiu (nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. lapkričio 26 d.). Ieškovė, priešingai, įrodinėja, kad tai yra trečiųjų asmenų pasitelkimas vadovo prievolėms atlikti, tačiau tai nereiškia naujo bendrovės vadovo, kaip valdymo organo, paskyrimo. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. atsakovė J. S. buvo paskirta vykdyti laikinai einančios įmonės direktoriaus pareigas S. C. pareigas ligos metu, atsakovė S. C., turėdama nedarbingumo pažymėjimą, 2016 m. spalio 7 d. kreipėsi į akcininką V. R., prašydama atleisti ją iš darbo, mano, jog tiesioginiu priežastiniu ryšiu su neteisėtais atsakovės veiksmais 29 199,89 Eur suma nėra susijusi (88 643,65 Eur - 29 199,89 Eur = 59 443,76 Eur).

17. Atsakovė taip pat ginčija 31 388,53 Eur kreditinį reikalavimą, kurį ieškovė kildina iš 2016 m. birželio 3 d. nutrauktų Žaliavos tiekimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir Paslaugų sutarties (duomenys neskelbtini). Teismas su šia atsakovės pozicija sutinka. Nurodytos sutartys ir išankstinės sąskaitos faktūros pasirašytos buvusio įmonės vadovo V. K.. 2015 m. gegužės 27 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) skolinga UAB (duomenys neskelbtini) 31 388,53 Eur. Aplinkybė, kad šios sutartys buvo nutrauktos 2016 m. birželio 3 d., nesudaro pagrindo vertinti, kad 31 388,53 Eur kreditinis reikalavimas susidarė atsakovės vadovavimo laikotarpiu. Todėl iš prašomos iš atsakovės priteisti žalos atlyginimo sumos atimtina ieškovės pažymoje nurodyta 31 388,53 Eur suma (59 443,76 Eur - 31 388,53 Eur = 28 055,23 Eur).

18. Kitų (išskyrus šios nutarties 15–17 punktuose nurodytų reikalavimų) 2018 m. spalio 29 d. ir 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarytose pažymose nurodytų kreditorių finansinių reikalavimų bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo, dėl šių dokumentų turinio jokių klausimų nekėlė, todėl ieškovės rengtos pažymos laikytinos tinkamais rašytiniais įrodymais įmonės skolų susidarymo momentui ir dydžiui pagrįsti. Taip pat ieškovė pateikė teismui visus žalos atsiradimą patvirtinančius pirminius dokumentus, o skolų kiekvienam kreditoriui susidarymą ieškovės atstovas detaliai aptarė savo paaiškinimuose, todėl abejoti jų pagrįstumu ir teisėtumu teismas neturi pagrindo ir šiais duomenimis vadovaujasi.

19. Taigi pagal ieškovės pateiktus įrodymus 28 055,23 Eur skola kreditoriams susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d., kai atsakovė S. C. turėjo pareigą kelti bankroto bylą įmonei.

20. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartyje nurodė, jog, priteisiant iš atsakovės žalos atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į įmonės turėtas debetines skolas. Iš 2017 m. sausio 19 d. debitorių sąrašo matyti, kad nurodytą dieną ieškovė turėjo 111 940,83 Eur debetinių skolų (ieškinio 26 priedas), iš jų 22 000 Eur – RAB (duomenys neskelbtini) 329,73 Eur – Kretingos žvėrininkystės ūkis ir 89 540,83 Eur – UAB (duomenys neskelbtini) (išregistruota 2018 m. spalio 18 d.). Iš 2020 m. spalio 28 d. teismo posėdžio metu ir 2020 m. lapkričio 3 d. ieškovės pateiktų dokumentų (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad vykdant bankroto procedūras buvo gauta 22 703,23 Eur suma: 7 000 Eur gauta iš UAB (duomenys neskelbtini) nuginčijus tarpusavio įskaitymo aktus; 15 000 Eur – iš akcininko V. R. ir 703,23 Eur – pareiškus keletą smulkesnių ieškinių dėl nepagrįstai gautų piniginių lėšų sugrąžinimo; 71 Eur iš turto pardavimo.

21. Dėl RAB (duomenys neskelbtini) debetinės skolos pastebėtina, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-135-1067/2019 ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl 22 000 Eur sumos priteisimo pagal kasos išlaidų orderius dėl RAB (duomenys neskelbtini) išmokėtos 22 000 Eur sumos, ieškinys atsakovėms S. C. ir J. S. buvo atmestas. Šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo RAB (duomenys neskelbtini) kuri atsiliepime į ieškinį pripažino ne tik žodinės sutarties dėl žaliavos tiekimo egzistavimą, tačiau taip pat pripažino, jog ir 2016 m. gegužės 10 d., ir 2016 m. lapkričio 3 d. kasos išlaidų orderiais išmokėtas pinigų sumas gavo. Todėl nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovo argumentai, kad pagal telefoninius skambučius Kaliningrado srities advokatams nustatyta, kad RAB (duomenys neskelbtini) yra bankrutavusi, vertintini kaip deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Nors teismų praktikoje nurodoma, kad preziumuotina, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debetinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-769-381/2017), tačiau, bankroto procesui vykstant nuo 2017 m. sausio mėnesio, nemokumo administratorė net nesistengė inicijuoti skolos išieškojimo iš juridinio asmens, kuris kitoje civilinėje byloje net neginčijo savo prievolių ieškovei. Tokia galimybe ieškovė dar gali pasinaudoti. Todėl sutiktina su atsakovės pozicija, kad debetinių skolų sumomis (22 000 Eur) ir sumomis, gautomis iš turto pardavimo (71 Eur), ar kitomis priteistomis sumomis (7 703,23 Eur) turi būti mažinamas iš jos priteistinas žalos atlyginimas (28 055,23 Eur - 22 000 Eur - 71 Eur - 7 703,23 Eur).

22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovės S. C. įmonei padarytos žalos dydį (28 055,23 Eur), tačiau, įvertinus šios nutarties 21 punkte nurodytas atsakovės atsakomybę mažinančias aplinkybes, ieškinys atmestinas.

23. Ieškinį atmetus, netenkintinas ieškovės prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.