Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „GEA KLIMATECHNIK” apeliacinį skundą ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sonata“ prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-5704-520/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Milgrana“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „GEA KLIMATECHNIK“, uždarajai akcinei bendrovei „Saulės sonata“, uždarajai akcinei bendrovei „Vipetra“, Lietuvos ir Latvijos uždarajai akcinei bendrovei „Vildoma“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Dėl ieškinio senaties. Teismas netinkamai taikė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto ir CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias actio Pauliana ieškinio senaties terminą. Vilniaus apygardos teismo nutartis iškelti UAB „Milgrana“ bankroto bylą įsiteisėjo 2009-10-15, todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2010-10-16, tačiau ieškinys buvo pareikštas tik 2011-05-11. Tuo tarpu bankroto administratorius nenurodė, dėl kokių priežasčių šis terminas buvo praleistas, neprašė termino praleidimo priežasčių pripažinti svarbiomis ir jį atnaujinti. Aplinkybė, jog pasikeitė bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, neturi įtakos senaties termino eigai, nes administratoriumi buvo paskirtas juridinis asmuo ir tai nepaneigia ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatos, kad administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas neįvertino, kad administratorius nepateikė įrodymų, kada ir kokius dokumentus gavo, ar juose buvo nurodyti ginčijami sandoriai ir kt. Dar daugiau, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo administracijos vadovei vengiant perduoti administratoriui dokumentus, bendrovei iškėlus bankroto bylą, administratorius būtų kreipęsis į teismą dėl baudos jai skyrimo (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Dėl to administratoriaus neveikimas negali būti laikomas svarbia senaties termino praleidimo priežastimi.Dėl actio Pauliana sąlygų. Teismas tik citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir nurodė bendras teisės ir įstatymų nuostatas, tačiau nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, kaip ginčijami sandoriai pažeidžia bendrovės kreditorių teises, neįvertino, kad ginčo sandorius ieškovas privalėjo sudaryti, siekdamas užtikrinti tolimesnę veiklą, nes be jų bendrovė nebūtų gavusi naujos įrangos, o dėl ginčo sandorių bendrovės mokumas nepakito. Atsakovai taip pat nebuvo informuoti apie bendrovės nemokumą, nebuvo viešai paskelbtos ieškovo finansinės atskaitomybės, pagal praėjusių metų finansinės atskaitomybės duomenis ieškovas buvo gavęs 130 000 Lt grynojo pelno, o apie ieškovo nemokumą viešai paskelbta tik 2009-07-03. Dėl to atsakovų sąžiningumo prezumpcija nepaneigta. Teismas neatsižvelgė į tai, bankroto byla ieškovui iškelta praėjus metams nuo ginčo sandorių sudarymo, todėl nėra pagrindo teigti, jog jie turėjo įtakos ieškovo mokumui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2008 m. ieškovas priėmė sprendimą išmokėti akcininkams 70 000 Lt dividendus, o dėl įmonės nemokumo yra atsakinga buvusi ieškovo administracijos vadovė, kuri nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Dėl kreditoriaus sąžiningumo. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas buvo nesąžiningas (CK 6.67 str.). Ieškovo buvusi administracijos vadovė paaiškino, kad sudarydama ginčo sandorius su atsakovu jo neinformavo apie bendrovės finansinę padėtį, o apie bendrovės nemokumą paskelbė tik po pusės metų nuo ginčo sandorių sudarymo, taip pat Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikta bendrovės finansinė atskaitomybė, o praėjusių metų (2007 m.) finansinė atskaitomybė buvo palanki, t. y. bendrovė dirbo pelningai. Teismas taip pat nenurodė, kaip pasireiškė atsakovo nesąžiningumas.Dėl įrodymų vertinimo. Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles, ir priėmė nemotyvuotą sprendimą (CPK 12, 178, 185, 265, 270 str.). Teismas neįvertino, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl įmonės mokumo ir ginčijamų sandorių įtakos nemokumui, pilnos finansinės atskaitomybės, apie darbo užmokesčio mokėjimą ar nemokėjimą (paneigiant UAB „Vipetra“ rašytinį įrodymą), dėl atsakovo nesąžiningumo. Tai yra ieškovas neįrodė būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų – kad sandoriai pažeidė ieškovo kreditorių teises ir interesus bei kad atsakovai buvo nesąžiningi. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami, todėl teismas privalo nustatyti, kurie iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių jau buvo tuo metu, kai sudaryti ginčo sandoriai, ar tai turėjo įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji negali visiškai ar iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau teismas tokių aplinkybių nenustatė, nevertino, todėl priėmė nemotyvuotą sprendimą.Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus, kai priimamas dalinis sprendimas, sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str.). Tačiau teismas, pripažinęs ginčo sandorius negaliojančiais, neišsprendė restitucijos taikymo klausimo, t. y. sprendimo rezoliucinėje pasisakė tik dėl ginčo sandorio su UAB „Vildoma“, o dėl kitų sandorių tik motyvuojamoje dalyje nurodė, kad nėra duomenų, ar pagal juos buvo atsiskaityta, nors teismas privalėjo būti aktyvus ir šias aplinkybes išsiaiškinti.

Prisidėjimu prie atsakovo UAB „GEA KLIMATECHNIK“ apeliacinio skundo atsakovas UAB „Saulės sonata“ prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad visiškai sutinka ir palaiko apeliacinio skundo argumentus.

Dėl ieškinio senaties. Teismas teisingai nustatė, kad bankroto administratorius dokumentus, kuriuose buvo ir ginčijami sandoriai, gavo 2010-10-01, todėl nuo teismo nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos negalėjo žinoti apie šiuos sandorius bei pareikšti ieškinio. Teismas taip pat teisingai nurodė, kad atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas, nepriklausomai nuo ieškovo prašymo atstatyti praleistą terminą buvimo, privalo nagrinėti ieškinio taikymą visa apimtimi, tirti ir vertinti praleidimo priežastis bei išsamiai jas išanalizavo, įvertindamas bankroto administratoriaus, trečiųjų asmenų elgesį bei viešąjį bylos interesą.Dėl actio Pauliana sąlygų. Apeliantas neteisingai teigia, kad nei ieškovas, nei teismas nenurodė, kaip ginčo sandoriais buvo pažeisti ieškovo kreditorių interesai. Sudarius trišales skolų perkėlimo sutartis buvo pažeisti pirmos ir antros eilės kreditorių interesai, nes pirmiausia buvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi. Vilniaus apygardos teismo nutartys dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, 2009 m. finansinės atskaitomybės raštas, buvusios bendrovės vadovės paaiškinimai patvirtina, kad ginčo sandorių sudarymo metu bendrovė jau buvo nemoki, turėjo skolų pirmos ir antros eilės kreditoriams ir esant tokioms aplinkybėms suteikė privilegijuotą padėtį gauti 51 287,86 Lt trečios eilės kreditoriui. Apelianto teiginiai, kad tokius sandorius ieškovas privalėjo sudaryti, siekdamas toliau vykdyti veiklą tik įrodo, kad jam buvo suteiktas prioritetas prieš kitus kreditorius. Be to, buvusi bendrovės direktorė patvirtino, kad apeliantui buvo žinoma sunki ieškovo finansinė padėtis, o ginčijamų sandorių sudarymo metu bendrovės sąskaitos buvo areštuotos.Dėl atsakovų sąžiningumo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes ginčo sandoriai buvo sudaryti ieškovui negalint atskaityti su UAB „GEA KLIMATECHNIK“. Be to, ieškovą ir kitus atsakovus siejo verslo santykiai, šie atsakovai turėjo sumokėti skolas ieškovui, tačiau buvo sudarytos ginčo sutartys, todėl yra akivaizdu, kad jie (atsakovai) turėjo domėtis ir aiškintis aplinkybes, dėl kurių buvo sudaromi tokie sandoriai.Dėl įrodymų vertinimo. Teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančių proceso teisės normų, išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263, 320 str.). Atsižvelgdama į paminėtus kriterijus, teisėjų kolegija nagrinėja ir vertina atsakovo UAB „GEA KLIMATECHNIK” apeliacinio skundo, atsakovo UAB „Saulės sonata“ prisidėjimo prie apeliacinio skundo bei ieškovo BUAB „Milgrana“ atsiliepimo į skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus.

Remiantis bylos medžiaga, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovo BUAB „Milgrana“ ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).

Tikrindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir pasisakydama minimuose šalių procesiniuose dokumentuose keliamu ieškinio senaties klausimu, teisėjų kolegija visų pirma pažymi tai, kad apeliantas teisingai nurodo, jog viena actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu, kurio eigos pradžia pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį nustatoma ta diena, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Iš tiesų, kaip nurodo sprendime teismas, specialiojo įstatymo – Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ), 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte yra apibrėžta, kokia aplinkybė laikytina šio termino eigos pradžia tuo atveju, kai ieškinius, tarp jų ir actio Pauliana, teisme reiškia bankrutuojanti bendrovė. Kaip nurodyta teismo sprendime, ši ĮBĮ norma numatė, jog administratorius apie jo vadovaujamos bankrutuojančios įmonės sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ir taip šią nuostatą savo nutartyse buvo išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2008). Tačiau priešingai nei savo procesiniuose dokumentuose teigė byloje dalyvaujantys asmenys bei sprendė teismas, pagal bylos medžiagą yra taikytina šiuo metu galiojanti minimos ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto normos redakcija, kuri galiojo tiek bankroto bylos UAB „Milgrana“ iškėlimo momentu – Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartis įsiteisėjo 2009-10-05, tiek nagrinėjamo ieškinio pareiškimo teisme momentu, tai yra 2011-05-16 (2008 m. gegužės 22 d. įstatymas Nr. X-1557, įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d.), pagal kurią administratorius apie tokius sandorius sužino nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Taigi spręsdama klausimą dėl teismo išvadų, susijusių su minimo termino eigos pradžios nustatymu ir atitinkamai apelianto UAB „GEA KLIMATECHNIK” nurodomų CK 6.66 straipsnio 3 dalies bei CK 1.131 straipsnio 1 dalies taikymu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui nustačius, jog šie dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti 2010-10-01 (ieškovo buvusios administracijos vadovės bei bankroto administratoriaus aktas, buvusios administracijos vadovės trečiojo asmens J. A., ieškovo bankroto administratoriaus paaiškinimai teismui), o taip pat byloje nesant pateiktų įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, laikytina, kad būtent ši data yra ta teisinę reikšmę turinti aplinkybė, nuo kurios prasideda minimo termino eiga, tai yra momentas, nuo kurio ieškovo BUAB „Milgrana“ bankroto administratorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie bendrovės teisių pažeidimą (CPK 177 str. 1, 2 d., 178, 185 str.). Remiantis paminėtu, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje į teismą su šiuo ieškiniu kreiptasi nepažeidžiant minimo termino (CK 6.66 str. 3 d.). Kaip žinia, apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, kuri privalo patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl sprendžiama, jog nežiūrint šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos, iš esmės teisingai buvo atmestas atsakovų reikalavimas dėl ieškinio senaties taikymo, todėl apelianto argumentai dėl teismo sprendimo panaikinimo šiuo pagrindu yra atmetami kaip nepagrįsti (CK 1.126 str. 2 d., CPK 329 str. 1 d.).

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, turint omenyje pirmosios instancijos teismo nustatytas ir bylos medžiaga pagrįstas faktines aplinkybes bei tai, jog ieškovas BUAB „Milgrana“, kaip minėta, yra likviduojama dėl bankroto bendrovė, kai nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, ir, kaip ne kartą savo sprendimuose yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiose bylose yra viešasis interesas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010), – konstatavus, jog nagrinėjamas ieškinio senaties terminas visgi praleistas, pirmiau paminėti argumentai būtų pakankamas pagrindas vadovautis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, remtis kasacinio teismo išaiškinimais, kad at­sa­ko­vui rei­ka­lau­jant tai­ky­ti ieš­ki­nio se­na­tį, teis­mas pri­va­lo išnag­ri­nė­ti šio ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­žas­tis ir esant pagrindui jį atnaujinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-653/2001) ir atstatyti šį terminą (CPK 185 str.).

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis aiškinant bei taikant actio Pauliana nuostatas, teisėjų kolegija mano esant būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje yra aktualus ir kitas šio teismo išaiškinimas, jog išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl tokio fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą jį buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003).

Vadovaudamasi šiomis nuostatomis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie ieškovo BUAB „Milgrana“ kreditorių teisių bei teisėtų interesų pažeidimą, sudarant ginčo sandorius, bei šių sandorių pagrindu reikalavimo teisę į ieškovo skolininkus perėmusio kreditoriaus atsakovo UAB „GEA KLIMATECHNIK“ sąžiningumą, kruopščiai ištyręs ir teisingai įvertinęs surinktus įrodymus, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjęs nustatytas šiam ginčui aktualias faktines aplinkybes, tinkamai išaiškinęs taikytinas materialiosios bei proceso teisės normas ir jomis vadovaudamasis, – teisėtai ir pagrįstai pripažino negaliojančiais ginčijamus sandorius (CPK 4, 12, 176-185 str., CK 6.66 str.). Tokią išvadą, teisėjų kolegijos įsitikinimu, patvirtina šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės: 1) galiojančiu teismo sprendimu, tai yra Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, kuria UAB „Milgrana“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjusia 2009-10-05, konstatuota, kad 2008-12-31 sudaryto balanso duomenimis (ginčo sandoriai sudaryti 2008-12-02 bei 2009-03-04) įmonės turtiniai įsipareigojimai viršijo jos turimo turto vertę, o bendrovės administracijos vadovė, 2009-07-17 pateikdama ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, teigė, jog įmonė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi, sumažėjus statybų augimui, tai yra jau 2008 m. spalį, nebeteko užsakymų ir jų nebeturės, nuo 2008 m. pabaigos nebegali atsiskaityti su kreditoriais bei darbuotojais, yra nemoki ir kt.; 2) teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo patvirtinta 81 302,35 Lt pirmosios eilės, 62 169,22 Lt antrosios eilės, 8 810,28 Lt trečiosios eilės kreditorių, su kuriais buvo neatsiskaityta iki bankroto bylos iškėlimo, reikalavimai; taip pat yra patvirtintas ir atsakovo UAB „GEA KLIMATECHNIK“ trečiąja eile tenkintinas 5 823,2 Lt finansinis reikalavimas; 3) trečiojo asmens buvusios ieškovo administracijos vadovės ir akcininkės J. A. paaiškinimai teismui, kad ginčijamus sandorius pasirašė tuo metu, kai ši bendrovė jau buvo nemoki, skolinga tiek darbuotojams, tiek valstybės biudžetams, tiek kitiems kreditoriams, įmonei patiekusiems prekes bei paslaugas ar atlikusiems darbus, tarp jų ir UAB „GEA KLIMATECHNIK“, kuris, anot jos, buvo vienas pagrindinių tiekėjų, kad tokiu būdu, tai yra perleidžiant reikalavimo teises, atsiskaitė todėl, kad neturėjo lėšų, be to SODRA ir Valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva jau buvo areštuotos įmonės lėšos banko sąskaitose; 4) pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teisme buvo nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose ieškovui buvo reiškiami reikalavimai dėl neatsiskaitymo pagal 2008 m. įvykdytinas prievoles; 5) duomenys apie ieškovo UAB „Milgrana“ turtui taikytas laikinąsias poveikio priemonės buvo vieši; 6) ginčo sandoriai sudaryti tarp juridinių asmenų – verslininkų, ieškovą UAB „Milgrana“ bei atsakovus siejo verslo santykiai, atsakovai UAB „Saulės sonata‘, UAB „VILDOMA“, UAB „VIPETRA“ privalėjo sumokėti skolas ieškovui, o ginčo sutartimis įsipareigojo sumokėti UAB „GEA KLIMATECHNIK“, su kuriuo jau buvo neatsiskaitoma, tai yra su kreditoriumi, kuris, kaip minėta, buvo ,,vienas pagrindinių ieškovo tiekėjų“, ir kurį su ieškovu, jo paties teigimu apeliaciniame skunde, siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai.

Tokiu būdu teismas, teisingai pažymėjęs, jog juridiniai asmenys turi pakankamos patirties ūkiniuose-komerciniuose ir atitinkamai teisiniuose santykiuose, jog jiems keliami didesni reikalavimai domėtis sandoryje dalyvaujančia šalimi, – ypač turtą ar teises perleidžiančia šalimi, jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius, o taip pat turint omenyje tai, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Saulės sonata“ veikia nuo 2004 m., UAB „VILDOMA“ – nuo 2007 m., UAB „VIPETRA“ nuo 1993 m. (kaip uždaroji akcinė bendrovė nuo 2005 m.), o UAB „GEA KLIMATECHNIK“ veikia nuo 2001 m., pirmiau pateiktą ieškovo bei šio atsakovo santykių apibūdinimą, – turėjo pagrindą spręsti, kad šiems asmenims, o ypač kreditoriui, buvo arba turėjo būti žinoma, jog ieškovas UAB „Milgrana“ neturi lėšų atsiskaitymams dėl savo sunkios finansinės būklės, todėl jų veiksmai neatitinka sąžiningam sandorio dalyviui (kontrahentui) nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes. Tokios teismo išvados pagrįstumą patvirtina taip pat ir gausi bei nuosekli Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktika tokios kategorijos bylose. Šis teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad nagrinėjamame kontekste ,,žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o ,,turėjimas žinoti” – kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų, jog užtenka to, kad trečiasis asmuo žinotų, kad toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2006 m. sausio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; etc.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus pirmiau išdėstytą, taip pat atkreipiant dėmesį į tai, kad 2008 m. mūsų šalį ištikusi pasaulinė finansų krizė ir su tuo susijusios pasekmės yra pripažinta visiems žinoma aplinkybė, atsakovo UAB „GEA KLIMATECHNIK“ apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog bankroto byla UAB „Milgrana“ buvo iškelta vėliau nei buvo sudaryti ginčijami sandoriai, jog praėjusių metų šios įmonės finansiniai rodikliai buvo itin geri, o sandorių sudarymo dieną nebuvo paskelbta jokia jos finansinė atskaitomybė, jog ieškovas neįrodė, kad sudarant sandorius ši bendrovė buvo nemoki, tuo tarpu buvo atsiskaitinėjama su kitais kreditoriais ir kt., nesuteikia pagrindo priešingai išvadai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas (CPK 185 str.). Apeliantas teisus teigdamas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad sprendžiant dėl sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais būtina turėti omenyje, jog ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo, kad sudarymas sandorių, kurie juridiniam asmeniui yra nepakankamai naudingi, tačiau nėra akivaizdžiai žalingi – nereiškia neteisėtų veiksmų, kad nėra sąlygų taikyti actio Pauliana nuostatas, kai sudarius ginčo sandorius yra pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais, arba nekinta tokio asmens mokumas, etc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2006 m. lapkričio 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2011 m. gruodžio 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; etc.). Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybės, kaip jau minėta, patvirtina ieškovo teiginius bei teismo išvadą, jog sudarant ginčo sandorius, kuriais UAB „Milgrana“ iš esmės atsisakė teisės išreikalauti iš savo debitorių daugiau kaip 51 000 Lt skolas, šią teisę perleidžiant trečiosios eilės kreditoriui – atsakovui UAB „GEA KLIMATECHNIK“, tai yra su juo atsiskaitant, kaip matyti iš aptarto kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašo, faktiškai buvo sumažina galimybė atsiskaityti ne tik su pirmosios bet ir su antrosios eilės kreditoriais, nekalbant apie trečiosios eilės kreditorius, kurie taip pat pateikė ieškovui savo prekes, paslaugas, atliko darbus, tačiau liko be atlyginimo. Taigi yra akivaizdu, kad šiam kreditoriui buvo neteisėtai suteikta išskirtinė – privilegijuota, padėtis. Beje, kaip minėta, atsakovas UAB „GEA KLIMATECHNIK“ yra kreditoriumi bankroto byloje ir naudojasi visomis kreditoriaus teisėmis, todėl turėdamas duomenų, kad minimu laikotarpiu buvo atsiskaitinėjama taip pat ir su kitais kreditoriais, kreditorių susirinkime gali kelti klausimą dėl tokių sandorių teisėtumo patikrinimo (ĮBĮ 21, 23 str.).

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos argumentais, atmeta apelianto argumentus, susijusius su trečiojo asmens buvusios ieškovo administracijos vadovės – direktorės J. A. atsakomybe. Taip pat atmetami apeliacinio skundo motyvai dėl civilinio proceso pažeidimo, nes, priešingai nei teigia apeliantas UAB „GEA KLIMATECHNIK“, teismas nustatė, išnagrinėjo ir įvertino visas aplinkybes, aktualias sprendžiant klausimą dėl actio Pauliana nuostatų taikymo (CPK 12, 178, 183, 185, 270 str.), o taikydamas restituciją teismas, remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis (apeliacinės instancijos teismui kitokių įrodymų nepateikta), teisingai įvykdė savo ex officio pareigą nepriklausomai nuo BUAB „Milgrana“ ieškinio pareiškime suformuluoto reikalavimo (CK 6.145 str.). Tuo tarpu apeliantas tokius teismo veiksmus be pagrindo traktuoja kaip ieškinio ribų peržengimą (CPK 265 str.)

Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytu, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovų apeliacinis skundas ir prisidėjimas prie apeliacinio skundo atmetami (CPK 263, 329, 330 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.