Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nuteistajam L. S., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. 2023 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį, kuriam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, Įpareigojant asmenį: per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; uždrausta bendrauti su nukentėjusiąją Ž. S., nesiartinti prie nukentėjusios arčiau nei 100 metrų atstumu.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose buvo gautas Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo prašoma L. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą. Nurodė, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 22 str. 1 d. 2 p., 3 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ 11.2 pap. ir Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2023 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. V-106 „Dėl reagavimo į elektroninio stebėjimo sistemos programinės įrangos generuojamus pranešimus apie galimus pažeidimus, probacijos ar bausmės atlikimo sąlygų pažeidimus bei elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, Probacijos tarnyba turi teisę kontroliuoti nuteistajam teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir draudimų (visos bausmės metu nuteistajam uždrausta bendrauti su nukentėjusiąją Ž. S., nesiartinti prie nukentėjusios arčiau nei 100 metrų atstumu) vykdymą ir laikymąsi elektroninio stebėjimo priemonėmis, tačiau nuteistasis nesutinka, kad jam paskirto draudimo laikymasis būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. vengia vykdyti laisvės apribojimo bausmę, - BVK 21 str. 7 d. numato, kad nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Priežiūros metu L. S. nėra įtariamas naujos nusikalstamos veikos padarymu. Administracine tvarka nebaustas. Asmuo nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. dirba Akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“.

Nuteistasis L. S. su teikimu nesutiko ir paaiškino, kad pagal darbo pobūdį jis negali nešioti apykojės. Dirba (duomenys neskelbtini) ceche, fasuoja birias trąšas ir korozija gali sugadinti elektroninį stebėjimo prietaisą. Be to jo ir nukentėjusios Ž. S. skyrybų procesas pasibaigęs, nustatytas bendravimas su vaikais. Buvusi sutuoktinė betarpiškai jam perduoda vaikus, taip pat jie visi kartu praleidžia laisvalaikį. Neseniai buvusiai žmonai paprašius , padėjo ligoninėje padėjo slaugyti sergantį sūnų. Buvusi žmona jokių pretenzijų neturėjo.

Teismo posėdyje Probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė jame nurodytais motyvais ir argumentais.

Prokurorė prašė teikimo nenagrinėti ir teismo surinkti papildomų duomenų.

Teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Tačiau pabrėžtina, kad, nustatant ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, negalima apsiriboti formaliu įstatymo taikymu. Šiuo atveju, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai ir piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Be to pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹-48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog visų pirma turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajam, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Tuo tarpu tik kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų).

Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad jis 2023 m. rugsėjo 27d. buvo pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei atsakomybe už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą. Probacijos tarnyba teikimu kreipėsi į teismą, kadangi nuteistasis nevykdo teismo paskirto įpareigojimo dėvėti elektroninę stebėjimo priemonę.

Teismas mano, kad nėra tokių duomenų, kad L. S. piktybiškai nevykdė teismo įpareigojimo. Tai nulėmė objektyvios aplinkybės, darbo pobūdis, bendravimas su vaikais, be to nuteistasis įsipareigojo šį teismo įpareigojimą įvykdyti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadai, jog nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, piktnaudžiavo savo teisėmis. Esminis probacijos tikslas yra padėti asmeniui savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis, t. y. naujų nusikalstamų veikų prevencija. Taigi negalima daryti išvados, kad nuteistojo asmenybė yra tiek pavojinga visuomenei, kad jam turėtų būti laisvės apribojimo bausmė pakeista į griežtesnę bausmę – areštą (Kauno apygardos teismo 2016 gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1S-598-813/2016, 2016 liepos 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1S-851-634/2016), todėl, teikimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimo dėl L. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.