- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- A-2242-575/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03134-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- K. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. 2018 m. rugpjūčio 15 d. dėl paskelbto bado streiko pasijuto blogai ir nutarė kreiptis medicininės pagalbos. Kadangi pareigūnų iškvietimo mygtukas neveikė, jis beldė į duris. Į kamerą atėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) pareigūnai, ginkluoti automatais, kurie nurodė stoti veidu į sieną ir plačiai išskėsti kojas. Pareigūnai spardė pareiškėjo kojas ir liepė jas išskėsti dar labiau, klausinėjo, kodėl triukšmauja, nurodė daugiau nebelsti į duris, perspėjo, kad, jeigu dar kartą teks jiems ateiti, bus panaudotos specialiosios priemonės. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 17 d. vėl pasijuto blogai, todėl beldė į duris, kad būtų suteikta medicininė pagalba. Alytaus PN pareigūnas pagrasino jam, kad jeigu jis ir toliau bels, iškvies VST pareigūnus. Pareiškėjui vėl ėmus belsti į duris į kamerą atėjo prižiūrėtojas su keliais VST pareigūnais, kurie atsivedė tarnybinį šunį. Pareiškėjui buvo nurodyta atsistoti prie sienos, pareigūnai spardė pareiškėjo kojas, nurodė mažiau belsti į duris. 2018 m. rugpjūčio 31 d. į kamerą vėl atėjo VST pareigūnai su tarnybiniu šunimi, kuris puolė pareiškėją ir kitus nuteistuosius. Alytaus PN pareigūnas ir VST pareigūnai į kamerą buvo atėję ir 2018 m. rugsėjo 3 d., apie 13 val., pietų metu. Alytaus PN pareigūnas pareiškėjui ir kitiems nuteistiesiems nurodė stoti prie sienos ir plačiai išskėsti kojas, pasakyti savo pavardes. Pasakius pavardes VST pareigūnai spardė pareiškėjo kojas, sudavė smūgius į nugarą ir kitas kūno vietas. Išėjus pareigūnams pareiškėjas pareikalavo iškviesti medicinos darbuotoją, kad būtų užfiksuoti sužalojimai. Į medicinos tarnybą jis buvo nuvestas tik po 2 valandų, pareiškėjui buvo nustatytas nugaros dešiniosios pusės šonkaulių srityje nežymus paraudimas bei nubrozdinimas.
2.2. Pareiškėjas dėl Alytaus PN veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią pažeminimu, psichologiniu spaudimu, nepatogumais, fiziniu skausmu, stresu, dvasiniu sukrėtimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
3.1. Nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. į Alytaus PN buvo atvykusios sustiprintos VST pajėgos, kurios, siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir užkirsti kelią galimai neteisėtiems nuteistųjų veiksmams, vykdė patruliavimą nuteistiesiems išeinant iš valgyklos. 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo gauta Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. 242/194, kurioje nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjui nugaros dešinės pusės šonkaulių plote nustatytas nežymus odos paraudimas. Pareiškėjas paaiškino, kad jį sumušė VST pareigūnai. Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-0-02-00053-18, kadangi nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje, požymių.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Alytaus PN sąlygas 2018 m. rugpjūčio 15 d. – 2018 m. rugsėjo 3 d. laikotarpiu.
Atsiliepimas
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde pateikė detalius paaiškinimus apie 2018 m. rugpjūčio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d., 2018 m. rugsėjo 3 d. įvykių aplinkybes. Tačiau atsakovo atstovas atsiliepime apie pareiškėjo nurodytų 2018 m. rugpjūčio 15 d., rugpjūčio 18 d., rugpjūčio 31 d. įvykių aplinkybes paaiškinimų nepateikė, nurodė, kad šių įvykių vaizdo įrašai neišsaugoti. Vadovaudamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota įrodinėjimo taisyklė tokio pobūdžio bylose teismas darė išvadą, kad atsakovo atstovas neįvykdė savo procesinės pareigos ir nepateikė nustatytų įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (toliau – ir Seimo kontrolierius) 2018 m. gruodžio 10 d. pažymos Nr. 4D-2018/1-1168/1184 „Dėl K. M. skundų prieš Alytaus pataisos namus“ (toliau – ir Pažyma) matyti, jog Seimo kontrolieriui buvo pateikti vaizdo įrašai, kurie, sprendžiant dėl Alytaus PN veiksmų, buvo aptarti ir įvertinti. Seimo kontrolierius, išanalizavęs vaizdo įrašus, Pažymoje nurodė, kad VST pareigūnai Alytaus PN kamerų tipo patalpose lankėsi ne kartą, įskaitant ir 2018 m. rugpjūčio 31 d., 2018 m. rugsėjo 3 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skunde nurodytas 2018 m. rugpjūčio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. įvykių aplinkybes laikė įrodytomis.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl 2018 m. rugsėjo 3 d. įvykio aplinkybių (užfiksuoto nugaros sužalojimo) teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys leidžia spręsti, jog 2018 m. rugpjūčio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. Alytaus PN nebuvo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo (toliau – ir VSTĮ) 7 straipsnyje nurodytų situacijų, kurioms esant Alytaus PN galėjo pasitelkti VST pareigūnus. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. Alytaus PN neužtikrino, jog su pareiškėju būtų elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jo fizinė sveikata, savigarba ir orumas.
7. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo būdo (dydžio) teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę ir mastą, priėjo prie išvados, jog pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis ir asmens fizinę sveikatą, savigarbą bei orumą užtikrinančiomis sąlygomis. Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo vertina, jog dėl Alytaus PN neveikimo 2018 m. rugpjūčio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas patyrė kankinimą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme.
8. Teismas vertino, kad nustatyti kalinimo sąlygų pažeidimai nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, jie nebuvo tokio masto ir pobūdžio, kad būtų galima spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška. Teismas pripažino, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimas yra pakankama satisfakcija už jo patirtus nepatogumus, išgyvenimus, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
III.
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą, kuriuo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:
9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas.
9.2. Alytaus PN administracija neišsaugojo jokių įrodymų, garso įrašų, taip siekdama nuslėpti padarytus pažeidimus. Alytaus PN administracija neužtikrino pareiškėjo saugumo, viršijo įgaliojimus įleisdama į kamerą VST pareigūnus ir leisdami jiems prieš pareiškėją naudoti fizinį smurtą. Teismas neapklausė liudytojais kitų asmenų, kurie buvo kartu su pareiškėju kameroje Nr. 41, nors jie taip pat buvo sumušti VST pareigūnų, neįvertino aplinkybės, jog buvo nustatyti visi pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai, nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų įvykių patyrė skausmą, sukrėtimą, išgyvenimus, orumo pažeminimą, jam teko vartoti raminamuosius ir skausmą mažinančius vaistus.
Atsiliepimas
10. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:
10.1. Visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN, atlyginimo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN 2018 m. rugpjūčio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas teigia, kad teismas neišsamiai įvertino jo skunde nurodytas aplinkybes, neapklausė liudytojais kitų nuteistųjų, kurie kartu su juo buvo kameroje, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų įvykių patyrė skausmą, sukrėtimą, išgyvenimus, orumo pažeminimą, jam teko vartoti raminamuosius ir skausmą mažinančius vaistus.
15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ABTĮ 80 straipsnis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 4 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis pripažįsta teismas, siekdamas nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2353-146/2015).
16. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).
17. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus duomenis, nebuvo pakankamai aktyvus ir nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių bei visapusiškai, objektyviai jų neištyrė. Šiuo atveju skundžiamas teismo sprendimas iš esmės buvo grindžiamas argumentais, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų 2018 m. rugpjūčio 15 d., rugpjūčio 18 d., rugpjūčio 31 d., 2018 m. rugsėjo 3 d. įvykių aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl 2018 m. rugpjūčio 15 d., rugpjūčio 18 d., rugpjūčio 31 d. įvykių, iš pareiškėjo skundo turinio nėra aišku, dėl kokių galbūt neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas kildino jam kilusią neturtinę žalą, t. y. ar dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko neveikimo, ar dėl nesuteiktos medicininės pagalbos, ar dėl VST pareigūnų veiksmų spardant pareiškėjo kojas, ar dėl kitų priežasčių. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, skundžiamame sprendime jų neaptarė. Akcentuotina, kad teismas gali suteikti efektyvią pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas pakankamai aiškiai ir išsamiai suformuluoja skundo reikalavimą ir reikalavimo pagrindą. ABTĮ nustatytas reikalavimas suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą tinkamai – juos išdėstyti procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Iš skundo turinio turi būti aišku, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu ir ko reikalaujama iš atsakovo. Šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą dėl 2018 m. rugpjūčio 15 d., rugpjūčio 18 d., rugpjūčio 31 d. įvykių nėra aiškus, todėl teismas, nepašalinęs šių trūkumų, nepagrįstai pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą vien tuo argumentu, jog atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nenurodė argumentų dėl minėtų įvykių, t. y. nepaneigė pareiškėjo teiginių.
18. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą dėl 2018 m. rugsėjo 3 d. įvykių, kurių metu, pareiškėjo teigimu, VST pareigūnai jam sužalojo nugarą. Šiuo apsektu teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje pateiktų Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. gruodžio 10 d. pažymos Nr. 4D-2018/1-1168/1184 „Dėl K. M. skundų prieš Alytaus pataisos namus“, sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos Nr. 242/194, Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, jog 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 13 val. VST pareigūnai sužalojo pareiškėjui nugarą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad kameroje įvykio metu kartu su pareiškėju buvo ir kiti nuteistieji, t. y. M. A. ir A. G., taip pat Alytaus PN atlikus tyrimą pagal pareiškėjo skundą buvo apklaustas Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas I. T., kuris dėl įvykio surašė tarnybinį pranešimą (b. l. 19–22, 29, 34–38, 40–41), tačiau pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl būtinybės juos apklausti teismo posėdyje, nevertino byloje pateiktų jų rašytinių parodymų. Teisėjų kolegijos nuomone, vien pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad Alytaus PN nebuvo BVK 114 straipsnio 2 dalyje ir VSTĮ 7 straipsnyje nurodytų situacijų, kurioms esant Alytaus PN galėjo pasitelkti VST pareigūnus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad VST pareigūnai smurtavo prieš pareiškėją, o Alytaus PN administracija neužtikrino, jog su pareiškėju būtų elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jo fizinė sveikata, savigarba ir orumas.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išanalizavusi administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d., rugpjūčio 18 d., rugpjūčio 31 d., 2018 m. rugsėjo 3 d. Alytaus PN administracija pažeidė pareiškėjo teises ir padarė jam žalą. Pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, jų neištyrė bei neįvertino, todėl teismo padarytos išvados dėl byloje kilusio ginčo yra grindžiamos nevisapusiškais duomenimis ir negali būti pripažintos objektyviomis (ABTĮ 80 str. 1 d.), o tai sudaro kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
20. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.), nesurinko įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.