Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Jotainių socialinės globos namų atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1088-950/2013 pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl atleidimo nuo globėjos pareigų ir naujo globėjo neveiksniam asmeniui paskyrimo, suinteresuoti asmenys Jotainių socialinės globos namai, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kauno rajono Socialinių paslaugų centras, Kauno rajono savivaldybės administracija, išvadą byloje teikianti institucija – Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Daugiau atsiliepimų atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Šio ginčo apeliacinio proceso objektą sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atleisdamas R. L. nuo neveiksnaus J. K. globėjos pareigų ir neveiksnaus J. K. globėju paskirdamas Jotainių socialinės globos namus.

CK 3.238 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. Teismas spręsdamas globos nustatymo klausimus turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai (CPK 491 str. 2 d.). Taigi įstatymas įpareigoja teismą sprendžiant globos nustatymą klausimus, tarp jų ir globėjo paskyrimo, užtikrinti, kad globos reikalingo asmens globėju būtų paskirtas asmuo, kuris bus pajėgus užtikrinti globotinio teisių ir interesų apsaugą bei įgyvendinimą, normalias gyvenimo sąlygas.

Byloje nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu J. K. pripažintas neveiksniu (b. l. 4-5). Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartimi J. K. nustatyta globa, o jo globėja paskirta sesuo R. L. (b. l. 6-7). 2013 m. balandžio 24 d. R. L. kreipėsi į Kauno rajono Socialinių paslaugų centrą, prašydama patalpinti globotinį į Jotainių socialinės globos namus (b. l. 59). Kauno rajono savivaldybės Specialiųjų poreikių nustatymo ir socialinių paslaugų komisijos 2013 m. gegužės 29 d. posėdyje buvo nutarta skirti J. K. ilgalaikės socialinės globos paslaugas Jotainių socialinės globos namuose, o iki atsiras vieta minėtai ilgalaikiai socialiniai globai, buvo nutarta skirti trumpalaikės socialinės globos paslaugas anksčiau nurodytoje socialinės globos įstaigoje (b. l. 60-62). Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. birželio 20 d. siuntimo pagrindu J. K. nuo 2013 m. birželio 27 d. apgyvendintas Jotainių socialinės globos namuose (b. l. 9, 10).

Pareiškėja R. L. 2013 m. liepos 24 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atleisti ją nuo J. K. globėjos pareigų ir neveiksnaus asmens globėju paskirti Jotainių socialinės globos namus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atleido pareiškėją R. L. nuo globėjos pareigų atlikimo, spręsdamas, kad šių pareigų ji negali atlikti dėl svarbių priežasčių, ir neveiksnaus J. K. globėju paskyrė Jotainių socialinės globos namus.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą tenkinti pareiškėjos prašymą ir atleisti ją nuo neveiksniu pripažinto J. K. globėjos pareigų, nes CK 3.246 straipsnio 2 dalis numato, kad globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Byloje nustatyta, kad J. K. serga paranoidine šizofrenija, dėl ko jo mąstymas iškreiptas, padrikas, menko produktyvumo, nelogiškas, jis nesugeba įsisąmoninti socialinių normų, yra menko socialinio supratingumo ir prisitaikymo (Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno II teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų komisijos 2012-07-20 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 84TPK-100/2012 išvada, b. l. 4-5). Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl J. K. sveikatos būklės jam reikalingas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ir tokio asmens gyvenimas kartu su globėja R. L., auginančia mažametį vaiką, yra sunkiai įmanomas, netgi pavojingas, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad R. L. nuo 2013 m. birželio 27 d. realiai neįgyvendina globėjų funkcijų, o faktiškai, betarpiškai ir tiesiogiai globėjo funkcijas vykdo Jotainių socialinės globos namai, pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nebegali būti neveiksnaus J. K. globėja.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisės normų, reglamentuojančių globėjo atleidimą nuo pareigų atlikimo, bei įrodymų vertinimo nepažeidė, todėl teismo nutarties dalis dėl R. L. atleidimo nuo globėjos pareigų paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas šiuo atveju atleisdamas vieną asmenį nuo globėjo pareigų atlikimo, privalo neveiksnaus asmens globėju paskirti kitą asmenį ar instituciją.

Taigi, byloje turi būti sprendžiamas ne tik pareiškėjos R. L. pareiškimas dėl atleidimo iš globėjos pareigų, bet ir naujojo globėjo neveiksniam asmeniui paskyrimo klausimas.

Atleidęs pareiškėją R. L. nuo globėjos pareigų, teismas paliktų neveiksnų asmenį be globos. CPK 494 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad globėją atleidus nuo pareigų, kito globėjo paskyrimo klausimas sprendžiamas atitinkamai pagal CPK XXX skyriaus 2 ir 3 skirsnių nuostatas.

Apeliantas nurodo, kad Jotainių socialinės globos namai nėra ta institucija, kuri pagal teisės aktus galėtų užtikrinti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą tokiems asmenims kaip J. K., nes neturi galimybių pritaikyti J. K. atžvilgiu priverstines priemones, kurios numatytos LR Psichikos sveikatos ir priežiūros 1995-06-06 įstatyme Nr. I-924, t. y. jo atžvilgiu taikyti apribojimus, kad nekeltų grėsmės kitų sveikatai ar gyvybei bei sau pačiam, nes kaip paaiškėjo, J. K. yra linkęs bėgti iš globos namų, yra agresyvaus charakterio, gali sužaloti kitus globos namų gyventojus, darbuotojus, susižaloti pats.

Tačiau, kaip patvirtina byloje esanti medžiaga, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo pareiškėjos R. L. 2013 m. rugsėjo 10 d. skundą dėl J. K. globos, ir siekiant išsiaiškinti esamą situaciją, departamento specialistai 2013 m. rugsėjo 17 d. lankėsi Jotainių socialinės globos namuose, buvo išnagrinėti darbą su J. K. atspindintys dokumentai, sutartys dėl ilgalaikės socialinės globos paslaugų teikimo, kalbėtasi su administracija, personalu bei J. K.. Departamento 2013 m. spalio 3 d. išvadose (b. l. 68-70) konstatuota, kad būtent globos namai nesiėmė visų įmanomų priemonių, reikalingų sėkmingai J. K. adaptacijai (neteikė psichologo konsultacijų, nors pastebėjo prastą jo emocinę būklę, neieškojo galimybių įvairesniam užimtumui); neužtikrino J. K. poreikius atitinkančios gyvenamosios aplinkos (perkeltas gyventi į intensyvios priežiūros skyrių tarp neorientuotų, sunkios negalios asmenų, kur neturėjo galimybių bendrauti su gyventojais. Ši aplinkybė galėjo dar labiau skatinti asmenį ieškoti galimybių pasišalinti iš globos namų); neužtikrino didesnio personalo skaičiaus, siekiant nesudaryti sąlygų galimam pasišalinimui, jo ir aplinkinių saugumui; netinkamai organizavo sveikatos priežiūros paslaugas (sveikatos priežiūros specialisto konsultacijai J. K. nuvežtas tik po 3-io bandymo pasišalinti, nors visus kartus buvo agresyvus, kėlė pavojų sau ir aplinkiniams).

Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 str. 1 d.). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 str. 1 d.). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 str. 3 d.). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Pažymėtina, kad CPK 506 straipsnio 2 dalyje nurodyta globos ir rūpybos institucijų pareiga raštu pateikti išvadą, kurioje, be kita ko, turi būti pasisakyta dėl asmens galimybės įgyvendinti globėjo ar rūpintojo pareigas (2 p.). Jei pažymoje (išvadoje) dėl asmens tinkamumo (netinkamumo) būti globėju nepasisakyta, tai laikytina išvados trūkumu ir teismas turėtų pareikalauti pateikti įstatymų reikalavimus atitinkančią išvadą. Šios pareigos tinkamas įvykdymas inter alia svarbus ir tam, kad asmuo, kuris buvo pripažintas netinkamu, turėtų galimybę teikti argumentus dėl nesutikimo su jam nepalankia išvada. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl atitinkamo kandidato paskyrimo globėju, neturi apsiriboti išvada, o privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus apie pretendentų savybes ir sugebėjimus, t. y. svarstyti ir spręsti, kuris iš šių asmenų geriau sugebės užtikrinti pripažinto neveiksniu asmens teises ir interesus, sukurti tinkamą socialinę ir dorovinę aplinką. Tik ištyręs ir įvertinęs visus įrodymus, teismas turėtų spręsti, kuris iš pretenduojančių asmenų geriau atitinka CK 3.242 straipsnio 3 dalyje keliamus reikalavimus ir skirtinas globėju.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2013 m. rugpjūčio 20 d. pateikė teismui išvadą (b. l. 30), kuria siūlė atleisti R. L. nuo J. K. globėjos pareigų ir nauju J. K. globėju paskirti Jotainių socialinės globos namus. Tačiau teismo posėdžio metu minėtos institucijos atstovė nurodė, kad atsisako išvadoje pateikto siūlymo, ir palaikė apelianto poziciją, kad Jotainių socialinės globos namai nėra tinkamas globėjas neveiksniam J. K., kartu atstovė sutiko, jog R. L. negali tinkamai atlikti globėjos pareigų (b. l. 94-97).

Kaip minėta, CPK 506 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta globos ir rūpybos institucijų pareiga raštu pateikti išvadą, kuria teismui siūloma globėjo ar rūpintojo kandidatūra. Ši procesinės teisės norma numato minėtos institucijos pareigą pagal CK 3.242 straipsnio nuostatas atrinkti pretendentus į globėjus, pateikti byloje šiuos reikalavimus atitinkančio neveiksnaus asmens globėjo kandidatūras. Toks teisinis reglamentavimas lemia, kad pretendentų į globėjus parinkimas yra globos ir rūpybos institucijų pareiga, o teismas skiria globėją iš šių institucijų parinktų pretendentų. Taigi, Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, kuris yra globos ir rūpybos institucija, turi įstatymų nustatytą pareigą ne tik prižiūrėti ir kontroliuoti globėjų ir rūpintojų veiklą, bet ir šią jiems valstybės deleguotą funkciją įgyvendinti, koordinuoti, laiku pasirūpinti kito tinkamo globėjo parinkimu, paskyrimu, tačiau šios pareigos nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įvykdytos.

Globotinio sveikatos būklė nebuvo staiga atsiradusi ir netikėta priežastis, sukliudžiusi vykdyti globėjo pareigas, todėl minėta institucija privalėjo kito tinkamo globėjo kandidatūra pasirūpinti savalaikiai (CK 3.241, 3.278 str.). Pažymėtina, kad kita tinkama globėjo kandidatūra nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui.

Iš Jotainių socialinės globos namų nuostatų (1 p., 8.1 p., 8.2 p., b. l. 21-25) matyti, kad ši įstaiga yra iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikoma socialinės paskirties valstybės įstaiga, kurios paskirtis – užtikrinti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą suaugusiems asmenims su negalia, dėl kurios jie negali gyventi savarankiškai, naudotis kitomis bendruomenės paslaugomis, ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra. Šiuose globos namuose apgyvendinami asmenys, kuriems dėl proto negalios ar psichinių sutrikimų nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Kadangi vienas iš pagrindinių šių globos namų veiklos tikslų yra teikti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą, užtikrinančią asmens įvairiapusiškus poreikius ir geriausią interesą, tenkinti psichologines, socialines, kultūrines ir dvasines kiekvieno globos namų gyventojo reikmes, užtikrinant jiems pasirinkimo teisę, įgyvendinant asmeninius poreikius ir sudarant galimybę palaikyti ryšius su bendruomene, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši įstaiga privalo patenkinti sutrikusios psichikos asmeniui būtinus dvasinius ir fiziologinius poreikius, sudaryti globos reikalingam J. K. geresnes gyvenimo sąlygas, saugoti ir ginti jo teises ir interesus. Kaip minėta, bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai, todėl apelianto teiginiai, kad teismas pavedė vykdyti apeliantui nepriskirtas funkcijas, vertintini kritiškai, nes šiuo atveju globos namų pareiga imtis visų reikalingų priemonių siekiant užtikrinti J. K. kokybišką socialinę paslaugą.

Pagal šioje nutartyje pateiktus argumentus pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (ar atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LR generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos m. sav. adm., bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.