- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- e2A-278-894/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00261-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- G. B.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance patikslintą ieškinį atsakovui G. B. dėl negrąžinto kredito, mokėjimo (pelno) palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Legal Balance (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. B. (toliau – atsakovas): 1) 9 599,63 Eur negrąžintą kreditą; 2) 128,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 7 d.); 3) 113,53 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 7 d.); 4) 4,90 proc. dydžio negautas pajamas, apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 599,63 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2029 m. rugsėjo 27 d.) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos; 5) 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) 221,00 Eur dydžio žyminį mokestį; 7) 242,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad UAB „SB lizingas“ (toliau – Pradinis kreditorius) ir atsakovas – vartojimo kredito gavėjas 2022 m. rugsėjo 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. E209573193 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 9 730 Eur vartojimo kreditas 84 mėn. terminui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma: 4,90 proc.) ir administravimo mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2023 m. kovo 17 d. tarp Pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2023-03/01 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria Pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas pradiniam kreditoriui yra sumokėjęs 463,93 Eur įmokų. Iš šios sumos, buvo paskirstyta: 130,37 Eur paskolos dengimui, 21,59 Eur delspinigiams apskaičiuotiems iki sutarties nutraukimo, 243,85 Eur palūkanų dengimui, ir 68,12 Eur administravimo mokesčiui. Atsakovas yra skolingas ieškovei 9 599,63 Eur suteikto vartojimo kredito, iš suteikto kredito bendros sumos atėmus apmokėtą dalį (9 730-130,37= 9 599,63 Eur). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 128,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos 2023 m. birželio 7 d. Mokėjimo (pelno) palūkanos apskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą grafiką, sudedant visas nepadengtas kredito mokesčio įmokų dalis, iš mokėjimo palūkanų sumos turėjusios būti iki nutraukimo atimant apmokėtą dalį (371,90-243,8=128,05). Sutarties nutraukimo dienai apskaičiuotas atsakovo neapmokėtas administravimo mokestis sudaro 113,53 Eur. Administravimo mokestis apskaičiuotas pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą grafiką, sudedant visas nepadengtas administravimo mokesčio įmokų dalis. Iš administravimo mokesčio turėjusio būti iki nutraukimo (34,06 + 34,06 + 34,06 + 34,06 + 34,06 + 11,35 = 181,65 Eur) atimant apmokėtą dalį: (181,65 Eur - 68,12 Eur = 113,53 Eur). Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1., 6.2., 8.1., 8.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių Pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą Sutartį, ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Ieškovės negautas pajamas (nuostolius) sudaro 4,90 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos apskaičiuotos nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos 9 599,63 Eur už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2029 m. rugsėjo 27 d.), ir neviršijant pagal Sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos. Toks negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo būdas pripažįstamas aktualioje teismų praktikoje, todėl taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Iš atsakovo priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos, 222 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, prašė: 1) priteisti ieškovės naudai 9 266,07 Eur skolą (9 730 Eur – 469,93 Eur), 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams; 2) reikalavimus dėl pelno palūkanų, administravimo mokesčio bei kompensuojamųjų palūkanų atmesti kaip nesąžiningus ir pažeidžiančius vartotojo interesus; 3) išdėstyti priteistą sumą 5 metų laikotarpiui mokant 5 proc. dydžio procesines palūkanas, kurios atitinka ir kompensuojamųjų palūkanų funkciją.
4. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieškovės reikalavimus laiko pažeidžiančiais jo, kaip silpnesniosios ginčo šalies, teises ir teisėtus interesus, dalyje atmestinų reikalavimų ieškinys yra nesąžiningas. Nurodė, kad 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimas yra pakankama priemonė ieškovės praradimams kompensuoti ir nėra jokio reikalo už tą patį laikotarpį dar papildomai skaičiuoti 4,90 proc. kompensuojamąsias palūkanas kaip negautas pajamas, nes tai reikštų dvigubą apmokestinimą arba 9,90 proc. metines palūkanas. Tai neatitinka šalių susitarimo išduodant kreditą, protingumo, teisingumo principų ir leistų ieškovei pelnytis iš netesybų, kas iš esmės yra draudžiama. Nurodė, kad kredito įstaiga galėjo pasiūlyti refinansuoti turimus kreditinius įsipareigojimus, tačiau to nepadarė, suteikė dar papildomą kreditą atsakovui tokiu būdu dar labiau apsunkindama jo kaip vartotojo sunkią finansinę padėtį. Atsakovas nurodė, kad su ieškove gali atsiskaityti tik iš darbo užmokesčio. Kito turto, išskyrus darbo užmokestį, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, atsakovas neturi, todėl ieškiniu reikalaujama suma objektyviai negalės būti išieškota iš karto, tačiau kylant darbo užmokesčiui, atsakovui susiradus papildomą darbą, teismo priteistą skolą su 5 proc. procesinėmis palūkanomis atsakovas turėtų galimybę išmokėti per 5 metus. Nurodė, kad atsakovas turi dar 4 kreditorinius įsiskolinimus, todėl jo finansinė padėtis yra labai sudėtinga. Be to, atsakovas serga pirmo laipsnio cukriniu diabetu, nuo 2024 m. birželio 1 d. yra hospitalizuotas ir intensyviai gydomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 9 266,57 Eur negrąžintą kreditą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 266,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 432,41 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė; priteistos iš atsakovo 9 698,98 Eur sumos mokėjimą išdėstė 60 mėnesių laikotarpiui, pirmus 59 mėnesius mokant dalimis po 161,65 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant ieškovei 161,63 Eur, pirmąją įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisėjo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos; nustatė, kad kartu su paskutine įmoka turi būti sumokėtos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (9 266,57 Eur), kuriuos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Teismas nustatė, kad kredito davėja UAB „SB lizingas“ ir kredito gavėjas atsakovas 2022 m. rugsėjo 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. E209573193, pagal kurią kredito suma 9 730 Eur, sutarties trukmė 84 mėn., sutarties mokestis 0,00 Eur, administravimo mokestis 0,35 proc. (2 861,04 Eur, mokant 34,06 Eur per mėnesį), palūkanų norma 4,9 proc. (1 796,20 Eur), bendros kredito kainos metinė norma 12,49 proc., iš viso sumokėtina suma 14 387,24 Eur. Vartojimo kredito sutartis Nr. E209573193 nutraukta 2023 m. birželio 7 d. Ieškovė 2023 m. birželio 20 d. priedu prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2023-03/01 perėmė iš UAB „SB lizingas“ reikalavimo teisę į atsakovo pagal 2022 m. rugsėjo 18 d. sutarties Nr. E209573193 esančią 10 427,94 Eur skolą ir su skola susijusias papildomas teises (delspinigius, palūkanas ir kitas teises).
Dėl kreditoriaus pareigos vertinti skolininko kreditingumą
7. Teismas nustatė, kad šalys skirtingai vertino atsakovo kaip vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Ieškovė nurodė, kad atsakovo gaunamos pajamos ir turimos išlaidos leido atsakovui gauti vartojimo kreditą. Atsakovo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad ji tinkamai atliko vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimą.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė, atlikusi atsakovo kreditingumo įvertinimą, gavo šiuos duomenis: SAIS duomenimis 2019 m. spalio 19 d. – 2022 m. rugsėjo 18 d. įrašų apie skolas nerasta; byloje yra duomenys apie samdomo darbuotojo 1 600 Eur pajamas; duomenys, kad atsakovo atlyginimas už darbą, ligos pašalpa (mėnesio pajamos „į rankas“) 2021 m. balandžio 1 d. – 2022 m. rugsėjo 18 d. buvo 1 470,37 Eur; mėnesio įmoka 171,13 Eur; kredito paskirtis – asmeninis; duomenys iš kliento paraiškos: kredito gavėjo pajamos sutikime ir kredito gavėjo žodžiu nurodytos pajamos ir užfiksuotos Eta lizinge 1 600 Eur; kredito gavėjo mėnesio įsipareigojimų kitoms finansų įstaigoms suma artimiausią mėnesį 0,00 Eur; duomenys iš išorinių registrų: kredito gavėjo netto pajamų 4 paskutinių mėnesių vidurkis 1 470,37 Eur; kredito gavėjo mėnesio įsipareigojimų kitoms finansų įstaigoms suma artimiausią mėnesį 417,01 Eur; duomenys, naudoti skaičiuojant finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykį: tvarios pajamos per mėnesį 1 470,37 Eur, mėnesio finansinių įsipareigojimų suma 588,14 Eur; 2022 m. rugsėjo 18 d. Kliento vertinimo ataskaitoje Nr. 13197375 yra nurodyta, be kita ko, kad įsipareigojimai kitoms kredito įstaigoms – 25 081,65 Eur, mėnesio įmoka 417,01 Eur; kliento amžius iki 25 metų, kredito ir pajamų santykis turi būti iki 10,00, yra 6,62; kai šeimoje 1 asmuo, pragyvenimui turi likti 200 Eur, lieka 882,23 Eur.
9. Teismas nurodė, kad Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. kovo 28 d.) (toliau – ir Nuostatai) 9 punkte yra nurodyta, kad sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų, išskyrus Nuostatų 9¹ punkte nurodytą išimtį.
10. Teismas nurodė, kad kiti byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys įrodymai, kurių ieškovė nevertino atlikdama atsakovo kreditingumo įvertinimą, patvirtina, jog šie duomenys iš esmės atitinka vieni kitus, tačiau neatitinka įsipareigojimų kitoms kredito įstaigoms sumą – ji yra ne 25 081,65 Eur, o mažiausiai 29 621,90 Eur (744,85 Eur + 862,53 Eur + 18 429,16 Eur + 9585,36 Eur) (bendra vartojimo kreditų suma). Nėra duomenų, kad ieškovė vertino šių įsipareigojimų dydį, todėl ieškovė netinkamai atliko Nuostatų 17.2 papunktyje nurodytą pareigą surinkti ir įvertinti informaciją bei įrodymus apie vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimus finansų įstaigoms (kitus vartojimo kreditus).
11. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi buvo patvirtinta UAB „GLOBAY“ ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, pagal kurios 1 punktą šalys abipusių nuolaidų ir derybų keliu susitarė dėl ieškiniu prašomos žalos dydžio sumažinimo ir atsakovas įsipareigojo per 5 darbo dienas po teismo nutarties, patvirtinančios taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos sumokėti 500 Eur kaip žalos atlyginimą, pervedant į UAB „GLOBAY“ banko sąskaitą. 2022 m. liepos 11 d. vartojimo kredito davėja NEO Finance, AB ir kredito gavėjas atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K350864169, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas kreditas, bendra vartojimo kredito suma 744,85 Eur. Atsakovas už darbą 2022 m. liepos 1–31 d. gavo 1 107,20 Eur dydžio bruto darbo užmokestį UAB „Baltic transline“. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 5–8 d. gavo 122,79 Eur dydžio pajamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus. 2022 m. rugpjūčio 11 d. kredito davėja UAB “CREDIT SERVICE” ir kredito gavėjas atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CS9627727001, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas kreditas, bendra vartojimo kredito suma 17 990,28 Eur. 2022 m. rugpjūčio 19 d. kredito davėja IPF Digital Lietuva, UAB ir kredito gavėjas atsakovas sudarė kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią atsakovui buvo suteiktas kreditas, bendra atsakovo mokama suma 862,53 Eur. Atsakovas už darbą 2022 m. rugpjūčio 1–31 d. gavo 1 508,24 Eur dydžio bruto darbo užmokestį UAB „Baltic transline“. 2022 m. rugsėjo 1 d. kredito davėja UAB „CREDIT SERVICE“ ir kredito gavėjas atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CS9627727001, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas papildomas kreditas, bendra vartojimo kredito suma 18 429,16 Eur. 2022 m. rugsėjo 8 d. kredito davėja „AS Inbank filialas“ ir kredito gavėjas atsakovas sudarė paskolos pavedimų (vartojimo kredito) sutartį Nr. VHR20908SHPA, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas kreditas, bendra vartojimo kredito suma 9 585,36 Eur. Atsakovas 2021 m. gruodžio 6 d. – 2022 m. rugsėjo 19 d. dirbo UAB „Baltic transline“. Atsakovas už darbą 2022 m. rugsėjo 1–19 d. gavo 3 081,71 Eur dydžio bruto darbo užmokestį UAB „Baltic transline“. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 14–16 d. gavo 182,28 Eur dydžio pajamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus. 2024 m. birželio 12 d. duomenimis atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto.
12. Teismas nurodė, kad Nuostatų 17.3 papunktyje yra nurodyta, jog vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius, vertindamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, privalo surinkti ir įvertinti informaciją bei įrodymus apie vartojimo kredito gavėjo ne mažiau kaip 6 paskutinių mėnesių kredito istoriją ir informaciją, ar vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo arba netinkamai vykdė įsipareigojimus finansų įstaigoms, taip pat informaciją apie vartojimo kredito gavėjo įsiskolinimus finansų įstaigoms (17.3 papunktis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė surinko ir įvertino minėtus duomenis.
13. Teismas nurodė, kad padarius išvadą, jog ieškovė nevisapusiškai įvertino atsakovo įsipareigojimų kitoms kredito įstaigoms sumą, nėra galimybės spręsti, kad buvo patenkinta sąlygą – pagal pradinius ieškovės duomenis atsakovo tvarios pajamos sudarė 39,99 proc. (588,14 Eur x 100 proc. / 1 470,37 Eur) jo vidutinės mėnesio įmokos dydžio pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, tačiau apskaičiavus naują mėnesio finansinių įsipareigojimų sumą ir mėnesio įmokų dydį šis procentinis dydis gali pasikeisti. Teismas konstatavo, kad pradinė kredito davėja netinkamai įvertino atsakovo kreditingumą, tai yra nevisapusiškai įvertino, ar potencialus kredito gavėjas yra pajėgus prisiimti skolinius įsipareigojimus.
Dėl negrąžinto kredito, mokėjimo (pelno) palūkanų, negautų pajamų (nuostolių), administravimo mokesčio
14. Teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų pagal 2022 m. rugsėjo 18 d. vartojimo kredito sutartį Nr. E209573193 neįvykdytas prievoles (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pradinė kredito davėja ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, turi būti taikomos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodytos pasekmės – palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi. Todėl atsakovo atliktos įmokos įskaičiuojamos tik į negrąžintą kreditą, o ne paskirstomos kitoms susijusioms piniginėms prievolėms (palūkanoms, negautoms pajamoms, administravimo mokesčiui) padengti.
15. Teismas nustatė, kad atsakovas nėra grąžinęs 9 266,57 Eur (9 730,00 Eur – 156,90 Eur – 184,16 Eur – 50,00 Eur – 20,78 Eur – 21,59 Eur – 30,00 Eur) kredito. Teismas konstatavo, kad atsakovas nevykdydamas savo įsipareigojimų pažeidė sutartinę prievolę, byloje nėra įrodymų, jog atsakovas su ieškove ar pradine kreditore atsiskaitė, atsakovas šios savo prievolės neginčija, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1–2 dalimis, sutarties 12.1.1 papunkčiu, ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 9 266,57 Eur negrąžintą kreditą, o kitus ieškovės reikalavimus atmetė. Teismas CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 7 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė iš viso 464 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas - 54 Eur bylinėjimosi išlaidas. Patikslintas ieškinys patenkintas 93,90 proc. (9 266,57 / 9 868,74x100), todėl ieškovei iš atsakovo turi būti priteista 435,70 Eur, o atsakovui iš ieškovės 3,29 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismas pritaikė įskaitymą ir ieškovei iš atsakovo priteisė 432,41 Eur (435,70 – 3,29) bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
17. Teismas, įvertinęs bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra sudėtinga, todėl yra pagrindas pripažinti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą, kadangi iškart sumokėti visą priteistą sumą atsakovui būtų didelė finansinė našta. Teismas nurodė, kad nustačius skolos išdėstymą 7 metų laikotarpiui, būtų neproporcingai apribotos ieškovės teisės, todėl teismas sutiko skolos sumokėjimą atsakovui išdėstyti 60 mėnesių laikotarpiui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose) spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Dėl negrąžintos kredito dalies, mokėjimo (pelno) palūkanų ir administravimo mokesčio ir negautų pajamų priteisimo
1.1. Iš teismui pridėtų priedų, gautų iš pradinio kreditoriaus bei susijusių su atsakovo mokumo vertinimu, matyti, kad pateiktame mokumo vertinime yra sudėti visi atlikti atsakovo patikrinimai ir gauta informacija apie atsakovo turimus įsiskolinimus, pajamas, kita informacija reikalinga įvertinti atsakovo mokumą. Informacija buvo tikrinama Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, UAB „Creditinfo Lietuva“, Lietuvos banko valdomoje Paskolų rizikos duomenų bazėje, kitose privačiose ar valstybinėse įmonėse, įstaigose ar institucijose.
1.2. Atsakovo kreditingumo vertinimui buvo naudojami atsakovo finansiniai įsipareigojimai 588,14 Eur, vertintas atsakovo keturių paskutinių mėnesių tvarių pajamų vidurkis – 1 470,37 Eur pagal gautą informaciją Sodra duomenų bazėje. Atsakovo įmokos dydžio (588,14 Eur) ir pajamų (1 470,37 Eur) santykio rodiklis leido atsakovui gauti vartojimo kreditą.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Teismas neteisingai įvertino ieškovės pateiktą informaciją. Teismas 29 621,90 Eur sumą gavo sudėjęs visų atsakovo sutarčių bendrą vartojimo kreditų mokėtiną sumą, o ne kreditingumo vertinimo dienai likusias mokėti sumas (likusios pagal sutartis mokėti sumos nurodytos 2024 m. gegužės 9 d. rašto priede „Kreditingumas2“). Atsakovo įsipareigojimai kredito įstaigoms sudarė 25 081,65 Eur, o ne 29 621,90 Eur, kaip nurodė teismas.
1.4. Teismas nesiaiškino bei neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su tuo, ar teisingai buvo įvertintas atsakovo mokumas, nes priešingu atveju, teismas būtų pastebėjęs, kad atsakovo pajamų ir įsipareigojimų santykis atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus. Teismas turėjo aiškintis tikrąją įsipareigojimų sumą, nustatyti terminą ieškovei pašalinti galimas abejones ar neatitikimus, tačiau to nepadarė.
1.5. Vartojimo kredito davėjus prižiūri Lietuvos bankas, kuris nustato ir mokumo vertinimo tvarką, gaires bei atlieka patikrinimus. Teismui kilus abejonių dėl mokumo vertinimo, teismas galėjo į bylą trečiuoju asmeniu turėjo įtraukti Lietuvos banką ir gauti kompetentingos institucijos išvadą dėl kreditingumo vertinimo, kad būtų išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinta, ar pradinis kreditorius tinkamai atliko pareigą įvertindamas atsakovo mokumą. Teismas to nepadarė ir savo nuožiūra priėmė sprendimą, kad mokumo vertinimas buvo atliktas neteisingai.
1.6. Kredito davėjas tinkamai įvertino atsakovo kreditingumą, todėl ieškovė turi teisę gauti ne tik negrąžintą kredito sumą, tačiau ir mokėjimo (pelno) palūkanas, administravimo mokestį bei negautas pajamas, kurios priklausė ir pirminiam kreditoriui iki reikalavimo perleidimo.
Dėl skolos išdėstymo
1.7. Skolos mokėjimo išdėstymas yra nepriimtinas, neproporcingas ir nesuderinamas su ieškovės interesais. Tokio ilgo laikotarpio taikymas neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Sutartis su atsakovu nutraukta dar 2023 m. birželio 6 d., ieškovė reikalavimą iš pradinio kreditoriaus perėmė 2023 m. birželio 20 d. ir iš karto informavo atsakovą, tačiau atsakovas skolos nedengė.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo rezoliuciją atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir termino neatnaujinti, o apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir grąžinti ieškovei; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; arba - palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
Dėl procesinio termino atnaujinimo pagrindų
2.1. Ieškovė apeliacinį skundą pateikė praleidusi 30 dienų apskundimo terminą, įrodymų, nurodytoms aplinkybėms, kad neva tai sąlygojo didelis jos užimtumas, įvyko klaida, jai nepavyko laiku pamatyti sprendimo, ieškovė nepateikė.
2.2. Ieškovė buvo tinkamai informuota apie teismo sprendimo paskelbimo datą. Tai, kad ieškovė tinkamai neįgyvendino savo procesinių teisių lėmė subjektyvios, o ne objektyvios termino praleidimo priežastys. Be to, dėl termino pabaigoje prasidėjusio šventinio laikotarpio apskundimo terminas dar pailgėjo, tačiau ieškovė, kurią atstovauja net keli atstovai – advokatų profesinė bendrija „ETB Legal“ bei įmonės vadovas, turintis teisinį išsilavinimą, šį terminą praleido net 10 kalendorinių dienų.
2.3. Užimtumas kitose bylose ar atstovų – profesionalių teisininkų – klaida, skaičiuojant terminus, pagal įprastą teismų praktiką nelaikoma svarbiomis, objektyviomis priežastimis, nulėmusiomis objektyvų negalimumą procesines teises ir pareigas įgyvendinti nustatytais terminais, įvertinus ir tą aplinkybę, kad ieškovei atstovauja advokatų kontora, kuri turi pakankamai pajėgumų suvaldyti bylų srautus bei organizuoti pavadavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Nėra aišku kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytas priežastis pripažino svarbiomis ir praleistą terminą atnaujino. Teiginiai, neva termino praleidimas nesukėlė neigiamų padarinių nei teismui, nei atsakovui, vertintini kritiškai, kadangi atnaujinus praleistą procesinį terminą, ieškovei yra suteikiamas nepagrįstas pranašumas prieš atsakovą, toleruojamas proceso taisyklių nesilaikymas ir negerbimas, sukuriama teisinio neapibrėžtumo ir nestabilumo situacija, pažeidžiami šalių lygiateisiškumo, teisingumo vykdymo ir atsakovo teisėtų lūkesčių principai, nes suėjus apskundimo terminui atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad teisminis ginčas yra pasibaigęs ir iš esmės pakankamai teisingas teismo sprendimas bus pradėtas vykdyti. Atsakovas taip pat tikėjosi, kad pasibaigus teisminiam procesui, jam nereikės patirti papildomų finansinių (bylinėjimosi) išlaidų, samdant advokatą, atsižvelgiant į atsakovo ir taip gana sudėtingą turtinę padėtį bei turimus kitus kreditorinius įsiskolinimus.
2.5. Nustačius CPK 78 straipsnio ir 307 straipsnio 1 dalies pažeidimus, apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtu.
Dėl netinkamo kreditingumo vertinimo teisinių pasekmių
2.6. Teismas tinkamai ir išsamiai įvertino visus byloje esančius įrodymus – tiek šalių pateiktus, tiek ir gautus teismo iniciatyva, tinkamai taikė norminių teisės aktų reikalavimus ginčo situacijai, apžvelgė aktualią teisminę praktiką ir ja vadovavosi, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas, teisingas, nepažeidžiantis nei vienos iš šalių interesų.
2.7. Su ieškovės pozicija, kad neva atsakovo kreditingumas buvo įvertintas tinkamai, nesutiktina. Byloje esantys įrodymai pagrindžia tik formalų atsakovo kreditingumo vertinimą, nes neatsižvelgta į visus atsakovo kreditorinius įsipareigojimus, neatsižvelgta kaip turimi kreditoriniai įsipareigojimai buvo vykdomi (buvo pradelstų mokėjimų), o tvariomis pajamomis buvo pripažintos atsakovo pajamos iki mokesčių, nevertintas atsakovo pajamų dydis po mokesčių, neatsižvelgta, kad dalį pajamų sudarė ligos išmokos iš Sodros (kas bylojo apie galimai prastą atsakovo sveikatos būklę ir į ką privalėjo atsižvelgti kredito davėjas), taip pat visiškai neadekvačiai vertinta, kad mėnesio pragyvenimui vienam žmogui pilnai pakanka 200 Eur .
2.8. Šiuo konkrečiu atveju išduodant vartojimo kreditą buvo pažeista atsakingo skolinimo pareiga, kuri yra įtvirtinta 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, Vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) 8 straipsnyje, tiek nacionalinių teismų praktikoje, tiek ir ESTT praktikoje.
2.9. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad pradinis kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo (atsakovo) kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, todėl taikytinos VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje nurodytos pasekmės – palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, ir tokie ieškinio reikalavimai atmetami.
2.10. Šioje byloje atsakovas yra silpnesnioji pusė - vartotojas (fizinis asmuo). Kredito davėjams, kaip verslo subjektams, kurių verslo pajamos yra iš kreditų suteikimo, keliami aukštesni reikalavimai. Ieškovė kaip pradinio kredito davėjo reikalavimų perėmėja taip pat yra verslo subjektas, kurios veikla – skolų išieškojimas. Ieškovės vadovas turi teisinį išsilavinimą, ieškovė sudariusi teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatų kontora, kas reiškia, kad ieškovės interesai buvo profesionaliai atstovaujami teisme, todėl teismas neprivalėjo būti aktyvus tam, kad dar papildomai padėtų ieškovei pagrįsti ieškiniu keliamus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2.11. Teismas buvo pakankamai aktyvus, rinkdamas duomenis apie atsakovo finansinę padėtį, gaunamas pajamas, turimus kitus kreditorinius įsipareigojimus, gaunamas ligos išmokas. Teismas suteikė galimybę ieškovei teikti papildomus įrodymus, tikslinti ieškinį.
2.12. Reikalavimas įtraukti Lietuvos banką trečiuoju asmeniu kaip išvadą teikiančią instituciją, vertinamas kritiškai. Ieškovė tokių prašymų neteikė, pati nesikreipė į Lietuvos banką ir išvados neprašė. Teismas sprendimą priima savarankiškai, institucijų išvados turi patariamąją reikšmę, tačiau teismui nėra privalomos.
2.13. Įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimų nenustatyta, o ieškovė be deklaratyvių teiginių jų ir neįrodinėja, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas.
Dėl priteistos sumos išdėstymo
2.14. Atsakovas objektyviai neturi galimybių iš karto sumokėti visą įsiskolinimą. Duomenų apie ieškovės galimai patirtinus nuostolius dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nepateikta. Ieškovės nuostolius padengs procesinės palūkanos.
2.15. Vartojimo kreditas buvo paimtas 84 mėnesiams, tuo tarpu išdėstymas nustatytas tik 60 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kokio dydžio priteista suma, koks atsakovo gaunamų pajamų dydis, kokie kiti mokamų kreditorinių įsipareigojimų dydžiai, kiek truko teisminis procesas ir nevykdomos įmokos, skolos sumokėjimo išdėstymas iš esmės atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
Dėl bylos grąžinimo nagrinėti į pirmą instanciją teisinių pagrindų
2.16. Šiuo atveju nėra jokių absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kurių negalėtų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, jei tokių nustatytų, o galiojant draudimui formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo reikalavimai atmestini ir šiuo pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo dėl vartojimo paslaugos teikėjo neįvykdytos pareigos skolinti atsakingai netenkinti ieškinio reikalavimai priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, administravimo mokestį ir negautas pajamas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
22. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „SB lizingas“ ir atsakovo G. B. 2022 m. rugsėjo 18 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. E209573193, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 9 730 Eur dydžio vartojimo kreditas. Bendra vartojimo kredito kaina – 14 387,24 Eur, kuri išdėstyta 84 kasmėnesinėmis periodinėmis įmokomis, kurią atsakovas turėjo grąžinti iki 2029 m. rugsėjo 27 d. Atsakovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė UAB „SB lizingas“ sutartį vienašališkai nutraukė 2023 m. birželio 7 d. UAB „SB lizingas“ iš sutarties kylančias reikalavimo teises perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ pagal bendrovių 2023 m. kovo 17 d. sudarytą Periodinio reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2023-03/01.
Dėl atsakovo prašymo palikti apeliacinį skundą nenagarinėtu
23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo prašymą panaikinti teisėjo rezoliuciją, kuria atnaujintas praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti, termino neatnaujinti, apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir grąžinti apeliantui.
24. Teisėjų kolegija iš Liteko duomenų nustatė, kad 2024 m. lapkričio 15 d. teisėjo rezoliucija ieškovei buvo atnaujintas apeliacinio skundo padavimo terminas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį. Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas (Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 6 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad teismo rezoliucija, kuria atnaujinamas procesinis terminas, atskiruoju skundu yra neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija nenagrinėja atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų, susijusių su termino apeliaciniam skundui paduoti (ne)atnaujinimu.
Dėl kredito gavėjo kreditingumo vertinimo
25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas turėjo aiškintis tikrąją įsipareigojimų sumą, nustatyti terminą ieškovei pašalinti galimas abejones ar neatitikimus, tačiau to nepadarė. Teismui kilus abejonių dėl mokumo vertinimo, teismas galėjo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti Lietuvos banką ir gauti kompententingos institucijos išvadą dėl kreditingumo vertinimo, kad būtų išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinta, ar pradinis kreditorius tinkamai atliko pareigą įvertindamas atsakovo mokumą. Teisėjų kolegija tokius ieškovės argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kadangi pagal įstatymą kreditingumo vertinimo pareiga tenka vartojimo kredito davėjui, šios pareigos tinkamo įvykdymo įrodinėjimo našta tenka vartojimo kredito davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties Civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 punktas 65).
27. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai.
28. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2019, 22 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė (vartojimo kredito davėjo teisių perėmėja) viso proceso metu buvo atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, kuriam turėjo būti žinomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, taigi ir šalių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai – tai, kad šalis turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas mažiau palankus teismo sprendimas, nei jie pageidavo.
30. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.886 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kredito davėjas, teikdamas vartojimo kredito paslaugą, privalo užtikrinti tinkamą atsakingo skolinimo principo įgyvendinimą.
Žemesnės instancijos teismas
31. Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovo kreditingumo vertinimui buvo naudojami atsakovo finansiniai įsipareigojimai 588,14 Eur, vertintas atsakovo keturių paskutinių mėnesių tvarių pajamų vidurkis – 1 470,37 Eur pagal gautą informaciją Sodra duomenų bazėje. Atsakovo įmokos dydžio (588,14 Eur) ir pajamų (1 470,37 Eur) santykio rodiklis leido atsakovui gauti vartojimo kreditą. Apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
33. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė įrodinėjo, kad pagal Sodros duomenų bazėje gautą informaciją atsakovo keturių paskutinių mėnesių tvarių pajamų vidurkis – 1 470,37 Eur (1 t., b. l. 189). Iš ieškovės tinkamam atsakovo kreditingumo vertinimui pagrįsti į bylą pateiktos atsakovo pajamų lentelės teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovo keturių paskutinių mėnesių (už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d.) tvarių pajamų vidurkis sudarė 1 337,25 Eur (1 027,60+1 193,14+1 213,42+1 914,84)/4), t. y. net 133,12 Eur mažiau nei nurodė ieškovė (1 t., b. l. 89). Vadinasi, ieškovė nepagrįstai vertino, jog atsakovo keturių paskutinių mėnesių tvarių pajamų vidurkis – 1 470,37 Eur. Teisėjų kolegija vertina, jog aptariamoje lentelėje taip pat nepagrįstai nurodoma, jog 1 470,37 Eur yra atsakovo mėnesio pajamos „į rankas“. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje yra pateikiami duomenys apie apdraustojo (šiuo atveju atsakovo) gaunamą darbo užmokestį, nurodant priskaičiuotą, o ne išmokėtą darbo užmokesčio sumą. Aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės į bylą pateiktoje 2022 m. rugsėjo 18 d. Kliento vertinimo ataskaitoje Nr. 13197375 yra neteisingai nurodyta, kad atsakovo pajamos yra 1 470,37 Eur (dokumento numeris DOK-29875 priedas).
34. Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 9 punkte nustatyta, jog sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinis mėnesio įmokos, apskaičiuojamos padalijus kredito grąžinimo ir kredito kainos sumą iš kredito trukmės pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 procentų vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų, išskyrus Nuostatų 9¹ punkte nurodytą išimtį. Kreditų, kurių daliniai grąžinimai nenumatyti, vidutinis santykinis mėnesio įmokos dydis apskaičiuojamas padalijus kredito grąžinimo ir kredito kainos sumą iš likusios kredito trukmės. Pagal Nuostatų 9¹ punktą didesnis nei Nuostatų 9 punkte nustatytas vartojimo kredito gavėjo vidutinis mėnesio įmokos, apskaičiuojamos padalijus kredito grąžinimo ir kredito kainos sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis gali būti taikomas tais atvejais, kai vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kad konkrečiu atveju didesnio dydžio taikymas nepažeidžia atsakingojo skolinimo reikalavimų.
35. Konstatavus, kad atsakovo tvarių pajamų vidurkis sudarė 1 337,25 Eur priskaičiuota suma, sudarant ginčo vartojimo kredito sutartį atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, vidutinis mėnesio įmokos, apskaičiuojamos padalijus kredito grąžinimo ir kredito kainos sumą iš kredito trukmės pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis sudarė daugiau kaip 40 procentų vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų (588,15 (mėnesio įmokos pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms) x 100 proc.)/ 1 337,25 Eur (tvarių pajamų vidurkis) = 43,98 proc.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės į bylą pateiktoje 2022 m. rugsėjo 18 d. Kliento vertinimo ataskaitoje Nr. 13197375 neteisingai nurodyta, kad yra nepažeidžiamas atsakingojo skolinimo reikalavimas pajamoms (dokumento numeris DOK-29875 priedas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nurodyti argumentai sudaro savarankišką pagrindą konstatuoti, kad ginčo kreditas atsakovui negalėjo būti išduotas.
36. Teisėjų kolegija svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad atsakovo tvarių pajamų vidurkis 1 337,25 Eur apskaičiuotas pagal jam priskaičiuotą, o ne išmokėtą darbo užmokestį. Atsakovo tvarių pajamų vidurkį skaičuojant pagal atsakovui darbo santykių pagrindu išmokėtas sumas, šis dydis būtų apie 30 proc. mažesnis. Nagrinėjamu atveju ieškovė nusprendė, jog atsakovo kreditingumo įvertinimui nėra reikalinga iš atsakovo darbovietės gauti pažymą apie jo pajamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nepareikalavusi minėtos pažymos, ieškovė atsakovo kreditingumą įvertino netinkamai.
37. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai įvertino ieškovės pateiktą informaciją. Teismas 29 621,90 Eur sumą gavo sudėjęs visų atsakovo sutarčių bendrą vartojimo kreditų mokėtiną sumą, o ne kreditingumo vertinimo dienai likusias mokėti sumas (likusios pagal sutartis mokėti sumos nurodytos 2024 m. gegužės 9 d. rašto priede „Kreditingumas2“). Atsakovo įsipareigojimai kredito įstaigoms sudarė 25 081,65 Eur, o ne 29 621,90 Eur, kaip nurodė teismas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti.
38. Laikoma, kad vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius neįvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumo, jeigu vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius neįvertino pakankamos informacijos ir įrodymų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo galimybe tinkamai vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, arba vertino tik vartojimo kredito gavėjo galimybes tinkamai vykdyti vartojimo kredito sutartį, neatsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo jau turimus finansinius įsipareigojimus. Vartojimo kredito davėjui ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, nesilaikantiems Nuostatuose nustatytų reikalavimų, gali būti taikoma atsakomybė VKĮ nustatyta tvarka (Nuostatų 22, 23 punktai).
39. ESTT pabrėžė, kad kreditorius pirmiausia privalo kiekvienu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, įvertinti, ar tokia informacija yra tinkama ir pakankama, kad būtų galima įvertinti vartotojo kreditingumą. Šiuo klausimu pabrėžtina, kad tai, ar tokia informacija pakankama, gali priklausyti nuo kredito sutarties sudarymo aplinkybių, asmeninės vartotojo situacijos ar sumos, dėl kurios sudaroma tokia sutartis. Tokį vertinimą galima atlikti remiantis vartotojo finansinę padėtį patvirtinančiais dokumentais, tačiau neatmestina, kad kreditorius gali atsižvelgti į iš anksto žinomą galimą gauti informaciją apie į paskolą pretenduojančio asmens finansinę padėtį. Vis dėlto paprasti nepatvirtinti vartotojo pareiškimai savaime negali būti laikomi pakankamais, jeigu prie jų nepridėti juos patvirtinantys įrodymai ((ESTT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje A Consumer Finance SA prieš I. B., C. B., F. B., C-449/13, 37 punktas).
40. Į bylą pateiktos kreditavimo sutartys patvirtina, kad nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d., atsakovui buvo suteikti keturi vartojimo kreditai bendrai 18 817,89 Eur sumai (2 t., b. l. 38-91). 2022 m. rugsėjo 18 d. ieškovės atsakovui suteiktas 9 730 Eur kreditas per šį šiek tiek daugiau nei dviejų mėnesių laikotarpį buvo jau penktas atsakovui suteiktas vartojimo kreditas. Svarbu paminėti, jog ginčo kredito suteikimo metu atsakovas buvo jauno amžiaus (24 metai). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, būdama apdairus ir rūpestingas asmuo (verslininkas), tinkamai vykdydama atsakingo skolinimo pareigą, vertindama atsakovo kreditingumą aukščiau paminėtas faktines aplinkybes turėjo vertinti ypač atidžiai, tiek šio vartotojo finansinio raštingumo aspektu, tiek jo galimybės tinkamai vykdyti vartojimo kredito sutartį aspektu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog į bylą nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų tokį vertinimą buvus atliktą.
41. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė, ginčydama teismo nustatytą bendrą atsakovo turėtų kitų finansinių įsipareigojimų sumą, rėmėsi vieninteliu įrodymu – 2024 m. gegužės 9 d. į bylą pateiktu dokumentu „Kreditingumas2“ (dokumento numeris DOK-29875 priedas). Įvertinęs aptarto įrodymo turinį apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog jis nėra pagrįstas pirminiais duomenimis. Taip pat svarbu pažymėti, jog apeliantė neginčija teismo atlikto paskaičiavimo, o tik teigia, kad teismas 29 621,90 Eur atsakovo įsipareigojimų kitoms kredito įstaigoms sumą gavo sudėjęs visose kredito sutartyse nurodytas atsakovo mokėtinas sumas, neįvertinęs kreditingumo vertinimo dienai buvusio šių sumų likučio. Minėta, jog nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d., atsakovui jau buvo suteikti kiti keturi vartojimo kreditai bendrai 18 817,89 Eur sumai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei į bylą pateikti šių kredito sutarčių mokėjimo grafikai, nei ieškovės pateiktas dokumentas „Kreditingumas2“ nepatvirtina, kad atsakovas iki ginčo kredito išdavimo (2022 m. rugsėjo 18 d.) galėjo būti sumokėjęs įmokų už keletą tūkstančių eurų (29 621,90 Eur-25 081,65 Eur = 4 540,25 Eur). Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė patikimais duomenimis nepaneigė teismo sprendimo pagrįstumo.
42. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nutarties 30-41 punktuose nurodytus argumentus, sprendžia, jog, priešingai nei nurodo apeliantė, teismas padarė pagrįstą išvadą dėl kredito davėjos, kurios teisių perėmėja yra ieškovė, netinkamo atsakovo kreditingumo įvertinimo. Teismas, nustatęs faktą, jog vartojimo kredito davėjas neįvykdė VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo, kredito davėjui pagrįstai taikė VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisines pasekmes – ieškovei, kaip kredito davėjos teisių perėmėjai, iš kredito gavėjo priteisė tik negrąžinto kredito sumą, nepriteisiant kitų pagal sutartį mokėtinų sumų, šiuo konkrečiu atveju – mokėjimo (pelno) palūkanų, administravimo mokesčio ir negautų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
Dėl skolos išdėstymo
43. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skolos mokėjimo išdėstymas yra nepriimtinas, neproporcingas ir nesuderinamas su ieškovės interesais. Tokio ilgo laikotarpio taikymas neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Sutartis su atsakovu nutraukta dar 2023 m. birželio 6 d., ieškovė reikalavimą iš pradinio kreditoriaus perėmė 2023 m. birželio 20 d. ir iš karto informavo atsakovą, tačiau atsakovas skolos nedengė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.
44. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
45. Jeigu tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo procesinis sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, suinteresuoti asmenys gali siekti pasinaudoti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sprendimo vykdymo atidėjimo ar vykdymo išdėstymo institutu, numatančiu, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje be kita ko atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas visuomet reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, įvertino bylos duomenis, patvirtinančius, kad atsakovas serga 1 laipsnio cukriniu diabetu, beveik kiekvieną mėnesį yra intensyviai gydomas ligoninėje, dėl ko būna nedarbingas, jo gaunamas darbo užmokestis neviršija vidutinio dydžio pajamų, atsakovas turi pakankamai didelius finansinius įsipareigojimus dar ne mažiau kaip keturiems kitiems kreditoriams. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra sudėtinga. Aptartų teismo nustatytų aplinkybių apeliantė neginčija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra susiklostę išimtinės aplinkybės, kurios sudaro pagrindą nukrypti nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovas vykstant teisminiam procesui, turėdamas rimtų sveikatos problemų bei eilę kitų, įskaitant ir pradelstų, finansinių įsipareigojimų, pagal ginčo kredito sutartį neatliko mokėjimų ieškovei, pati savaime nepaneigia teismo sprendimo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo parinkta sprendimo vykdymo atidėjimo trukmė yra pagrįsta faktiniais bylos duomenimis dėl atsakovo finansinių galimybių bei atitinka realaus teismo sprendimo įvykdymo tikslą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė yra pelningai rinkoje veikianti verslininkė. Todėl, leistinais įrodymais nepaneigus teismo nustatytos aplinkybės dėl atsakovo (vartotojo) sudėtingos turtinės padėties, nėra pagrindo pritarti apeliantės vertinimui, kad ginčijamu sprendimu pažeisti teisingumo ir (ar) proporcingumo principai.
Dėl bylos procesinės baigties
48. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nelemtų kitokios teismo išvados, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus, 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
49. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudarto pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei jos apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
51. Kartu su atsiliepimu atsakovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikta atsakovo ir advokatės J. G. teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašas (1 t., b. l. 53), advokatės išrašyta 2024 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaita faktūra už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 1 815 Eur sumai (1 t., b. l. 53; 2 t., b. l. 148). Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.