- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-18
- Bylos Nr.
- e2-102-1027/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00864-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Ieškovas
- L. K., A. K.
- Atsakovas
- E. P., G. P.
- Advokatai
- Marius Barisevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. K. ir A. K. ieškinį atsakovams E. P. ir G. P. dėl nuosavybės teisių gynimo, nesusijusio su valdymo pažeidimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai prašo įpareigoti atsakovus per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš atsakovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patraukti želdinius (17 vnt. vakarinių tujų) ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo ieškovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos arba šiuo želdinius (17 vnt. vakarinių tujų) patraukti ne mažesniu nei 1 m atstumu ir pažeminti jas (nukirpti) iki 1,3 m. aukščio, už įsipareigojimo nevykdymą skirti atsakovams 10 Eur baudą, mokėtiną ieškovų naudai, už kiekvieną uždelstą įsipareigojimų įvykdyti dieną. Ieškinyje nurodo, kad augalai pasodinti apie 15-30 cm atstumu nuo sklypo ribos, šiuo metu yra nuo 4 iki 6 m aukščio, kelia nepatogumų ieškovams valdant jų žemės sklypą, tuo pažeidžiamos ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, nuosavybės teisės. Atsakovų želdiniai pasodinti 2005-2006 m., nesilaikius teisės aktų reikalavimų, reglamentavusių želdinių sodinimo atstumą, želdinių aukščius, priežiūrą.
Atsiliepimas
2. Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad žemės sklypą įsigijo 2008 m. su jau pasodinta brandžių tujų eile. Atsakovams žinoma, kad tujos pasodintos iki 2004 m. buvusių žemės sklypo savininkų, tuo metu galioję teisės aktai nenumatė tujų sodinimo atstumo nuo kaimyninio žemės sklypo, todėl tujos pasodintos nepažeidžiant galiojusių teisės aktų. Pagal tujų pasodinimo vietą ieškovai nepatiria savo materialiųjų teisių pažeidimo. Be to, nuo tujų pasodinimo praėję beveik 20 metų, todėl ieškovų reikalavimams yra praleistas ieškinio senaties terminas, kurį atsakovai prašo taikyti.
Šalies argumentai
3. Ieškovai dublike nurodė, kad atsakovai neteisingai nurodo faktinėms aplinkybėms taikytinus/netaikytinus želdinių sodinimą reglamentavusius teisės aktus. Tujos galėjo būti pasodintos tik po 2004 m. balandžio mėn., kadangi tada iki atsakovų žemės sklypą valdžiusi savininkė iš prieš tai buvusios žemės sklypo savininkės jį įsigijo be tujų. Teisės aktai neatleidžia atsakovų nuo pareigos tinkamai prižiūrėti želdinius pagal galiojančius teisės aktus. Ieškovų teisių pažeidimas yra trunkamasis, todėl ieškinio senaties terminas atsinaujina kiekvieną dieną.
Atsiliepimas
4. Atsakovai triplike nurodė, kad teigia bei ieškovai to nenuginčija, kad tujos buvo pasodintos iki 2004 metų, kuomet galioję teisės aktai nenumatė tujų sodinimo atstumo nuo kaimyninio žemės sklypo. Ieškovų reikalavimai suformuluoti taip, kad savo teisių pažeidimu jie laiko tujų pasodinimo laiką, todėl nuo ginčo tujų pasodinimo skaičiuotinas senaties terminas, kuris yra praleistas. Iš esmės ieškovai savo teisių pažeidimo, be to, reikalavimo persodinti tujas tenkinimas pažeistų ir proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus.
Šalies argumentai
5. Ieškovai ir jų atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Nurodė, kad 2014 m. įsigijus žemės sklypą tujos jau augo, buvo apie poros metrų aukščio, kol vyko statybos, nekreipė į tai dėmesio, tačiau susitvarkius gerbūvį paaiškėjo, kad nudžiūvusios tujų šakos krenta į ieškovų žemės sklypą (didžiausias kritimas 1-1,5 m atstumu nuo tujų kamieno), kiekvieną sekmadienį tenka tvarkytis, tujos užstoja saulę, šaknynas skurdina veją (neauga žolė, negalima sodinti gėlių), šaknys gilios, 2021 m., apytiksliai liepos mėn., paklojo trinkeles, nerimauja, kad šaknys jas gali iškilnoti, pakloję trinkeles statė tvorą, tada vežė žemių ir bandė sėti veją, statant tvorą matėsi, kad šaknys nesibaigia už 20-30 cm, pasnigus šakos virsta į tvoros pusę, jau yra sugadintas vienas segmentas, statant tvorą teko nugenėti šakas, kurios pateko į jų žemės sklypą. G. P. yra sakiusi ieškovei, kad tujų vietoje buvo šlaitas, todėl jie pasodino tujas, kad būtų saugiau vaikams. Prašė atsakovų sutvarkyti tujas, tačiau atsakovai pasiūlė kreiptis į teismą. Ieškovams nesvarbu, ar atsakovai pašalins tujas visiškai, ar jas persodins. Jų teisės pažeidžiamos kiekvieną dieną, todėl senaties terminas netaikytinas.
6. Atsakovai ir jų atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tujos sodintos iki 2004 metų, kada žemės sklypą įsigijo L. M., atsakovės G. P. mama. L. M. įsigyjant sklypą tujos buvo maždaug sprindžio aukščio (20-30 cm). Tuo metu galiojo respublikinės normos, kurios nereglamentavo tujų sodinimo atstumų. Nėra tujų retinę, trumpinę. Dendrologo išvada, kuria remiasi ieškovai, neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų. Tujų pasodinimas yra juridinis faktas, nuo kurio reikia skaičiuoti ieškinio senaties terminą. Tujos jau yra brandūs medžiai, jų persodinimas lemtų jų mirtį. Saulės užstojimas neaktualus, nudžiūvusių šakų byrėjimas natūralus, augalai neauga ne dėl tujų, o dėl to, kad ieškovų žemės sklype prie tvoros yra žvyras. Name apsigyveno gal 2005 metais, 2004 metais namas buvo mamos, ji vasarą jame pagyvendavo, nes gyvenimui namas nebuvo pritaikytas. Atsakovė paneigė sakiusi ieškovei, kad tujas sodino atsakovai. Pirkimo pardavimo sutartis buvo derinta ne su N. G., o su jos sutuoktiniu G., nebuvo kalbos, kad ji išsikas tujas. 2004 metais sklype buvo daug augalų, kitoje vietoje nei pasodintos tujos buvo augalų daigykla. Pateikta fotonuotrauka daryta 2005 m. gruodžio mėn., nuotraukoje matosi šuo, kurį jie turėjo nuo 2004 iki 2012 metų. Ieškovai neformuluoja reikalavimo tik patrumpinti tujas, todėl dėl tujų aukščio nepasisako.
7. Liudytoja N. G. paaiškino, kad žemės sklypą buvo įsigijusi kartu su sutuoktiniu, sklypą su neįrengtu namu pardavė 2004 m. Blankiai atsimena sutarties sudarymo aplinkybes. Tujų sodinukai (dviejų metų amžiaus, apie 15 cm aukščio) buvo pasodinti tik prie šulinio, taip pat netoli garažo, nuo jų į pamatų pusę buvo apie 4-5 m, pardavusi sklypą ji sodinukus išsikasė ir išsivežė. Prie žemės sklypo ribos nebuvo pasodintų tujų, link kaimyninio žemės sklypo dar tik buvo tvarkomasi, buvo užveistas sodas (obelys), paliktos dvi mašinos neišlygintų žemių. Gretimame žemės sklype buvo tik apleisti pamatai. Jai paskambino moteris, paklausė, ar ji, pardavusi žemės sklypą, paliko pasodintas tujas ir paklausė, ar esant reikalui galėtų paliudyti teisme.
8. Liudytoja L. M. paaiškino, kad G. P. yra jos dukra. Žemės sklypą su nebaigtu statyti namu pirko 2004 m. balandžio mėn. Gretimai buvo duobė su apirusiais pastatais, buvo pasodintos tujos, maži daiginukai, 15-20 cm aukščio. Apsidžiaugė, kai su pardavėja sutarė, kad ji išsikas tik tujas, pasodintas prie namo, o paliks pasodintas ant žemės ribos. Pirmus metus gerbūvio netvarkė, pradėjo tvarkyti po 2-3 metų.
9. Liudytojas K. G. paaiškino, kad dėl tujų apžiūros ir amžiaus įvertinimo į jį kreipėsi ieškovė A. K., 2021 m. rugpjūčio 3 d. atvykus į (duomenys neskelbtini) ieškovė apibūdino, kad tujos auga ant ribos, jis iš ieškovų žemės sklypo apžiūrėjo ant ribos augančias tujas, atstumų nevertino, nes nėra matininkas, atliko gręžimą dviejuose medžiuose prie šaknies kaklelio, kiek įmanoma arčiau žemės, medžius atrinko tuos, kurie pagal išsivystymą labiausiai reprezentavo augančių augalų eilę. Nustatytas tujų amžius priklauso nuo metinių rievių skaičiaus, galima paklaida, nes neaišku, ar nebuvo metų, kai tujos neaugo, neformavo rievės, priklauso ir nuo to, ar tuja buvo daiginta ir kaip. Pagal rievių skaičių (16-17) tujos turėjo būti pasodintos tik 2005-2006 metais arba anksčiau, tačiau vėliau – ne. Tik visiškai nupjovus medį pagal kamieną būtų galima nurodyti tikslų medžio amžių. Apžiūros metu tujos buvo nugenėtos iš tvoros pusės. Kokio amžiaus paprastai sodinamos tujos priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau paprastai sodinamos 2-3 metų amžiaus tujos. Tokio amžiaus ir dydžio tujas, kokios yra jo apžiūrėtos, galimai sėkmingai persodinti, dabar tam yra įvairiausios technikos. Jo apžiūrėtos tujos nėra senos, persodinti būtų galimybė. Šaknys formuojasi kuokštinės. Priklauso nuo augalo amžiaus, tačiau įprastai laikoma, kad medžio šaknynas yra iki 1 metro, toliau yra ataugos. Vainikas pakantus karpymui, geriausias laikas genėjimui, kol neprasidėjusi augalo vegetacija. Tujų atveju persodinimui geriausias laikas būtų balandžio-gegužės mėnesiai, genėjimas įmanomas visada. Patrumpinimas galimas pagal aplinkybes, paprastai teigiama, kad be žalos augalui galima jį trumpinti ¼. Patrumpinimas iki 1,30 metro fiziškai įmanomas, tačiau liktų stabarai su viena žalia puse. Dalinio patrumpinimo (per kelis metus) niekas netaiko, nes pirmą kartą patrumpinus augalas išleistų ataugas, kurios kitais metais vėl turėtų būti nupjaunamos. Masinis nudžiūvusių šakų kritimas vyksta rudenį, pavasarį, vainiko genėjimas turi įtakos šakų kritimui, kuo intensyvesnis genėjimas, tuo intensyvesnis kritimas.
10. Liudytojas G. M. paaiškino, kad yra atsakovės G. P. motinos L. M. vyras, su kuria susituokė (duomenys neskelbtini), iki tol ilgus metus buvo draugai. L. M. sodybą įsigijo 2004 m., jis buvo atvykęs sodybos apžiūrėti berods 2004 m. balandžio mėn., sodyba jau buvo įsigyta, buvo buvusi savininkė N. G., kuri viską aprodė. Jis apžiūrėjo sodą, buvo obelų, vyšnių, kriaušių, ant sklypų ribos į kairę nuo namo ir prie šulinio augo tujų sodinukai – 18 vnt., 15-20 cm aukščio, prieš namą buvo baisūs pamatai, aplink buvo privežta juodžemio, išlygintos žemės, augo braškės. Iki 2008 m. name negyveno, tiesiog atvažiuodavo, 2008 m. įsikėlė nuolatinai, tada pardavė dukrai.
11. Liudytoja R. R. paaiškino, kad yra G. P. draugė. Sklype apsilankė gal 2004 m. vasaros pradžioje, kiek pamena, sklypo pakrašty augo tujos, sodinukai buvo nedideli, iki 30 cm, seniau pasodinti, buvo braškių lopinėlis, krūva žemių. Su G. P. svarstė, ką su tujomis daryti.
12. K. P. paaiškino, kad šiuo metu E. P. yra jo viršininkas. 2002-2003 metais, kai jie su E. P. buvo bendradarbiai, iš kliento sužinojo, kad parduodamas žemės sklypas, jis apžiūrėjo ir pasiūlė pirkti E. P. Apžiūrėdamas matė žemės sklype augančias nedideles tujas, obelis. 2005-2006 metais padėjo sutvarkyti žemės sklypo aplinką, lygino žemes, tujos augo, jas reikėjo saugoti. Pas E. P. lankėsi ir vėliau, pastebėjo, kad nebėra obelų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pateikė ieškinį atsakovams, kuriuo įrodinėjo tas faktines aplinkybes, jog savo žemės sklypo ribose, 15-30 centimetrų atstumu nuo ieškovų žemės sklypo ribos, maždaug 10 m ilgio atkarpoje, atsakovai yra pasodinę tujų gyvatvorę, kuri siekia nuo 4 iki 6 metrų aukštį, užstoja saulės šviesą ieškovų žemės sklype, šaknynas ir šakos pereina į ieškovų žemės sklypą, dėl to jie negali savo žemės sklypo dalyje prie tvoros sodinti augalus, tujų šakos gadina jų tvorą. Ieškovai teigė, kad sutikimo sodinti arčiau savo žemės sklypo ribos, nei numato galiojantys teisės aktai, atsakovams nėra davę, atsakovai, be to, leido gyvatvorei užaugti aukštesnei nei numato galiojantys teisės aktai.
14. Šioje byloje pareikšti reikalavimai įpareigoti atsakovus perkelti gyvatvorę ne mažesniu nei 1 metro atstumu nuo jų sklypo ribos ir sutrumpinti tujų aukštį iki 1,3 metro arba perkelti medžius ne mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo jų sklypo ribos kvalifikuotini kaip daiktinės teisės reglamentuojami reikalavimai ginti nuosavybės teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (pvz., 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt).
Dėl ieškovų teisių pažeidimo
16. Byloje nustatyta, jog ieškovai nuo (duomenys neskelbtini) yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Atsakovai nuo (duomenys neskelbtini) metų yra gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) šis žemės sklypas nuosavybės teise priklausė L. M., atsakovės G. P. mamai, (duomenys neskelbtini) įsigijusiai jį iš N. G. Iš atsakovų, liudytojų paaiškinimų matyti, kad faktiškai žemės sklypo naudotojai buvo atsakovai, 2005 metais įsikėlę gyventi į jame esantį namą. Ieškovų ir atsakovų žemės sklypai ribojasi – šiaurės rytine iš atsakovų, šiaurės vakarine iš ieškovų pusės. Atsakovų žemės sklype 15-30 centimetrų atstumu nuo ieškovų žemės sklypo ribos pasodinta 17 vienetų vakarinių tujų gyvatvorė, kurios aukštis yra nuo 4 iki 6 metrų. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.
17. Ieškovai savo, kaip žemės sklypo savininkų teisių pažeidimą įrodinėja tokiomis aplinkybėmis: dalies augalų kamienai, visų augalų šaknys ir šakos patenka į ieškovų žemės sklypą, patenkančios šaknys skurdina veją, riboja ieškovų galimybę šioje teritorijoje sodinti kitus augalus, į ieškovų žemės sklypą nuolat krenta nudžiūvusios tujų šakos ir žiedynai, gyvatvorė užstoja saulės šviesą.
18. Iš ieškovų pateiktų fotonuotraukų, vaizdo įrašo, taip pat vietos apžiūros metu nustatyta, kad tujų laja (šakos, esančios virš ieškovų pastatytos segmentinės tvoros) pereina į ieškovų žemės sklypą. Liudytoju apklaustas želdynų specialistas K. G. nurodė, kad dažniausiai augalo šaknys užima lajos plotą, paprastai laikoma, kad medžio šaknynas yra 1 metro atstumu nuo medžio kamieno, toliau yra ataugos. Įvertinus į tai, kad tujos pasodintos 15-30 cm atstumu nuo žemės sklypo ribos, darytina išvada, kad tujų šaknynas pereina ir į ieškovų žemės sklypą. Tai matyti ir iš ieškovų pateiktų fotonuotraukų, darytų segmentinės tvoros statymo metu, kuomet ieškovų žemės sklype buvo atkastos ir tujų šaknyno dalys ((duomenys neskelbtini)). Ieškovų pateiktose fotonuotraukose, vaizdo įrašuose matyti, kad šalia tujų ieškovų žemės sklypo pusėje augmenija yra nuskurdusi. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nurodytoje vietoje augalai neauga, nes ieškovai joje buvo pripylę žvyro, tačiau tose pačiose fotonuotraukose matyti žemė su išretėjusia augmenija, vietos apžiūros metu, atkasus dalį prie tujų esančio ploto, prie tujų taip pat buvo matyti žemė, skalda padengta sklypo dalis fotonuotraukose matyti tolėliau nuo tujų, link namo pamatų. Atsakovai taip pat nurodė, kad jų pusėje prie tujų žolė auga, tačiau vietos apžiūros metu buvo matyti, kad atsakovų pusėje tujos yra negenėtos nei iš šonų, nei iš apačios (vietos apžiūros protokolas, 5 fotonuotrauka). Atsižvelgiant į liudytojo K. G. nurodytas aplinkybes, kad tujų šaknynas užima lajos plotą, natūralu, kad atsakovų žemės sklype tolstant nuo negenėtos lajos augmenija nebus užskurdusi. Liudytojas K. G. nurodė, kad tujų šaknynas yra kuokštinis, formuoja kompaktiškos būklės gumulą. Tai reiškia, kad atsakovų auginamos gyvatvorės šaknynas pasižymi pakankamai dideliu tankiu, kas lemia, kad toje vietoje iš žemės yra paimama daug vertingųjų medžiagų, vandens. Šių duomenų pagrindu teismas laiko įrodytu, kad atsakovų gyvatvorė, pasodinta prie ieškovų žemės sklypo ribos, skurdina ieškovų žemės sklypą, riboja ieškovų teises naudojantis jiems priklausančio žemės sklypo dalimi, t. y. riboja jiems kaip savininkams CK 4.37 straipsnio 1 dalimi suteiktas teises naudotis žemės sklypo naudingosiomis savybėmis. Pereinančios į ieškovų žemės sklypą tujų šakos lemia reguliarų ir pakankamai gausų nudžiūvusių šakų ir žiedynų kritimą ieškovų žemės sklype, o tai atitinkamai lemia, kad ieškovai reguliariai ir pakankamai intensyviai turi prižiūrėti želdynus, priklausančius atsakovams ir augančius atsakovų žemės sklype. Be kita ko, iš fotonuotraukų matyti, kad nudžiūvusios šakos ir žiedynai pakankamai tankiai uždengia žemę, kas neabejotinai neigiamai įtakoja ar įtakotų tose vietose sodinamų augalų fotosintezę bei atitinkamai jų gebėjimą augti. Vietos apžiūros metu taip pat buvo užfiksuota, kad negenimos tujų šakos dėl sunkaus sniego buvo prilenktos ant ieškovų pastatytos segmentinės tvoros, ieškovo parodymais vieną iš šakų jam teko savo iniciatyva prilaužti žemyn prie kamieno, kad ji toliau negadintų tvoros (vietos apžiūros protokolas, 4 fotonuotrauka), dalis segmentinės tvoros buvo nestabili.
19. Išdėstytų argumentų pagrindu, atsižvelgiant į ieškovų teisės naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu turinį, savininko teisių apimtį, šiuo konkrečiu atveju spręstina, kad ieškovai pagrindė ir įrodė savo kaip žemės sklypo savininkų teisių pažeidimą, gintiną CK 4.98 straipsnio pagrindu.
Dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo
20. Nesutikdami su ieškiniu atsakovai turėjo įrodyti, kad jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas).
21. Raštiškų susitarimų dėl gyvatvorės sodinimo atstumo tarp šalims priklausančių žemės sklypų šalys byloje neteikė ir neįrodinėjo.
22. Atsakovai savo veiksmų teisėtumą grindė tuo, kad tujų gyvatvorė buvo pasodinta iki (duomenys neskelbtini), buvusios žemės sklypo savininkės N. G. laikantis tuo metu galiojusių reikalavimų, kurie nenumatė tujų sodinimo atstumų nuo kaimyninių sklypų ribų. Todėl sprendžiant šalių ginčą nustatytina, kada buvo atlikti veiksmai, galimai pažeidžiantys ieškovų daiktines teises, t. y. kada pasodinta tujų gyvatvorė ir kokie teisės aktai tuomet reglamentavo sodinių sodinimo tvarką, numatė leistinus atstumus nuo kaimyninių žemės sklypų ribos.
23. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių, išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).
24. Ieškovai faktą, kad tujų gyvatvorė buvo pasodinta po (duomenys neskelbtini), įrodinėjo liudytojos N. G., atsakovams priklausančio žemės sklypo buvusios savininkės, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į žemės sklypą perleidusios atsakovės G. P. mamai L. M., parodymais, dendrologo K. G. išvadomis, nuotraukomis iš Lietuvos erdvinės informacijos portalo (geoportal.lt).
25. Atsakovai faktą, kad tujų gyvatvorė buvo pasodinta iki (duomenys neskelbtini) L. M. įsigyjant žemės sklypą įrodinėjo L. M., atsakovės mamos, G. M., L. M. sutuoktinio, A. R., atsakovės draugės, K. P., atsakovo bendradarbio, parodymais, nuotraukomis iš Lietuvos erdvinės informacijos portalo (geoportal.lt).
26. Liudytoja apklausta N. G., atsakovams priklausančio žemės sklypo buvusi savininkė, paliudijo parduotame žemės sklype (prie šulinio, prie namo, 3-4 metrų atstumu nuo sklypo ribos) augus tujas, kurias ji pati daigino iš atlenktų šakelių, tačiau pagal susitarimą su žemės sklypo pirkėju ji tujas išsikasė ir išsivežė į naujus namus. Liudytoja nurodė, kad prie žemės sklypo ribos tujų nesodino, tujų gyvatvore žemės sklypo ribos nežymėjo, kadangi dar nebuvo nustatytos ir žemės sklypo ribos, namas buvo nebaigtas statyti, nepradėtas tvarkyti gerbūvis, į pamatų pusę buvo išpiltos kelios mašinos žemių, kurios parduodant sklypą dar nebuvo išstumdytos. Pažymėtina, kad aplinkybes dėl neišstumdytų žemių, nesutvarkytos aplinkos ir tai, kad aplinką padėjo tvarkyti 2005-2006 metais patvirtino ir atsakovų kviestas liudytojas K. P., nurodė ir liudytoja L. M.. Liudytoju apklaustas K. G. pateikdamas ieškovų užsakymu apžiūrėjęs ginčo tujas nurodė, kad pagal rievių skaičių ir laikant, kad pasodinimo metu tujos buvo bent 2-3 metų tujos, tikėtina, kad tujos buvo pasodintos apie 2005-2006 metus. Iš Lietuvos erdvinės informacijos portalo (geoportal.lt) 2005-2006 metų žemės sklypų ortofoto nuotraukos 5 m 50 cm atstumu, t. y. atstumu nuo ieškovų gyvenamojo namo pamatų link atsakovų žemės sklypo ribos, nematyti augalų, metančių šešėlį vakarine kryptimi, nors sklype augusios N. G. sodintos obelėlės, dėl kurių buvimo ginčo nekilo, šešėlį meta, o atsakovų į bylą pateiktoje jų nurodymu 2005 metų gruodžio mėnesio fotonuotraukoje augalai (tujos) yra pakankamai didelio augumo ir ženkliai didesnio augumo nei atsakovų nurodyti 15-30 cm aukščio, buvę 2004 metais žemės sklypo įsigijimo metu.
27. Atsakovų prašymu liudytoja apklausta L. M., atsakovės G. P. mama, (duomenys neskelbtini) įsigijusi žemės sklypą iš N. G., nurodė priešingas aplinkybes – kad pardavėja išsisakė tik dalį tujų, kurios augo prie šulinio, tačiau paliko jos sodintas tujas prie kaimyninio žemės sklypo ribos, link pamatų. Tokie atsakovų bei liudytojos teiginiai kelia abejonių. Atsižvelgtina į tai, kad tiek iš liudytojos N. G., tiek L. M. parodymų matyti, kad gyventi žemės sklype pradėtame statyti name buvo pradėta ne anksčiau 2005 metais. Liudytoja N. G. nurodė, kad žemės sklypas priklausė jai ir jos buvusiam sutuoktiniui, žemės sklypą pardavė su neįrengtu namu, kuriame niekada negyveno, aplinka link kaimyninio žemės sklypo (šiuo metu priklausančio ieškovams) buvo tik pradėta tvarkyti, užveistas sodas (obelys), tujų prie žemės sklypo ribos nebuvo pasodinusi, kaip nors kitaip žemės ribų nebuvo žymėjusi, parduodant žemės sklypą link kaimyninio sklypo dar buvo paliktos dvi mašinos neišlygintų žemių, tiksliai nenustatytos sklypų ribos. L. M. nurodė, kad 2004 metais įsigijusi žemės sklypą jame statomame name niekada negyveno ir gerbūvio tvarkyti nebuvo pradėjusi, augalų tais metais žemės sklype nesodino, name apsigyveno iš jos žemės sklypą įsigijusi jos dukra su šeima gal 2005 metais, gerbūvis (aplinka) pradėtas tvarkyti gal po 2-3 metų nuo žemės sklypo įsigijimo. Liudytojas G. M. teigė, kad buvo atvykęs į žemės sklypą, kai N. G. aprodė jį įsigyjančiai L. M., matė žemės sklypo pakrašty susodintas tujas, tačiau šis liudytojas nurodė matęs išlygintas žemes, kas turėjo būti padaryta tik tvarkant gerbūvį 2005-2006 metais. Liudytojas K. P. nurodė žemės sklypą apžiūrėjęs 2004 metais, prieš jį įsigyjant atsakovams (ar L. M.), ir jau vėliau, 2005 metais, padėdamas atsakovams tvarkyti gerbūvį, lyginti žemes. Liudytoja R. R. įvardino kiek atsimenanti sklypo pakraštyje mačiusi augančias tujas.
28. Atsakovai ginčijo rašytinio įrodymo – dendrologo K. G. išvados leistinumą, kadangi neteisėtai buvo pažeistos atsakovų privačios nuosavybės neliečiamumas. Pagal analogiją atsižvelgiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl garso įrašų pripažinimo leistina įrodinėjimo priemone (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019), įvertinus, kad nenustatyta, jog apžiūrint ginčo tujas būtų peržengtos atsakovų žemės sklypo ribos, ginčo tujos buvo apžiūrėtos iš ieškovų žemės sklypo, prieinamomis priemonėmis paimant mėginį prie tujų, pačių atsakovų pasodintų prie pat žemės sklypų ribos, kamieno, dendrologo K. G. išvada pripažintina leistinu įrodymu byloje.
29. Ištyrus bei įvertinus į bylą pateiktus įrodymus daroma išvada, jog labiau tikėtina, kad tujų gyvatvorė prie ieškovų ir atsakovų žemės sklypo ribos, tokia, kokia ji auga dabar, į gyvatvorės eilę buvo susodinta po (duomenys neskelbtini), tikėtina 2005-2006 metais, tvarkant gerbūvį atsakovams priklausančiame žemės sklype.
30. Nuo 2004 m. balandžio 7 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. D1-128 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos Ministro 2003 m. gruodžio 24 d. Įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo pakeitimo ir 1998 m. gruodžio 22 d. Įsakymo Nr. 276 „Dėl Respublikinio statybos normų „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ RSN 151-92 taikymo“ numatė įpareigojimą, jog kaimyninių sklypų ribų krūmų ir gyvatvorių sodinimo atstumai turi būti ne mažesni kaip 1 m, žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio – 2 m, kitų medžių – 3 m; formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m (1 priedas „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“, 5-6 punktai). Tokia Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ redakcija galiojo iki 2012-10-07. Nuo 2006-01-01 galiojo ir Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, kurio 9 priede įtvirtinti analogiški reikalavimai – nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m; žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m; kitų medžių – 3 m; formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.
31. Byloje nustačius, kad ne anksčiau nei (duomenys neskelbtini), labiausiai tikėtina 2005-2006 metais, faktiniai žemės sklypo savininkai – atsakovai pasodino tujų gyvatvorę 15-30 centimetrų atstumu nuo ieškovų žemės sklypo ribos, konstatuojama, kad jie pažeidė tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, nes pasodino tujų gyvatvorę arčiau sklypo ribos, nei tai buvo leidžiama. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai prieš sodinant gyvatvorę būtų sudarę susitarimą su tuometiniais žemės sklypo savininkais ar vėliau ieškovais dėl pasodintos gyvatvorės kitokio leistino atstumo, nei numatė minėtas teisės aktas, ir jos leistino aukščio.
32. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2007 m. gruodžio 29 d. priėmė įsakymą Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo patvirtino Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklės įsigaliojo 2008 m. sausio 6 d. Vėlesnės Taisyklių redakcijos (2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo redakcija) 2 punkte nustatyta, kad taisyklių atskiri punktai taikomi ir veisiant medžius ir krūmus ir privačiose žemėse. Pagal Taisyklių (redakcija nuo 2019-04-24) 5.11 papunktį, be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu medžiai ir krūmai veisiami taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, pagal kurį gyvatvorė formuojama ne aukštesnė kaip 1,3 m, išskyrus pietinę (tarp 135o ir 225o) sklypo pusę, kur gyvatvorė gali būti iki 2 m aukščio. 2022 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-10 šis priedas buvo pakeistas nustatant, kad gyvatvorė formuojama ne aukštesnė kaip 2 m, išskyrus šiaurinę (tarp 315o ir 45o) sklypo pusę, kur gyvatvorė turi būti iki 1,30 m aukščio.
33. Sprendžiant šalių ginčą dėl įpareigojimo sutrumpinti auginamų tujų aukštį iki 1,3 metro, teismas pažymi, jog akivaizdu, kad tujos 2005-2006 metais, jų sodinimo metu, nebuvo 4-6 metrų aukščio, tujos užaugo iki šio aukščio per eilę metų, o atsakovai, prižiūrėdami tujų gyvatvorę, teisės aktų, reglamentuojančių maksimalų jos formavimo aukštį, nesilaikė. Nagrinėjamu atveju atsakovų tujų gyvatvorė yra pasodinta ir auga jų žemės sklypo šiaurės rytų pusėje. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pagrįstas ieškovų teiginys, kad atsakovai nesilaikė želdinių priežiūros taisyklių reikalavimų, leido gyvatvorei užaugti iki 4-6 metrų aukščio, kas prieštarauja nurodytiems teisės aktų reikalavimams ir taip pat pažeidžia ieškovų daiktines teises.
34. Darytina išvada, kad atsakovai neįvykdė pareigos įrodyti, jog jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Dėl ieškovų teisių gynimo būdo
35. Ieškovams įrodžius savo kaip žemės sklypo savininkų teisių pažeidimą, gintiną CK 4.98 straipsnio pagrindu, o atsakovams neįrodžius, jog jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovus perkelti gyvatvorę nuo žemės sklypų ribos tenkinamas (CK 4.98 straipsnis).
36. Ieškovai, atsižvelgdami į teisės aktų, reglamentuojančių želdinių aukštį, atstumus, nuostatas, ieškovų teises prašė apginti dviem alternatyviais būdais, atsakovų pasirinkimu: patraukti želdinius ne mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo žemės sklypo ribos, jei atsakovai nori juos auginti kaip medžius, arba patraukti želdinius ne mažesniu nei 1 metro atstumu, tačiau tokiu atveju gyvatvorę suformuoti iki 1,30 m aukščio.
37. Pagal nuo 2022-01-20 įsigaliojusius Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių priedo „Mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu“ (nauja įsakymo redakcija nuo 2022-01-20) reikalavimus, reglamentuojančius augančių gyvatvorių aukštį, atstumus nuo kaimyninių žemės sklypų, medžių ir krūmų, užaugančių aukštesnių nei 3 m arba formuojamų aukštesnių nei 3 m, mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio žemės sklypo visose pusėse, išskyrus šiaurinę, yra 3 m, gyvatvorės, skiriančios kaimyninius sklypus, mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos, yra 1 m, gyvatvorė gali būti formuojama iki 2 m aukščio, išskyrus šiaurinę pusę, kurioje gyvatvorė neturi būti aukštesnė nei 1,30 m.
38. Byloje nustatyta, kad ginčo gyvatvorė auga atsakovų žemės sklypo šiaurės rytų pusėje.
39. Atsižvelgiant į ieškovų pareikštus reikalavimus, Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių nuostatas, atsakovai, jų pasirinkimu, įpareigojami patraukti želdinius (17 vnt. vakarinių tujų) ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo ieškovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos arba šiuos želdinius (17 vnt. vakarinių tujų) patraukti ne mažesniu nei 1 m atstumu ir pažeminti juos (nukirpti) iki 2 m aukščio.
40. Ieškovė suformulavo reikalavimus įpareigoti atsakovus atlikti nurodomus ieškinyje veiksmus per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovai prašė tuo atveju, jei teismas įpareigotų atsakovus patrumpinti gyvatvorę, nurodyti tai padaryti iki kito vegetacinio laikotarpio pradžios.
41. Akivaizdu, kad ne visi metų mėnesiai dėl nepalankių gamtinių sąlygų tinkami tokiems darbams vykdyti, tačiau atsakovų siūlomas nustatyti terminas iki kito vegetacinio laikotarpio yra nekonkretus, be to, atsakovams nepalankus teismo sprendimas galėtų įsiteisėti ir neprasidėjus vegetaciniam laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas konkretus, tačiau ilgesnis nei ieškovų prašytas, 3 mėnesių terminas atsakovams įvykdyti teismo įpareigojimams, o tuo atveju, jeigu teismo sprendimas nebus įvykdytas per nustatytą terminą, ieškovų naudai atsakovams solidariai skirtina 10 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Atsakovai, objektyviai negalėdami teismo sprendimo jame nustatytu terminu, turi teisę naudotis CPK 284 straipsnyje įtvirtinta teise prašyti atidėti teismo sprendimo įvykdymą.
Dėl proporcingumo principo
42. Atsakovai, be kita ko, teigia, kad reikalavimo persodinti tujas tenkinimas pažeistų proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus.
43. Civilinė teisė reglamentuoja laisvų asmenų, turinčių priešingus interesus, santykius. Jie turi būti sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti socialinį kompromisą, tuo pačiu užtikrinant abiejų šalių interesų įgyvendinimą. Šiam tikslui tarnauja CK 1.2 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės.
44. Konstatavus, kad pasodinant tujas nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių atstumus, kurių laikantis yra sodinami želdiniai nuo besiribojančių žemės sklypų ribų, ir įpareigojant pašalinti šį pažeidimą, įvertintinas įpareigojimo proporcingumas.
45. Atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju atsakovų nurodyta priemonė – tujų apkarpymas iki 2 m aukščio – būtų adekvati (proporcinga) siekiant pašalinti nustatytus ieškovų teisių pažeidimus.
46. Tarp šalių santykiai konfliktiški, tai buvo matyti vietos apžiūros metu. Ieškovai 2021 m. kovo, balandžio, gegužės mėn. išsiuntė atsakovams rašytinius pranešimus nurodydami, kad tujos nėra prižiūrimos, negenimos, užstoja šviesą, prašė tujas patraukti. Atsakovams tujų neperkėlus, ieškovai į teismą kreipėsi. Bylos duomenys patvirtina, kad prieš bylos iškėlimą teisme tujos siekė 4-6 metrų aukštį.
47. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovai savo teisių pažeidimą siejo ne tik su tujų aukščio sukeliamais neigiamais veiksniais, bet ir su tujų, jų šaknyno poveikiu prie namo esančiai vejai, grindiniui, prie sklypų ribos pastatytai tvorai. Ieškovų paaiškinimais, jų pastatytos segmentinės tvoros aukštis apie 1,50 m. Darytina išvada, kad arčiau nei teisės aktų leistinu - 15-30 m atstumu nuo sklypo ribos augančios gyvatvorės nugenėjimas iki 2 m aukščio neužtikrintų, kad nebūtų pažeidžiama ieškovų pastatyta tvora, ypatingai žiemos sezonu, kai dėl sunkaus sniego tujų šakos lenkiamos žemyn. Byloje esančiose fotonuotraukose matyti jau šiuo metu, praėjus pakankamai nedaug laiko nuo tada, kai ieškovai savo iniciatyva tvoros statymo metu nugenėjo jų pusėje esančią tujų lają, per tvoros kiaurymę į ieškovų sklypo pusę prasiskverbiančios tujų šakelės, tikėtina šis procesas ateityje, tujų vegetacijos metu dar suintensyvėtų. Ši aplinkybė, vertinant kartu tai, kad tujos nuo sklypų ribos pasodintos itin mažu atstumu, objektyviai apsunkintų tujų gyvatvorės priežiūrą link ieškovų žemės sklypo pusės.
48. Nustatytų aplinkybių kontekste vertintina, kad vien tik tujų apkarpymas, atsižvelgiant į šalių santykius, neužtikrintų, jog ateityje dėl jų vėl nekils ginčų ir nebus pažeidžiamos ieškovų teisės. Įgyvendinant nuosavybės santykius, gana dažnai kyla interesų konflikto grėsmė, taip pat konfliktinių situacijų. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).
49. Atsižvelgiant į tai, jog ginčas kilo iš konstitucinių nuosavybės teisinių santykių, taip pat atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius santykius bei įvertinus civilinio proceso tikslus, iš kurių vienas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, spręstina, jog įpareigojimu perkelti tujas tinkamiausiai garantuojama ieškovų interesų apsauga bei užtikrinamas proporcingumo principo įgyvendinimas šiame konkrečiame ginče.
50. Priešingai vertinti šios situacijos nesudaro pagrindo atsakovų argumentai, kad tujų gyvatvorė užtikrina jų poreikį į privatumą. Atsakovai teisės į privatumą negali įgyvendinti draudžiamu būdu, pasodindami tujas ne pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju atsakovų teisės į privatumą įgyvendinimas atvirkščiai proporcingas ieškovų galimybei įgyvendinti žemės sklypo savininkų teises. Atsakovai nurodo, kad ieškovai įsigydami žemės sklypą matė, kad prie žemės sklypo ribos jau yra pasodinta gyvatvorė, todėl dabar neturėtų reikalauti ją patraukti. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad ir atsakovai sodindami tujų gyvatvorę turėjo įvertinti, kad ji sodinama šalia žemės sklypo, ant kuriame esančių tuo metu neišvaizdžių pamatų ateityje gali būti statomas gyvenamasis namas, kurtis žmonės, galėsiantys reikšti pretenzijas dėl augančios gyvatvorės. Pasinaudojus geoportal.lt esančia matavimo funkcija bei iš į bylą pateiktų žemės sklypų planų matyti, kad nuo žemės sklypų ribos iki atsakovų gyvenamojo namo yra apie 10 m atstumas, taigi atsakovai, siekdami privatumo, turi galimybę auginti tujų gyvatvorę ar tujas kaip medžius laikantis teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių atstumus nuo kaimyninių žemės sklypų ribų. Vertinant, kad tujų perkėlimas galėtų lemti jų žūtį atsižvelgtina į tai, kad tujos nėra priskiriamos saugotiniems želdiniams (Kriterijai, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206).
Dėl ieškinio senaties taikymo
51. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, nes praėję daugiau nei 20 metų nuo tujų pasodinimo, ieškovai nereiškė jokių pretenzijų dėl gyvatvorės nuo žemės sklypo įsigijimo 2014 metais.
52. Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami teisiniai padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Ieškovų teisių pažeidimas yra tęstinis, egzistavo ieškinio pareiškimo dieną, todėl atsakovų argumentai dėl praleisto ieškinio senaties termino nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Ieškovai ieškinį apmokėjo 83 Eur žyminiu mokesčiu bei patyrė 1452 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (484 Eur už ieškinio parengimą, 484 Eur už dubliko parengimą, 121 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (2021-11-25 Nr. (duomenys neskelbtini)), 181,50 Eur už teisines paslaugas (2022-01-18 Nr. (duomenys neskelbtini)), 181,50 Eur už teisines paslaugas (2022-01-31 Nr. (duomenys neskelbtini))).
54. Atsakovai patyrė 1815 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1452 Eur už susipažinimą su ieškiniu, dublikų, atsiliepimo, tripliko pateikimą, teisines konsultacijas, teismų praktikos analizę, procesinių prašymų parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (2021-11-25 Nr. (duomenys neskelbtini)), 363 Eur už atstovavimą ir kitas teisines paslaugas (2022-01-19 Nr. (duomenys neskelbtini))).
55. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus maksimalius dydžius, teiktų procesinių dokumentų skaičių, teismo posėdžio trukmę. Vertinama, kad ieškovų interesas, kuriam apginti buvo pradėta ši civilinė byla, yra pasiektas, t. y. ieškinys patenkintas visiškai, iš dalies skirtingą ieškovų reikalavimams teismo sprendimą įtakojo ne ieškovų veiksmai, o teisės aktų pasikeitimai po ieškinio pateikimo. Ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, po 767,50 Eur (1535 Eur/2) iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
56. Valstybė patyrė 19,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį patenkinus, priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 92, 96 straipsniai).
57. Ieškovai baigiamososiose kalbose nurodė, kad atsakovų kviesti liudytojai tikėtina davė melagingus parodymus, už ką numatyta atsakomybė. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad būtų pagrindas taikyti CPK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi atsakovų kvieti liudytojai, jų žodžiais, paaiškino jų atsimenamas prieš beveik 20 metų buvusias aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovus E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos patraukti želdinius (17 vnt. vakarinių tujų), esančius jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, ne mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, nuosavybės teise priklausančio ieškovams A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir L. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), ribos arba patraukti šiuos želdinius (17 vnt. vakarinių tujų) ne mažesniu nei 1 metro atstumu nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr(duomenys neskelbtini), ribos ir suformuoti juos iki 2 metrų aukščio.
Neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, skirti solidariai atsakovams E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovų A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir L. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.
Priteisti ieškovams A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir L. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 767,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.
Priteisti valstybei iš atsakovų E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 7,11 Eur iš kiekvieno atsakovo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5662, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.