- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-08
- Bylos Nr.
- e2A-728-459/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00077-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos A apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, A vaiko teisių apsaugos
- Atsakovas
- A. A., B. B.
- Trečiasis asmuo
- A
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos A apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos A apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. A., B. B., trečiajam asmeniui A šeimos gerovės centrui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM A apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu prašė: neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovei A. A. (toliau – ir atsakovė), gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui B. B. (toliau – ir atsakovas), gim. (duomenys neskelbtini), mažamečio vaiko C. C. (toliau – mažametis vaikas), gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
2. Ieškinyje nurodoma, kad Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu laikinai apribota tėvų valdžia atsakovams nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir priteistas išlaikymas iš atsakovų periodinėmis išmokomis, paskirtas turto administratorius. Apribojus atsakovams tėvų valdžią jų mažamečio vaiko atžvilgiu, atsakovai dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė. Ieškinyje nurodoma, kad A šeimos gerovės centras atsakovo šeimai vykdo atvejo vadybą, teikiamos socialinės paslaugos. Pagrindinė atsakovo problema – girtavimas ir (arba) psichotropinių medžiagų vartojimas. Atsakovės šeimai taip pat vykdoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė nesugeba savarankiškai prižiūrėti savo vaiko, reikalinga nuolatinė specialistų pagalba, neturi kur su vaiku gyventi. Teigė, kad atsakovė savo įsipareigojimus vykdo iš dalies. Dukrą lanko, nuo 2022 m. lapkričio mėnesio pradėjo mokėti vaiko išlaikymui skirtas lėšas (tik socialinės darbuotojos iniciatyva), nes gauna neįgalumo pašalpą. (duomenys neskelbtini) konsultacijų atsisako teigdama, kad nėra poreikio. Dirbo keliose darbovietėse, bet labai trumpą laiką. Iš paskutinės darbovietės buvo atleista, nes pažymėta, kad nemoka bendrauti su klientais. Socialinio darbuotojo pagalba vykdomos darbo paieškos, tačiau nesėkmingai. Atsakovė konsultuota (duomenys neskelbtini) (kreipėsi socialinių darbuotojų iniciatyva) ir diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau pas (duomenys neskelbtini) daugiau nesilanko. Ieškinyje nurodoma, (duomenys neskelbtini) kad, stebint atsakovės susitikimus su dukra, pastebėtas bendravimo su dukra, rūpinimosi įgūdžių trūkumas. Taip pat rašte teigiama, kad atsakovė nėra pasiruošusi pati savarankiškai auginti dukrą, visiškai pasirūpinti jos fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, pasirūpinti jos sveikata, poreikiais ir ją materialiai išlaikyti.
Šalies argumentai
3. Ieškovas teigė, kad 2022 m. spalio 25 d. atsakovo šeimos atvejo vadybos plane nurodyta, kad tėvas nuolat turi palaikyti ryšį su vaiku, siekti blaivaus gyvenimo būdo, dalyvauti darbo rinkoje, rūpintis dukros išlaikymu. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdo. Atsakovas nevykdo savo, kaip atstovo pagal įstatymą, pareigų vaikui, nėra duomenų, kad gebėtų užtikrinti tinkamas ir saugias sąlygas savo mažametei dukrai. Ieškinyje nurodoma, kad nėra duomenų, jog situacija artimiausiu laiku gali pasikeisti, todėl prašoma neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams jų mažametės dukters atžvilgiu.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimu dėl jos neterminuoto motinos valdžios apribojimo mažamečio vaiko atžvilgiu nesutiko ir prašė šios ieškinio dalies netenkinti.
5. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir dėl ieškinio reikalavimų savo pozicijos neišsakė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Neterminuotai apribojo atsakovui tėvo valdžią mažamečio vaiko atžvilgiu, o kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Teismas nurodė, kad neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, neturi būti pažeista vaiko teisė į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai.
6.2. Teismas nustatė, kad po Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo, kai laikinai buvo apribota atsakovės motinos valdžia dukros atžvilgiu, situacija keičiasi. Atsakovė nepiktnaudžiauja alkoholiu, gyvena su tėvais, dukrą A šeimos gerovės centre lanko dažnai, kai tik sudaroma galimybė, nuo 2022 m. lapkričio mėnesio moka išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, ieškosi darbo, įrašyta į eilę asmenų socialiniam būstui gauti, lankė tėvystės įgūdžių mokymus, tai patvirtina, kad stengiasi keisti gyvenimo būdą ir dukrą susigrąžinti. Be to, atsakovės tėvai sutinka, kad ji kurį laiką gyventų su dukra pas juos, kol susiras savo būstą ir darbą.
6.3. Teismas pripažino, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovei trūksta socialinių įgūdžių vienai savarankiškai auginti dukrą, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės nėra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovės dukros atžvilgiu. Teismas nustatė, kad atsakovė dabartiniu laiku ieško darbo, kurio neturėdama neturi galimybės ieškoti savo būsto, ir nurodė, kad finansiniai sunkumai savaime negali būti laikomi pakankamu pagrindu nuspręsti dėl tėvų valdžios apribojimo, nesant kitų svarių priežasčių. Teismas nurodė, kad atsakovų dukra per maža, kad galėtų išsakyti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu. Per laikotarpį nuo laikino motinos valdžios apribojimo ((duomenys neskelbtini)) atsakovė rodo pastangas keisti gyvenimo būdą, tapti savarankiška, tačiau šis terminas ir per jį atsakovės rodomos pastangos susigrąžinti galimybę pačiai auginti dukrą nėra pakankamas išvadai, kad nėra duomenų, jog situacija nesikeičia ir būtina neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią dukros atžvilgiu.
6.4. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas nematė pagrindo pripažinti, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiūros, neteikia išlaikymo, vaiku nesidomi ir nelanko, daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, todėl ieškinio dalies dėl atsakovės neterminuoto motinos valdžios apribojimo mažamečio vaiko atžvilgiu netenkino.
6.5. Pasisakydamas dėl atsakovo tėvo valdžios neterminuoto apribojimo mažamečio vaiko atžvilgiu teismas nurodė, jog bylos duomenys patvirtina tai, kad atsakovas visiškai nusišalinęs nuo dukros auklėjimo, išlaikymo ir nevykdo savo, kaip tėvo, pareigų ir su ieškiniu sutinka. Teismas nenustatė, kad padėtis gali pasikeisti, todėl turėjo pagrindą neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią dukters atžvilgiu.
III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų į juos argumentai
7. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos A apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir apeliantas) pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos A apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinio civilinėje byloje e2-710-799/2023 tenkinimo iš dalies, priimti sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos skundžiamu sprendimu ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas konstatuodamas faktą, kad atsakovei buvo laikinai apribota tėvų valdžia, nevertino ir nepasisakė, kodėl atsakovė nesikreipė dėl tėvų valdžios susigrąžinimo. Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog jos gyvenimo būdas, tėvystės gebėjimai gali užtikrinti vaiko interesą augti ir vystytis saugioje aplinkoje. Teigia, kad atsakovė, laikinai apribojus motinos valdžią, turėjo visas sąlygas ir galimybes tai padaryti, nes su atsakovės šeima dirbo ir dirba įvairių specialistų komanda, yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo bei palaikymo paslaugos šeimai, specialistų konsultacijos, šeimą lanko socialinė darbuotoja. Teigia, jog atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pati pripažino, kad žinojo, jog dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ji gali kreiptis į teismą, tačiau to nepadarė.
7.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą civilinėje byloje e2-710-799/2023, neatsižvelgė ir neįsigilino tiek į apelianto ieškinyje nurodytas aplinkybes, tiek į liudytojų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateiktą informaciją. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ne konstatuoja faktus, o tik išvardija keletą aplinkybių, tokių, kaip „gyvena su tėvais, dukrą lanko A šeimos gerovės centre, teikia išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, ieškosi darbo, įrašyta į eilę asmenų socialiniam būstui gauti“, bei nepaneigia prieštaravimų tarp liudytojų parodymų.
7.3. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais nurodo, kad tik tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, ar siekiama susigrąžinti vaiką į šeimą, ar nustatyti esminiai motinos elgesio pokyčiai, t. y. ar motinos elgesys nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą. Pažymi, kad atsakovė savo dukrą augino tik keletą mėnesių padedant savo mamai, vėliau teismas leido paimti mažametę iš atsakovų. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad atsakovė „gyvena su (duomenys neskelbtini)“, t. y. turi gyvenamąjį plotą, kad jos „(duomenys neskelbtini) sutinka, kad ji kurį laiką gyventų su dukra pas juos, kol susiras savo būstą ir darbą“. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti gyvenamojo būsto laikinumo sąvoką, nes išlieka didelė rizika, jog vaiko saugumas, tinkamas gyvenimo sąlygų užtikrinimo klausimas faktiškai neišspręstas.
7.4. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės išklausytų pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo kursų ir jo poveikio atsakovės gyvenimo pokyčiams, nors atsakovė pripažįsta, kad kursai nedavė jokios naudos. Teigia, kad apgyvendinus mažametę dukrą saugioje aplinkoje, atsakovei ir toliau buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo bei palaikymo paslaugos, skirtos reguliarios (duomenys neskelbtini)konsultacijos, tačiau atsakovė pas (duomenys neskelbtini) nesilankė, nurodydama, kad jai nereikia. Apeliantas nurodo, kad atsakovė pas gydytoją psichiatrą lankėsi keletą kartų tik lydima socialinės darbuotojos, o ne savo iniciatyva, konsultuota gydytojo (duomenys neskelbtini) esant (duomenys neskelbtini) rizikai, buvo gydoma (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas to neįvertino ir nepasisakė dėl motinos sveikatos būklės, kuri gali turėti įtakos mažamečiam vaikui saugios aplinkos užtikrinimui.
7.5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, jog atsakovė moka išlaikymą, o tik nurodė, kad išlaikymas mokamas nuo neįgalumo gavimo pradžios. Apeliantas akcentuoja, kad vaikui išlaikymas mokamas ne atsakovės gera valia, o atsakovę skatinant socialinės darbuotojos. Apelianto teigimu, iki neįgalumo išmokos atsakovė visiškai nemokėjo išlaikymo dukrai. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nuolatinio darbo neturi.
7.6. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino kaip rizikos faktoriaus pateikto trečiojo asmens A šeimos gerovės centro atstovės D. D. paaiškinimo, jog tarp atsakovės ir vaiko nėra jokio emocinio ryšio, t. y. „vaikas jos neidentifikuoja kaip motinos – atsakovė dukrą lanko visada, kada tik mergaitė atvežama. Anksčiau atsakovė visai nemokėjo rūpintis dukra susitikimų metu. Dažnai dar ir dabar atsakovei reikia priminti, kad mergaitei per karšta, reikėtų nurengti, o jei vėsiau – ką nors aprengti. Pasibaigus pasimatymui, mergaitė su džiaugsmu eina pas budinčią globotoją, ją vadina mama. Su biologine mama išsiskiria be jokių emocijų“. Apelianto teigimu, nors atsakovė atsiliepime į ieškinį ir teigia, kad vykdo įsipareigojimus, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino teismo posėdžio metu atsakovės pasisakymo, kad ji neturi įgūdžių viena auginti vaiko, nemoka ir nenori daryti valgyti, nes, gyvendama savo tėvų namuose, negamina maisto, t. y. neugdo savo tėvystės įgūdžio, kuris svarbus kūdikio gyvenime. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepasisako dėl pačios svarbiausios aplinkybės – vaiko geriausių interesų užtikrinimo.
7.7. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo visais byloje esančiais įrodymais, neįvertino šių aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad situacija atsakovės šeimoje iš esmės nesikeičia, tai pripažįsta ir atsakovė, kad vaiku ji rūpintis nemoka ir negeba. Apeliantas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybę dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
12. Nagrinėjamoje byloje dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškinys dėl atsakovės neterminuoto tėvų valdžios apribojimo mažamečio vaiko atžvilgiu buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
13. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: I) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; II) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; III) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; IV) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
14. Apeliantas pateikė priedą – 2023 m. birželio 7 d. Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašą, kuriame nurodyti atsakovės Bedarbio kortelės duomenys.
15. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys buvo tenkintas iš dalies, teisėtumas ir pagrįstumas. Susipažinus su pateikto naujo įrodymo turiniu, matyti, kad jis yra susiję su šios apeliacijos objektu. Todėl pirmiau nurodytas naujas įrodymas – 2023 m. birželio 7 d. Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašas – šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo reikalavimą, todėl apelianto pateiktas pirmiau paminėtas duomenų bazės išrašas priimtinas ir pridėtinas prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.
Dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo nustatymo
16. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai A. A. ir B. B. turi nepilnametį vaiką – dukrą C. C., gimusią (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2433-1177/2022 laikinai apribota tėvų valdžia atsakovams nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir priteistas išlaikymas iš atsakovų periodinėmis išmokomis, paskirtas turto administratorius A šeimos gerovės centras. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai po Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2433-1177/2022, kuriuo laikinai apribota tėvų valdžia, būtų kreipęsis į teismą dėl apribojimų panaikinimo. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei yra vykdoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės šeimos atvejo vadybos plane motinai nurodyti įpareigojimai – lankyti dukrą, lankytis pas (duomenys neskelbtini), ieškotis darbo.
17. Remiantis į bylą pateiktu VĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė konsultuota gydytojo (duomenys neskelbtini). Konsultacijos metu atliktas (duomenys neskelbtini) ištyrimas, diagnozuotas (duomenys neskelbtini), medikamentinis gydymas neskirtas. Atsakovei sutikus 2022 m. rugsėjo 15 d. ji pasiųsta (duomenys neskelbtini) vertinimui. Tačiau bylos duomenys patvirtina tai, kad atsakovė pas (duomenys neskelbtini) daugiau nesilanko. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei yra nustatytas neįgalumas ir ji yra (duomenys neskelbtini) procentų darbinga.
18. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė dirbo keliose darbovietėse, bet labai trumpą laiką. Bylos medžiaga patvirtina tai, kad teikiant socialinio darbuotojo pagalbą atsakovei vykdomos darbo paieškos, tačiau nesėkmingai. Remiantis į šią apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą pateiktu 2023 m. birželio 7 d. Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašu, kuriame nurodyti atsakovės Bedarbio kortelės duomenys, nustatyta, kad ji šiuo metu nuolatinio darbo neturi. Bylos medžiaga patvirtina tai, kad atsakovė didesnę laiko dalį praleidžia sesers šeimoje (duomenys neskelbtini). Raginama socialinės darbuotojos, vangiai domisi naujomis darbo vietų paieškomis. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė savo įsipareigojimus vykdo tik iš dalies. Dukrą lanko nuo 2022 m. lapkričio mėnesio. Remiantis į bylą pateiktu mėnesio veiklos žurnalu, nustatyta, kad atsakovė padedant socialinei darbuotojai vaiko išlaikymui skirtas lėšas ir įsiskolinimą pradėjo mokėti nuo 2022 m. spalio 27 d. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė ieškosi darbo, įrašyta į eilę asmenų socialiniam būstui gauti, lankė tėvystės įgūdžių mokymus. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovė visus pirmiau paminėtus veiksmus atlieka tik raginama socialinių darbuotojų, tai iš esmės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovės elgesys ir veiksmai neįrodo jos siekio susigrąžinti mažametį vaiką, t. y. byloje esanti medžiaga patvirtina tai, kad atsakovė tik raginama atlieka būtinus veiksmus siekiant susigrąžinti dukrą, vadinasi, asmeninės iniciatyvos iš atsakovės pusės nėra.
19. Be to, iš byloje esančio A šeimos gerovės centro (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, stebint atsakovės susitikimus su dukra, pastebėtas bendravimo su dukra, rūpinimosi ja įgūdžių trūkumas. Taip pat rašte teigiama, kad atsakovė nėra pasiruošusi pati savarankiškai auginti dukrą, visiškai pasirūpinti jos fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, pasirūpinti jos sveikata, poreikiais ir ją materialiai išlaikyti.
20. Vertinant atsakovės pateiktą 2023 m. vasario 10 d. atsiliepimą į ieškinį atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė pripažįsta tai, kad jai trūksta socialinių įgūdžių auginti mažametį vaiką. Minėtame atsiliepime į ieškinį taip pat teigiama, kad atsakovei tik kuriam laikui bus reikalinga socialinių darbuotojų pagalba besirūpinant dukra. Tačiau konkretus laikas, t. y. terminas, kiek laiko atsakovei bus reikalinga socialinių darbuotojų pagalba, minėtame procesiniame dokumente nėra apibrėžtas, tai iš esmės sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė ir ateityje savarankiškai negalės tinkami pasirūpinti savo mažametės dukters ugdymu, pasirūpinti jos sveikata, poreikiais ir ją materialiai išlaikyti, t. y. byloje nėra duomenų, kad atsakovė gebės ateityje užtikrinti savo mažamečio vaiko gerovę.
21. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui pareiškė ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo abiejų atsakovų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies, t. y. atsakovui B. B. neterminuotai apribojo tėvo valdžią vaiko C. C. atžvilgiu. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo buvo atmestas atsakovės atžvilgiu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje e2-710-799/2023, nesivadovavo visais byloje esančiais įrodymais, neįvertino šių aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad situacija atsakovės šeimoje iš esmės nesikeičia, tai pripažįsta ir atsakovė, kad vaiku ji rūpintis nemoka ir negeba.
22. Pagal EŽTT praktiką, geriausi vaiko interesai reikalauja užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, taip pat turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje P. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 19554/09, 79 punktas). Nacionalinėje teisėje geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.
23. Minėto straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad, priimant sprendimus dėl vaiko gerovės, turi būti vadovaujamasi biologinės šeimos prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais.
24. Taigi kasacinio teismo išaiškinta, kad, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).
25. Pagal CK 3.180 straipsnį, tėvų valdžios apribojimas taikomas, kai yra pagrindas manyti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
26. Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Vienas esminių laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo skirtumų yra tas, kad, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), tokiu atveju biologinių tėvų valdžia nebegali būti atkurta.
27. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas).
28. Nagrinėjamu atveju nors ir yra nustatyta, kad atsakovė ieškosi darbo, moka vaiko išlaikymo pinigus ir įsiskolinimą, įrašyta į eilę asmenų socialiniam būstui gauti, lankė tėvystės įgūdžių mokymus, kurie, pasak jos, nedavė teigiamų rezultatų. Tačiau visų pirma pažymėtina tai, kad motinos elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, tik tada jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti motinos pareigas. Todėl rūpinimusi CK 3.180 straipsnio 3 dalies prasme nelaikytinas vien epizodinis ir minimalus motinos prisidėjimas prie vaiko išlaikymo ar socialinių darbuotojų skatinimas dukrą lankyti, nes tėvų valdžia visų pirma yra pareigų vaikui visetas ir suponuoja visapusišką vaiko sveiką vystymąsi užtikrinančių poreikių patenkinimą.
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad per laikotarpį nuo laikino motinos valdžios apribojimo ((duomenys neskelbtini)) atsakovė rodo pastangas keisti gyvenimo būdą, tapti savarankiška, ir byloje esančias aplinkybes vertina priešingai. Visų pirma byloje nėra pakankamai duomenų, kad šiuo metu atsakovė yra pasirengusi visapusiškai vykdyti motinos pareigas ir turi tam tinkamas sąlygas. Antra, nuo Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2433-1177/2022 iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ((duomenys neskelbtini)) yra praėjęs nemažas laiko tarpas, t. y. aštuoni mėnesiai, per kurį nors ir yra pastebima minimali pažanga atsakovės elgesyje, tačiau duomenų, kad būtų nustatytas nuoseklus motinos elgesio pasikeitimas, byloje nėra, t. y. atsakovė iki šiol neturi nuolatinio darbo ir, sprendžiant iš byloje esančios medžiagos, negeba suvokti savo įsidarbinimo galimybių, tai iš esmės sunkina pačias darbo paieškas. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) namuose ir sprendžiant iš bylos medžiagos nieko neketina keisti. Taigi nors atsakovė paraginta socialinių darbuotojų ir lanko savo dukrą, tačiau bylos medžiaga patvirtina tai, kad atsakovė nėra pasiruošusi pati savarankiškai auginti dukros, t. y. iki galo pasirūpinti jos fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, pasirūpinti jos sveikata, poreikiais ir ją materialiai išlaikyti. Trečia, nors atsakovė atsiliepime į ieškinį ir teigia, kad ji stengiasi vykdyti specialistų nurodymus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien atsakovės minimalių pastangų šiuo atveju nebepakanka. Todėl dar kartą akcentuotina, kad atsakovė nerodo asmeninės iniciatyvos dukros susigrąžinimo atveju, be to, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių faktines aplinkybes apie vaikui sukurtą tinkamą ir saugią aplinką, socialinę gerovę, kadangi pati gyvena tėvų namuose ir yra jų išlaikoma.
30. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Vien tai, kad tėvas (motina) galbūt pradėjo keisti savo elgesį (ieškoti darbo, gydytis, dažniau susitikti su vaiku) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas nuspręsti, kad jo elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas). Taigi tai, kad atsakovė ieško darbo, bendrauja su vaiku, palaiko šiltus santykius, aprūpina daiktais, vertintina teigiamai, tačiau šiuo metu akivaizdu, kad ji negali savo asmenine iniciatyva užtikrinti tinkamą ir saugią aplinką vaikui.
31. Į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė nėra pasiruošusi pati savarankiškai auginti dukrą, todėl darytina išvada, kad atsakovė negali užtikrinti tinkamos mažamečio vaiko priežiūros, t. y. tinkamai ja pasirūpinti ir materialiai išlaikyti. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad atsakovei neturint būtinųjų socialinių, tėvystės įgūdžių ir įvertinant tai, kad atsakovė lankė tėvystės įgūdžių mokymus, kurie anot jos nedavė teigiamų rezultatų, yra daroma ypatinga žala mažamečio vaiko vystymuisi (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Byloje esantys duomenys (Šeimos aplankymo aktai, Mėnesio veiklos žurnalai, Pagalbos planai, VĮ A rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro (duomenys neskelbtini) atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašai ir kt.) suteikia pagrindą išvadai, kad šiuo metu atsakovė nėra pajėgi pasirūpinti vaiku, ir, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo sveikatą, fizinio ir psichinio saugumo poreikį, į tai, kad atsakovė Pagalbos plane nurodytų veiksmų laikosi tik iš dalies, vaiko gyvenimas kartu su atsakove neatitiktų geriausių vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad padėtis gali pasikeisti CK 3.180 straipsnio 2 dalies prasme.
32. Nustačius minėtas faktines aplinkybes bei nesant byloje objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog mažamečio vaiko interesai vystytis saugioje bei sveikoje aplinkoje yra pažeidžiami, todėl turi būti ginami taikant neterminuoto motinos valdžios apribojimo institutą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nuo pat atsakovės dukros gimimo intensyviai taikyta nemaža kompleksinių socialinių paslaugų ir priemonių, siekiant padėti atsakovei pačiai auginti dukrą, tačiau nagrinėjamu atveju į bylą pateikta įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad atsakovė pati savarankiškai negeba pasirūpinti mažamečiu vaiku ir nerodo asmeninio suinteresuotumo susigrąžinti dukrą gyventi kartu.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, todėl, atmesdamas ieškinio dalį, priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Tai sudaro pagrindą tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas neterminuotai apriboti motinos valdžią C. C. atžvilgiu, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos A apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko C. C., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko C. C., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.