Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės VšĮ „Mes Muzika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties, kuria nutarta atmesti skolininkės VšĮ „Mes Muzika“ prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams civilinėje byloje Nr. eL2-35798-566/2019 pateikti bei atsisakyti priimti skolininkės VšĮ „Mes Muzika“ prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus nustatyta tvarka. 2019 m. spalio 4 d. buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas dėl 967,62 Eur skolos, 16,24 Eur palūkanų, 40,00 Eur skolos išieškojimo mokesčio, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės VšĮ „Mes Muzika“ kreditoriaus naudai. 2020 m. sausio 9 d. teisme gauti skolininkės prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo. Skolininkė prašė atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, nurodė, jog laiku prieštaravimų nepateikė, nes negavo jai siųstų procesinių dokumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi nutarė atmesti skolininkės VšĮ „Mes Muzika“ prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams civilinėje byloje Nr. eL2-35798-566/2019 pateikti bei atsisakyti priimti skolininkės VšĮ „Mes Muzika“ prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo.

3. Nurodė, kad skolininkei, registruotu buveinės adresu, Girulių g.10-201, Vilnius, du kartus buvo siunčiami procesiniai dokumentai (pareiškimo, teismo įsakymo bei teismo pranešimo kopijos), kurie 2019 m. spalio 31 d. įteikti tinkamai, CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog viešai skelbiamas skolininkės buveinės adresas sutampa su registruotu juridinių asmenų registre įmonės adresu. Atkreipė dėmesį, jog teikdama prašymą dėl prieštaravimų pateikimo, skolininkė nurodė tą patį adresą, todėl dokumentų įteikimas kitais pagrindais buvo netikslingas, kito adreso paieška neturėjo teisinio pagrindo.

4. Teismas padarė išvadą, jog skolininkė nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių svarbių priežasčių termino atstatymui, todėl teismas nenustatė, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Skolininkė VšĮ „Mes Muzika“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-35798-566/2019 ir perduoti skolininkės prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad apie jos atžvilgiu priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2019 m. gruodžio 18 d., gavusi antstolio Dainiaus Šildlausko patvarkymą apie priimtą vykdyti teismo įsakymą, su kuriuo turiniu susipažino tik 2020 m. sausio 3 d., kai teismo rezoliucija jos atstovas buvo prijungtas prie elektroninės bylos kortelės. Pažymėjo, jog priešingai nei bylą nagrinėjančiam teismui, antstoliui pavyko skolininkei jos buveinės adresu įteikti vykdomosios bylos dokumentus. Aplinkybė, kad skolininkė de facto nebuvo informuota apie nagrinėjamoje byloje jos atžvilgiu pradėtą teismo procesą ir negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą, yra savaime pripažintina svarbia priežastimi, dėl kurios yra pagrindas atnaujinti terminą prieštaravimas dėl teismo įsakymo pateikti, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir dėl to naikintina.

6. Kreditorė UAB „Legal Balance“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad su skolininkės atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Teismo įsakymas skolininkei buvo įteiktas tinkamai CPK nustatyta tvarka, o skolininkė neužtikrino savo pasiekiamumo juridinių asmenų registre registruotu buveinės adresu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą prieštaravimams dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. teismo įsakymo paduoti.

10. Skolininkė nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog nėra pagrindo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti.

11. Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai sureguliuoti CPK XXIII skyriuje (CPK 431–440 straipsniai). CPK 432 straipsnyje nurodyta, jog jeigu CPK XXIII skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės.

12. Procesinių dokumentų įteikimo ypatumai bylose dėl teismo įsakymo išdavimo sureguliuoti CPK 438 straipsnyje. CPK 438 straipsnyje nurodyta, jog kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123–124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Bylai aktualioje CPK 123 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

13. Sprendžiant klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui taikant CPK 123 straipsnio 4 dalį yra aktualūs kasacinio teismo pateikiami išaiškinimai dėl procesinių dokumentų įteikimo taikymo sąlygų. Kasacinis teismas nurodė, kad įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus. Tai reiškia, kad teismas prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais, t. y., nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

14. Nagrinėjamos bylos atveju procesinių dokumentų įteikimas atsakovei vyko du kartus. Pirmiausia procesiniai dokumentai (pareiškimo, teismo įsakymo bei teismo pranešimo kopijos) 2019 m. spalio 4 d. buvo išsiųsti juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės buveinės adresu, Girulių g.10-201, Vilnius. Dokumentų nepavykus įteikti, 2019 m. spalio 21 d. teismas pakartotinai šiuos procesinius dokumentus siuntė tuo pačiu juridinių asmenų registre registruotu buveinės adresu ir CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka laikė tinkamai įteiktais 2019 m. spalio 31 d.

15. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nebuvo išnaudotos visos galimybės įteikti procesinius dokumentus ir teismo įsakymą skolininkei. Pirmosios instancijos teismas, pirmą kartą nepavykus įteikti dokumentų skolininkės registruotos buveinės adresu, turėjo siųsti dokumentus skolininkės vadovo gyvenamosios vietos adresu ir tik tuo atveju, jeigu jie nebūtų įteikti vadovo gyvenamosios vietos adresu, teismo procesiniai dokumentai skolininkei turėjo būti siųsti pakartotinai skolininkės registruotu buveinės adresu ir laikomi įteiktais praėjus 10 dienų nuo pakartotino išsiuntimo. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad procesiniai dokumentai skolininkės vadovo gyvenamosios vietos adresu siunčiami nebuvo. Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju teismas neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus atsakovei VšĮ „Mes Muzika“, ir nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas šalies informavimas tiek apie pradėtą teismo procesą, tiek apie priimtą teismo procesinį dokumentą. Ši aplinkybė vertintina kaip teismo, kuriam priklausė pareiga rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu skolininkei, netinkamas CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas.

16. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis taip pat numato, jog jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

17. Nagrinėjamu atveju skolininkė prašymą atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl priimto teismo įsakymo pateikti grindė iš esmės tuo, kad apie pradėtą prieš ją civilinę bylą ji buvo informuota CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisine fikcija grindžiamu būdu, tačiau faktiškai procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti; apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2019 m. gruodžio 18 d., gavusi antstolio Dainiaus Šildlausko patvarkymą, su civiline byla susipažino tik 2020 m. sausio 3 d., kai teismo rezoliucija jos atstovas buvo prijungtas prie elektroninės bylos kortelės.

18. Įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju įteikiant teismo procesinius dokumentus buvo remtasi įteikimo fikcija, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tai savaime yra svarbi priežastis, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas prieštaravimams pateikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės nurodytos aplinkybės, jog apie priimtą teismo įsakymą skolininkė sužinojo 2019 m. gruodžio 18 d. Esant situacijai, kuomet taikoma procesinių dokumentų įteikimo fikcija, taip pat svarbu nustatyti, kada realiai skolininkė sužinojo apie priimtą teismo įsakymą, prireikus teismas, taikydamas trūkumų šalinimo institutą, turėtų pasiūlyti pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Realus sužinojimo apie priimtą teismo procesinį sprendimą momentas yra svarbus siekiant nustatyti, ar skolininkas nuo sužinojimo momento per įstatymo nustatytą terminą ėmėsi aktyvių veiksmų pažeistai teisei ginti. Nustačius realų sužinojimo apie priimta teismo procesinį dokumentą faktą ir nesant duomenų, jog skolininkas piktnaudžiauja teise, terminas prieštaravimams pateikti galėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kada skolininkas realiai sužinojo apie priimtą teismo procesinį dokumentą.

19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skolininkės prieštaravimus, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, ir šis pažeidimas turėjo įtakos priimant neteisingą procesinį sprendimą. Todėl pirmosios instancijos nutartis naikintina ir prieštaravimų priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį ir perduoti prieštaravimų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.