Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-150-634/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-06
Bylos Nr.
1A-150-634/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43465-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Kęstutis Dargužis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-150-634/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43465-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; (S) 1.1.10.1; 1.2.14.10.1; 2.4.6.1; 2.4.7
Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Kęstučio Dargužio ir Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2400 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugsėjo 8 d. 8.43 val., iki 2018 m. rugsėjo 9 d., 10.49 val., tai yra dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginta 2 MGL dydžio baudai. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu V. J. paskirta galutinė - 36 MGL (1800 eurų) dydžio bauda, kurią V. J. įpareigotas sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo paskyrimo dienos, tai yra – nuo 2018 m. rugsėjo 18 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš V. J. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – MB „V. A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio automobilio „R. K.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t.y. 640 (šešis šimtus keturiasdešimt) eurų.

Automobilį „R. K.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta palikti neribotoje MB „V. A.“ nuosavybėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. J. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 8 d., 8.35 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „R. K.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 3,21 promilių etilo alkoholio kraujyje).

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad V. J. padarytas nusikaltimas kvalifikuotas teisingai, dėl jo kaltės pagrįstų abejonių nekyla. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas padarė išvadą, kad šioje byloje nėra pakankamo pagrindo taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. prašo perduoti jį pagal laidavimą su nustatyta užstato dydžio suma. Taip pat prašo sumažinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį iki vienerių metų. Taip pat skundu prašoma leisti sumokėti paskirtą baudą ir automobilio vertę atitinkančią sumą per ilgesnį laikotarpį – vienerius metus.

3.1. Skunde V. J. teigia, kad teismo nuosprendyje yra faktinių aplinkybių neatitikimų, kuomet automobilio, kuris vairuotas esant neblaiviam, laikymas nurodytas V. J. kieme. Nuteistasis pabrėžia, jog jam žodiniu sutikimu dukra I. K. leido naudotis jai priklausančia kiemo dalimi, kurioje ir buvo laikomas minėtas automobilis. Nuteistojo nuomone šis faktinis neatitikimas turėjo įtakos sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo, kadangi remiantis šiuo teiginiu teismas padarė klaidingą išvadą, kad norinti laiduoti nuteistojo dukra I. K. ir jos vyras neužkardė nusikaltimo palikdami alkoholio problemų turinčiam nuteistajam automobilį jo kieme, sudarant palankią terpę nusikalstamai veikai, dėl to, ji nėra tinkama laiduoti ar daryti teigiamą įtaką.

3.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų ir nepagrįstai nuteistojo V. J. neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuteistasis įsitikinęs, kad šioje byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos laidavimo taikymo sąlygos. Jis nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, dėl jo kaltę visiškai pripažino ir labai nuoširdžiai gailisi, pažada atlyginti visą padarytą žalą ir prisiima pasekmes, prisiekia nedarysiantis jokių nusikalstamų veikų ateityje, bei mano, kad laiduotoja I. K. atitinka visas sąlygas taikomas laiduotojams, kadangi ji yra statutinė, itin aukštais kriterijais vertinama pareigūnė.

3.3. Skunde nurodoma, kad iki netenkant specialios teisės vairuoti transporto priemones nuteistasis vykdė individualią veiklą, dirbo mūrininku. Šiuo metu šios veiklos vykdyti negali, nes neturint teisės vairuoti yra sudėtingas didelių gabaritų darbo įrankių transportavimas bei nuvykimas į dažniausiai užmiesčiuose pasitaikančias darbo vietas. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio negauna jokių pajamų ir jį finansiškai remia dukra I. K. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog šiuo metu gyvena su sugyventine J. G., kuri turi pirmos grupės neįgalumą, kuriai reikalinga nuolatinė pagalba ir esant būtinybei galimas skubus vykimas į gydymo įstaigą.

Atsiliepimas

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą, kuriuo prašo nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį palikti galioti.

4.1. Prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pagal formuojamą teismų praktiką net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Prokurorės nuomone V. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo 3,21 promilės alkoholio. V. J. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei, turtui ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudžių padarinių.

4.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, jog nors teisė vairuoti transporto priemones V. J. reikalinga tiek darbo tikslais, tiek ir kasdieniniame gyvenime, tačiau šiuo atveju V. J. patiriami suvaržymai ir nepatogumai pateisinami viešojo intereso ir visuomenės apsauga, todėl tai turi prioritetą prieš asmeninius interesus. Prokurorės nuomone, V. J. prašomas uždraudimo naudotis specialia teise 1 metų terminas yra nepakankamas ir turėtų būti paliktas 2 metų terminas.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis V. J. skundu neginčija kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl BK 40 straipsnio nuostatų netaikymo, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7. BK 40 straipsnyje yra įtvirtintas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. Minėtame BK straipsnyje nurodyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat reikalaujama, kad kaltininkas būtų nusikaltęs pirmą kartą, visiškai pripažinęs kaltę ir gailėtųsi ir kad būtų pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013).

Žemesnės instancijos teismas

9. Apylinkės teismas sprendimą atsisakyti taikyti laidavimą motyvavo tuo, kad byla po bylos formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Skundžiamame nuosprendyje konstatuojama, kad kaltinamasis V. J. yra brandaus amžiaus, gyvena savarankiškai, išsiskyręs, vykdo individualią veiklą, todėl dėl jo asmenybės nebrandumo nekyla abejonių, ir teismas nemano, kad dar reikia kito asmens, kuris turėtų ir galėtų jį auklėti, ir svarbiausia, kad tai duotų kokių nors teigiamų rezultatų.

10. Su tokia teismo išvada sutikti nėra pagrindo. Nustatyta, jog V. J. po nusikalstamos veikos padarymo buvo gydomas (duomenys neskelbtini) stacionariniame Priklausomybės ligų skyriuje (1 t., b. l. 127), taigi turi priklausomybę nuo alkoholio. Būtent padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir nuteistojo ligos pobūdis nagrinėjamoje byloje leidžia pagrįstai manyti, jog tokiam asmeniui papildomai reikalinga jo tolesnio elgesio korekcija, autoritetą turinčio asmens priežiūra, teigiamos įtakos darymas. Nagrinėjamu atveju nėra aktuali ta teismų praktika, kai pripažįstama, kad asmuo, įvykdęs kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas (nusikaltimai valstybės tarnybai ir pan.) nėra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar yra nesusiformavę. Laidavimo instituto taikymas šioje byloje būtų veiksminga priemonė, kuri akivaizdžiai teigiama linkme koreguotų nusikaltusio asmens elgesį.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendimą netaikyti laidavimo grindė ir tuo, kad laidavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui. Nurodė, kad atsižvelgiant į šios veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus, tokio pobūdžio bylose net ir esant formalioms sąlygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų būti daugiau išimtis, o ne taisyklė tam, kad šiuo atveju būtų realiai formuojama, ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumo praktika. Šie teismo argumentai nepagrįsti. Įstatymo leidėjas nustatė, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Šios nuostatos taikomos ir dėl veikų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Taigi valstybės baudžiamosios politika nėra formuojama taip, kad padarius veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalį, laidavimo instituto taikymas nebūtų galimas ar būtų kaip nors išskirtinai ribojamas.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad V. J. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai, neformaliai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, anksčiau neteistas, asmenį charakterizuojantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad kaltininkui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

13. Apylinkės teismas, nusprendęs, kad laidavimo institutas V. J. atžvilgiu apskritai netaikytinas, visgi įvertino ir asmens, pateikusio prašymą dėl laidavimo tinkamumą būti laiduotoja ir padarė išvada, jog nuteistojo duktė I. K. nėra tinkama laiduotoja. Tokia išvada grindžiama tuo, kad I. K. gyvena atskirai, yra 27 metais jaunesnė, turi sukūrusi savo šeimą, nesugebėjo užtikrinti, jog kaltinamasis, turėdamas priklausomybę alkoholiui, nevairuotų I. K. vyro D. Kirelio įmonei MB „V. A.“ priklausančią transporto priemonę, būdamas apsvaigęs.

14. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

15. Analizuojant byloje esančius duomenis matyti, kad V. J. teismui parodė, jog jo santykis su I. K., kuri yra jo dukra, yra itin glaudus. I. K. nurodė skatinanti V. J. spręsti problemas, pastūmėjusi jį gydytis. V. J., paskatintas I. K., pripažino, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir pradėjo gydytis nuo alkoholizmo. Taip pat I. K. finansiškai rėmė tėvą V. J. visu gydymo laikotarpiu, rūpinosi, jog tėvas turėtų dienpinigių išvykoms į palaikomąsias grupes, vežė maistą, tai yra visapusiškai jį rėmė bei sudarė sąlygas siekti užsibrėžto tikslo. Iš pateiktų duomenų matyti, kad I. K. yra neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba (duomenys neskelbtini), turi šeimą, augina mažametį vaiką.

16. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad I. K. nėra tinkama laiduotoja, nepagrįstai rėmėsi tuo, kad ji gyvena atskirai, yra 27 metais jaunesnė, turi sukūrusi savo šeimą, nesugebėjo užkirsti kelio nusikalstamai veikai. Amžiaus skirtumas ar šeiminė padėtis nėra tas kriterijus, kuris lemtų laiduotojo tinkamumą. Tokios sąlygos, kad laiduotojas turi gyventi kartu ir jis turi dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios žinoti apie daromą nusikalstamą veiką, nėra nustatytos BK 40 straipsnio 1 ar 3 dalyje, jų nebuvimas nepaneigia galimybės asmenį pripažinti tinkamu laiduotoju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018).

17. Kolegija sprendžia, kad I. K. turi autoritetą V. J., būtent jos paskatintas ir prižiūrimas, remiamas finansiškai, nuteistasis ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas koreguoti savo elgesį ir atsikratyti priklausomybės alkoholiui. Tai rodo, kad laiduotoja turi galimybes daryti teigiamą įtaką nuteistajam ir užtikrinti jog jis ateityje nenusikalstų. Apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad I. K. prašymas dėl laidavimo yra formalus ir tėra siekis padėti V. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: padarytas nesunkus nusikaltimas, V. J. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, anksčiau neteistas, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat kolegija pripažįsta, kad I. K., pateikusi teismui prašymą perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą, pagal savo asmenines savybes ir galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui, yra verta teismo pasitikėjimo, todėl yra tinkama būti laiduotoja.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį I. K. atsakomybei. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į nenuoseklią prokurorės poziciją šios bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teisme prokurorė prašė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (1 t., b. l. 137), tačiau pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį palikti galioti ir V. J. netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

21. Nustatydamas laidavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, laiduotojos I. K. veiklos pobūdį ir asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

22. Konstatavus BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimybę V. J. atžvilgiu ir jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisėjų kolegija sutinka su pritaikytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Teisėjų kolegija mano, jog draudimo vairuoti transporto priemones terminas parinktas tinkamai, atsižvelgiant į padarytą veiką bei teismų praktiką. BK 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, 2 dalyje – kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad V. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – dvejų metų terminas yra neadekvatus ir neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67 ir 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė.

23. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui buvo paskirta galutinė 1800 eurų dydžio bauda ir 640 eurų išieškojimas pagal BK 72 straipsnio 5 dalį. V. J. prašo leisti sumokėti paskirtą baudą ir automobilio vertę atitinkančią sumą per ilgesnį laikotarpį – vienerius metus dėl finansinių sunkumų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu paliekama tik baudžiamojo poveikio priemonė (automobilio vertę atitinkančios sumos, tai yra 640 eurų, išieškojimas), į tai, kad nepateikti įrodymai apie turtinę apelianto padėtį, prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 40 straipsniu, BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria V. J. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta bausmė, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

V. J., padariusį BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Laiduotoja paskirti I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Baudžiamąją bylą V. J. nutraukti.

Išaiškinti V. J., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Edita DambrauskienėKęstutis DargužisGiedrius Endriukaitis