Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-574-567/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-13
Bylos Nr.: e2A-574-567/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00849-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“
Atsakovas: valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos

Kategorijos

2.6.11.4.1Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2.6.2.1Netesybos
2.6.18pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-574-567/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00849-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.2.1; 2.6.18; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ ir atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo pagal uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fegda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei valstybės įmonei (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijai, prašydama: 1) panaikinti atsakovės priskaičiuotus 1 327,97 Eur delspinigius; 2) pripažinti atsakovės 2021 m. gegužės 10 d. atliktą įskaitymą negaliojančiu nuo atlikimo momento; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 2 416,97 Eur skolą, 8,44 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. su atsakove sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-1116 „Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ruožo nuo 143,871 iki 146,116 km, kairės kelio pusės paprastojo remonto aprašo parengimas ir darbų atlikimą“ (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė Sutartyje nustatyta tvarka ir terminai įsipareigojo atlikti statybos darbus objekte – magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ruožo nuo 143,871 iki 146,116 km, kairėje kelio pusėje. Pagal Sutartį ieškovė taip pat įsipareigojo užtikrinti tinkamą eismo organizavimą bei vykdyti nuolatinę kelio priežiūrą remontuojame kelio ruože ir apylankose. Atsakovė pateikė ieškovei eismo organizavimo schemą Nr. 2-4033, pagal kurią turėjo būti organizuojamas eismas kelio remonto metu. Pagal šią schemą buvo suformuota apylanka, kurioje transporto priemonių eismas buvo organizuojamas 1 eismo juosta Klaipėdos kryptimi ir 2 eismo juostomis Kauno kryptimi susiaurintoje (sustojimo) juostoje. Dėl padidėjusios transporto apkrovos apylankoje atsirado kelio dangos pažaidų, keliančių grėsmę transporto eismo saugumui, apie kurias ieškovė nedelsdama informavo atsakovę. Tai užfiksuota 2021 m. balandžio 8 d. apžiūros akte. 2021 m. balandžio 8 d. komisija, sudaryta iš ieškovės, atsakovės bei techninės priežiūros UAB TEC Infrastructure atstovų, atliko kelio dangos pažaidų apžiūrą ir konstatavo, kad būtina peržiūrėti eismo organizavimo sprendinius kelio ruože. Ieškovė, reaguodama į susidariusią situaciją bei komisijos išvadas, 2021 m. balandžio 8 d. pakeitė eismo organizavimo schemą, pagal kurią eismas iš Kauno į Klaipėdą vyko 1 eismo juosta, iš Klaipėdos į Kauną eismas taip pat vyko 1 eismo juosta dešinėje kelio pusėje, bei elektroniniu laišku informavo Eismo informacijos centrą apie eismo organizavimo pakeitimus.

3. 2021 m. balandžio 14 d. ir 15 d. ieškovė elektroniniais laiškais kreipėsi į atsakovę ir informavo apie deformacinės siūlės pažaidas, atsiradusias ant apylankoje esančio tilto per Dubysą. 2021 m. balandžio 15 d. atsakovė išsiuntė ieškovei elektroninį laišką, kuriame pateikė nurodymą suremontuoti deformacinę siūlę. Dar tą pačią dieną, t. y. 2021 m. balandžio 15 d., ieškovė atliko tilto deformacinės siūlės remonto darbus ir pašalino kelio ruože eismo saugumui grėsmę kėlusius veiksnius.

4. 2021 m. balandžio 23 d. ieškovė atstatė eismo organizavimą pagal su atsakove suderintas schemas bei elektroniniu laišku informavo Eismo informacijos centrą apie eismo organizavimo pakeitimus. 2021 m. balandžio 28 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. FEGV1014147 dėl 1 089 Eur už Sutartyje nenumatytus kelio dangos pažaidų remonto darbus ir pareikalavo sumokėti per 30 dienų, t. y. iki 2021 m. gegužės 27 d. Atsakovė 2021 m. gegužės 21 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė nesutinkanti su ieškovės reikalavimu sumokėti už kelio pažaidų remonto darbus, nes ieškovė pagal Sutartį privalo operatyviai šalinti bet kokius kelio elementų defektus, atsirandančius vykdant rekonstrukciją. 2021 m. gegužės 10 d. rašte atsakovė pagal Sutarties 64 punktą nurodė priskaičiavusi ieškovei 1 327,97 Eur delspinigių už eismo organizavimo schemos pakeitimą nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. balandžio 23 d.

Šalies argumentai

5. Ieškovė nurodė, kad pavojingos kelio pažaidos atsirado dėl pačios atsakovės veiksmų – kelio remonto metu nukreipus transporto priemonių eismą būtent pagal atsakovės pateiktą eismo organizavimo schemą. Ieškovė, pakeisdama eismo organizavimo schemą, laikėsi teisės aktuose nustatytų ir pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų. Pagal Sutarties 29 punktą ieškovė įsipareigojo užtikrinti, kad statybos darbai būtų organizuojami taip, jog kelio ruože, kuriame vykdomi statybos darbai, nebūtų nutraukiamas transporto eismas. Sutarties 30 punkte nustatyta, kad ieškovė privalo per visą statybos darbų vykdymo laikotarpį prižiūrėti kelio ruožą, kuriame vykdomi statybos darbai, ir apylankas, jeigu jomis vyksta transporto priemonių eismas.

6. Ieškovė, 2021 m. kovo 15 d. pasirašydama statybvietėje esančio turto perdavimo aktą nuo darbų vykdymo pradžios iki objekto pridavimo komisijai, prisiėmė visišką atsakomybę už eismo organizavimą ir saugias eismo sąlygas, bei visišką atsakomybę už saugų eismą bet kuriuo paros metu. Ieškovė nepažeidė Sutarties 29 punkto ir tinkamai įgyvendino jame nustatytą pareigą užtikrinti statybos darbų vietos saugumą, eismo saugumą, statybos darbus organizavo taip, jog kelio ruože, kuriame vykdomi statybos darbai, nebūtų nutrauktas transporto eismas. Pavojingos kelio dangos pažaidos – nutrūkusi krantinės atramos gembė, į kurią tvirtinama tilto deformacinė siūlė, susiformavo jau prieš ieškovei pradedant darbus. Atsakovė dalyvavo kelio apžiūroje ir dar 2021 m. balandžio 8 d. matė ir įvertino kelio būklę, tačiau nesiėmė jokių veiksmų pavojingoms kelio pažaidoms pašalinti ir eismo saugumui užtikrinti, nors šis pavojus kilo dėl atsakovės sprendimo nukreipti didžiulį transporto srautą per tokį kelio ruožą, kuriame jau buvo kelio pažaidų. Atsakovė tik 2021 m. balandžio 15 d., t. y. praėjus 7 dienoms po kelio apžiūros, nurodė ieškovei suremontuoti deformacinę siūlę, ko padaryti, nepakeitus eismo organizavimo schemos, iš esmės neįmanoma. Nors komisija dar 2021 m. balandžio 8 d. apžiūros akte konstatavo, kad būtina peržiūrėti laikinus eismo organizavimo sprendimus, tačiau atsakovė jų neperžiūrėjo, nepakeitė, nesiėmė jokių veiksmų eismo saugumui užtikrinti, o tik pritaikė ieškovei netesybas už eismo organizavimo schemos pakeitimą, kurį buvo būtina padaryti, siekiant išvengti eismo įvykių, žalos eismo dalyviams bei siekiant įvykdyti pačios atsakovės nurodymą suremontuoti nustatytas pažaidas. Net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad atsakovė ieškovei netesybas pritaikė pagrįstai, atsakovės priskaičiuotų 1 327,97 Eur delspinigių dydis neprotingai didelis. Atsakovė dėl ieškovės pakeistos eismo organizavimo schemos ir atliktų papildomų remonto darbų nepatyrė jokių nuostolių. Atsakovė, skaičiuodama delspinigius nuo visos Sutarties kainos, elgiasi nesąžiningai, nes statybos darbai nevėlavo, ieškovė darbus atliko laiku ir tinkamai. Delspinigių skaičiavimo priežastis nėra susijusi su darbais, nurodytais Sutartyje. Atsakovė delspinigius apskaičiavo už eismo organizavimo schemos pakeitimą ieškovei siekiant užtikrinti eismo saugumą apylankoje.

Šalies argumentai

7. Ieškovė teigia, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė sumokėti už ieškovės pagal atsakovės prašymą atliktus kelio pažaidų remonto darbus pagal 2021 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. FEGV1014147. Šių darbų neapima šalių pasirašyta Sutartis bei joje nustatyta kaina, tokie darbai priskiriami prie periodinės kelių priežiūros darbų, kuriais rūpintis turi pati atsakovė. Pagal Kelių priežiūros vadovo nuostatas ieškovės atlikti darbai nėra priskiriami nuolatinės priežiūros darbams, kuriuos ieškovė turėjo vykdyti pagal Sutartį. Deformacinės siūlės remonto darbai, už kuriuos ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti sąskaitą, yra priskirtini subjektui, vykdančiam periodinę kelio priežiūrą, su kuriuo atsakovė taip pat turi būti sudariusi viešojo pirkimo sutartį. Taigi, atsakovė privalo atlyginti ieškovei 1 089 Eur už jos pačios prašymu ieškovės atliktus papildomus darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: panaikino atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos priskaičiuotus 1 327,97 Eur delspinigius ir pripažino atsakovės 2021 m. gegužės 10 d. atliktą įskaitymą negaliojančiu; priteisė ieškovei UAB „Fegda“ iš atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 1 327,97 Eur skolą, 8,44 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 327,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 603 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalims tam tikroje remontuojamo kelio atkarpoje nustačius esamus dangos trūkumus, kurie kėlė grėsmę saugiam eismui, tolesni eismo organizavimo sprendiniai turėjo būti priimami nedelsiant. Tokie sprendiniai ir jų priėmimo operatyvumas susiję ne tik su ieškovės sutartine prievole užtikrinti saugų eismą, jį organizuoti taip, kad nebūtų nutraukiamas transporto eismas, bet ir su viešuoju interesu, su atsakovės viešojo administravimo srityje funkcijų vykdymu. Atsakovė žinojo apie egzistuojančią grėsmę eismo dalyvių saugumui, tačiau nesiėmė jokios iniciatyvos tam, kad nedelsiant konkrečiomis priemonėmis būtų įgyvendinti 2020 m. balandžio 8 d. komisijos bendro pobūdžio pasiūlymai. Nors atsakovė teigia, kad ieškovės pritaikyta schema buvo neproporcinga nustatytiems kelio trūkumų šalinimo darbams ir neleistina pagal viešojo pirkimo dokumentus, tačiau atsakovės pasyvumas šioje situacijoje sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė pažeidė kooperavimosi pareigą tuo metu, kai sprendimai turėjo būti priimami nedelsiant, siekiant užtikrinti eismo saugumą, nestabdyti eismo rekonstruojamo kelio atkarpoje, todėl ieškovė negali būti atsakinga už atsakovės patirtus nuostolius. Net ir nustačius, kad galimai buvo ir kiti situacijos sprendimo būdai, ieškovė šioje situacijoje turi būti atleista nuo atsakomybės.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė įvykdė atsakovės 2021 m. balandžio 16 d. nurodymą perorganizuoti eismą objekte pagal suderintą eismo organizavimo schemą tik 2021 m. balandžio 23 d., nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė vilkino eismo organizavimo atstatymo darbus, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovės nurodymo įvykdymas per 7 kalendorines dienas turi būti kvalifikuojamas kaip Sutarties 29 ir 30 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimas. Kelio rekonstravimo darbų vykdymo organizavimas buvo realiai matomas ir atsakovei turėjo būti akivaizdžiai žinomas, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė pažeidė pareigą pranešti atsakovei apie eismo organizavimo schemos pakeitimą, tuo labiau, kad apie tai ieškovė pranešė ir atsakovės Eismo informacijos centrui, kaip nustatyta Sutarties 31 punkte.

5. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė nepagrįstai paskaičiavo ieškovei 1 327,97 Eur delspinigius nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. ir atsakovės 2021 m. gegužės 10 d. atliktą įskaitymą pripažino negaliojančiu, bei iš atsakovės ieškovei priteisė atitinkamo dydžio skolą už atliktus darbus.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad delspinigių dydis buvo nustatytas pirkimo sąlygose, su šiomis sąlygomis ieškovė, kaip ir kiti pirkime dalyvavę rangovai, sutiko. Sutarties 64 punkte nustatyta sąlyga, kad delspinigiai skaičiuojami nuo visos Sutarties sumos, nereikalauja specialaus aiškinimo. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo atsakovės apskaičiuotus 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną pažeidimo dieną pripažinti per dideliais.

7. Teismas nurodė, kad ieškovė, dalyvaudama viešajame pirkime ir teikdama pasiūlymą, pagal pirkimo sąlygas turėjo įvertinti darbų apimtis, remontuojamo kelio būklę, visus kaštus, susijusius su darbų organizavimu ir laikinu eismo ribojimu. Ieškovė, priimdama statybvietę, sutiko su prievole operatyviai šalinti visus kelio elementų defektus, atsirandančius dėl rekonstrukcijos vykdymo. Ieškovė yra profesionali viešojo pirkimo dalyvė, todėl atsakovės sutikimas, kad ieškovė atliktų deformacinės siūlės remonto darbus, negalėjo būti suprastas, kaip sutikimas papildomai sumokėti už šiuos darbus. Ieškovė iš anksto nenurodė atsakovei papildomų darbų kainos, nesitarė dėl viešojo pirkimo Sutarties kainos keitimo. Ieškovės prašomų papildomai sumokėti darbų kaina neviršija 0,5 proc. pradinės pirkimo sutarties vertės, todėl tokie darbai negali būti vertinami kaip papildomi Sutartyje nenumatyti darbai. Teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 15 d. statybvietės ir joje esančio turto priėmimo–perdavimo aktuose nebuvo nurodyta apie kelio defektus, buvusius statybos aikštelės priėmimo metu, todėl nusprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad šie defektai atsirado ne dėl rekonstrukcijos darbų vykdymo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 089 Eur už papildomus darbus (deformacinės siūlės remonto darbus) yra nepagrįstas.

8. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo įstatymas) nuostatomis, priteisė ieškovei iš atsakovės 8,44 Eur palūkanas nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. liepos 28 d., 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 327,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (50 proc.), byla nesudėtinga, todėl prašomas priteisti teisinių paslaugų išlaidas sumažino iki 3 000 Eur ir iš atsakovės ieškovei priteisė 1 500 Eur teisinių paslaugų išlaidas bei 103 Eur žyminį mokestį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

1. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai ir ieškinį tenkinti visiškai, t. y. papildomai priteisti ieškovei iš atsakovės 1 098 Eur skolą. Ieškovė taip pat prašo priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

17.1. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės skolą už deformacinės siūlės remontą, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių visumos, neteisingai aiškino ir paskirstė perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų tarpusavio teises ir pareigas, bei pateisino perkančiosios organizacijos piktnaudžiavimą savo teisėmis.

17.2. Teismo išvada, kad defektai atsirado dėl rekonstrukcijos darbų, nepagrįsta. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad įtrūkimai buvo seni, tačiau padidėjęs eismo srautas kėlė pavojų didesnėms pažaidoms ir eismo saugumui, todėl buvo būtina nedelsiant juos remontuoti. Statybvietės 2021 m. kovo 15 d. priėmimo – perdavimo akte Nr. STA-62 ir 2021 m. kovo 15 d. statybvietėje esančio turto perdavimo akte Nr. STA-62-1 nebuvo fiksuota perduodamos statybvietė ir apylankos būklė, nes šių aktų surašymo tikslas ir paskirtis yra visiškai kitokia. Šiuose aktuose taip pat nėra fiksuota ir tokių aplinkybių, kad kelio būklė atitinka visus reikalavimus, kad jokių pažaidų nėra.

17.3. Ieškovė apie pastebėtą tilto deformacinės siūlės lūžį atsakovę informavo 2021 m. balandžio 14 d. elektroniniu laišku ir pateikė tilto fotofiksaciją. Ieškovė iškvietė tiltininkus apžiūrėti tilto įtrūkimų, kurie nurodė, kad įtrūkimai yra seni, tačiau, atsižvelgiant į padidėjusį eismo intensyvumą ir smūgius, neaišku, ar jie atlaikys apkrovas, ar nedidės ir pan. Apie tai atsakovė taip pat buvo informuota. Taigi, apie nutrūkusią krantinės atramos gembę, į kurią tvirtinasi tilto deformacinė siūlė, atsakovei buvo jau seniai žinoma, tačiau atsakovė, parinkdama eismo organizavimo schemą, į šias aplinkybes neatsižvelgė.

17.4. Tipinė eismo schema (toliau – ir TES) schema A II/4a ir AII/4b, pagal kurią turėjo būti vykdomas laikinas eismas kelio remonto (Sutarties vykdymo) metu ir dėl kurios padidėjo eismo srautas bei kelio apkrova apylankoje, buvo pritaikyta atsižvelgiant į atsakovės nurodymus ir tilto per Dubysą plotį. Tokią schemą nurodė taikyti būtent atsakovė, o ne ieškovė savo noru pasirinko ją taikyti.

17.5. Atsakovė, vykdydama jai valstybės priskirtas funkcijas, disponuoja ir transporto srautų viena ir kita kryptimi duomenimis, kuriais vadovaudamasi parenka ir nurodo rangovui, kuria kryptim palikti 2 eismo juostas, kuria – 1 eismo juostą. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovė nurodė, kad turi būti palikta 1 eismo juosta Klaipėdos kryptimi, ir 2 eismo juostos Vilniaus kryptimi. Tokia schema ir buvo taikoma. Taigi, kelio apkrova, dėl kurios atsirado kelio pažaidos, įskaitant ir kilusį pavojų dėl tilto deformacinės siūlės, atsirado ne dėl ieškovės vykdytos rekonstrukcijos, o dėl atsakovės nurodymo galimas taikyti eismo organizavimo schemas, iš kurių realiai tik vieną buvo galima taikyti, ir nurodymo, kuriomis kryptimis palikti 2, o kuriomis 1 eismo juostą.

17.6. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės prievolės šalinti kelio defektus yra nepagrįsta. Ieškovės sutartiniai įsipareigojimai apima ne bet kokių apylankoje atsirandančių kelio defektų tvarkymą. Pagal Sutarties 30 punkto nuostatas ieškovė per visą statybos darbų vykdymo laikotarpį privalo prižiūrėti kelio ruožą, kuriame vykdomi statybos darbai, ir apylankas, jeigu jomis vyksta transporto priemonių eismas. Šiame punkte nurodytas Ieškovės įsipareigojimas neapima kelių priežiūros žiemą paslaugų, t. y. dangos barstymo ir sniego valymo.

17.7. Sutarties 30 punktą atsakovė tiekėjams išaiškino dar prieš Sutarties pasirašymą, nurodydama, kad rangovas privalo per visą statybos darbų vykdymo laikotarpį prižiūrėti kelio ruožą, vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-197 patvirtinta Kelių priežiūros vadovo I dalimi „Automobilių kelių nuolatinės priežiūros normatyvai KPV PN 19“ (toliau – KPV), išskyrus kelių priežiūros žiemą paslaugų, t. y. dangos barstymo ir sniego valymo darbus. Nuolatinės priežiūros darbai turės būti atliekami toje kelio pusėje, kurioje atliekami darbai, įskaitant toje kelio pusėje esančius sankryžų jungiamuosius kelius, kelio šlaitus ir visą kelio skiriamąją juostą.“ Taigi, pati atsakovė išaiškino ir nurodė, kad rangovo sutartiniai įsipareigojimai pagal Sutarties 30 punktą apima tik nuolatinės kelių priežiūros darbus.

17.8. Pagal atsakovės nurodytus KPV normatyvus tilto deformacinės siūlės remontas nepatenka į nuolatinės priežiūros darbus. Nei vienas KPV pateiktas nuolatinės kelių priežiūros normatyvas nenustato, kad tiltų, viadukų deformacinių siūlių remonto darbai būtų priskiriami nuolatinės priežiūros darbams. Rangovas, vykdantis kelio rekonstrukcijos darbus ir tuo laikotarpiu įsipareigojęs atlikti nuolatinę kelio priežiūrą, privalo tik stebėti ir vykdyti apžiūras bei informuoti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją apie pastebėtas deformacinės siūlės pažaidas, atsiradusias ant tilto. Ieškovė šį įsipareigojimą įvykdė – apie deformacinės siūlės pažaidą informavo atsakovę 2021 m. balandžio 14 ir 15 d. elektroniniais laiškais su fotofiksacija. Kitų konstrukcinių elementų, ypač laikančiųjų, priežiūrą reglamentuoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-402 patvirtintos Tiltų techninės priežiūros taisyklės TTPT 10 (toliau – TTPT taisyklės). Pirkimo vykdymo metu atsakovės pateiktuose privalomuose išaiškinimuose dėl Sutarties 30 punkto taikymo TTPT taisyklės nebuvo nurodytos, todėl ieškovė neturėjo jomis vadovautis, vykdama kelio rekonstrukciją ir prižiūrėdama kelio ruožą.

Atsiliepimas

17.9. Atsakovės nurodymas remontuoti tilto per Dubysą, kuris yra valstybinės reikšmės kelyje, deformacinę siūlę, reiškia tilto paprastąjį remontą, o tuo pačiu ir kelių periodinę priežiūrą. Atsakovė pasirinko šių darbų nepirkti iš paslaugos tiekėjo, o nepagrįstai reikalauti juos atlikti ieškovei. Atsakovė, nepirkdama darbų iš periodinės priežiūros tiekėjo ir neatsiskaitydama už atliktus darbus su ieškove, nepagrįstai praturtėjo būtent ieškovės sąskaita. Atsakovė teismo posėdyje neginčijo, kad tilto deformacinės siūlės remonto darbai yra specifinės srities ir juos gali atlikti tik tiltų srities profesionalai, o ieškovė pati tokių darbų nevykdo. Taigi, siekdama įvykdyti atsakovės pateiktą nurodymą remontuoti tilto deformacinę siūlę, ieškovei savo sąskaita teko samdyti subrangovą UAB „Tilsta“, kuris galėtų atlikti tokio pobūdžio darbus.

17.10. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės papildomai prašoma sumokėti darbų kaina neviršija 0,5 proc. pradinės pirkimo Sutarties vertės ir tokie darbai negali būti vertinami kaip papildomi, nepagrįsta. Tilto deformacinės siūlės keitimas nėra susijęs su pirkimo objektu ir neatitinka papildomų darbų sąvokos bei ieškovės vykdyta kairės kelio 1A pusės rekonstrukcija (paprastuoju remontu). Be to, viešojo pirkimo techninės specifikacijos 2.7 punkte nurodyta, kad tiltų, viadukų ar pralaidų taisymo darbų tiekėjas nevertina. Asfalto dangos taisymo darbai, kaip nustatyta 2.1. punkte, nėra atliekami ant tiltų ir viadukų važiuojamosios dalies, o sklandus dangų suvedimas atliekamas iki 50 m atstumu iki tiltų ir viadukų deformacinių siūlių.

17.11. Pagal atsakovės išaiškintos Sutarties 30 punkto nuostatas ieškovė, prieš sudarydama Sutartį, negalėjo įsivertinti ir numatyti, kad atsakovė reikalaus atlikti ir Sutartyje nenumatytus darbus ir dar už juos nesumokės. Kelio deformacinės siūlės remonto dabai nėra papildomi pagal Sutartį užsakomi darbai.

17.12. Atsakovė, kaip perkančioji organizacija, žinodama, kad tilto deformacinės siūlės remonto darbai nepatenka į nuolatinės kelių priežiūros apimtį, turėjo pasirūpinti tokių darbų pirkimo tinkamu įforminimu bei už juos atsiskaityti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino ieškovės, kaip profesionalaus tiekėjo, vaidmenį šioje situacijoje. Atsakovės pateiktas nurodymas turėjo būti vykdomas nedelsiant, nes abi šalys pripažįsta, kad tokio pobūdžio kelio pažaidos, kaip tilto deformacinės siūlės trūkimas, itin pavojingos eismo saugumui. Akivaizdu, kad ieškovė negalėjo delsti ir prašyti atsakovės suderinti šių papildomai užsakomų darbų sumokėjimo klausimą. Apylankoje esančio tilto deformacinės siūlės pažaida atsirado ne dėl ieškovės veiksmų, šios pažaidos remonto darbai nepateko į šalių sudarytos Sutarties apimtį, tokių darbų pagal Sutartį ieškovė neturėjo atlikti, šiuos darbus atsakovė užsakė papildomai. Deformacinės siūlės remonto darbai buvo atliekami apylankoje, t. y. ne ieškovės vykdytų darbų vietoje, tačiau ieškovės sąskaita. Dėl to, kad atsakovė neįformino šios užsakymo, ieškovei neigiami padariniai negali atsirasti, o atsakovė negali nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.

Šalies argumentai

1. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimai, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

2. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas ieškovės sutartinę atsakomybę nepagrįstai siejo su subjektyviu kaltės kriterijumi – vilkinimu. Ieškovė yra profesionalė, kuri žinojo, kad visu Sutarties vykdymo metu privalės užtikrinti tinkamą eismo organizavimą.

19.2. Tinkamas eismo organizavimas, vykdant Sutartį, apima ir viešojo pirkimo sąlygų laikymąsi. Pagal visiems tiekėjams privalomus išaiškinimus viešajame pirkime buvo nustatyta, kad draudžiama pasirinkti tas DVAER 12, 12 lentelėje nurodytas tipines eismo schemas (TES), pagal kurias eismas neremontuojamame autostrados puse vykdomas po 1 juostą abejomis kryptimis (1+1). Vietoje to tiekėjams leista pasirinkti schemas, pagal kurias rangovas transporto priemonių eismą praleidžia neremontuojama autostrados puse 3 ar 4 juostomis (2+1, 1+2, 2+2), dalį eismo paleisdamas per sustojimo juostą. Ieškovė su atsakove suderino vieną šių eismo schemų, pagal kurią, eismas vyko 2 juostomis Klaipėdos–Kauno kryptimi, ir 1 juosta Kauno–Klaipėdos kryptimi per sustojimo juostą.

19.3. Byloje nėra ginčo, kad 2021 m. balandžio 8 d. ieškovė savavališkai nukreipė eismą 1 juosta abejomis kryptimis (1+1), taip nukrypdama nuo pirkimo sąlygų. Byloje taip pat nėra ginčo, kad po šalių tarpusavio susirašinėjimo ir telefoninių pokalbių ieškovė jau 2021 m. balandžio 14 d. žinojo atsakovės poziciją, jog jai reikia atstatyti pirkimo dokumentuose nurodytas schemas, jog 2021 m. balandžio 16 d. netinkamo eismo organizavimo faktą atsakovės atstovas užfiksavo statybos darbų žurnale.

19.4. Viešojo pirkimo sąlygose šalių sutartų eismo organizavimo schemų nesilaikymas yra netinkamas eismo organizavimas. Ginčas dėl eismo organizavimo A1 autostradoje, kurioje eismo juostų sumažinimas trečdaliu (nuo 3 iki 2) net 2,245 km ruože, daro didelį poveikį eismo pralaidumui, taršai, kelių naudotojų kelionės laikui, kuro sąnaudoms ir nepasitenkinimui, taip pat atsakovės ir valstybės reputacijai.

19.5. Ieškovė nuolat dalyvauja atsakovės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose kaip profesionali statybų verslo dalyvė, todėl, teikdama pasiūlymą, privalėjo tinkamai įsivertinti savo pajėgumus įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, įskaitant ir įsipareigojimus nuolatos užtikrinti pirkime nustatytas eismo organizavimo schemas.

19.6. Netinkamas eismo organizavimas savaime pažeidžia Sutarties 29 punktą ir yra ieškovės neteisėti veiksmai. Netesybos yra apeliantės ir ieškovės sutarti minimalūs tokio pažeidimo nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su Sutarties pažeidimu. Taigi, apeliantė turėjo teisę taikyti netesybas ieškovei ir jas išskaičiuoti iš ieškovei mokėtinų sumų pagal Sutarties 64 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

19.7. Pirmosios instancijos teismas akcentavo būtinybę eismo saugumo sprendimus priimti nedelsiant, bet ignoravo atsakovės priekaištus dėl ieškovės elgesio. 2021 m. balandžio 8 d. apžiūros akte buvo siūloma tik peržiūrėti laikinus eismo sprendinius, tačiau nenurodyta panaikinti eismo juostos visame 2,245 km kelio ruože. Pažaidos buvo atsiradusios tik kelio pakraštyje ir buvo koncentruotos ties tiltu per Dubysą, todėl objektyviai laikini eismo sprendiniai galėjo būti taikomi eismą organizuojant 2 juostomis Kauno–Klaipėdos kryptimi, 1 juosta – Klaipėdos–Kauno kryptimi, atitvėrus tik konkrečias kelio pažaidas, kurias vairuotojai galėtų apvažiuoti, likusiame kelio ruože naudodamiesi 2 juostomis Klaipėdos kryptimi.

19.8. Apžiūros aktas, nors jame ir nurodyta 2021 m. balandžio 8 d. data, nebuvo surašytas ir persiųstas atsakovei tą pačią dieną, kurią vyko apžiūra, todėl savaime ši data nepagrindžia tinkamo atsakovės informavimo.

19.9. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepažeidė Sutarties 31 punkte nustatytos pareigos, nepagrįsta. Nors ieškovė privalėjo informuoti Eismo informacijos centrą ne vėliau kaip prieš 1 dieną, ieškovės rašte nurodoma apie eismo pakeitimus laiško siuntimo diena – 2021 m. balandžio 8 d., 14 val.

19.10. Sutarties 120 punkte nurodyti konkretūs asmenys, atsakingi už Sutarties sąlygų įgyvendinimą. Ieškovė, informuodama tik Eismo informacijos centrą, o ne atsakovės specialistus, su kuriais nuolat derina Sutarties vykdymo klausimus, faktiškai atsakovės neinformavo. Ieškovė nuolat vykdo sutartis pagal atsakovės paskelbtus konkursus, todėl neabejotinai žino atsakovės veiklos struktūrą bei tai, kad Eismo informacijos centras nesprendžia sutarčių vykdymo klausimų. Dėl šios priežasties atsakovė objektyviai negalėjo greičiau ar aktyviau spręsti eismo organizavimo klausimų, nes ieškovė netinkamai atsakovę informavo apie šią problemą. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės tariamai netinkamo bendradarbiavimo šios bylos rezultatui nereikšminga. Atsakovė taikė netesybas ieškovei tik nuo 2021 m. balandžio 17 d., po to, kai 2021 m. balandžio 16 d. nurodyta atstatyti vieną iš pirkime nustatytų eismo organizavimo schemų. Netesybų taikymo laikotarpiu (nuo 2021 m. balandžio 17 d. iki 2021 m. balandžio 23 d.) ieškovė netinkamo atsakovės bendradarbiavimo neįrodė ir teismas šių aplinkybių nekonstatavo, todėl nebuvo pagrindo atleisti ieškovės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.691 straipsnio 1 dalį.

19.11. Ieškovė neįrodė atsakovės netinkamo bendradarbiavimo fakto, o pirmosios instancijos teismas ieškovės deklaratyvius kaltinimus nepagrįstai laikė reikšmingesniais nei atsakovės paaiškinimus ir taip pažeidė įrodinėjimo taisykles.

Atsiliepimas

1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės skundo netenkinti.

2. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

21.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo ir nepriteisė iš atsakovės 1 089 Eur už defektų ištaisymą, nes viešojo pirkimo Sutarties kaina dėl tokio pobūdžio ir apimties darbų negalėjo būti keičiama.

21.2. Ieškovės pozicija dėl papildomų darbų ir Sutarties kainos pakeitimo nenuosekli. Ieškinyje ir dublike ieškovė remonto darbus laikė papildomais darbais ir būtent šiuo pagrindu siekė Sutarties kainos pakeitimo. Apeliaciniame skunde ieškovė prieštarauja ankstesnei pozicijai, teigdama, kad ginčo darbai nėra papildomi darbai pagal Sutartį ir atsakovė privalo už juos sumokėti, nes priešingu atveju atsakovė nepagrįstai praturtėtų.

21.3. Atsakovė perdavė statybvietę ieškovei 2021 m. kovo 15 d. statybvietės priėmimo ir perdavimo aktu Nr. STN-62 ir 2021 m. kovo 15 d. statybvietėje esančio turto perdavimo aktu Nr. STN-62-1. Priimdama statybvietę ir joje esantį turtą, ieškovė apžiūrėjo objektus ir tuo metu deformacinės siūlės lakštas nebuvo nutrūkęs. Šių perdavimo aktų pagrindu ieškovė įsipareigojo operatyviai šalinti atitinkamus defektus, atsirandančius dėl remonto vykdymo.

21.4. Nors ieškovė teigia, kad minėti perdavimo aktai nefiksavo esamos kelio padėties, tačiau ji galėjo nurodyti savo pastabas perdavimo aktuose. Deformacinė siūlė yra lengvai matoma nuo kelio paviršiaus ir jos defektus ieškovė privalėjo įsivertinti prieš per ją nukreipdama eismą.

21.5. Ieškovė nepagrindė ir nebandė pagrįsti užsakovo kaltės. Apeliaciniame skunde, nors ir nėra nuosekliai įrodinėjama atsakovės kaltė, tačiau formuluojami tam tikri kaltinimai, kurie nebuvo aiškiai išreikšti, nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė piktnaudžiauja apeliacine sprendimų peržiūros teise.

21.6. Ieškovė painioja tilto konstrukcijas ir savo atliktus darbus. Ieškovės pasitelkti UAB „Tilsta“ specialistai, atgal į tą pačią vietą įstatė deformacinės siūlės metalinį lakštą, ir už tai ieškovė reikalauja sumokėti. Nors ginčo darbai sąskaitoje įvardinti kaip „deformacinės siūlės remonto darbai“, tačiau ieškovės laiškuose nurodyta, kas į šiuos darbus pateko „šiuo metu tvarkomas esamas deformacinis lakštas ir kai tik bus paruoštas jį įstatysime į trūkstamą vietą“. UAB „Tilsta“ (su ieškove susijusi bendrovė) 2021 m. balandžio 14 d. pažymėjo, kad apeliaciniame skunde minimi „įtrūkimai gelžbetonyje neturi nieko bendro su nutrūkusiu deformacinės siūlės metaliniu lakštu“. UAB „Tilsta“ laiške minimi krantinės atramos gembės, t. y. gelžbetoninės konstrukcijos defektai iš tiesų yra seni ir netrukus bus remontuojami pagal kitą viešąjį pirkimą. Tai matyti iš byloje esančių defekto nuotraukų.

21.7. Tilto defektai, apie kuriuos atsakovė žinojo, nesukėlė ieškovės remontuotų pažaidų deformacinėje siūlėje, todėl atsakovės kaltės šiuo atveju nėra.

Atsiliepimas

21.8. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais, kad būtent atsakovė nurodė taikyti konkrečią eismo reguliavimo schemą. Atsakovė laikosi pozicijos, kad konkreti schema buvo suderinta abiejų sutarties šalių, todėl dėl to negali būti atsakinga tik atsakovė. Ieškovė yra profesionali rangovė, kuri pati gali įvertinti Sutarties vykdymo situaciją ir siūlyti bet kurią iš pirkime nurodytų schemų, teikti paaiškinimus ir argumentus dėl schemos pakeitimo.

21.9. Ieškovė nepagrindė, kad atsakovė žinojo, jog parinkta schema galėtų sukelti objekto žuvimą, todėl bet koks atsakovės vaidmuo schemos suderinime nepagrindžia jos kaltės. Taip pat nėra pagrindo profesionalios ieškovės atleisti nuo atsakomybės dėl suderintos eismo organizavimo schemos padarinių (jeigu dėl šios schemos kilo žala objektui). Ieškovė, teigdama, kad buvo galima taikyti tik vieną schemą, klaidina teismą, nes nuo 2021 m. balandžio 23 d. taikoma suderinta veidrodinė eismo schema – 2 eismo juostos Klaipėdos kryptimi ir 1 juosta – Kauno kryptimi. Taigi, realiai ieškovė galėjo rinktis iš pirkime numatytų schemų. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovės pasirinkimai organizuoti eismą buvo apriboti pirkimo sąlygomis ir fizinėmis sąlygomis valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A1, dalyvaudama pirkime, ieškovė galėjo profesionaliai įsivertinti tokių sąlygų kaštus.

21.10. Ieškovė, siekdama įvykdyti eismo organizavimo ir defektų šalinimo pareigas, ginčo darbus privalėjo atlikti, net jei nebuvo įsivertinusi jų kainos, teikdama pasiūlymą. Ieškovės atlikti darbai pagal Sutartį negali būti laikomi papildomais, nes jų vertė neviršija 0,5 proc. pradinės pirkimo Sutarties vertės. Ieškovės pareiga tvarkyti dėl remonto atsirandančius defektus jai patikėtame ruože (įskaitant apylankas), kyla iš Sutarties 29 ir 30 punktų.

21.11. Ieškovė, apeliaciniame skunde cituodama teisės aktus, reglamentuojančius kelių priežiūrą ir tilto elementus, klaidina teismą apie ginčo darbų pobūdį. Ieškovės atlikti darbai nepagerino atsakovės turto. Esamos detalės atstatymas į trūkstamą vietą suponuoja būtent kelio būklės palaikymą, tai, anot pačios ieškovės, turėtų būti laikoma kelio nuolatine priežiūra, kurią ji įsipareigojo vykdyti jai patikėtame objekte. Tik remonto metu atsiradusios pažaidos šalinimas negali būti laikomas „planuotu kelio pažaidos šalinimu“, todėl nėra priskirtinas periodinei priežiūrai. Taigi, ieškovė prisiėmė įsipareigojimus vykdyti nuolatinę priežiūrą jai patikėtoje apylankoje, įskaitant ir pažaidų šalinimą, todėl atsakovės nurodymas pažaidą pašalinti buvo teisėtas ir pagrįstas.

21.12. Ieškovė neįrodė visų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų. Ginčas tarp šalių kilo iš sutartinių santykių ir negali būti sprendžiamas pagal subsidiarias nepagrįsto praturtėjimo nuostatas. Be to, deformacinės siūlės metalinio lakšto pritvirtinimas į buvusią vietą nesukelia atsakovės praturtėjimo. Deformacinė siūlė nebuvo pakeista ar rekonstruota. Darbais buvo tik atstatyta buvusi padėtis, kuri pablogėjo keliui buvus ieškovės žinioje. Šiuo metu yra planuojamas tilto per Dubysą remontas, įskaitant ir visos deformacinės siūlės pakeitimą. Atsakovė netrukus visiškai pakeis deformacinę siūlę ir ginčo darbų rezultato neliks, todėl atsakovei pridėtinės vertės ginčo darbai nesukėlė. Ieškovės teiginiai, kad dėl atsakovės veiksmų sumažėjo ieškovės turtas, taip pat nepagrįsti. Net jeigu vykdydama Sutartį ieškovė ir patyrė tam tikras sąnaudas, su atsakove nesuderinta 2021 m. balandžio 24 d. sąskaita dėl 1 089 Eur, nėra objektyvus tokio turto sumažėjimo ar atsakovės turto padidėjimo įrodymas.

1. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės skundą atmesti ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą.

2. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Atsakovės argumentai, kad ieškovė pažeidė Sutarties 29 punktą, nepagrįsti. Ginčo tarp šalių nėra, jog apylankoje atsiradusios kelio dangos pažaidos kėlė pavojų eismo saugumui, todėl pažaidas reikėjo skubiai remontuoti, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir pati atsakovė tokius nurodymus 2021 m. balandžio 15 d. davė ieškovei.

23.2. Ieškovė, pakeisdama eismo organizavimo schemą, tinkamai vykdė teisės aktais nustatytas ir Sutartimi prisiimtas pareigas organizuoti ir vykdyti darbus, laikantis saugumo reikalavimų, įgyvendinti savo kaip rangovo pareigą užtikrinti tinkamą saugumo lygį vykdomų darbų teritorijoje. 2021 m. balandžio 8 d. komisija, susidedanti iš ieškovės, atsakovės bei techninės priežiūros UAB TEC Infrastructure atstovų, atlikusi kelio dangos pažaidų apžiūrą, nustatė, kad situacija kelio ruože neatitinka saugaus eismo organizavimo reikalavimų, todėl komisija konstatavo, jog būtina peržiūrėti eismo organizavimo sprendinius kelio ruože. Ieškovė, atsižvelgdama į komisijos išvadą ir turimus įsipareigojimus, bei siekdama išvengti pavojaus eismo dalyviams, pakeitė eismo organizavimo schemą. Šiuos veiksmus ieškovė atliko ne savavališkai, kaip teigia atsakovė, o remdamasis komisijos, kurioje dalyvavo ir atsakovės atstovas, išvadomis. Tokie ieškovės veiksmai negali būti laikomi Sutarties 29 punkto pažeidimu.

23.3. Ieškovė, žinodama apie esamas pavojingas kelio pažaidas, negalėjo nesiimti jokių veiksmų ir tiesiog laukti, kada atsakovė nuspręs bendradarbiauti ir peržiūrėti eismo organizavimo sprendinius, kaip tai buvo nurodyta apžiūros akte. Ieškovė tos pačios Sutarties buvo įpareigota nedelsiant imtis veiksmų, siekiant užtikrinti eismo saugumą, pašalinant kelio pažaidas.

23.4. Pagal KPV nuostatas tokio pobūdžio asfalto dangos pažeidimai pripažįstami pavojingais ir turi būti pašalinti ne vėliau kaip per 24 valandas, todėl ieškovė (rangovė) turėjo nedelsiant imtis aktyvių veiksmų, užtikrindama eismo saugumą.

23.5. Atsakovės atstovas dalyvavo 2021 m. balandžio 8 d. kelio dangoje atsiradusių pažaidų apžiūroje, todėl nėra jokių abejonių, kad apie susidariusią situaciją atsakovė žinojo. Apie tilto deformacinės siūlės pažaidas atsakovė papildomai informuota 2021 m. balandžio 14 ir 15 d. elektroniniais laiškais.

23.6. Pažaidų šalinimo darbų atlikti, nepakeitus atsakovės pateiktos eismo organizavimo schemos, t. y. toliau leidžiant transporto priemonėms judėti ta kelio dalimi, ant kurios atsirado pažaidos, buvo neįmanoma. Šalinant kelio pažaidas, kitokio kelio pažaidų tvarkymo būdo, nei pasirinko ieškovė, kuris būtų greitas, efektyvus ir mažiausiai trikdytų transporto eismą bei užtikrintų jo saugumą, nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

23.7. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino civilinėje byloje esančias aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, konstatuodamas, kad atsakovė nepagrįstai priskaičiavo ieškovei delspinigius, nes ieškovė susidariusioje situacijoje elgėsi tinkamai pagal teisės aktų ir Sutarties nuostatas.

23.8. Atsakovė delspinigius apskaičiavo ne už tai, kad ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi darbus ar vėlavusi juos vykdyti, bet už tai, kad, šalindama kelio pažaidas, laikinai pakeitė transporto eismo schemą. Taigi, atsakovė, nepatyrusi jokių nepatogumų ar nuostolių, taikė delspinigius, kurie labiau atitiko ne kompensuojamąjį, o baudinį pobūdį, kuris pagal CK ir pagal teismų praktiką nėra leidžiamas.

23.9. Ieškovė, remontuodama pavojingas kelio pažaidas, niekaip kitaip negalėjo užtikrinti eismo saugumo, kaip tik laikinai pakeisdama eismo organizavimo schemą. Tam buvo panaudota schema TEC II/ 3a ir TEC II/3b, pagal kurią eismo organizavimas vyko 2+0, t. y. 2 eismo juostos priešingos krypties važiuojamoje dalyje. Atlikus kelio pažaidų remonto darbus, pašalinus pavojų eismo saugumui, 2021 m. balandžio 23 d. buvo atstatyta schema TES A II/4a ir TES AII/4b, pagal kurią toliau eismas vyko Vilnius–Klaipėda 2 eismo juostom ir Klaipėda–Vilnius 1 eismo juosta. Kelio ruožo ilgis, kuriame buvo nustatyta blogiausia situacija, buvo L-1,438 km. Tai iš esmės sudaro daugiau nei pusę viso kelio ruožo (2,245 km), t. y. net 64 proc. Šiame ruože buvo nustatyti įvairaus dydžio asfaltbetonio pažeidimai, šulinėlių prieš tiltą lūžiai, kuriuos reikėjo suremontuoti, o kelio viduryje sulūžus deformacinei siūlei atsivėrė 1,5 m x 0,35 m skylė tarp tilto kraštinės atramos ir tilto dangos. Dangos pažeidimai, šulinių dangčių lūžiai atsirado eismo juostoje, važiuojant iš Vilniaus į Klaipėdą (1 eismo juosta), o tilto deformacinė siūlė sulūžo tarp 1 ir 2 eismo juostų iš Klaipėdos į Vilnių. Taigi, atlikti remontą Vilniaus–Klaipėdos eismo juostoje galima tik uždarius eismą, o deformacinę siūlę suremontuoti tik apribojant eismo srautus vienoje iš 2 eismo juostų, t. y. uždarant 1 juostą kelyje Klaipėda–Vilnius.

Šalies argumentai

23.10. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad eismo juostų sumažinimas trečdaliu (nuo trijų iki dviejų) net 2,245 km ruože padarė didelį neigiamą poveikį. Atsakovės teiginiai, kad buvo galima atitverti konkrečias kelio pažaidas, kurias vairuotojai būtų galėję apvažiuoti, yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti, niekaip neapskaičiuoti. Be to, apie alternatyvius būdus atsakovė pradėjo kalbėti tik vykstant teisminiam ginčui ir jokių galimų situacijos sprendimo būdų nepateikė tuo metu, kai kelio pažaidas reikėjo remontuoti ir buvo surašytas komisijos, kurioje atsakovė dalyvavo, išvados. Atsakovės tariamai patirti nepatogumai nėra realūs, jais tik siekiama kaip nors pateisinti jau pritaikytus delspinigius.

23.11. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė vilkino eismo organizavimo atstatymo darbus. Ieškovė taip pat akcentuoja, kad veikė operatyviai, siekdama išspręsti susiklosčiusią situaciją. Dėl kelio pažaidų remonto darbų ieškovė ne tik patyrė papildomas išlaidas, bet ir papildomas laiko sąnaudas.

23.12. Pagal ieškovės pakeistą eismo organizavimo schemą eismas buvo vykdomas itin trumpai – tik ieškovės atliekamų kelio pažaidų remonto darbų metu. Sutaisius kelio dangą ir lūžusią deformacinę siūlę, eismas iš karto buvo atstatytas pirminei eismo schemai veidrodiniu principu, tokiu būdu mažinant transporto apkrovą sustojimo juostoje ir mažinant deformacijų atsiradimo riziką asfaltbetonio dangoje. Atsakovė šios sudėtingos situacijos laikotarpiu elgėsi pasyviai ir nesiėmė veiksmų dėl galimo eismo schemos suderinimo.

Atsiliepimas

23.13. Atsakovės teiginiai, kad tiekėjams buvo leista pasirinkti eismo organizavimo schemas, nepagrįsti. Pagal DVAER reikalavimus faktiškai eismą organizuoti buvo galima pagal schemas A II/1, AII/3, AII/4, tačiau, atsižvelgiant į atsakovės nurodytas galimas naudoti schemas, iš esmės liko vienintelė galima naudoti schema – A II/4. Būtent šią schemą ieškovė ir taikė Sutarties vykdymo metu, išskyrus trumpą periodą (už kurį atsakovė priskaičiavo delspinigius), kai buvo būtinybė atlikti deformacinės siūlės remonto darbus ir taip užtikrinti eismo saugumą. Atsakovė nurodė, kuria kryptimi turi būti paliktos 2 eismo juostos, o kuria 1. Taigi, ieškovė pasirinkimo galimybės neturėjo, nes pagal esamą situaciją buvo galima naudoti tik vienintelę schemą – A II/4.

23.14. Atsakovė ignoruoja faktą, kad būtent jos veiksmai lėmė kelio dangos pažaidų atsiradimą. Transporto priemonių eismas kelio remonto metu buvo nukreiptas būtent pagal atsakovės pateiktą eismo organizavimo schemą. Dėl tokių atsakovės veiksmų transporto apkrova pavojingame ir itin intensyviame kelio ruože dar labiau padidėjo. Ši priežastis lėmė tai, kad apylankoje esančiame kelio ruože atsirado kelio dangos pažaidos, kėlusios didelį pavojų transporto priemonių eismo saugumui.

23.15. Ieškovė pažymi, kad, iškvietus tiltininkus apžiūrėti tilto įtrūkimų (deformacinę siūlę), paaiškėjo, kad įtrūkimai yra seni, neaišku, ar jie atlaikys padidėjusį eismo intensyvumą ir smūgius. Atsakovė apie kelio trūkumus jau seniai žinojo, tačiau, parinkdama eismo organizavimo schemą, į tai neatsižvelgė. Atsakovės parinkta eismo organizavimo schema, dėl kurios buvo padidėjusi transporto apkrova, lėmė kelio pažaidų atsiradimą, kurias ieškovė buvo priversta nedelsdama šalinti.

23.16. Atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nes buvo pasyvi tuo metu, kai reikėjo operatyviai veikti ir nedelsiant priimti sprendimus.

23.17. Atsakovės pozicija, kad ieškovė, pranešdama apie eismo organizavimo schemos pakeitimą, turėjo informuoti ne tik Eismo informacijos centrą, bet ir už Sutarties techninį įgyvendinimą atsakingus darbuotojus, visiškai nepagrįsta. Sutarties 120 punkte nėra įtvirtintos pareigos apie eismo organizavimo schemos pakeitimus informuoti už Sutarties techninį įgyvendinimą atsakingus darbuotojus. Ieškovės nuomone, šiuo atveju aktualus Sutarties 31 punktas, kurį ieškovė tinkamai įvykdė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

2. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – bendrąją techninę specifikaciją „Tiltų ir viadukų, esančių valstybinės reikšmės keliuose, paprastojo remonto darbai“. Atsakovė prašo priimti viešojo pirkimo „Tiltų ir viadukų, esančių valstybinės reikšmės keliuose, paprastojo remonto darbai“, paskelbto 2022 m. sausio 17 d., techninę specifikaciją, nes bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu šis pirkimas dar nebuvo paskelbtas, todėl pridedamas dokumentas neegzistavo ir negalėjo būti pateiktas. Vertinant nepagrįsto praturėjimo sąlygas, reikšminga įvertinti, kad ginčo darbų rezultatas (deformacinės siūlės metalinio lakšto atstatymas į vietą) atsakovei pridėtinės vertės nesukūrė, nes netrukus esama deformacinė siūlė bus pakeista į kitokio tipo deformacinę siūlę. Jeigu teismas šio prašymo netenkintų, atsakovė pažymėjo, kad informaciją apie atsakovės vykdomus pirkimus yra viešai skelbiama internetinėse nuorodose.

3. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama priimti rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės naujai nurodytų aplinkybių ir naujai teikiamo įrodymo nepriėmimo.

4. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

5. Nors atsakovė teigia, kad naujo rodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes pirmojoje instancijoje metu viešasis pirkimas dar nebuvo paskelbtas, tačiau bylos duomenys rodo, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis). Atsakovė teikė tiek atsiliepimą į ieškinį, tiek tripliką, vyko teismo posėdis, ieškovės pozicija byloje buvo nuosekli ir aiški. Taigi, visus ginčui reikšmingus įrodymus atsakovė turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti bylai reikšmingus šalių įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės viešojo pirkimo „Tiltų ir viadukų, esančių valstybinės reikšmės keliuose, paprastojo remonto darbai“, paskelbto 2022 m. sausio 17 d., techninė specifikacija ir ieškovės rašytiniai paaiškinimai neturi įtakos apeliacijos objektui, todėl nėra priimami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal šalių apeliacinius skundus išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priimti atsakovės viešojo pirkimo „Tiltų ir viadukų, esančių valstybinės reikšmės keliuose, paprastojo remonto darbai“, paskelbto 2022 m. sausio 17 d., techninės specifikacijos ir ieškovės rašytinių paaiškinimų, nes jais grindžiamos aplinkybės ir motyvai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 314 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

6. 2020 m. rugpjūčio 19 d. šalys pasirašė Sutartį, pagal kurią ieškovė (rangovė) UAB „Fegda“ įsipareigojo atlikti statybos darbus objekte – magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ruožo nuo 143,871 iki 146,116 km, kairėje kelio pusėje. Pagal Sutarties 29 ir 30 punktų nuostatas, ieškovė, be kita ko, įsipareigojo užtikrinti tinkamą eismo organizavimą. Eismas kelio remonto metu turėjo būti organizuojamas pagal Sutarties organizavimo schemą Nr. 2-4033. Remiantis šia schema suformuota apylanka, kurioje transporto priemonių eismas buvo organizuojamas 1 eismo juosta Klaipėdos kryptimi ir 2 eismo juostomis Kauno kryptimi susiaurintoje (sustojimo) juostoje. Ieškovei vykdant darbus apylankoje, atsirado kelio dangos pažaidos. Komisija, susidedanti iš ieškovės, atsakovės ir techninės priežiūros UAB TEC Infrastructure atstovų, atliko kelio dangos pažaidų apžiūrą ir nusprendė, kad situacija kelio ruože neatitinka saugaus eismo organizavimo reikalavimų, todėl būtina peržiūrėti eismo organizavimo sprendinius kelio ruože. Ieškovė, atsižvelgdama į komisijos išvadą ir pagal Sutartį būdama atsakinga už transporto eismo saugumą remontuojamame kelio ruože ir apylankose, 2021 m. balandžio 8 d. pakeitė eismo organizavimo schemą, pagal kurią eismas vyko iš Kauno į Klaipėda 1 eismo juosta, iš Klaipėdos į Kauną taip pat 1 eismo juosta dešinėje kelio pusėje ir apie eismo organizavimo pakeitimus tą pačią dieną informavo Eismo informacijos centrą. Ieškovė 2021 m. balandžio 23 d. atstatė eismo organizavimą pagal su atsakove suderintą schemą, pagal kurią eismas vyko 1 eismo juosta Klaipėdos kryptimi ir 2 eismo juostomis Kauno kryptimi susiaurintoje (sustojimo) juostoje ir apie tai pranešė Eismo informacijos centrui.

7. Ieškovė, vykdydama 2021 m. balandžio 15 d. atsakovės elektroniniu paštu atsiųstą nurodymą suremontuoti deformacinę siūlę, atliko remonto darbus ir už atliktus darbus 2021 m. balandžio 28 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. FEGV1014147 dėl 1 089 Eur. Atsakovė išrašytą PVM sąskaitą faktūrą apmokėti atsisakė, motyvuodama tuo, kad ieškovė pagal Sutartį privalo operatyviai šalinti bet kokius kelio elementų defektus, atsirandančius dėl rekonstrukcijos vykdymo. Atsakovė pagal Sutarties 64 punktą ieškovei priskaičiavo 1 327,97 Eur delspinigius už eismo organizavimo schemos pakeitimą nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. ir atlikdama mokėjimą pagal ieškovės 2021 m. gegužės 31 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. FEGV1014206 iš mokėtinos sumos išskaitė 1 327,97 Eur delspinigius.

8. Ieškovė teigia, kad Sutarties nuostatų nepažeidė, todėl atsakovė nepagrįstai priskaičiavo delspinigius ir atliko jų įskaitymą. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė sumokėti už atliktus tilto deformacinės siūlės remonto darbus, nes šie darbai yra papildomi, ir nepatenka į Sutartį bei joje nustatytą kainą. Atsakovė su ieškovės pozicija nesutinka, teigia, kad ieškovė, savavališkai pakeisdama eismo organizavimo schemą, pažeidė Sutarties 29 punktą, todėl netesybos ieškovei apskaičiuotos pagrįstai. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė privalo operatyviai šalinti dėl rekonstrukcijos atsirandančius defektus, todėl reikalavimas sumokėti už deformacinės siūlės darbus yra nepagrįstas. Be to, pagal Sutarties 89 punktą ieškovės atlikti darbai negali būti laikomi papildomais, nes jų vertė neviršija 0,5 proc. pradinės Sutarties vertės.

9. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dalyje dėl reikalavimų, susijusių su priskaičiuotų delspinigių panaikinimu ir įsikaitymo pripažinimo negaliojančiu, patenkino, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Šalys su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas kilo: 1) dėl atsakovės teisės reikalauti netesybų, kildinamų iš Sutarties nuostatų, įpareigojančių ieškovę tinkamai organizuoti eismo priežiūrą, pažeidimo; 2) dėl ieškovės reikalavimo sumokėti už atliktus deformacinės siūlės remonto darbus pagrįstumo.

Dėl netesybų reikalavimo

11. Šalis sieja statybos rangos teisiniai santykiai, iš kurių kildinamos šalių teisės ir pareigos bei atsakomybė.

12. Šalys sudarė Sutartį, kurios pagrindu ieškovė (rangovė) įsipareigojo: 1) pagal atsakovės (užsakovės) pateiktą techninę specifikaciją (techninę užduotį) parengti magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ruožo nuo 143,871 iki 146,116 km, kairės kelio pusės paprastojo remonto aprašą (toliau – Projektas), suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir užsakove; 2) pagal atsakovės patvirtintą Projektą atlikti numatytus statybos darbus; 3) parengti ir perduoti atsakovei išpildomąją dokumentaciją (taip pat skaitmeninę jos kopiją, o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo sudaryti ieškovei (rangovei) būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti ieškovei (rangovei) už darbus Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (Sutarties 1.1 –1.3, 2 punktai).

13. Pagal Sutarties 29 punktą ieškovė, be kita ko, įsipareigojo užtikrinti tinkamą eismo organizavimą, t. y. statybos darbus organizuoti taip, kad kelio ruože, kuriame vykdomi statybos darbai, nebūtų nutraukiamas transporto eismas, užtikrinamas patekimas į teritorijas, kurios ribojasi su kelio ruožu, kuriame vykdomi statybos darbai, taip pat sudaromos kuo mažesnės kliūtys pagalbos tarnybų transporto eismui. Kelio ruože, kuriame vykdomi statybos darbai, transporto eismas gali būti nutrauktas tik suderinus apylankas.

14. Tarp šalių sudarytos Sutarties 30 punkte nustatyta, kad rangovė privalo per visą statybos darbų vykdymo laikotarpį prižiūrėti kelio ruožą, kuriame vykdomi statybos darbai, ir apylankas, jeigu jomis vyksta transporto priemonių eismas. Šiame punkte nurodytas rangovės įsipareigojimas neapima kelių priežiūros žiemą paslaugų, t. y. dangos barstymo ir sniego valymo. Sutarties 31 punkte įvirtinta rangovės pareiga ne vėliau kaip 1 (vieną) kalendorinę dieną prieš pradedant, keičiant ar panaikinant eismo ribojimą informuoti užsakovės Eismo informacijos centrą elektroniniu paštu (informacija teikiama pagal pirkimo dokumentų priedą Nr. 8).

15. Sutarties 64 punkte nustatyta, kad rangovė, nesilaikiusi Sutarties 29 ir 30 punktuose nurodytų reikalavimų, įsipareigoja sumokėti užsakovei 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną tokio pažeidimo dieną nuo visos Sutarties sumos (be PVM). Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovei pagal šią Sutartį mokėtinų sumų (be PVM). Apie atliktą įskaitymą užsakovė raštu informuoja rangovę.

16. Atsakovė teigia, kad ieškovė savavališkai pakeitė eismo organizavimo schemą, nukreipdama eismą 1 juosta abejomis kryptimis, taip pažeisdama Sutarties 29 punkto nuostatas, todėl ji turėjo teisę taikyti netesybas ir jas išskaičiuoti iš ieškovei pagal Sutartį mokėtinų sumų. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas ieškovę nuo civilinės atsakomybės, nepagrįstai sutartinę atsakomybę siejo su subjektyviu kaltės kriterijumi (vilkinimu), neatsižvelgė į tai, kad 2021 m. balandžio 8 d. apžiūros akte buvo siūloma tik laikini eismo sprendiniai, tačiau nebuvo nurodyta panaikinti eismo juostą visame kelio ruože, taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovė netinkamai įvykdė Sutarties 31 punkte įtvirtintą informavo pareigą ir neįrodė atsakovės nebendradarbiavimo pareigos netesybų skaičiavimo laikotarpiu.

17. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.

18. Pagal CK 6.659 straipsnio 1 dalies 2 punktą rangovas privalo įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui. Rangovas, neįvykdęs šios pareigos, neturi teisės remtis šia aplinkybe ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutarties pagrindu atsirandantys šalių prievoliniai teisiniai santykiai yra dinamiški – jie atsiranda, keičiasi ir baigiasi. Šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai bet kurioje iš nurodytų sutartinių santykių stadijoje – tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis). Viena iš sąžiningumo principo išraiškų yra bendradarbiavimo principas. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos įvykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).

20. Šalys neginčija aplinkybių dėl to, kad darbų atlikimo laikotarpiu eismas turėjo būti organizuojamas pagal Sutarties organizavimo schemą Nr. 2-4033, kurios pagrindu buvo suformuota apylanka ir joje transporto priemonių eismas buvo organizuojamas 1 eismo juosta Klaipėdos kryptimi ir 2 eismo juostomis Kauno kryptimi susiaurintoje (sustojimo) juostoje. Laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. ieškovė pakeitė eismo organizavimo schemą ir taikė DVAER 12 tipines eismo schemas (TEC II/ 3a ir TEC II/3b), pagal kurias eismas buvo vykdomas 1 juostoje abejomis kryptimis.

21. Nustatyta, kad, ieškovei atliekant Sutartyje nustatytus kelio remonto darbus pagal suderintą eismo organizavimo schemą, suformuotoje apylankoje atsirado kelio dangos pažaidos (sulankstomi arba sulaužomi lietaus surinkimo šulinėliai prie skiriamosios juostos (tiltas per Dubysos upę), pradėjo trūkinėti asfalto danga, atsirado duobių), kurios komisijos, susidedančios ir ieškovės, atsakovės ir techninės priežiūros atstovų, 2021 m. balandžio 8 d. apžiūros aktu pripažintos trukdančiomis užtikrinti saugų transporto eismą ir pasiūlyta peržiūrėti laikinus eismo organizavimo sprendinius šioje atkarpoje.

22. Ieškovė 2021 m. balandžio 8 d. elektroniniu laišku pranešė Eismo informacijos centrui apie atsiradusias kelio pažaidas ir eismo organizavimo pertvarkymą, t. y. kad eismas vyks 1 eismo juosta iš Kauno į Klaipėdą, ir 1 juosta iš Klaipėdos į Kauną. Ieškovė 2021 m. balandžio 14 d. elektroniniu laišku atsakovę informavo, kad nėra galimybės taikyti pirkimo dokumentuose nustatytos eismo organizavimo schemos, tilto deformacinė siūlė neatlaikė apkrovų ir pradėjo lūžti. Ieškovė prašė organizuoti susitikimą objekte, nes reikalingi sprendiniai, galimai ir kelio ruožo būklės su statiniais įvertinimas. Ieškovė 2021 m. balandžio 15 d. elektroniniu laišku atsakovę informavo, kad krantinės atramos gembė, į kurią tvirtinama tilto deformacinė siūlė, įtrūkimai yra abiejose krantinės atramose, įtrūkimai seni, pakartotinai prašė organizuoti susitikimą objekte. Atsakovė 2021 m. balandžio 15 d. elektroniniame laiške nurodė, kad tiltą prieš keturis mėnesius apžiūrėjo jos specialistai, situacija buvo įvertinta, užfiksuota ir nuo atliktos apžiūros nepakito, išskyrus deformacinio pjūvio (siūlės) pažaidas, kurias laikinai turi sutvarkyti rangovė, užtikrindama saugaus eismo sąlygas. Atsakovė taip pat nurodė, kad nemato būtinybės organizuoti susitikimą objekte. Šiam objektui paskirtas atsakingas specialistas – Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo skyriaus kelių inžinierius S. B., todėl, esant poreikiui, visada galima organizuoti susirinkimą ir apžiūrą objekte Sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė 2021 m. balandžio 15 d. elektroniniame laiške nurodė, kad deformacinę siūlę taiso, o 2021 m. balandžio 23 d. elektroniniu laišku atsakovę informavo, jog jos nurodymu pertvarko eismo organizavimą ir nuo 2021 m. balandžio 23 d. 15.00 val. eismas vyksta iš Kauno į Klaipėdą 2 eismo juostomis, iš Klaipėdos į Kauną – 1 eismo juosta dešinėje kelio pusėje.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, ieškovei atliekant remonto darbus, atsirado kelio pažaidų, sudarančių kliūtis saugiam eismui, todėl atsirado būtinybė nedelsiant imtis veiksmų ir peržiūrėti eismo organizavimo sprendinius. Ieškovė tiek 2021 m. balandžio 8 d., tiek 2021 m. balandžio 14 d. elektroniniais laiškais informavo atsakovę apie susidariusią padėtį, tačiau atsakovė iš esmės jokių aktyvių, susijusių su eismo organizavimo schemos tinkamu pritaikymu, atsiradus kelio pažaidoms, nepateikė, organizuoti susitikimą objektui apžiūrėti, atsisakė. Taigi, ieškovė nuo Sutartyje nurodytos eismo organizavimo schemos nukrypo, siekdama užtikrinti saugaus eismo organizavimo sąlygas ir išvengti galinčių kilti didesnių neigiamų padarinių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. būtų pareiškusi poziciją dėl ieškovės naujai pritaikytos eismo organizavimo schemos (ne)tinkamumo, ieškovei 2021 m. balandžio 14 d. informavus, kad reikalavimas organizuoti eismą pagal Sutartį negali būti įvykdytas, nes dėl padidėjusios kelio apkrovos lūžo deformacinė siūlė. Atsakovė nurodė ieškovei (rangovei) deformacinę siūlę sutvarkyti, tačiau prieštaravimų dėl (ne)galimumo taikyti Sutartyje nustatytos eismo organizavimo schemos ir (ar) siūlymų taikyti atsakovės nuomone labiau tinkamesnę eismo organizavimo schemą, nepateikė, susitikimą objekto apžiūrai organizuoti atsisakė, siūlydama kreiptis į paskirtą atsakingą asmenį. Aptartas atsakovės pasyvus elgesys yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą.

24. Atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad apžiūros akte pateikti siūlymai tik peržiūrėti laikinus eismo sprendinius, tačiau nėra nurodyta riboti eismą visame kelio ruože, įtakos atsakovės bendradarbiavimo pareigos, nedelsiant spręsti dėl galimų eismo organizavimo sprendinių įgyvendinimo, vykdymui neturi. Be to, ieškovės eismo organizavimo pakeitimo sprendimai buvo laikini, atlikusi kelio pažaidų remonto darbus ieškovė 2021 m. balandžio 23 d. perorganizavo eismą pagal šalių suderintą schemą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė nepaneigė ieškovės argumentų, patvirtinančių, jog tam, kad ieškovė pakeistų eismo organizavimo schemą, reikėjo imtis tam tikrų techninių ir organizacinių veiksmų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė vilkino eismo atstatymo darbus ir atsakovės nurodymo įvykdymas per septynias kalendorines dienas turi būti kvalifikuojamas kaip Sutarties 29 ir 30 punktų pažeidimas. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas ieškovės sutartinės atsakomybės nesiejo išskirtinai tik su kaltės kriterijumi, o eismo organizavimo atstatymo operatyvumą vertino visų kitų ginčui reikšmingų aplinkybių kontekste.

25. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovė netinkamai įvykdė informavo pareigą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kelio pažaidų apžiūros komisijoje dalyvavo ir 2021 m. balandžio 8 d. apžiūros aktą pasirašė atsakovės Transporto infrastruktūros statybos ir priežiūros departamento Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo skyriaus kelių inžinierius S. B. (atsakovės paskirtas atsakingas specialistas). Ieškovė apie atsiradusias kelio pažaidas ir būtinybę pakeisti eismo organizavimą atsakovės Eismo informacijos centrą informavo nedelsdama, t. y. 2021 m. balandžio 8 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad tiek apie atsiradusias remontuojamo kelio pažaidas, tiek apie eismo organizavimo schemos pakeitimą atsakovė neabejotinai žinojo nuo 2021 m. balandžio 8 d. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad apžiūros aktas surašytas vėliau, nei nurodyta jo data, yra deklaratyvus, ir nepagrįstas jokiais įrodymais.

26. Apeliantė VĮ Lietuvos kelių direkcija nepagrįstai netinkamą ieškovės informavimo pareigos įvykdymą sieja su Sutarties 120 punktu, kuriame nurodyti už Sutarties vykdymą, techninį įgyvendinimą ir Sutarties sąlygų koordinavimą atsakingi atsakovės darbuotojai. Pažymėtina, kad Sutarties 31 punkte nėra įtvirtina ieškovės pareiga apie eismo organizavimo pakeitimus papildomai informuoti Sutarties 120 punkte nurodytus asmenis. Kita vertus, atsakovė, taikydama ieškovei netesybas dėl eismo organizavimo schemos pakeitimo, netinkamu informavimo pareigos pažeidimu nesirėmė, ir netesybų nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. balandžio 16 d. neskaičiavo. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė pretenzijų ieškovei dėl informavimo pareigos tinkamo įvykdymo neturėjo. Pripažinus, kad ieškovė pažeidė Sutarties 31 punktą, nes apie eismo organizavimo pakeitimą informavo tą pačią dieną, o ne prieš vieną dieną, nagrinėjamo ginčo kontekste laikytina formaliu pažeidimu, nesukėlusių teisinių padarinių.

27. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą tuo metu, kai sprendimai turėjo būti priimami nedelsiant, siekiant užtikrinti eismo saugumą rekonstruojamo kelio atkarpoje, ir ieškovė negali būti atsakinga už atsakovės patirtus nuostolius yra pagrįsta. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad galimai buvo ir kiti situacijos sprendimo būdai, atsakovei nevykdant bendradarbiavo pareigos, ieškovė turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės CK 6.691 straipsnio 1 dalies ir 6.259 straipsnio 1 dalies pagrindais.

28. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė pasibaigia įskaitymu, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018). Pripažinus, kad ieškovė neturi pareigos mokėti atsakovei netesybų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės 2021 m. gegužės 10 d. atliktą įskaitymą pripažino negaliojančiu ir priteisė ieškovei iš atsakovės įskaitymo pagrindu nesumokėtą skolą bei kitas su neteisėtu įskaitymus susijusias sumas.

Dėl ieškovės reikalavimo sumokėti už atliktus darbus

29. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad atsakovė pagrįstai atsisakė sumokėti už ieškovės atliktus kelio pažaidų remonto darbus pagal 2021 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. FEGV1014147. Nesutikimą ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad tilto deformacinės siūlės pažaida atsirado ne dėl ieškovės veiksmų, šios pažaidos remonto darbų neapima šalių pasirašyta Sutartis bei joje nustatyta kaina, tokie darbai priskiriami prie periodinės kelių priežiūros darbų, kuriais rūpintis turi pati atsakovė. Pažaidų remonto darbus atsakovė užsakė papildomai, todėl privalo už juos sumokėti.

30. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Galimybė didinti darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių, susaistyta CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga – rangovas apie tokius paaiškėjusius kainos padidinimo pagrindus privalo laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties.

31. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį, pažymėjo, kad joje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį. Rangovui apie papildomus darbus pranešus užsakovui, šis turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo. Reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009).

32. Rangovas, nustatęs, kad kyla poreikis atlikti papildomus statybos rangos sutartyje ir normatyviniuose statybos aktuose nenurodytus darbus, sustabdęs pagrindinių darbų atlikimą, kreipiasi į užsakovą, jį informuoja apie tokį poreikį ir, tik gavęs jo sutikimą dėl papildomų darbų atlikimo ir kainos, turi teisę į tokių sąnaudų atlyginimą; priešingu atveju, jei jis laiku ir tinkamai neinformuoja užsakovo arba negauna sutikimo atlikti papildomus darbus, tokių darbų, jei jie vis dėlto atliekami, išlaidos priskiriamos rangovo rizikai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015).

33. Ieškovė pagal Sutarties 1.2 punktą įsipareigojo pagal užsakovės patvirtintą Projektą atlikti statybos darbus. Pagal Sutarties 30 punktą ieškovė per visą statybos darbų vykdymo laikotarpį įsipareigojo prižiūrėti kelio ruožą, kuriame vykdomi statybos darbai, ir apylankas, jeigu jomis vyksta transporto priemonių eismas, išskyrus kelių priežiūros paslaugas žiemą.

34. Tarp šalių sudarytoje Sutartyje įtvirtinta užsakovės teisė, esant būtinybei, įsigyti iš rangovės papildomų darbų, taip pat nustatytos papildomų darbų įsigijimo sąlygos, įskaitant jų kainos nustatymą ir apmokėjimą.

35. Pagal Sutarties 89 punktą, papildomi darbai – Sutartyje nenumatyti, tačiau tiesiogiai su Sutartyje numatytais projektavimo ar (ir) statybos darbais susiję ir būtini sutarčiai įvykdyti (užbaigti) projektavimo ar (ir) statybos darbai ir Sutartyje numatytų statybos darbų apimtys, kurių bendra vertė viršija 0,5 procento pradinės pirkimo sutarties vertės. Jeigu bendra Sutartyje nenumatytų, tačiau tiesiogiai su Sutartyje numatytais projektavimo ar (ir) statybos darbais susijusių ir būtinų sutarčiai įvykdyti (užbaigti) projektavimo ar (ir) statybos darbų vertė arba bendra projektavimo ar (ir) statybos darbų, kurie Sutartyje buvo numatyti, tačiau Sutarties įgyvendinimo eigoje paaiškėjo, kad tokio pobūdžio projektavimo ar (ir) statybos darbų vykdymas netikslingas, vertė neviršija 0,5 proc. pradinės pirkimo sutarties vertės, tokie projektavimo ar (ir) statybos darbai nėra laikomi papildomais ar neatliekamais darbais, o rangovei mokama Sutartyje nurodyta suma (Sutarties 90 punktas).

36. Sutarties 95 punkte nustatyta, kad jeigu, siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti Sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių rangovė nenumatė, sudarydama Sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti pagal užsakovės pateiktą Techninę specifikaciją, objekto vizualinę apžiūrą, pirkimo ir kitus dokumentus, projektinę dokumentaciją, taip pat kitą viešai prieinamą informaciją, ir jie yra būtini šiai Sutarčiai tinkamai įvykdyti, šiuos darbus rangovė atlieka savo sąskaita.

37. Sutarties 101 punkte nustatyta, kad rangovė gali pradėti vykdyti papildomus darbus, šalims pasirašius papildomą susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo. Papildomas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo laikomas sudėtine Sutarties dalimi. Rangovė, vykdydama papildomus darbus, nesant papildomo susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, prisiima riziką dėl neapmokėjimo už papildomus darbus.

38. Nors nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad deformacinės siūlės remonto darbų neapima šalių pasirašyta Sutartis bei joje nustatyta kaina, tačiau, atsakovei nurodžius, kad deformacinio pjūvio (siūlės) pažaidas „laikinai turi sutvarkyti rangovas, kad būtų užtikrintos eismo saugumo sąlygos“, prieštaravimų dėl šių darbų priskirtinumo prie nuolatinės kelio priežiūros darbų, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlikti pagal Sutartį, nereiškė. Ieškovė taip pat neinformavo atsakovės, kad tokio pobūdžio darbai, ieškovės nuomone, yra papildomi, dėl papildomų darbų atlikimo ir kainos su atsakove nesitarė, susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, kaip tai nustatyta Sutartyje, šalys nepasirašė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir ginčo šalių Sutarties sąlygas, daro išvadą, kad atlikdama deformacinės siūlės tvarkymo darbus ieškovė veikė savo rizika ir neįgijo teisės reikalauti už juos sumokėti šalių nesutartą papildomą atlyginimą.

39. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovės papildomai prašomų apmokėti darbų kaina (1 089 Eur) neviršija 0,5 proc. pradinės pirkimo Sutarties vertės. Taigi, ieškovė, dalyvaudama viešajame pirkime ir teikdama pasiūlymą, turėjo įvertinti darbų apimtis ir numatyti, kad, vykdant Sutartį, gali atsirasti poreikis atlikti papildomus, su Sutarties vykdymu glaudžiai susijusius darbus, kurių vertė neviršys 0,5 proc. Sutarties vertės, ir tokie darbai pagal Sutarties 89 punktą nebus laikomi papildomais, o jų atlikimo išlaidos teks ieškovei.

40. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad kelio pažaidų šalinimo darbai pagal KPV (galiojusį iki 2022 m. gegužės 1 d.) priskirtini periodinės objekto eksploatacijos darbams. Priešingai nei teigia ieškovė, pagal KPV 10 punkto 1 lentelę ir 12.21 punktą, periodinė priežiūra yra kelio eksploatacines savybes gerinantys darbai, kurie, be kita ko, apima tik planuotą kelio pažaidų šalinimą, grindžiamą kelių būklės pagerinimo poreikiu, o kelio pažaidų šalinimas pagal normatyvinius dokumentus, pagal KPV 10 punkto 1 lentelę ir 12.15 punktą, priskirtinas nuolatinės priežiūros darbams, t. y. tokiems objekto eksploatacinėms savybėms neturinčių arba turinių nežymią įtaką darbams. Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, kad kelio pažaidos, dėl kurių remonto darbų išlaidų atlyginimo tarp šalių kilo ginčas, atsirado ieškovei vykdant Sutartyje nustatytus kelio remonto darbus. Šias aplinkybes patvirtinta tiek pačios ieškovės į bylą pateiktas 2021 m. balandžio 14 d. elektroninis laiškas, kuriame atsakovė informuoja apie atsiradusias deformacinės siūlės pažaidas, tiek 2021 m. kovo 15 d. statybvietės priėmimo ir perdavimo aktas, kuriame jokių įrašų apie deformacinės siūlės pažaidas nėra. Be to, atsakovė 2021 m. balandžio 15 d. ieškovei nurodė tik laikinai sutvarkyti deformacinės siūlės darbus, o šių darbų atlikimą, pagal ieškovės pateiktą susirašinėjimą ir atsakovės paaiškinimus, apėmė deformacinio lakšto įstatymas į vietą. Ieškovės teigimu, ji darbus atliko atsakovės nurodymo gavimo dieną, t. y. tą pačią dieną. Taigi, šiuo atveju ieškovė kelio eksploatacinių savybių nepagerino, o atstatė kelio būklę į buvusią iki rekonstrukcijos darbų pradžios.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovės atliktų kelio pažaidų (deformacinės siūlės) šalinimo darbų nėra pagrindo laikyti planuotais pažaidų šalinimo darbais, grindžiamais kelių būklės pagerinimo poreikiu ir laikyti juos periodinės priežiūros darbais. Ieškovės atlikti deformacinės siūlės remontai darbai yra glaudžiai susiję su ieškovės sutartiniais įsipareigojimais vykdyti nuolatinės remontuojamo kelio ruožo priežiūros darbus. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad aptarti darbai yra savarankiški ir atsakovė dėl šių darbų įsigijimo privalėjo organizuoti naują viešąjį pirkimą ir (ar) sudaryti savarankišką sutartį.

42. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose (CBP-844, DOK-33305) išdėstytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas priteisti iš atsakovės užmokestį už deformacinės siūlės remonto darbus, neįrodo aplinkybių, jog kelio pažaidos atsirado dėl atsakovės kaltės. Taigi, teisėjų kolegija nenagrinėja šalių argumentų, susijusių su pažaidų atsiradimo priežastimis ir dėl to atsakingų asmenų nustatymu.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti pagal apeliacinių skundų argumentus nėra pagrindo. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

44. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos ieškovės UAB „Fegda“ naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas 2 916,11 Eur bylinėjimosi išlaidas.

45. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės netenkinamas. Ieškovė neįgijo pareigos atlyginti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, nes byloje nėra pateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Dalia KačinskienėVilija MikuckienėNeringa Švedienė