Kauno apygardos teismo nutartis

2022-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-493/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2022-01-20Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2022-03-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. TS-101-753/2022Nutartis · 2022-07-07Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2022-08-05Kauno apygardos teismas
  5. TS-4-753/2023Nutartis · 2023-01-05Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-20
Bylos Nr.
1A-91-493/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14542-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
E. D.
Advokatai
Angelė Fominienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-493/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14542-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei,nuteistojo E. D. gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. D. paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Kitų asmenų, kurių atžvilgiu priimtas skundžiamas nuosprendis, apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. D. (toliau – E. D.) Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: 2021 m. gegužės 8 d. apie 10.40 val. po (duomenys neskelbtini) tiltu, esančiu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, už 60 eurų įgijo narkotinę medžiagą – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 4,542 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 10,4 %, kurią 2021 m. gegužės 8 d. apie 10.50 val. automobilyje „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai perdavė A. B.

Šalies argumentai

2. Skunde apygardos teismui nuteistasis E. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus bei kvalifikavo jo veiksmus, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymų normas, reglamentuojančias bausmės rūšies ir dydžio parinkimą, nepagrįstai paskyrė pernelyg griežtą realią laisvės atėmimo bausmę, kuri prieštarauja teisingumo principui. E. D. pripažįsta, kad pasielgė neapgalvotai ir lengvabūdiškai, nurodydamas, jog pirmą ir vienintelį kartą sutiko padėti kitam nuteistajam ir tokiu būdu pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Nuteistasis teigia, kad narkotinėmis medžiagomis jis neprekiauja. Pasak E. D., pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai įvertino jo asmenybę, taip pat aplinkybes, kad jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių, kadangi narkotinė medžiaga išplatinta nebuvo, nes pareigūnai ją surado ir paėmė. Nuteistasis nurodo, kad jo veiksmais sveikata niekam sutrikdyta nebuvo, materialinė žala taip pat nepadaryta. E. D. teigia, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės neneigė, kaltu prisipažino, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi, taip pat nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kas, nuteistojo teigimu, leidžia spręsti apie jo veiksmų mažesnį pavojingumą.

2.2. E. D. nurodo, kad sukūrė šeimą, jo žmona laukiasi kūdikio, jis dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą. Pasak nuteistojo, dėl jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės per daug nukentės jo socialiniai ryšiai bei šeimos narių interesai. Nors jam paskirta bausmė formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau, nuteistojo teigimu, yra betikslė, kadangi nepasiekia visų savo tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje arba pasiekia tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris, pasak E. D., šioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Nuteistasis nurodo, kad yra įsitikinęs, jog bausmės tikslus galima pasiekti jo atžvilgiu pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskiriant jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą ir paskirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. D. nustatytos inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, jos kvalifikavimas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, prašydamas pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, skirdamas ir individualizuodamas E. D. laisvės atėmimo bausmę.

5. Bausmė nuteistajam skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos nuostatas. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko atsakomybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Skundžiamu nuosprendžiu E. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams. Nuteistasis skunde nurodo, kad yra įsitikinęs, jog bausmės tikslus galima pasiekti jo atžvilgiu pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskiriant jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. E. D. teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai neįvertino jo asmenybės, taip pat tų aplinkybių, kad tai pirmasis jo teistumas, jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių padarinių, jo veiksmais sveikata niekam sutrikdyta nebuvo, taip pat nebuvo padaryta ir materialinė žala.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. D., tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių dėl švelnesnės bausmės skyrimo. Skiriant bausmę nuteistajam E. D., apylinkės teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį – padaryta viena tyčinė veika, į tai, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, taip pat buvo įvertinti nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai – E. D. nusikalstamai veikė siekdamas savanaudiškų tikslų. Teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos stadiją bei pobūdį – nuteistasis padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą. Vertinant nuteistojo asmenybę teismas atsižvelgė į tai, kad E. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, dėl ko tai buvo pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Skiriant bausmę E. D. buvo įvertinta tai, kad praeityje jis neteistas, baustas administracine tvarka, psichiatrinis gydymas bei priklausomybės ligų gydymas nebuvo taikytas. Teismas atsižvelgė į tas aplinkybes, kad nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba ir yra jauno amžiaus. Remdamasis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, apylinkės teismas konstatavo, kad E. D. skiriama BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta laivės atėmimo bausmę, nustatant minimalų jos terminą. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę per daug nukentės jo socialiniai ryšiai bei šeimos narių interesai, tačiau teismo vertinimu, tokie skundo argumentai atskleidžia nuteistojo lengvabūdišką požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką. Nors nuteistasis ir teigia, kad supranta pasielgęs lengvabūdiškai, tačiau aukščiau visko kelia savo asmeninius interesus, siekdamas sumenkinti savo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, teigdamas, jog narkotinė medžiaga išplatinta nebuvo. Vykdydamas nusikalstamą veiką, nuteistasis suvokė, kad veikia neteisėtai ir kokios pasekmės dėl to gali kilti, tačiau pasirinko veikti neteisėtai, nepaisydamas savo apeliaciniame skunde taip akcentuojamų socialinių ryšių bei savo šeimos narių interesų. Nuteistajam pirmosios instancijos teismas paskyrė minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, todėl nėra pagrindo teigti, jog paskirta bausmė yra per griežta ir prieštarauja teisingumo principui, kaip kad nurodo E. D. savo apeliaciniame skunde. Nuteistojo apeliaciniam skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę, todėl E. D. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

8. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog neegzistuoja jokios išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl E. D. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

9. 2022 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 48,00 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam E. D. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

10. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Duomenų apie prastą nuteistojo E. D. finansinę padėtį, dėl kurios asmeniui būtų neįmanoma sumokėti iš jo priteistinas išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, byloje nėra, todėl mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo.

12. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 48,00 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam E. D. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tenkinamas, iš nuteistojo E. D. valstybės naudai priteisiant 48,00 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo E. D. išieškoti valstybės naudai 48,00 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėJurgis KiškisArūnas Paštuolis