Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliktas adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje; procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinę bylą nutarė nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis). Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta ir specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje nustatyta, kad UAB „4finance“ ir atsakovas, 2014 m. birželio 14 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), kuria ieškovas atsakovui 30 dienų terminui suteikė 28,96 Eur kreditą; vėliau pagal sutartį, atsakovas 2014 m. birželio 16 d. pateikė prašymą papildomai 28,96 Eur kredito sumai, 2014 m. birželio 20 d. – papildomai 28,96 Eur kredito sumai, 2014 m. birželio 26 d. – papildomai 28,96 Eur kredito sumai, 2014 m. birželio 29 d. – papildomai 28,96 Eur kredito sumai, 2014 m. birželio 30 d. – papildomai 28,96 Eur kredito sumai, 2014 m. birželio 30 d. – papildomai 57,92 Eur kredito sumai, 2014 m. liepos 12 d. – papildomai 57,92 Eur kredito sumai, 2014 m. liepos 22 d. – papildomai 86,89 Eur kredito sumai, 2014 m. rugpjūčio 4 d. – papildomai 57,92 Eur kredito sumai, 2014 m. rugpjūčio 15 d. – papildomai 43,44 Eur kredito sumai, 2014 m. rugpjūčio 15 d. – papildomai 43,44 Eur kredito sumai, 2014 m. rugpjūčio 16 d. – papildomai 43,44 Eur kredito sumai, 2014 m. rugpjūčio 17 d. – papildomai 43,44 Eur kredito sumai, 2014 m. rugpjūčio 20 d. – papildomai 28,96 Eur kredito sumai (113,63 proc. metinė palūkanų norma) (1 t., el. b. l. 6-139, 141, 158-167, 169-178). Ieškovo teigimu, atsakovui dalį kredito grąžinus, ir pratęsus skolos grąžinimo terminą, atsakovas iki 2015 m. vasario 9 d. turėjo grąžinti 579,21 Eur skolą ir 29,90 Eur palūkanas. Pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2015 m. gruodžio 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido skolos iš atsakovo reikalavimo teisę International Risk Management OÜ, kuris 2016 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo skolą (1 t., el. b. l. 140, 146-148, 151-153, 157). Atsakovui buvo išsiųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą ir raginimas sumokėti skolą (1 t., el. b. l. 142-143), tačiau jis su ieškovu neatsiskaitė.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Kreditavimo sutartimi, bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė – suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais negrąžino kredito ir nesumokėjo palūkanų, tuo pažeisdamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 579,21 Eur skola.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 29,90 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino ir 162,30 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino.

Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 ir kt. straipsniai). Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palūkanos, paskoliniuose santykiuose atliekančios mokėjimo funkciją, yra paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus.

Kompensuojamosios palūkanos reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pavyzdžiui, CK 6.415, 6.446 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju, sutartimi buvo susitarta dėl fiksuotų palūkanų, kurių metinė norma 113,63 proc. Šios palūkanos atlieka mokėjimo funkciją. Todėl ieškovo reikalavimas dėl 29,90 Eur palūkanų laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas. Likusi palūkanų suma, t. y. 162,30 Eur, buvo paskaičiuota už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Šios palūkanos yra kompensuojamosios.

Sprendžiant klausimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju, tarp šalių yra susiklostę vartojimo kredito teisiniai santykiai, todėl tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 162,30 Eur kompensuojamas palūkanas (metinė palūkanų norma yra 113,63 proc., bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 137,20 proc.). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Vartojimo kredito įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiu. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi, kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovo prašymas, priteisti sutartines palūkanas, kurių bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 137,20 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Pažymėtina, kad ieškovas, norėdamas, jog būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, privalėjo šiuos nuostolius įrodyti bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 93,80 Eur palūkanos (0,05 proc. dydžio, už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2015 m. gegužės 18 d.). Kita reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo, yra nepagrįsta, todėl netenkintina.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Ieškovas pareiškė 771,41 Eur ieškinį. Teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 702,91 Eur, t. y. patenkino 91 proc. ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio.

Valstybei iš atsakovo priteisiama 6,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 441 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Finansų administravimas“ (juridinio asmens kodas 304179870) iš atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 579,21 Eur skolą, 29,90 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 93,80 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 15 Eur žyminį mokestį.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. B. 6,54 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą apeliaciniu skundu.