Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvusiam vadovui K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. V., nuo 2022-09-16 iki 2023-11-06 eidamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir bendrija) vadovo pareigas ir žinodamas, kad bendrija neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui (bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 166441,61 Eur), neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kitais bendrijos kreditoriais, tuo pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje K. V. pripažino pareiškime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, jog atsiskaitymų eiliškumo nesilaikė nepiktybiškai, nesavanaudiškais tikslais, o stengdamasis kuo ilgiau užtikrinti bendrijos veiklos tęstinumą. Nurodė, kad tik 2020 metais bendrijai pradėjo sektis versle, tuo metu statybos kainos buvo daug mažesnės, pavyzdžiui 2020 m. namo statybos savikaina buvo 55000 Eur, tačiau prasidėjus pandemijai, po to karui Ukrainoje, kainos kilo, medžiagos, paslaugos labai brango, keitėsi teisinis reglamentavimas, todėl išlaidos labai išaugo. 2023 m. namo statybos savikaina jau buvo 150000 Eur, bet sutartys dėl namų pastatymo jau buvo sudarytos mažesnėmis kainomis, įmonė jas privalėjo vykdyti, nes priešingu atveju prasidėję teisiniai ginčai būtų pareikalavę dar daugiau išteklių. Stengėsi išlaikyti veiklą, vykdyti įsipareigojimus, todėl pirko tik būtiniausias paslaugas ir turėjo atsiskaityti su kreditoriais, nesilaikydamas įstatymo nustatytos atsiskaitymų eilės. Kreipėsi į VMI dėl mokestinių nepriemokų išdėstymo, pagal išgales atsiskaitydavo ir su valstybe – per 6 mėnesius sumokėjo apie 15 982 Eur. Dar viena objektyvi priežastis, lėmusi įmonės finansinės būklės pablogėjimą, buvo tai, kad 2022 m. sausio mėn. bendrija įsigijo žemės sklypą Gargžduose su detaliuoju planu 5 pastatams, tikėdamiesi juos pastačius gauti pajamų, tačiau negalėjo to padaryti, nes pardavėja bendrija „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė savo įsipareigojimų, ir tai dar labiau pablogino MB „(duomenys neskelbtini)“ mokumą. Pandemijos laikotarpiu bendrijos veikla buvo labai apribota objektyvių priežasčių ir valstybės nustatytų karantino apribojimų, o PVM lengvatos šiai verslo sričiai netaikytos, valstybės parama neteikta, todėl bendrijos finansinė padėtis buvo labai sudėtinga. Taip pat bendrija turėjo paėmusi du kreditus, kurių vienas iki šiol nėra grąžintas, šių įpareigojimų nevykdymas būtų sąlygojęs papildomus finansinius nuostolius. Jo kaip vadovo veiksmuose tyčios nebuvo, suprato, kad turi mokėti mokesčius, tačiau viskam lėšų nepakako, o dėl jo vykdyto turimų lėšų paskirstymo bendrija dar kurį laiką vykdė savo veiklą, vykdė savo įsipareigojimus namų pastatymą užsakiusiems ir kreditus dėl to paėmusiems žmonėms, taip ir įmonei, ir jos klientams išvengiant dar didesnių nuostolių. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir netenkinti pareiškimo arba skirti kuo mažesnę nuobaudą, nes šiuo metu bendrijai iškelta bankroto byla, jis neteko darbo, šeimą išlaiko viena sutuoktinė. Šeima turi būsto kreditą, kurį dengia vien iš sutuoktinės pajamų ir moka daugiau nei po1000 Eur kas mėnesį. Nors dar yra įsigijęs žemės sklypą, tačiau tai nėra greit realizuojamas turtas. Todėl jo ir šeimos finansinė padėtis nėra gera, o didelės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingai didelė našta ne tik jam, bet ir jo šeimai.

Iš VMI pareiškimo ir pateiktų dokumentų nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė ir mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023-11-27 duomenimis bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 166 441,61 Eur (mokestinė prievolė ir 41,76 Eur nemokestinės prievolės palūkanos). Pagal K. V. pareiškimą Klaipėdos apygardos teismas 2023-10-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-721-513/2023, iškėlė bendrijai nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2023-10-31.

VMI su bendrove buvo sudariusi tris mokestines paskolos sutartis: 2023-02-03 sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-8862 dėl 14 153,11 Eur, kuri 2023-07-21 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-48673 nutraukta, nes baigėsi mokestinės nepriemokos išdėstymo terminas; 2023-03-06 sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-12904 dėl 18 333,00 Eur, kuri 2023-10-02 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-56482 nutraukta, nes Mokesčių mokėtojas nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų; 2023-04-28 sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-20139 dėl 11 754,00 Eur, kuri 2023-10-02 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-56483 nutraukta, nes Mokesčių mokėtojas nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų.

VMI, siekdama nustatyti bendrijos įsipareigojimų biudžetui nevykdymo priežastis, pagal 2023-09-12 operatyvaus patikrinimo pavedimą tikrinti Nr. (21.222) 1FR1043-3435 atliko bendrijos operatyvų patikrinimą. Operatyvus patikrinimas pradėtas 2023-09-18 ir baigtas – 2023-09-28 surašant operatyvaus patikrinimo pažymą. Buvo tikrintas laikotarpis nuo 2022-09-01 iki 2023-08-31 ir nustatyta, kad 2023-09-12 bendrijos mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 148 723,19 Eur.

Iš bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB išrašo matyti, kad bendrija laikotarpiu nuo 2022-12-01 iki 2023-08-31 vykdė atsiskaitymus su bendrijos kreditoriais, kurie yra žemesnėje eilėje nei kreditorė VMI, t. y.: 2022-12-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 1290,90 Eur, 2022-12-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1802,90 Eur, 2022-12-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 8171,50 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ –14555,61 Eur, nors tuo metu bendrijos skola VMI buvo 5259,80 Eur, 2023-01-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3500,00 Eur (skola VMI – 5302,47 Eur), 2023-01-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 20976,59 Eur, (skola VMI – 14149,12 Eur), 2023-02-28 AB „(duomenys neskelbtini)“ –1650,71 Eur, (skola VMI – 19323,00 Eur), 2023-04-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 6223,14 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4196,18 Eur, (skola VMI – 7035 Eur), 2023-05-02 IĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 704,45 Eur (skola VMI – 22496,62 Eur), 2023-05-31 MB „(duomenys neskelbtini)“ – 6646,19 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3723,30 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“– 2165,90 Eur (skola VMI – 116851,45Eur).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai skolininkui yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2022-09-16 iki 2023-11-06 buvo K. V.. Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui 2023-11-27 duomenimis buvo 166 441,61 Eur (mokestinė prievolė ir 41,76 Eur nemokestinės prievolės palūkanos). Nors bendrija su VMI buvo sudariusi tris mokestines paskolos sutartis dėl mokestinių nepriemokų sumokėjimo išdėstymo, tačiau jos buvo nutrauktos ir dėl to, kad bendrija nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų, todėl ji laikoma skolinga. Patikrinus MB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų judėjimą atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, laikotarpiu nuo 2022-12-01 iki 2023-08-31, nustatyta, kad sąskaitos likutis laikotarpio pabaigoje buvo 0,00 Eur, per tikrinamąjį laikotarpį bendrija vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, kurie buvo žemesnėje eilėje nei kreditorė VMI, nors neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Kad bendrijos vadovas K. V. suprato, jog bendrija yra nepajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais patvirtina ir tai, kad būtent pats kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą jo vadovaujamai MB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal jo pareiškimą Klaipėdos apygardos teismo 2023-10-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-721-513/2023, bendrijai iškelta nemokumo (bankroto) byla.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad K. V., nuo 2022-09-16 iki 2023-11-06 eidamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ir žinodamas, kad bendrija neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis), taip pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – kreditorių teisių pažeidimas, todėl jis pripažintinas padaręs šį administracinį nusižengimą ir jam skirtina nuobauda.

K. V. teismo posėdyje prašė įvertinti, kad jo veiksmai nebuvo tyčiniai, atsižvelgti į jo siektus tikslus, taip pat į sunkią jo ir šeimos materialinę padėtį ir skirti jam mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda.

Teisingumas ir protingumas reikalauja, jog nuobauda atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo sunkumą, kad būtų realizuoti administracinės nuobaudos tikslai, t. y., kad teisės pažeidėjas suvoktų padaryto pažeidimo esmę ir pasitaisytų.

ANK 34 straipsnio 6 dalis be kita ko numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. V. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, paaiškino jo padarymo aplinkybes, kas įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų, kad anksčiau būtų baustas už analogiškas veikas nėra, todėl laikytina, jog K. V. administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Be to, įvertintina ir tai, kad K. V. veiksmuose nenustatyta jokio savanaudiškumo, jis nėra išmokėjęs lėšų sau ar pan., o teismo posėdyje duotais parodymais įrodė, kad savo veiksmais siekė iš esmės pozityvaus tikslo - išlaikyti bendrijos veiklą, nors šie veiksmai ir nebuvo sėkmingi. Įmonė pagal išgales vykdė atsiskaitymus ir su valstybe. Dėl to, teismo nuomone, administracinis nusižengimas padarytas nepiktybiškai, neturint tyčios nuslėpti nuo valstybės lėšų, kurios turėjo būti sumokėtos kaip mokesčiai, o dėl objektyvių priežasčių ( visuotinai žinomų pandemijos ir karo Ukrainoje sukeltų apsunkinimų ir finansinių pokyčių verslui, kitų verslo partnerių nesąžiningumo ir t.t.). Taigi nusižengimo padarymo motyvai nėra savanaudiški ar piktavališki, o nulemti susidariusių ekonomiškai sudėtingų aplinkybių ir jo pavojingumas yra mažesnis. Be to, K. V. dėl bendrijos bankroto pats neteko darbo, todėl neabejotina, kad jo šeimos finansinė padėtis yra pablogėjusi.

Nors aptartos aplinkybė neeliminuoja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau vien formalus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos nuobaudos neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Todėl, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, tai, jog administracinės nuobaudos tikslas nėra vien tik nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei K. V. skirti mažesnę baudą, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi,

nutarė:

K. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, jam skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, bylos Nr. A6.-171-729/2023 bei pažeidėjo asmens kodą.

Išaiškinti K. V., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.