Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovui pagal įgaliojimą Pauliui Motuzui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Š. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 17 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-227-2021.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. Š. 2021 m. vasario 17 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 73-ANR_P-584-2021 už tai, kad ji būdama bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį, 2021 m. vasario 10 d. 01.01 val. (duomenys neskelbtini), bute, buvo asmenų grupėje, kurie priklausė trejiems namų ūkiams (J. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), A. A., gyv. (duomenys neskelbtini), J. Š., gyv. (duomenys neskelbtini)), taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino kai kurių savivaldybių teritorijose paskelbimo“ 2.1.8.1 punktą (daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis), sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

2. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Mažeikių r. PK) Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Pauliaus Motuzo 2021 m. vasario 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-227-2021, J. Š. nubausta pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį ir jai paskirta 500 Eur bauda. Nurodyta, kad J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino kai kurių savivaldybių teritorijose paskelbimo“ 2.1.8.1 punktą.

3. 2021 m. kovo 10 d. teisme gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos J. Š. skundas dėl Telšių AVPK Mažeikių r. PK 2021 m. vasario 17 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK 21128388788. Skundu nesutinkama su priimtu nutarimu ir prašoma panaikinti Telšių AVPK Mažeikių r. PK 2021 m. vasario 17 d. nutarimu paskirtą 500 Eur baudą. Nurodoma, kad J. Š. 2021 m. vasario 10 d. 01.01 val. buvo pas savo sugyventinį A. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pas jį lankosi ir gyvena nuo 2020 m. rugsėjo 3 d., kadangi jie veda bendrą ūkį ir jam nuolat reikalinga priežiūra, jis serga epilepsija. Butas yra dviejų kambarių, viename kambaryje gyvena J. Š. su A. A., kitame nuo 2021 m. sausio 1 d. gyvena jo pusbrolis J. Č. (deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)). Kadangi jie veda bendrą ūkį ir turi vasarai gyvenamojo namo dalį, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ji savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi minėtu adresu. J. Š. nuomone, kadangi jei su A. yra sugyventiniai, o kartu gyvena ir jo pusbrolis J. Č., jie nepažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino kai kurių savivaldybių teritorijose paskelbimo“ 2.1.8.1 punkto bei nepadarė administracinio nusižengimo numatyto ANK 54 straipsnio 4 dalyje. Taip pat nurodo, kad kadangi J. Š. neturi teisinio išsilavinimo ir nelabai supranta administracines pasekmes, jai vyresnysis tyrėjas Paulius Motuzas liepė kitoje Nutarimo administracinio nusižengimo bylos lapo pusėje parašyti, kad nesutinku su bauda, todėl taip ir parašė.

4. Telšių AVPK Mažeikių r. PK teismui 2021 m. kovo 26 d. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo palikti Telšių AVPK Mažeikių r. PK 2021 m. vasario 17 d. nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad įvertinus surinktus duomenis administracinio nusižengimo byloje ROIK 21128388788, matyti, kad J. Š. pateikti duomenys apie jos ir J. Č. gyvenamąsias vietas yra neteisingi. Lietuvos Respublikos gyventojų registre J. Š. gyvenamoji vieta nuo 2006 m. yra deklaruota (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenis patvirtina ir pačios J. Š. duomenys pateikti Lietuvos Respublikos užimtumo tarnybai, kurioje administracinio nusižengimo padarymo metu J. Š. gyvenamoji vieta buvo nurodyta tuo pačiu adresu. J. Š. nurodyti teiginiai, kad J. Č. nuo 2021 m. sausio 1 d. gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat neteisingi, nes J. Č. gyvenamoji vieta nuo 2003 m. yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenis patvirtina ir pačio J. Č. duomenys pateikti Lietuvos Respublikos užimtumo tarnybai, kurioje administracinio nusižengimo padarymo metu J. Č. gyvenamoji vieta ir buvo nurodyta tokiu adresu ir kiti jo administraciniai nusižengimai padaryti 2020 m., kuriuose jis kaip gyvenamąją vietą yra nurodęs (duomenys neskelbtini). Taip pat atsiliepime nurodyta, kad tokiu atveju jei J. Š. yra A. A. sugyventinė ir jie kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir J. Č. iš tiesų nuo 2021 m. sausio 1 d. apsigyveno su jais kartu, tai J. Š. administracinės atsakomybės nepanaikina. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4d. Nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino kai kurių savivaldybių teritorijose paskelbimo“ 2.1.8.1 punkto, tuo metu galiojusią redakciją, daugiau nei vieno ūkio kontaktai buvo draudžiami ir nuo 2021 m. sausio 1 d. J. Š. veiksmuose nuo 2021 m. sausio 1 d. viename bute pradėjus kartu gyventi su J. Č., buvo padaryta tęstinė veika nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 10 d. (policijos pareigūnų asmenų bute radimo laikas).

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja – skundą padavęs asmuo J. Š., prašė panaikinti priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, motyvuodama tuo, jog su A. A. gyvena kartu nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio. J. Č., kuris yra A. A. pusbrolis, gyvena pas juos, pradėjo gyventi nuo 2021 m. sausio 1 d., tačiau būna, kad išeina pas žmoną, deklaruota jo gyvenamoji vieta pas tėvus. Parodė, kad paskutinį kartą J. Č. matė vakar, jis buvo pas juos, šiuo metu tikriausiai yra darbe, todėl neatvyko į teismo posėdį.

6. Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovas Paulius Motuzas prašė skundo netenkinti. Nurodė, jog sutinka, kad pareiškėja ir A. A. yra sugyventiniai, šio fakto neginčija, tačiau pas juo tuo metu buvo atvykęs J. Č., kuris nuolat negyvena pas A. A.. Tai patvirtina faktas, kad jis 2021 m. buvo baustas namie, ten kur ir gyvena, be to, J. Š. po įvykio nežinojo kur yra J. Č.. Nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad ir J. Č. gyvena su ja ir A. A. kartu A. A. bute.

7. Teismo posėdžio metu liudytojas A. A. parodė, kad J. Š. yra jo sugyventinė, kartu gyvena nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio. J. Č. yra jo draugas, gyvena tai su jais, tai pas merginą, pastoviai tikrai negyvena. Pareiškėja nurodė, kad pusbrolis gal todėl, kad pats J. Č. jį taip vadina. Paskutinį kartą matė jį gal prieš savaitę, gal dar vėliau. Nebuvo tokio laiko tarpo, kad J. Š. vakar būtų buvusi viena namie, jie visada buvo kartu. Paaiškino, kad J. Č. pas jį būna tol, kol išmiega, išsiblaivo. Patiktino, kad J. Č. jo bute, kuris nuosavybės teise priklauso jo tėvui, negyvena. Kur jis yra šiuo metu, nežino. Parodė, kad jam surašyti administracinio nusižengimo protokolai už tai, kad triukšmavo ir už karantino sąlygų pažeidimą, kurių jis neskundė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

8. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai J. Š. administracinė nuobauda paskirta už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė kyla tam, kas visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveiktos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

10. Iš administracinio nusižengimo bylos nustatyta, jog J. Š. nubausta už tai, kad ji 2021 m. vasario 10 d. 01.01 val. Mažeikių m., Pavasario 19-16, bute, buvo asmenų grupėje, kurie priklausė trejiems namų ūkiams (J. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), A. A., gyv. (duomenys neskelbtini), J. Š., gyv. (duomenys neskelbtini)), taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino kai kurių savivaldybių teritorijose paskelbimo“ 2.1.8.1 punktą bei sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai.

11. Pareiškėjos veikos padarymo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje“ pakeitimo (teisės akto redakcija galiojusi nusižengimo padarymo metu) 2.1.8.1. papunktis numatė, jog draudžiama dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių artimus kontaktus, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai (rūpintiniai)), arba nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo. Tokiems artimų kontaktų turintiems šeimų ir (ar) namų ūkio nariams draudžiama turėti artimų kontaktų su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose.

12. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, kurios patvirtina administracinio nusižengimo buvimą asmens veikoje. O būtent dėl aplinkybės, ar J. Š., A. A. ir J. Č. yra kartu gyvenantys asmenys ir sudaro vieną šeimos ūkį.

13. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-90-606/2018).

14. Nagrinėjamu atveju kelių namų ūkių buvimo vienoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, faktas grindžiamas Gyventojų registro duomenimis, kuriame nurodyta, jog J. Š. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o J. Č. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini).

15. Internetiniame puslapyje www.koronasop.lrv.lt, t. y. oficialiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamos informacijos šaltinyje apie situaciją Lietuvoje, yra nurodytas namų ūkio apibrėžimas. Namų ūkis – tai atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nėra reikalavimo, jog vienam namų ūkiui priklausančių asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos adresai būtų vienodi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsnyje nustatyta, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis).

17. Tiek savo skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu, administracinėn atsakomybėn patraukta J. Š. nurodė, jog ji su A. A. yra sugyventiniai ir gyvena kartu nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio. Atsižvelgiant į faktą, jog nuolatinė gyvenamoji vieta nebūtinai turi sutapti su asmens deklaruota gyvenamąją vieta ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, jog tiek A. A., tiek J. Š. patvirtino, jog gyvena kartu, nustatytina, jog pareiškėja ir A. A. yra sugyventiniai ir sudaro vieną bendrą ūkį.

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog netgi nustačius, jog J. Š. ir A. A. yra sugyventiniai, tai savaime nereiškia, jog jie nepažeidė Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino reikalavimų, kadangi kartu su jais jų gyvenamojoje patalpoje administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu buvo ir J. Č., kuris, kaip nurodė teisminio nagrinėjimo metu tiek A. A., tiek iš dalies J. Š., kartu su jais nuolat negyvena.

19. Vienas svarbiausių administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ANK 653 straipsnis). Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-316/2019). Taigi administracinę teiseną vykdančių subjektų pareiga įrodyti ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartis, administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-29-875/2019).

20. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo padarymą, t. y. kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo asmenų grupė, kurie priklausė keliems namų ūkiams. Tačiau įvertinus tai, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. Š. ir A. A. yra sugyventinai ir gyvena kartu, bei kad pas juo į namus buvo atvykęs tik J. Č., tikslintina skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybė, jog bute buvo asmenų grupė, kurie priklausė trejiems namų ūkiams ir nurodytina, kad bute buvo asmenų grupė, kurie priklausė dvejiems namų ūkiams (J. Č., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir A. A. su J. Š., gyvenantys (duomenys neskelbtini)).

21. ANK 22 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuobaudų paskirtį: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

22. Pagal ANK 34 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

23. 2021 m. vasario 17 d. nutarime nuobauda ir buvo parinkta vadovaujantis bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais. Taip pat nutarimą išnagrinėjęs ir nuobaudą paskyręs pareigūnas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamasis pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, todėl paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą, t. y. 500 Eur baudą.

24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamą procesinį sprendimą – nutarimą priėmęs administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutarimą. Tai, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi pareiškėja J. Š., savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai įstatymų pažeidimai ir priimtas nutarimas turi būti naikinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalimi, 639 – 640 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 – 646 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-227-2021 priimtą 2021 m. vasario 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Patikslinti nutarimo motyvuojamąją dalį, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) bute buvo asmenų grupė, kurie priklausė trejiems namų ūkiams (J. Č., gyvenantis (duomenys neskelbtini), A. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir J. Š., gyvenanti (duomenys neskelbtini)) ir nurodyti, kad (duomenys neskelbtini)bute buvo asmenų grupė, kurie priklausė dvejiems namų ūkiams (J. Č., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir A. A. su J. Š., gyvenantys (duomenys neskelbtini)).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo (nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo) dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.