- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- 1-715-1124/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05982-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Kaltinamasis
- I. B.
- Nukentėjusysis
- K. A. K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:
1. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
2. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. lapkričio 24 d. teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – devyni mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
3. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – vienų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. balandžio 2 d. teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – du metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
4. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pagal 2012 m. gruodžio 19 d. teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. liepos 1 d. teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – du metai trys mėnesiai laisvės atėmimo.
5. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – devyniasdešimties arešto parų bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64? straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė bausmė – šešiasdešimt parų arešto.
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – devyniasdešimties arešto parų bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64? straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – šešiasdešimt parų arešto. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per šešis mėnesius po arešto bausmės atlikimo išklausyti visą šių programų kursą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 71 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dešimties MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius po arešto bausmės atlikimo.
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – devyniasdešimties arešto parų bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64? straipsniu, paskirta arešto bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė – šešiasdešimt parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme, iš dalies jas sudedant ir paskiriant galutinę bausmę – devyniasdešimt parų arešto (bausmės atlikimo pabaiga – 2020 m. gegužės 1 d.); teistumas neišnykęs ir nepanaikintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamasis I. B. sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – senelei K. A. K., o būtent – 2020 m. vasario 2 d. apie 3.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,87 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu su senele K. A. K., sukėlė konfliktą, kurio metu tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį K. A. K. į kairį šoną, vieną smūgį į dešinį šoną, dėl ko nukentėjusioji atsisėdo ant kėdės. Nukentėjusiajai sėdint ant kėdės, I. B. tyčia sudavė vieną smūgį K. A. K. į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
2. Kaltinamasis I. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi ir parodė, kad jo veiksmai galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamasis taip pat parodė, kad šio įvykio nelabai prisimena, nes buvo neblaivus. Tą dieną jis susipyko su senele K. A. K., pas kurią gyveno. Pripažino, kad sudavė kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiajai, smūgių buvo daugiau nei vienas, smūgiavo ranka, nukentėjusioji nuo smūgių nebuvo nukritusi.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.
4. Be kaltinamojo I. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
4.1. Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05982-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2020 m. vasario 2 d. apie 3.00 val. adresu – (duomenys neskelbtini), I. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,87 promilių neblaivumas), smurtavo prieš savo senelę K. A. K., gimusią 1932 m. (b. l. 1–4).
4.2. Tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo duomenimis, 2020 m. vasario 10 d., atliekant pakartotinį patikrinimą dėl smurto artimoje aplinkoje, nustatyta, kad I. B. naudojo fizinį smurtą savo senelės K. A. K. atžvilgiu (b. l. 5–10).
4.3. Nukentėjusioji K. A. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2020 m. vasario 1 d. vėlai vakare jos anūkas I. B. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), jis buvo labai neblaivus. 2020 m. vasario 2 d. apie 3 val. I. B. prabudo ir pradėjo ją užgaulioti, priekaištauti dėl to, kad ji prieš pora mėnesių kvietė policiją dėl smurtavimo. Nukentėjusioji jo nesiklausė ir nuėjo į tualetą, galvojo, kad per tą laiką I. B. nurims. Tačiau, jai grįžus į kambarį, I. B. buvo dar labiau įtūžęs ir, be priežasties, trenkė jai delnu į veidą. Ji pajuto didelį skausmą ir nuėjo pas kitame kambaryje miegančią marčią D. K., kuri paskambino policijai. Atvažiavę policijos pareigūnai iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Kitą dieną ties kaire akimi atsirado mėlynė. Dėl tokių anūko I. B. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą ir nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 34–37) .
4.4. Nukentėjusioji K. A. K. 2020 vasario 21 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame bute. Kartu gyvena sūnus V. K. ir marti D. K.. Anūkas I. B. yra jos dukters sūnus. Jai priklausantis butas yra trijų kambarių – ji gyvena mažesniame kambaryje su anūku, o sūnus gyvena kituose dvejuose kambariuose. Ji miega ant grindų, o anūkas lovoje, nes jam skauda koją. 2020 m. vasario 2 d. naktį anūkas I. B. grįžo į namus neblaivus. Apie 3 val. nakties ji pabudo, ėjo į tualetą, taip pat pabudo ir jos anūkas I. B.. Nukentėjusiajai grįžus į kambarį, I. B. pradėjo klausinėti, kodėl ji kviečia policiją. Nukentėjusiajai atsakius – „būk geras, tai nekviesiu“, prie jos priėjo anūkas I. B., kuris kumščiu sudavė jai į vieną šoną, vėliau į kitą šoną, ji nenukrito, tačiau atsisėdo ant kėdės. Tuomet I. B. priėjo prie jos ir ranka sudavė smūgį į veidą. Ji atsisėdo ant kėdės. Tuo metu namuose buvo ir jos sūnus, ir marti, ir anūkas, atvažiavęs iš Londono. Ji šaukė, tačiau jie negirdėjo. Nukentėjusioji nuėjo į jų kambarį, pažadino juos, prašė, kad kviestų greitąją medicinos pagalbą. Iš karto po įvykio mėlynių nebuvo. Atvykusi policija iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Mėlynės atsirado vėliau, po kaire akimi. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai sakė, kad ji vyktų dėl galvos sumušimo į Vilnių, tačiau ji nevažiavo. I. B. tuo metu buvo namuose, jį apklausė policija. I. B. ne pirmą kartą prieš ją smurtauja, jis pavartojęs alkoholio būna agresyvus, alkoholį vartoja dažnai, niekur nedirba, gyvena iš jos pensijos. Nukentėjusioji anūką I. B. priima gyventi į savo namus, nes jis neturi, kur gyventi. Nukentėjusioji nežino priežasčių, kodėl jos anūkas I. B. prieš ją smurtauja (b. l. 61–63).
4.5. Liudytoja D. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. A. K. yra jos anyta, šiuo metu jos gyvena kartu (duomenys neskelbtini). Apie tris metus kartu su anyta kambaryje gyvena jos anūkas I. B.. I. B. niekur nedirba, yra ne kartą teistas, nuolat vartoja alkoholį. I. B. yra ne kartą smurtavęs K. A. K. atžvilgiu – mušęs, badęs peiliu. 2020 m. vasario 2 d. į namus grįžo neblaivus I. B.. Vakare ji kartu su vyru nuėjo miegoti į savo kambarį, o anyta su I. B. miegojo savo kambaryje. Nakties metu, galimai apie 03.20 val., pas ją į kambarį atėjo K. A. K. ir pasakė, kad I. B. ją sumušė. Ji apžiūrėjo anytos veidą, tačiau jokių sužalojimų nepastebėjo. Kadangi tai buvo ne pirmas kartas, kai I. B. smurtavo anytos atžvilgiu, ji iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko policijos pareigūnai, I. B. iš jų namų išvežė, tačiau po kurio laiko jis grįžo į namus – daužė anytos langus. Po šio įvykio, kitą dieną, jie pastebėjo ant anytos akies mėlynę, kuri kiekvieną dieną vis didėjo ir tamsėjo. Mėlynė buvo ilgą laiką, tačiau anyta dėl mėlynės į medikus nesikreipė. Įvykio dieną buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, tačiau anyta atsisakė apžiūros, taip pat atsisakė vykti į ligoninę apžiūrai (b. l. 67–70).
4.6. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, butas, kuriame K. A. K. patyrė fizinį skausmą, yra (duomenys neskelbtini). Įėjus pro medines buto duris, tiesiai yra baltos spalvos durys, kurias atidarius yra kambarys – jame buvo suduotas smūgis K. A. K.. Kambaryje, kairėje pusėje, yra išskleidžiama lova, prie kurios galo buvo suduotas smūgis K. A. K. (b. l. 13–18).
4.7. 2020 m. vasario 10 d. asmens apžiūros protokolo duomenimis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato patalpose nufotografuotas K. A. K. veidas. Ant veido, aplink kairę akį, matoma mėlynai geltonos spalvos hematoma (b. l. 46–50).
4.8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. S. 2020 m. vasario 10 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje duomenimis, 2020 m. vasario 10 d. 12.05 val. buvo nuvykta adresu – (duomenys neskelbtini), atlikti aplinkybių patikrinimą dėl 2020 m. vasario 2 d. 3.20 val. gauto pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus duris atidarė K. A. K.. Iš karto buvo pastebėta, kad ant K. A. K. veido, o būtent aplink kairę akį, yra mėlynai geltonos spalvos hematoma. K. A. K. paaiškino, kad hematoma atsirado nuo jai 2020 m. vasario 2 d. suduoto anūko I. B. smūgio. K. A. K. paaiškino, kad mėlynė atsirado ne iš karto, o tik kitą dieną. Tikrinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad fizinį skausmą K. A. K. sukėlė anūkas I. B. (b. l. 19–20).
4.9. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. vasario 2 d. 3.20 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), senyvo amžiaus močiutei trenkė jos neblaivus anūkas. Atvykus minėtu adresu, viename iš trijų kambarių rasta ten gyvenanti pranešėja D. K., jos sutuoktinis V. K. ir iš miegamojo kambario išėjusi buto savininkė K. A. K.. K. A. K. miegamajame ant lovos miegojo jos anūkas I. B.. Pranešėja D. K. paaiškino, kad 2020 m. vasario 2 d. apie 3.18 val. (nakties metu), jai su sutuoktiniu miegant svetainėje, iš miegamojo atėjo jos sutuoktinio motina K. A. K., kuri pasakė, kad jai trenkė neblaivus anūkas I. B.. Įvykio vietoje alkoholio kiekio matuokliu I. B. nustatytas 1,87 promilių neblaivumas (b. l. 23–26).
4.10. Kaltinamasis I. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. vasario 1 d. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu su senele K. A. K.. Tą dieną jis buvo labai neblaivus (b. l. 86-88).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
5. Remiantis BK 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
6. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis).
7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad I. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, sudavė smūgį nukentėjusiajai K. A. K. į veido sritį, kairį ir dešinį šonus, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. I. B. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios K. A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos D. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama I. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas I. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
8. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
10. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
11. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
12. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
13. Kaltinamojo I. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo I. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, šiuo atveju egzistuoja viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
14. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – kaltinamasis padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą; kaltės formą bei pasekmes – nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, dėl ko nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad I. B. nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, yra daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 139–152), septynis kartus teistas, iš jų 1 kartą dėl apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo ir 4 kartus dėl nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalies, padarymo, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po priešpaskutinio teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, kuriuo buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 92–98). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamasis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, kriminalinių polinkių neatsisako ir toliau smurtauja artimoje aplinkoje savo silpnesniojo artimojo giminaičio – garbaus amžiaus senelės atžvilgiu.
15. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį, nei minėto straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis.
16. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
17. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89–91), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
18. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Be kitų, viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kuri gali būti skiriama asmeniui, yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (BK 72² straipsnis). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.
19. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo artimojo giminaičio – senelės, atžvilgiu, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per dvylika mėnesių nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,
nusprendžia:
I. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. B. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti I. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per dvylika mėnesių nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio I. B. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
I. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.