Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą dėl antstolio Gintaro Kairio veiksmų, suinteresuotas asmuo R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2018 m. gruodžio 19 d. patvarkymu Nr. S-1158, jo netenkino. Nurodė, kad jis 2018 m. spalio 31 d. patvarkymu, nustatė didesnę eksperto kainą ir paliko galioti 86000 Eur. Taip pat nurodo, kad nebėra tikslinga skirti trečią ekspertizę turto vertei nustatyti, nes jokie įstatymai ar šalių interesai nebuvo pažeisti, todėl vykdymo veiksmai atlikti teisėtai ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 1V-189 „Dėl bylų skyrimo Klaipėdos rajono rūmams“ byla perduota nagrinėti Klaipėdos rajono rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Vykdymo procese antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Gintaro Kairio kontoroje yra vykdomoji byla Nr. 0154/15/00903 pradėta vykdyti pagal 2018 m. kovo 14 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-502-824/2017 dėl 48472,15 Eur skolos išieškojimo iš J. M., išieškotojos R. M. naudai (v. b. l. 81; 91-92). 2018 m. balandžio 23 d. nekilnojamojo turto agentūra uždaroji akcinė bendrovė „Oberhaus“, atliko turto vertės ekspertizę ir įvertino antstolio turto arešto aktu areštuotą nekilnojamąjį turtą: 1) ½ žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta vertė 22000 Eur; 2) žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir ½ pastato – kavinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ pastato – pavėsinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir ½ kitų statinių – krepšinio aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nustatyta vertė 64000 Eur, nuosavybės teise priklausantį J. M. ir nustatė bendrą vertę 86000 Eur. 2018 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9846-639/2018 teismas nutarė pareiškėjo J. M. skundą dėl antstolio Gintaro Kairio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0154/18/00335 ir Nr. 0154/15/00903 tenkinti ir panaikinti antstolio Gintaro Kairio 2018 m. birželio 12 d. priimtą patvarkymą Nr. S-608 „Dėl papildomos turto vertės nustatymo“ ir įpareigoti antstolį klausimą dėl papildomos ekspertizės skyrimo, spręsti iš naujo. 2018 m. rugsėjo 20 d. antstolis patvarkymu Nr. S-800 „Dėl papildomos turto vertės ekspertizės“ nutarė atlikti papildomą turto vertės ekspertizę (v. b. l. 42). Uždaroji akcinė bendrovė „Lovertus“ turto vertintoja, teismo ekspertė atliko turto vertės ekspertizę ir įvertino antstolio turto arešto aktu areštuotą nekilnojamąjį turtą: 1) ½ žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta vertė 17000 Eur; 2) žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė 37 000,00 Eur, ½ pastato – kavinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė 23000 Eur, ½ pastato – pavėsinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė 2700 Eur ir ½ kitų statinių – krepšinio aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė 1300 Eur, nuosavybės teise priklausantį J. M. ir nustatė bendrą vertę 81000 Eur. Antstolis 2018 m. spalio 31 d. priėmė patvarkymą Nr. S-1001 „Dėl turto vertės nustatymo ir varžytinių paskelbimo“, kuriuo nutarė nekilnojamo turto vertę nustatyti vadovautis nekilnojamojo turto agentūros uždarosios akcinės bendrovės „Oberhaus“ 2018 m. balandžio 23 d. išvada, siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojų interesus, kadangi jų nustatyta turto vertė yra didesnė ir nutarė paskelbti pirmąsias varžytines įstatymo nustatyta tvarka (v. b. l. 4-5).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, paskiriant šį darbą atlikti UAB „Newsec valuations“ turto vertintojui. Nurodo, kad prieš tai turtą vertinę ekspertai naudojo netinkamus turto vertės nustatymo metodus, t. y. nenaudojo „veikiančios įmonės vertės“ ir „naudojimo vertės“ nustatymo metodų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).

CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-90/2009, Nr. 3K-3-218/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šioje vykdomojoje byloje dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo jau buvo paskirtos dvi ekspertizės. 2018 m. balandžio 23 d. turto vertinimą atliko uždaroji akcinė bendrovė „OberHaus“ turto vertintojas, nustatyta turto rinkos vertė 86000 Eur. 2018 m spalio 6 d. turto vertinimą atliko uždaroji akcinė bendrovė „Lovertus“ turto vertintoja, nustatyta turto rinkos vertė 81000 Eur. Pakartotinė turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko uždaroji akcinė bendrovė „Lovelius“, buvo atlikta Klaipėdos apylinkės teismui tenkinus J. M. skundą dėl antstolio veiksmų ir įpareigojus antstolį klausimą dėl papildomos ekspertizės skyrimo spręsti iš naujo. Pakartotinės ekspertizės metu turto vertintoja nustatė mažesnę turto rinkos vertę, nei ji buvo nustatyta uždarosios akcinės bendrovės „OberHaus“ atliekant pirmąją turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis patvarkymu, apsaugodamas skolininko ir išieškotojų interesus, turto vertę nustatė 86000 Eur, t. y. tokią, kokia buvo nustatyta dar pirmos ekspertizės metu.

CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Antstolis nėra turto vertinimo ekspertas ir jis neturi pareigos nurodyti turto vertintojui, kokiais metodais vadovaujantis turi būti nustatoma turto rinkos vertė. Ekspertai yra nepriklausomi ir kvalifikuoti asmenys, kuriems ir yra pavedama atlikti turto vertinimą, ir tik jie, būdami savo srities profesionalai, turi teisę pasirinkti, kokiais metodais vadovaujantis ir kokiais šaltiniais remiantis atlikti konkrečią ekspertizę. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti dviejų nepriklausomų turto vertinimo ekspertų išvadomis dėl turto rinkos vertės nustatymo objektyvumu bei teisingumu, kadangi turto vertės nustatymo ekspertizes atliko kvalifikuoti, į teismo ekspertų sąrašus įrašyti asmenys, turintis reikiamą kompetenciją. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad vadovaujantis CPK 682 straipsnio 1 dalimis, jis turėjo teisę reikšti nušalinimą ekspertams tiek pirmos, tiek antros ekspertizės metu, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad jis būtų tokia teise pasinaudojęs, priešingai, jam siųstas pranešimas dėl pakartotinės ekspertizes paskyrimo, grįžo neįteiktas, su atžyma, kad neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą (v. b. l. 24).

Skolininkas skunde nurodo, kad 2016 m. uždaroji akcinė bendrovė „Newsec valuations“ atliko žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertinimą. Prie skundo pateikė turto vertinimo ataskaitos Nr. LT-16-12-13-1495 santrauką, kurioje nurodyta, kad šis žemės sklypas vertintas 226000 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo pateiktoje turto vertinimo ataskaitos santraukoje nurodoma, jog nustatant turto kainą buvo vadovaujamasi lyginamuoju metodu, kurio taikymą skundu pareiškėjas ginčija kaip nepakankamą.

Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, manydamas, kad ginčo turto vertė yra nustatyta neteisingai, tą patį rašytinį įrodymą – turto vertinimo ataskaitos santrauką – buvo pateikęs teismui nagrinėjant pirmąjį pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tąsyk teismui patenkinus pareiškėjo skundą, antstolis buvo įpareigotas klausimą dėl papildomos ekspertizės skyrimo spręsti iš naujo. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas, atliekant pakartotinę ekspertizę, būtų buvęs aktyvus dalyvaujant turto vertės nustatymo procese tiek antrą kartą skiriant turto vertinimo ekspertą, tiek jam užduodant atitinkamus klausimus ar teikiant prašymus, siūlymus dėl turto vertinimo metodikos taikymo.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad vykdomojoje byloje atliktos ekspertizės yra neteisingos ir prieštarauja konkretiems teisės aktų reikalavimams, nepateikė paskaičiavimų, vertinimo kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Pareiškėjas skundu iš esmės nurodo, kad ekspertizes atlikę turto vertintojai nenaudojo „veikiančios įmonės vertės“ ir „naudojimo vertės“ nustatymo metodų, taigi, pagrindinis pareiškėjo argumentas yra tas, kad areštuotas turtas yra naudojamas įmonės, kuri generuoja pelną, tačiau šiuo atveju vykdomojoje byloje buvo nustatoma ne įmonės, generuojančios pelną, vertė, tačiau atliekamas išskirtinai tik pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertinimas. Pažymėtina, kad realiai turto kainą nulemia ne vertintojo ar eksperto vertinimas, o pasiūlos ir paklausos dėsnis. Turto pardavimo iš varžytinių metu, esant didelei paklausai, turto kaina gali pakilti netgi daugiau, negu buvo nustatyta vertintojo, ir priešingai, nesant paklausos, turto vertė krinta iki tokios kainos, kuri sudomina pirkėją.

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti turto vertinimo metu nustatyta nekilnojamojo turto verte, todėl darytina išvada, kad antstolio 2018 m. spalio 31 d. patvarkymas Nr. S-1001 „Dėl turto vertės nustatymo ir varžytinių paskelbimo“ yra priimtas pagrįstai, todėl jį panaikinti nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 176 – 179 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0154/15/00903 grąžinti antstoliui G. K..

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.