Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjo J. M. skundą dėl antstolio Gintaro Kairio veiksmų, suinteresuoti asmenys R. M., antstolis Gintaras Kairys.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolis išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2018 m. liepos 16 d. patvarkymu Nr. S-674, jo netenkino. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 23 d. atlikto turto vertinimo ataskaita yra išsami, vertinimą atliko kompetentingas turto vertintojas, todėl pakartotinės ekspertizės skyrimas yra netikslingas. Tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjo 2018 m. birželio 6 d. pateiktą prieštaravimą dėl nustatytos turto vertės, tuo pačiu 2018 m. liepos 16 d. patvarkymu, įpareigojo skolininką J. M. iki 2018 m. liepos 12 d. pateikti antstoliui nurodyto turto naują ekspertizę (vykd. b. Nr. 0154/15/00903, l. 2).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Gintaro Kairio kontoroje yra vykdomoji byla Nr. 0154/15/00903 pradėta pagal 2015 m. rugpjūčio 13 d. Kretingos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-4-206/2015 dėl 8055,24 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. M., išieškotojos valstybės naudai (vykd. b. Nr.0154/15/00903, l. 77). Antstolio žinioje taip pat yra vykdomoji byla Nr. 0154/18/00335 pradėta 2018 m. kovo 14 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-502-824/2017 pagrindu dėl 48472,15 Eur skolos, išieškotojos R. M. naudai (vykd. b. Nr. 0154/18/00335, l. 30).

4. Iš bylos medžiagos matyti, kad prie antstolio vykdomo išieškojimo patvarkymais prisijungė ir kiti antstoliai – Lina Pužienė, dėl 43 Eur baudos išieškojimo iš J. M. valstybės naudai (vykd. b. Nr. 0154/15/00903, l. 10-11), antstolė Brigita Tamkevičienė, vykdanti 3064,99 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimą iš skolininko J. M. išieškotojo Palangos kredito unijos naudai (vykd. b. Nr. 0154/15/00903, l. 12) bei 1863,99 Eur skolos išieškojimą iš J. M. Palangos kredito unijos naudai (vykd. b. Nr. 0154/15/00903, l. 13) taip pat antstolių S. Selezniovienės ir A. Selezniovo kontora, kurioje yra vykdomoji byla dėl 8238,75 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. M. išieškotojo M. G. naudai (vykd. b. Nr. 0154/15/00903, l. 16).

5. 2017 m. spalio 13 d. turto arešto aktu Nr. S-17-154-9734 antstolis areštavo skolininkui J. M. nuosavybės teise priklausantį turtą t. y. ½ inžinerinių statinių dalį, esančių adresu Liepų (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pagalbinio pastato adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį negyvenamojo pastato (kavinės) adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 47,69 a. žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. Nr.0154/15/00903, l. 50-51). 2018 m. kovo 29 d. turto arešto aktu Nr. S-18-154-2656 areštuotas skolininkui priklausantis turtas t. y. 44,67 a. ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamasis pastatas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 47,69 a. ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. Nr. 0154/18/00335, l. 10-11).

6. 2018 m. vasario 28 d. patvarkymu Nr. S-249 antstolis įpareigojo vykdymo proceso šalis atlikti areštuoto turto įkainojimą ir pateikti ekspertizės išvadas antstoliui iki 2018 m. balandžio 3 d. (vykd. b. Nr. 0154/15/00903, l. 35). Šalims atsisakius atlikti minėto turto ekspertizę, 2018 m. kovo 26 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-375 dėl turto vertės ekspertizės ir ją pavedė atlikti UAB „OberHaus“ Nekilnojamasis turtas įpareigojant ekspertizės aktą pateikti iki 2018 m. balandžio 30 d. (vykd. b. Nr. 0154/15/00903, l. 30). Atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 23 d. nekilnojamojo turto agentūros UAB „OberHaus“ atliktos ekspertizės išvadas, 2018 m. gegužės 24 d. patvarkymu Nr. S-564 dėl turto vertės nustatymo ir varžytynių paskelbimo, antstolis nustatė, kad areštuoto turto bendra vertė sudaro 86000,00 Eur bei paskelbė pirmąsias varžytynes ir nurodė, kad proceso dalyviai savo nuomonę dėl turto vertės nustatymo ir nepritarimą dėl nustatytos vertės gali skųsti per 20 dienų nuo įkainojimo akto gavimo (vykd. b. Nr. 0154/15/00903, l. 6).

7. 2018 m. birželio 6 d. antstolio G. Kairio kontoroje gautas skolininko J. M. prieštaravimas dėl nustatytos turto vertės, kuriame skolininkas nurodo, jog 2016 m. gruodžio 13 d. buvo atliktas vieno iš skolininkui priklausančių sklypų (unikalus Nr. 5660-0007-0100) vertinimas ir minėtą sklypą vertinimą atlikusi agentūra UAB „Newsec valuations“ įvertino 226000,00 Eur, tuo tarpu ekspertizę atlikusi UAB „OberHaus“ šį sklypą kartu su visais jame esančiais statiniais, įvertino ženkliai mažesne kaina, nei vieno sklypo vertė, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl turto vertės ekspertizės aktualumo, skolininko manymu, turto rinkos vertė nustatyta nepagrįstai maža (vykd. b. Nr. 0154/15/00903, l. 3). 2018 m. birželio 12 d. patvarkymu Nr. S-608 „dėl papildomos turto vertės nustatymo“ antstolis įpareigojo skolininką J. M. iki 2018 m. liepos 12 d. pateikti antstoliui, įvertinto turto naują ekspertizę, kadangi antstoliui pačiam skirti naują ekspertizę nėra tikslinga, nes turto vertės ekspertizę atliko kompetentingas turto vertintojas (vykd. b. Nr. 0154/15/00903, l. 2). 2018 m. liepos 9 d. skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2018 m. birželio 12 d. antstolio priimtą patvarkymą Nr. 608 „Dėl papildomos turto vertės nustatymo“, ir priimti naują patvarkymą skirti papildomą ekspertizę, pavedant ją atlikti kompetentingam turto vertintojui. Savo skundą motyvuoja tuo, kad antstoliui nenumatyta procesinė teisė įpareigoti skolininką atlikti ekspertizę, todėl tokie antstolio veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 682 str. nuostatoms. 2018 m. liepos 16 d. antstolis patvarkymu skundą atsisakė tenkinti ir perdavė kartu su vykdomosiomis bylomis nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

9. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra skirtas visų pirma patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.).

10. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti būtinumo. Antstolis nesutinka su pakartotinės ekspertizės skyrimu motyvuodamas tuo, jog tokiu būdu yra vilkinamas išieškojimo procesas, be to, nekilnojamojo turto vertintojas UAB „OberHaus“ tinkamai nustatė ginčo turto vertę. Antstoliui pateiktuose prieštaravimuose bei skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pakartotinės ekspertizės būtinumą motyvuoja tuo, jog gauta neobjektyvi turto vertė.

11. Siekiant vykdymo proceso tikslų bei vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyros, areštuotas skolininkui priklausantis turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. antstolė A. R. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-8/2005; 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. V. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-161/2007).

12. Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja CPK 681 straipsnis, pagal kurį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Jeigu CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 str. 3 d.). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 str. 2 d.). Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį pagrindą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę sudaro motyvuoti išieškotojo ar skolininko prieštaravimai.

13. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį skolininkas ar išieškotojas, susipažinę su ekspertizės išvada, gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl (pvz., dėl eksperto asmens, jo kvalifikacijos, ekspertizės procedūros) abejoja ekspertizės metu gautais rezultatais. Antstolis, susipažinęs ir įvertinęs skolininko ar kreditoriaus pareikštą motyvuotą prieštaravimą, turi motyvuotai išspręsti klausimą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo. Pažymėtina, kad nors šis reikalavimas expressis verbis CPK 682 straipsnio 2 dalyje nenustatytas, jį suponuoja bendrieji vykdymo proceso principai, taip pat antstoliui nustatyta pareiga veikti teisėtai, siekiant kuo geriau patenkinti skolininko bei išieškotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga Nr. 28. Teismų praktika. 2008, 28).

14. CPK 682 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo, matyti, kad kaip ir teigia skolininkas, įprastai pakartotinė ekspertizė skiriama antstolio patvarkymu, antstoliui parenkant turto vertintoją ir įpareigojant skolininką įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą pinigines lėšas, reikalingas apmokėti pakartotinės ekspertizės išlaidas.

15. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su antstolio pozicija, kad jam nekilus abejonių dėl nustatytos turto vertės ir atlikto turto vertinimo teisėtumo, pareiga skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę nekyla, taigi antstolis šiuo atveju turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl papildomos ekspertizės skyrimo.

16. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad antstolio atsisakymas skirti skolininko prašymu papildomą ekspertizę pagal 682 str. 2 d. turi būti motyvuotas, šiuo atveju antstolis dėstydamas savo motyvus apsiribojo vienu sakiniu konstatuodamas, kad ekspertizę atliko tinkamą kvalifikaciją turintis ekspertas. Pagal bylos duomenis akivaizdu, kad 2018 m. birželio 12 d. patvarkymas įpareigoti skolininką pateikti papildomą ekspertizę buvo priimtas siekiant sudaryti sąlygas pačiam skolininkui pašalinti jam kilusias abejones dėl antstolio nustatytos areštuoto turto vertės. Tačiau, lieka neaišku kokiu pagrindu antstolis šį įpareigojimą nustatė ir kokią įrodomąją reikšmę būtų turėjusi skolininko pateikta savarankiškai atlikta ekspertizė.

17. Pažymėtina, kad vykdymo procese ekspertizė skiriama antstolio patvarkymu (CPK 682 straipsnio 1 dalis) ir turi būti atliekama pagal ekspertizei keliamus reikalavimus bei tinkamai įforminama (CPK 216 straipsnis). Pažymėtina, kad CPK 682 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą vykdymo procese (CPK 682 straipsnio 6 dalis). Dėl to vykdymo procese bendrosios CPK normos (CPK 212–219 straipsniai), reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, yra taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai.

18. Teismo praktikoje nustatyta, kad šalių kaip įrodymas pateikta turto vertintojų išvada, gauta ne CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, bet patvirtinanti areštuoto turto rinkos vertę, negali būti ekspertizės aktu (CPK 177 straipsnio 4 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006). Tačiau jeigu turto vertintojų išvadoje yra su byla susijusių faktinių duomenų, ji kaip rašytinis įrodymas yra tinkama įrodinėjimo priemonė byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnis).

19. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį ekspertizę turto vertei nustatyti skiria antstolis. Šios normos prasme skolininko pasirinkto eksperto atliktas turto vertinimas nėra tinkamas.

20. Iš aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti gali būti skiriama skolininko ar išieškotojo prašymu (CPK 682 straipsnio 2 dalis), taip pat antstolio iniciatyva, kai antstoliui kyla abejonių dėl nustatytos turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizė jau buvo atlikta, remiantis 2018 m. kovo 26 d. patvarkymu Nr. S-375 dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, taigi antstolis pakartotinę ekspertizę pavedė atlikti skolininkui savo lėšomis, nes antstoliui eksperto nustatyta turto vertė nesukėlė abejonių, todėl antstolis neturėjo pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę savo iniciatyva. Kaip minėta aukščiau, esant situacijai, kai ekspertizės paskyrimo pagrindas yra ne antstolio abejonės dėl turto vertės, o skolininko prieštaravimai, vienas iš pagrindų, kai antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę, būtų antstoliui abejones sukėlę kitokią turto vertę pagrindžiantys skolininko argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Šiuo atveju antstolis nurodo, kad jam nebuvo pateikti duomenys, kurie būtų sukėlę abejones dėl nustatytos turto vertės.

21. Taigi šiuo atveju, antstolis nagrinėdamas skolininko prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės pagrįstumo ir spręsdamas klausimą dėl papildomos ekspertizės skyrimo galėjo arba motyvuotu patvarkymu atmesti šį prašymą arba jį tenkinti - paskirti papildomą ekspertizę ir įpareigoti skolininką į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti reikiamą piniginių lėšų sumą ekspertizės atlikimui. Tai, kad antstolis tuo pačiu patvarkymu konstatavo, jog pagrindo atlikti papildomą ekspertizę nėra ir kartu įpareigojo skolininką savo iniciatyva, savo lėšomis, pasirenkant savo ekspertą atlikti turto vertinimą ir pateikti jo aktą antstoliui nurodytu terminu, rodo, kad antstolio pozicija dėl papildomos ekspertizės skyrimo yra abejotina. Toks antstolio nustatytas įpareigojimas skolininkui pateikti papildomos ekspertizės išvadas, taip pat neatitinka CPK reglamentuojamos ekspertizės skyrimo tvarkos. Tuo tarpu, jeigu antstolis savo patvarkymą vertina kaip skolininko prašymo dėl papildomos ekspertizės skyrimo atmetimą, lieka neaišku dėl kokių priežasčių skolininkui buvo nustatytas įpareigojimas iki 2018 m. liepos 12 d. pateikti jo iniciatyva atliktos ekspertizės duomenis, nes skolininko savo iniciatyva atliekama ekspertizė, atlikta ne CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, bet patvirtinanti areštuoto turto rinkos vertę, negali būti ekspertizės aktu. Taigi iš esmės, antstolis atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo, kadangi tai netikslinga, tačiau kartu įpareigojo skolininką atlikti ekspertizę, kuri iš esmės būtų atlikta nesilaikant ekspertizės skyrimą reglamentuojančių teisės nuostatų ir nebūtų laikoma papildoma ekspertize, o jos metu gautos išvados būtų vertinamos tik kaip objektyvūs duomenys, sudarantys pagrindą iš naujo spręsti klausimą dėl papildomos ekspertizės skyrimo.

22. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad 2018 m. birželio 12 d. antstolio patvarkymas Nr. S-608 yra prieštaringas – tuo pačiu patvarkymu antstolis atsisakydamas skirti papildomą ekspertizę ir kartu įpareigodamas skolininką savarankiškai atlikti papildomą ekspertizę ir pateikti jos išvadas antstoliui, sukūrė dviprasmišką ir teisiškai neaiškią situaciją.

23. Esant nustatytų aplinkybių visumai ir atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, antstolio 2018 m. birželio 12 d. patvarkymas naikintinas (CPK 513 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo J. M. skundą dėl antstolio Gintaro Kairio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0154/18/00335 ir Nr. 0154/15/00903 tenkinti.

Panaikinti antstolio Gintaro Kairio 2018 m. birželio 12 d. priimtą patvarkymą Nr. S-608 „dėl papildomos turto vertės nustatymo“ ir įpareigoti antstolį klausimą dėl papildomos ekspertizės skyrimo, spręsti iš naujo.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. 0154/18/00335 ir Nr. 0154/15/00903 grąžinti antstoliui Gintarui Kairiui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.