Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (ieškovo) V. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovėms UADBB „Draudlita“, UAB „Industrijos garantas“ dėl draudimo, trečiasis asmuo B. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. kovo 21 d. teisme gautas pareiškėjo (ieškovo) V. A. prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-827-713/2013; panaikinti 2013 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-827-713/2013 bei 2013 m. rugsėjo 26 d. Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1330-260/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. A. ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti iš atsakovų UAB „Industrijos garantas“ ir UADBB „Draudlita“ visas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme, teismui buvo pateikta draudimo sutarties kopija su galimai suklastotu pareiškėjo parašu, todėl apeliacinės instancijos teismas nutarė, kad pareiškėjas (ieškovas) su draudimo taisyklėmis buvo supažindintas. Pareiškėjas (ieškovas) nurodo, kad esminė aplinkybė, nulėmusi civilinės bylos baigtį ir esminiu bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka klausimu buvo V. A. supažindinimo/nesupažindinimo su draudimo taisyklėmis faktas, kadangi Kauno apygardos teismui pripažinus, jog ieškinio senatis byloje netaikytina, nesupažindinimo su taisyklėmis fakto konstatavimas būtų reiškęs būtinybę naikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą. Pareiškėjas (ieškovas) nurodo, kad jo iniciatyva pradėto ir vėliau nutraukto ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Industrijos garantas“ prašymo sudaryti būsto ir namų draudimo sutartį, antrame puslapyje, skiltyje „V. A.“ pasirašė ne V. A., o jo sūnus Ž. A., taigi paaiškėjo aplinkybės, kurios nulėmė civilinės bylos baigtį, procesas atitinkamoje civilinėje byloje privalo būti atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-360/2014).

Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal šią nuostatą naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; apie naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjui tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir tai turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitoks teismo sprendimas. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Šioje byloje prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas aplinkybe, kad ieškovas nebuvo supažindintas su draudimo taisyklėmis, kadangi draudimo taisyklėse pasirašė ne ieškovas, o jo sūnus. Nurodyta aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia ir nebuvusia žinoma bylos nagrinėjimo metu. Teismas konstatuoja, kad ieškovas šias aplinkybes žinojo bei turėjo galimybę šiuos faktus nurodyti bylos nagrinėjimo metu, todėl ieškovo teiginiai negali būti laikomi naujai paaiškėjusia aplinkybe. Kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas (ieškovas) pateikė teismui Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 65-1-01321-14, kuriame nustatyta, kad V. A. pasirašė tik išankstinio draudimo susitarimą, draudimo sutartį pasirašė V. A. sūnus Ž. A., kuriam ir buvo nurodytos draudimo sąlygos. Pažymėtina, kad Ž. A. apklausos metu nurodė, kad draudimo sutartį sudarė dėl to, kad būtų išmokamas draudimas, jeigu ant gyvenamojo namo užvirstų šalimais namo augantis senas didelis klevas, kitos draudimo sąlygos jų nedomino. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad V. A. vyko draudimo sutarties sudaryti kartu su sūnumi Ž. A., kuris su ieškovo žinia aiškinosi draudimo sutarties sąlygas, pateikė draudžiamo turto nuotraukas, nurodė elektroninio pašto adresą draudimo taisyklėms persiųsti, ieškovo vardu sumokėjo draudimo įmoką, patvirtina, kad Ž. A. faktiškai sudarydamas draudimo sutartį veikė kaip ieškovo atstovas su ieškovo žinia. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būdamas proceso šalimi negalėjo susipažinti su į bylą pateikta pasirašyta ieškovo (jo atstovo) draudimo sutartimi ir teikti savo paaiškinimus ir reikalavimus bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Ž. A. sudarydamas draudimo sutartį veikė kaip ieškovo atsakovas su ieškovo žinia. Civilinio kodekso 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Kaip matyti iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 65-1-01321-14, trečiasis asmuo, draudimo brokerė Bronislava Malakauskienė nurodė, kad draudimo taisyklės buvo išsiųstos V. A. sūnui Ž. A., kuris pasirašė prašyme sudaryti draudimo sutartį ir draudimo polise. Du draudimo sutarties egzempliorius pasirašė V. A. ir jie buvo pateikti draudikui. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kad jis nepasirašė draudimo sutarties bei nebuvo supažindintas su draudimo taisyklėmis, nelaikytina naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe CPK 366 str. 1 d. 2 punkto prasme.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius įrodymus, nenustačius pagrindų procesui atnaujinti, pareiškėjo (ieškovo) V. A. prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Atsiliepimais į pareiškėjo (ieškovo) prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovė UADBB „Draudlita“ ir trečiasis asmuo Bronislava Malakauskienė prašo skirti ieškovui V. A. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos skiriant UADBB ,,Draudlita“. Nurodo, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, klaidina teismą, kadangi iniciavo ikiteisminį tyrimą dėl tariamo jo parašų klastojimo, o vėliau ikiteisminio tyrimo metu pats nurodė, kad draudimo sutartyje pasirašė jo sūnus.

Pagal Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).

Pareiškėjo naudojimasis jam suteiktomis teisėmis civiliniame procese, teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo nesudaro pagrindo spręsti, kad jis piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Dalyvaujantis byloje asmuo Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Teisės į proceso atnaujinimą įgyvendinimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu, nebent iš bylos proceso eigos būtų akivaizdu, jog šia teise naudojamasi ne siekiant sau palankaus procesinio rezultato, bet kitais tikslias (siekiant vilkinti procesą, vykdymo veiksmus ar pan.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tokių aplinkybių konstatavimui. Vien tai, kad pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo pripažintas nepagrįstu, nereiškia, jog jį pareiškėjas padavė kitu tikslu, nei siekdamas apginti savo interesus. Tai savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Kadangi pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo kvalifikuoti kaip akivaizdžiai nesąžiningą, pareikštą ne siekiant apginti tariamai pažeistas ieškovo teises, bet kitais tikslais, nėra pakankamo pagrindo, todėl nėra ir pagrindo ieškovui taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 290-291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Prašymas dėl baudos skyrimo V. A. atmestinas.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kauno apylinkės teismą.