- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-26
- Bylos Nr.
- 2A-1330-260/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Industrijos garantas“, uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Draudlita“
- Trečiasis asmuo
- B. M.
- Kategorijos
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-827-713/2013 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Industrijos garantas“, uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Draudlita“ dėl įvykio pripažinimo draudiminiu, žalos atlyginimo, trečiasis asmuo B. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas V. A. 2012 04 22 pateiktu ieškiniu (b.l.3-9) atsakovei UADB „Industrijos garantas“, 2012 09 14 pateiktu teismui patikslintu ieškiniu atsakovams UADB „Industrijos garantas“ ir UADBB „Draudlita“ (b. l. 107-114, t. I) prašė: 1) pripažinti kilnojamųjų daiktų vagystę iš ieškovo gyvenamojo namo draudiminiu įvykiu; 2) priteisti solidariai iš atsakovių UADB „Industrijos garantas“" bei UADBB „Draudlita“ 24 057,69 Lt draudiminę išmoką žalai atlyginti, taip pat 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2010 08 09 jis su draudiką UADB „Industrijos garantas“ atstovaujančia UADBB „Draudlita“ sudarė būsto ir namų turto draudimo sutartį. 2010 11 12 iš apdrausto gyvenamojo namo buvo pagrobti kilnojamieji daiktai. Apie šį įvykį ieškovas pranešė draudikui atsakovei UADB „Industrijos garantas“. Pastaroji 2010 11 26 raštu pranešė, kad atsisako atlyginti ieškovo patirtą dėl kilnojamųjų daiktų vagystės iš ieškovo remontuojamo namo žalą, kadangi pagal UADB „Industrijos garantas“ Būsto ir namų turto draudimo taisyklių Nr. 027 7.3 p. draudžiamų nekilnojamųjų daiktų statybos, remonto ir rekonstrukcijos laikotarpiu draudimo apsauga yra ribota ir turtas yra apdraustas tik nuo ugnies ir gamtinių jėgų rizikų. Ieškovo nuomone, atsakovė UADB „Industrijos garantas“ nepagrįstai atsisako pripažinti vagystę draudiminiu įvykiu ir kompensuoti 24057,69 Lt žalą, nesąžiningai taiko Būsto ir namų turto draudimo taisyklių nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovė UADB „Industrijos garantas“ su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į patikslintą ieškinį (b. l. 135-137, t. I) prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad draudžiamųjų nekilnojamųjų daiktų statybos darbų, įskaitant apdailos darbus, remonto ar rekonstrukcijos laikotarpiu draudimo apsauga yra apribota, o turtas draudžiamas tik nuo ugnies rizikos, atskirais atvejais ir nuo gamtinių jėgų rizikos. Draudimo apsauga nuo vagystės rizikų tokiais atvejais negalioja. Ieškovas tiek kreipdamasis dėl ginčo į Draudimo priežiūros komisiją, tiek ieškinyje nurodė, kad nekilnojamųjų daiktų (statinių) statybos darbai, įskaitant apdailos darbus ir remontą, buvo faktiškai pabaigti ir nebuvo vykdomi, tačiau atsakovui paties ieškovo pateiktų dokumentų bei administruojant įvykį atsakovo surinktų duomenų matyti, kad ieškovas net keletą kartų pripažino remonto faktą, kurį patvirtina po įvykio darytos apdrausto gyvenamojo namo vidaus fotonuotraukos. Tuo pagrindu, kad įvyko nedraudžiamasis įvykis, ieškovui buvo atsisakyta mokėti draudimo išmoką. Draudimo išmoka nemokama ne dėl to, kad buvo pažeistos kokios nors draudimo sutarties sąlygos. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad įvykis įvyko 2010-11-12, o draudimo išmoką atsisakyta išmokėti 2010-11-26, kreipdamasis į teismą tik 2012 metais ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą 1 metų ieškinio senaties terminą.
Atsakovė UADBB „Draudlita“ atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti (b. l. 120-123, t. I). Atsiliepime nurodė, kad draudimo išmoką priteisti solidariai iš atsakovių yra objektyviai neįmanoma, kadangi draudiko prievolė ieškovui kyla iš draudimo teisinių santykių, o draudimo brokerio prievolės kyla iš draudimo tarpininkavimo santykių. Draudimo brokeris santykiuose tarp ieškovo ir atsakovo dalyvauja tik įstatymų nustatyta tvarka, sudarant draudimo sutartį kaip nepriklausomas draudimo tarpininkas ir nedalyvauja draudimo sutarties vykdymo etape, įvykio administravimo etape, nes tai pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnį yra išimtinai draudiko teisė ir pareiga. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, draudikas privalo įvertinti prisiimamą riziką, o draudėjas privalo atskleisti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui. Ieškovas to nepadarė, nes prašyme sudaryti būsto ir namų draudimo sutartį nenurodė apie vykdomą namo vidaus rekonstrukciją/remontą, nors pagal draudimo Taisyklių 2.27 punktą privalėjo tai padaryti. Pagal Taisyklių 7.3. punktą, ieškovo ir draudiko sudaryta draudimo sutartis neapima vagystės rizikos, jeigu draudžiamame pastate yra atliekami statybos darbai, įskaitant apdailos darbus, remontą ir/ar rekonstrukciją, statybinės medžiagos ir gaminiai nėra laikomos draudimo objektu, todėl draudikas neturi pareigos mokėti draudimo išmokos. Bylos medžiaga patvirtina, kad įvykio metu apdraustame name vyko statybos procesas. Atsakovė UABB „Draudlita“ palaikė atsakovės UADB „Industrijos garantas“ prašymą taikyti ieškinio senatį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendimu (b. l. 60-66, t. II) ieškinį atmetė, priteisė iš V. A. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų UADBB „Draudlita“ ir 39 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad 2010 m. rugpjūčio 9 d. ieškovas ir atsakovė UADB „Industrijos garantas“, tarpininkaujant atsakovės UADBB „Draudlita“ brokerei B. M., sudarė „Būsto ir namų turto draudimo sutartį“ dėl kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų draudimo. Ieškovui buvo išduotas draudimo liudijimas serija BTD Nr.06205, jame nurodytas sutarties galiojimo terminas nuo 2010-08-10 iki 2011-08-09. Pagal liudijime nurodytus duomenis ieškovas 147 000 Lt sumai apdraudė nekilnojamą daiktą (statinį) – gyvenamąjį namą (2010 m. rekonstrukcija), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir kilnojamuosius daiktus 59 000 Lt su besąlygine 200 Lt nekilnojamo ir kilnojamų daiktų išskaita, namų turtą pagal plotą (draudimo suma nustatyta vadovaujantis Taisyklių 10.3.1 p.). Sutarties sąlygose draudžiamaisiais įvykiais nurodyta ugnis (A); gamtinės jėgos (B); vagystė (C) įsilaužiant, plėšimas, vandalizmas dėl įsilaužimo; trečiųjų asmenų tyčinė veikla (D); vanduo (E); transporto priemonės atsitrenkimas (F); stiklo dūžis (G); įtampos svyravimai (H). 2010-11-12 iš ieškovui priklausančio namo buvo pavogtas pečius Heitz, pečiaus pajungimo komplektas, aliumininiai radiatoriai, vamzdžių sujungimai, 3 komplektai staktų, rankenų komplektai, 50 vnt. grindjuosčių kampų, sienų plytelės, sienų klijai ir kiti daiktai, iš viso pavogta daiktų už 24 057,69 Lt. Apie vagystę tą patį vakarą ieškovas pranešė policijai ir draudikui atsakovei UADB „Industrijos garantas“. 2010-11-18 surašytame Turto apžiūros-defektacijos akte Nr. 10TD 0188 nurodyta, jog sugadinimai įvertinti išoriškai apžiūrint turtą ir nustatyta, jog deformuotos durys, išlaužta stakta, ištrupėjęs lauko tinkas, pramušta vidaus durų anga. Atsakovė UADB „Industrijos garantas“ ieškovui mokėti draudimo išmoką atsisakė. Ieškovas 2011-02-26 kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT) ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisiją dėl draudimo sutarties nesąžiningų sąlygų ištyrimo. VVTAT konstatavo, kad atsakovės UADB „Industrijos garantas“ Būsto ir namų turto draudimo taisyklių 13.8 punktas, kuriame įtvirtintos draudimo įmokų mokėjimo sąlygos ir apsaugos sustabdymas ilgesniam nei 3 mėnesių terminui, atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Draudimo priežiūros komisija, aiškindama Taisyklių 7.3 punkto sąlygą, 2011-06-07 nutarimu Nr. N-202 nepripažino įvykio draudiminiu. Teismas nurodė, kad tarp šalių sudarytos sutarties sąlygos yra standartinės, jas nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama su kita šalimi. Dėl šios priežasties UADB „Industrijos garantas“ Būsto ir namų turto draudimo sutartį su neatskiriamu priedu draudiko vienašališkai parengtomis standartinėmis Taisyklėmis laikė vartojimo sutartimi. Teismas konstatavo, kad sudarant sutartį tarpininkavusios UADBB „Draudlita“ brokerės B. M. pareiga buvo prieš pasirašant sutartį supažindinti draudėją ne tik su sutarties sąlygomis bet ir su Taisyklėmis. Pagal byloje esančią Būsto ir namų draudimo sutartį, ieškovas sutartį pasirašė, tačiau nepasirašė sutarties skiltyje, kad buvo supažindintas su Taisyklėmis ir sutarties sudarymo metu nepasirašė prašymo sudaryti būsto ir namų turto draudimo sutartį, kuriame nurodyta, jog draudėjas gavo Būsto ir namų turto draudimo taisyklių Nr. 027 kopiją. Liudytoja A. Ž. pripažino, jog ieškovui Taisyklės buvo įteiktos, tačiau jos buvo surašytos labai smulkiu šriftu. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės lemia, jog ieškovas su jomis nebuvo supažindintas ir nežinojo, kad draudimo apsauga tiek nekilnojamojo daikto, tiek ir kilnojamųjų daiktų vagystės rizikos neapėmė, todėl pagrįstai tikėjosi, jog sudaręs Būsto ir namų draudimo sutartį ir įmokėjęs draudimo įmoką, apdraudė ne tik patį namą iš išorės, bet ir visus kilnojamus daiktus, esančius namo viduje pagal plotą nuo vagystės įsilaužiant, plėšiant, ir kitų nelaimingų atsitikimų, kaip kad ir yra aiškiai numatyta pačioje sutartyje. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Vadovaudamasis CK 6.992 straipsnio 2 dalimi, teismas padarė išvadą, kad draudimo brokeris santykiuose tarp ieškovo ir atsakovės UADB „Industrijos garantas“ dalyvavo tik įstatymų nustatyta tvarka sudarant draudimo sutartį kaip nepriklausomas draudimo tarpininkas, o draudimo sutarties vykdymo etape ir įvykio administravimo etape brokeris nedalyvauja, kadangi tai yra išimtinai draudiko teisė ir pareiga. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė pavogtų daiktų vertę jų įsigijimo čekiais ir sąskaitomis faktūromis, tačiau pritaikius 200 Lt dydžio besąlyginę išskaitą, prašomą priteisti sumą turėtų būti sumažinta iki 23 857,69 Lt.
Šalies argumentai
Kartu pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovas su ieškiniu 2012-04-27 kreipėsi į teismą neabejotinai praleidęs ieškinio senaties terminą. Teismas vertino, kad draudimo išmoką ieškovui išmokėti atsakovė UADB „Industrijos garantas“ atsisakė dar 2010 m. lapkričio 26 d., todėl nuo šios datos ir skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Prašymo atnaujinti praleistą terminą ieškovas nepareiškė, todėl esant atsakovės prašymui, teismas ieškinio reikalavimams taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b. l. 73-78, t. II) ieškovas V. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su sprendimu nesutinka dalyje, kuria ieškinys atmestas dėl praleisto sutrumpinto ieškinio senaties termino. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas turėjo ex officio atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl svarbių aplinkybių viseto. Teismas ieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino, tačiau sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino, kad apelianto reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas. Patvirtindamas, jog apelianto teisės buvo pažeistos atsakovams nesupažindinant jo su Būsto ir namų turto draudimo taisyklėmis Nr. 027, kas apeliantui turėjo esminės įtakos tinkamai suvokti tolimesnį savo teisių gynimo būdą, teismas privalėjo pripažinti svarbiomis skunde nurodomas aplinkybes (nesupažindinimas su draudimo taisyklėmis, derybos, kreipimasis į Valstybinė vartotojų apsaugos tarnybą ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisiją) ir savo iniciatyva spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Klausimą ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas turėjo išspręsti atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus.Neaišku, kokiais kriterijais remdamasis teismas skaičiavo praleistą senaties terminą nuo 2010-11-26, kuomet apeliantas iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ pirmą raštišką atsakymą Nr. 02-29-7583. Ginčas tarp apelianto ir UADB „Industrijos garantas“ realiai kilo tik tada, kai minėtas atsakymas buvo gautas. Nesutikdamas su rašte nurodytais pagrindais, apeliantas 2011-01-17 pareiškė oficialią raštišką pretenziją dėl draudimo išmokos nepagrįsto atsisakymo, tuo pradėdamas Taisyklių 21.1 punkte numatytą derybų procedūrą. Teismas visiškai neįsigilino į svarbias faktines bylos aplinkybes, įrodančias, kad apeliantas dėjo visas pastangas pasinaudoti įstatymu suteiktomis galimybėmis derėtis, o vėliau ir kreiptis i vartotojų teises ginančią Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau VVTAT) bei draudimo rinką prižiūrinčią Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisiją (toliau Priežiūros komisija), ir tik galiausiai kreipėsi į teismą. Teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantas, nepraleidęs ieškinio senaties termino ir matydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, 2011-02-26 pareiškimu kreipėsi į VVTAT, į tai, kad ne dėl jo kaltės ir ne jo iniciatyva pareiškimo nagrinėjimas buvo išskaidytas skirtingoms institucijoms, o atsakymą apie tai, kad UADB „Industrijos garantas“ Būsto ir namų turto draudimo taisyklių 13.8 punktas pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, atsakovas gavo tik 2011-05-31. Teismas taip pat tinkamai neįvertino ir to, kad apeliantas galutinį atsakymą iš Priežiūros komisijos (nutarimas Nr. N-202), kuriuo jo pareiškimas atmestas, gavo tik 2011-06-07, ir tik tuomet galutinai sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Vadovaudamasis Draudimo priežiūros komisijos nutarimu „Dėl vartotojų ir draudikų ginčų nagrinėjimo taisyklių ir vartotojo kreipimosi formos patvirtinimo“ (2004-03-09 Nr. N-28) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-01-13 d. nutarimu Nr. 27 patvirtintomis Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos nuostatomis, apeliantas pagrįstai tikėjosi per įstatyme numatytą trijų mėnesių laikotarpį sulaukti galutinio atsakymo iš minėtos tarnybos, ir tik po to kreipėsi į teismą.Atsakovai savo teise prašyti taikyti ieškinio senatį pasinaudojo aiškiai pavėluotai – baigiamosiose kalbose ir tik žodžiu, tuo suvaržydami apelianto teises bei rungimosi principą, o teismas šio prašymo priėmimo bei jo pagrįstumo nesvarstė. Toks prašymas turėjo būti pareikštas atsiliepimuose į ieškinį bei patikslintą ieškinį, arba pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje. Spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, ir ar atsakovų reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra pagrįstas, teismas galėjo tik tiksliai nustatęs, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga ir kada šis terminas pasibaigė, o tai teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė akivaizdžiai neteisingai ir dėl jo pasisakė tik galutiniame sprendime, o ne bylos nagrinėjimo metu. Atsikertant į atsakovo žodinį prašymą taikyti ieškinio senatį, apelianto atstovas baigiamosiose kalbose taip pat pareiškė žodinį prašymą dėl senaties termino atstatymo ir nurodė konkrečią datą, nuo kurios apeliantas pradėjo skaičiuoti sutrumpintą vienerių metų senaties terminą – 2011-06-07, t. y. kuomet apeliantas gavo galutinį atsakymą iš Priežiūros komisijos ir suprato apie savo teisių pažeidimą/neapgynimą. Teismas nenustatinėjo apelianto nurodytų svarbių aplinkybių atsiradimo momento. Teisme taip pat nebuvo keliamas klausimas, ar apeliantas kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jeigu teismas nustatytų, kad pirmos instancijos teismas pažeidė materialines bei procesines teisės normas, ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 83-87, t. II) atsakovė UADBB „Draudlita“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad nepagrįstas skundo argumentas apie tai, jog teismas iš esmės pripažino ieškinio reikalavimo pagrįstumą, kadangi teismas neįvertino argumentų dėl didžiausio galimo draudimo išmokos dydžio pagal draudimo taisykles, draudimo rizikai įvertinti reikšmingų aplinkybių nuslėpimu nuo draudiko, civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo bei visų su senaties taikymu nesusijusių šalių argumentų ir atsikirtimų. Apeliantas klaidingai aiškina ieškinio senaties termino eigos pradžią nustatančias teisės normas, kuomet faktinės aplinkybės patvirtina, jog eiga prasidėjo anksčiau. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, ieškinio senaties eiga prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Apeliantas draudiko rašytinį atsisakymą mokėti draudimo išmoką gavo 2010-11-26, todėl galėjo ir turėjo suvokti apie savo teisių pažeidimą. Kitokia (apelianto nurodoma) šio termino eigos skaičiavimo pradžia prieštarauja logikai. Tai, kad apeliantas suvokė, jog jo teisės buvo pažeistos, patvirtina tolimesni jo veiksmai: apeliantas kreipėsi į advokatą, pareiškė draudikui pretenziją, pateikė skundą dėl draudimo sutarties sąlygų sąžiningumo. Tačiau draudiko veiksmų apskundimas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir Draudimo priežiūros komisijai ieškinio senaties termino nesustabdo. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai neatnaujino praleisto termino, tačiau to daryti teismui nebuvo teisinio pagrindo – apeliantas naudojosi advokato (profesionalaus teisininko) pagalba, kas savaime sudaro pagrindą termino neatnaujinti. Be to, ieškovas pats pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą, dėl to turi prisiimti kilusias pasekmes. Po kompetentingų institucijų atsakymų gavimo apeliantui iki ieškinio senaties termino pabaigos buvo likę daugiau nei 5 mėnesiai, t. y. pakankamai ieškiniui parengti ir pareikšti teisme, todėl atmestinas priešingas apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, o apelianto elgesys pripažintinas neapdairiu ir nerūpestingu. Atsižvelgiant į tai, jog ginčas kilęs iš draudimo santykių, ieškovo turtinis interesas nagrinėjamu atveju yra mažiau svarbus už tokias teisines vertybes kaip civilinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas, todėl senaties terminas neatnaujintinas. Ieškovo atstovas baigiamosiose kalbose atsikirto į atsakovės prašymą dėl senaties instituto taikymo, todėl nesant imperatyvaus draudimo tokį prašymą pareikšti bet kurioje proceso stadijoje, nėra pagrindo pripažinti apelianto teises pažeistomis.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 88-92, t. II) trečiasis asmuo B. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo atsakovo UADBB „Draudlita“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius atsakovės UADBB „Draudlita“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 93-95, t. II) atsakovė UADB „Industrijos garantas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad apeliantas turėjo suprasti, jog jo teisės buvo pažeistos atsakovei atsisakius mokėti draudimo išmoką ir raštu apie tai jį informavus. Aplinkybė, kad apeliantas nebuvo supažindintas su draudimo taisyklėmis, negali būti laikoma kaip svarbi atnaujinti ieškinio senatį, kadangi jų nežinojimas nedraudė jam ginti savo pažeistas teises. Paties apelianto nurodytame kasacinio teismo 2012-12-20 nutarime pasisakyta, kad tuo atveju, jeigu prašymas taikyti ieškinio senatį pateiktas vėliau nei atsiliepime į ieškinį, paruošiamuosiuose dokumentuose ar parengiamajame teismo posėdyje, nors jis galėjo būti pareikštas, teismas turi teisę tokį prašymą atsisakyti priimti svarstyti, jei mano, kad vėlesnis jo pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje. Atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį nebuvo pateiktas parengiamojoje bylos stadijoje, tačiau teismui nebuvo pagrindo manyti, kad jis užvilkins sprendimo priėmimą, kuomet visi įrodymai buvo pateikti parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek ir jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d. ir 3 d., nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 9 d. ieškovas V. A. ir atsakovė UADB „Industrijos garantas“, tarpininkaujant atsakovei UADBB „Draudlita“, sudarė Būsto ir namų turto draudimo sutartį, pagal kurią ieškovas 147000 Lt sumai apdraudė nekilnojamą daiktą (statinį) – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 59000 Lt sumai kilnojamuosius daiktus – namų turtą (draudimo suma nustatyta vadovaujantis Taisyklių 10.3.1 p.). Ieškovui buvo išduotas draudimo liudijimas serija BTD Nr.06205, jame nurodytas sutarties galiojimo terminas nuo 2010-08-10 iki 2011-08-09. Pagal liudijime nurodytus duomenis sutarties sąlygose draudžiamaisiais įvykiais nurodyta: ugnis, gamtinės jėgos, vagystė įsilaužiant, plėšimas, vandalizmas dėl įsilaužimo, trečiųjų asmenų tyčinė veikla, vanduo, transporto priemonės atsitrenkimas; stiklo dūžis; įtampos svyravimai. 2010-11-12 iš ieškovui priklausančio namo buvo pavogtas kilnojamasis turtas: pečius Heitz, pečiaus pajungimo komplektas, aliumininiai radiatoriai, vamzdžių sujungimai, 3 komplektai staktų, rankenų komplektai, 50 vnt. grindjuosčių kampų, sienų plytelės, sienų klijai ir kiti daiktai; iš viso pagal ieškovo nurodytus duomenis pavogta daiktų už 24057,69 Lt. Apie vagystę ieškovas pranešė policijai ir draudikui atsakovei UADB „Industrijos garantas“. 2010-11-18 atsakovės darbuotojai surašytame Turto apžiūros-defektacijos akte Nr. 10TD 0188 nurodė, jog sugadinimai įvertinti išoriškai apžiūrint turtą ir nustatyta, jog deformuotos durys, išlaužta stakta, ištrupėjęs lauko tinkas, pramušta vidaus durų anga. Atsakovė UADB „Industrijos garantas“ ieškovui mokėti draudimo išmoką 2010 11 26 raštu (b.l. 18, t. I) atsisakė, pranešdama, kad atsisako atlyginti ieškovo patirtą dėl kilnojamųjų daiktų vagystės iš ieškovo remontuojamo namo žalą, kadangi pagal UADB „Industrijos garantas“ Būsto ir namų turto draudimo taisyklių Nr. 027 7.3 p. draudžiamų nekilnojamųjų daiktų statybos, remonto ir rekonstrukcijos laikotarpiu draudimo apsauga yra ribota ir turtas yra apdraustas tik nuo ugnies ir gamtinių jėgų rizikų. 2011 01 17 ieškovas pateikė atsakovei pretenziją (b.l.20-22, t. I), kurioje nurodė, kad nesutinka su atsakovės atsisakymu išmokėti draudimo išmoką, laiko, jog draudikas netinkamai taiko UADB „Industrijos garantas“ Būsto ir namų turto draudimo taisyklių Nr.027 7.3 p. , kadangi ieškovo name apdailos darbai buvo baigti ir nevykdomi. Atsakovė 2011 02 09 raštu atsakė į ieškovo pretenziją (b.l.23, t. I), nurodė, kad 2010 11 26 priimto sprendimo atsisakyti mokėti draudimo išmoką nekeis. 2011 02 26 ieškovas kreipėsi į VVTAT, kuri ieškovo skundą persiuntė Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijai. Draudimo priežiūros komisija 2011-06-07 nutarimu Nr. N-202 atmetė ieškovo V. A. pareiškime pateiktą reikalavimą, aiškindama Būsto ir namų turto draudimo taisyklių Nr.027 7.3 p. punkto sąlygą, pripažino, kad ieškovo nurodytas įvykis nelaikytinas draudiminiu. 2012 04 27 ieškovas pateikė ieškinį teismui, prašydamas pripažinti kilnojamųjų daiktų vagystę iš ieškovo gyvenamojo namo draudiminiu įvykiu ir priteisti solidariai iš atsakovių UADB „Industrijos garantas“ bei UADBB „Draudlita“ 24 057,69 Lt draudiminę išmoką žalai atlyginti, taip pat 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo visas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, pripažinęs, kad ieškovas praleido CK 1.125 str. 7 d. nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams. Apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo pateikė ieškovas.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad atsakovai prašymą taikyti ieškinio senatį pareiškė pavėluotai, t.y. tik baigiamosiose kalbose, kad teismas privalėjo tiksliai nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties eiga ir kada šis terminas pasibaigė, taip pat, kad teismas nesprendė ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo ex officio, kada paaiškėjo, jog atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, o ieškovas su tokiu prašymu nesutiko. Taip pat ieškovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl kreipimosi į teismą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl apeliacinės instancijos teismo kompetencijos, yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, negali peržengti CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, nagrinėjant šeimos, darbo bylas bei bylas ypatingąja teisena, taip pat tikrinant, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tačiau kartu pažymėjo, kad apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Taigi apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo tirti bei vertinti byloje esančius įrodymus, remdamasis byloje esančiais įrodymais analizuoti faktines bylos aplinkybes. Byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti visiškai priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, gali tam tikras aplinkybes pripažinti nenustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nustatytomis, arba atvirkščiai, gali tam tikras aplinkybes pripažinti nenustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nustatytomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-372/2005).
Teisėjų kolegija iš dalies pagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovai, nagrinėjant bylą, prašymą taikyti ieškinio senatį pareiškė pavėluotai, kad pirmosios instancijos teismas tiksliai nenurodė, kada prasidėjo ieškinio senaties eiga ir kada šis terminas pasibaigė, taip pat, kad teismas nesprendė ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo ex officio. CPK 110 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsiliepimas bei kiti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu. Todėl ir prašymą taikyti ieškinio senatį atsakovas turi išdėstyti raštu. Papildomai žodžiu reikalavimą taikyti ieškinio senatį galima pareikšti parengiamajame teismo posėdyje, taip pat bylos teisminio nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu, jeigu teismas tokį prašymą pateikti leidžia. Byloje nagrinėjamu atveju prašymas taikyti ieškinio senatį atsakovų buvo žodžiu pareikštas tik baigiamųjų kalbų metu, o ne kaip šalies prašymas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Kadangi pagal CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, neatnaujinęs bylos nagrinėjimo iš esmės, kaip tą leidžia daryti CPK 256 straipsnis, ir neištyręs naujai nurodytų aplinkybių apie ieškinio senatį, teismas neturėjo teisės taikyti ieškinio senatį ir tik dėl to atmesti ieškinį.
Skųsdamas apeliacine tvarka teismo sprendimą, ieškovas akcentavo, kad teismas turėjo pareigą ex officio atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl svarbių aplinkybių viseto, kadangi jis ieškinį atmetė tik dėl praleisto ieškinio senaties termino, tačiau sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto vertinimu. Pirmosios instancijos teismas sprendime, priešingai nei teigia apeliantas, tikrai aiškiai ir nedviprasmiškai nėra pripažinęs, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Pirmosios instancijos teismas apskųstojo sprendimo motyvuojamojoje dalyje „Dėl solidariosios atsakomybės“ nurodė, kad atsakovės UADB „Industrijos garantas“ ir UADBB „Draudlita“ neturi bendrų prievolių ieškovui (CK 6.256 straipsnis), taip pat draudimo brokeris nelaikytinas paslaugos teikėju kartu su draudiku CK 6.296 straipsnio prasme, kadangi nedalyvavo teikiant draudimo apsaugą ir nenurodė savęs tokios apsaugos teikėju, dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju atsakovėms solidarioji atsakomybė negali būti taikoma. Pagal pateiktą draudimo sutartį šalimis yra ieškovas V. A. ir atsakovė UADB „Industrijos garantas“, todėl reikalavimas dėl įvykio pripažinimo draudiminiu reikštinas draudikui. Tačiau, kad šis reikalavimas yra pagrįstas, kad atsakovė UADB „Industrijos garantas“ privalo sumokėti draudimo išmoką, teismas sprendime nenurodė. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje „Dėl įvykio pripažinimo draudiminiu“ pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog UADB „Industrijos garantas“ Būsto ir namų turto draudimo taisyklių Nr. 027 7.3 punktas nustato, kad draudžiamų nekilnojamųjų daiktų remonto laikotarpiu draudimo apsauga yra ribota - turtas draudžiamas tik nuo ugnies bei gamtinių jėgų rizikos, dėl to laikytina, kad nagrinėjamu atveju draudimo apsauga tiek nekilnojamojo daikto, tiek ir kilnojamųjų daiktų vagystės rizikos neapėmė, tačiau, nustačius, kad ieškovas nebuvo supažindintas su Taisyklėmis, tame tarpe ir su 7.3 punktu, laikytina, kad pasirašydamas sutartį nežinojo apie ribotą sutarties galiojimo sąlygą. Sprendime nurodydamas tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kokią reikšmę ginčo išsprendimui turėtų tariamas ieškovo nesupažindinimas su taisyklėmis, nenurodė, kad dėl to 2010 11 12 įvykdyta vagystė yra draudiminis įvykis, dėl ko turėtų būti patenkinti ieškovo reikalavimai, priteista draudimo išmoka arba priteistas žalos atlyginimas. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje „Dėl žalos dydžio“ teismas tenurodė, kad ieškovo prašoma priteisti daiktų vertė įrodyta (CPK 178 straipsnis), tačiau nagrinėjamu atveju taikytina 200,00 Lt dydžio besąlyginė išskaita, ir prašoma priteisti suma mažintina iki 23 857,69 Lt. Iš šios sprendimo dalies taip pat neaišku iš ko ir kokiu pagrindu, teismo vertinimu, priteistina ši suma ieškovui.
Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kurie yra nenuoseklūs ir nekonkretūs, daugiau susiję su teisės normų aiškinimais, o ne konkrečiais įrodymais ir jų įrodomosios reikšmės įvertinimu, negalima suprasti, kokiu pagrindu, kokia apimtimi ir kuriam atsakovui ieškovo pareikšti reikalavimai galėjo būti tenkinami, jei teismas nebūtų taikęs ieškinio senaties. Todėl apelianto argumentai, jog teismas aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, laikytini nepagrįstais. Dar daugiau, kaip sprendžia teisėjų kolegija, yra pagrindas vertinti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, tačiau pagal byloje pateiktus įrodymus ją galima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Ieškinio ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas – tai ieškininiame pareiškime ieškovo suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas atsakovui (CPK 146 straipsnio 2 dalies 7 punktas), o ieškinio pagrindą sudaro ieškininiame pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (CPK 146 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t.y. negali keisti nei ieškinio dalyko (negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, bei įrodymais, kurių byloje nėra).
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad reikalavimus reiškia dviem atsakovams, prašė pripažinti kilnojamųjų daiktų vagystę iš jo gyvenamojo namo draudiminiu įvykiu ir priteisti solidariai iš atsakovių draudimo įmonės UADB „Industrijos garantas“ bei tarpininko sudarant draudimo sutartį UADBB „Draudlita“ 24 057,69 Lt draudiminę išmoką žalai atlyginti. Savo reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad atsakovė UADB „Industrijos garantas“, nepripažindama vagystės draudiminiu įvykiu, netinkamai, sau palankia linkme, savaip traktuoja savo Būsto ir namų turto draudimo taisyklių Nr. 027 7.3 punkto nuostatas, o atsakovė UADBB „Draudlita“ suteikė ieškovui netinkamai paslaugą.
Teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą – pripažinti kilnojamųjų daiktų vagystę, įvykdytą 2010 11 12 iš ieškovo gyvenamojo namo, esančio Tuopų g. 4, Juragiuose, Kauno rajone, draudiminiu įvykiu. Ieškovas nurodo, kad toks reikalavimas turėtų būti patenkintas dėl to, kad atsakovė UADB „Industrijos garantas“ netinkamai, sau palankia linkme, savaip traktuoja savo Būsto ir namų turto draudimo taisyklių Nr. 027 7.3 punkto nuostatas, tačiau jo nurodyto faktinio ieškinio pagrindo nepagrindžia byloje surinkti įrodymai.
UADB „Industrijos garantas“ Būsto ir namų turto draudimo taisyklių Nr. 027 (b.l. 40-63, t. II) 7.3 punktas nustato, kad apdrausto turto draudimo apsauga statybos, įskaitant ir apdailos darbus, remonto ir rekonstrukcijos laikotarpiu yra ribota ir turtas yra apdraustas tik nuo ugnies ir gamtinių jėgų rizikų, jei įvykio metu statybos darbai faktiškai buvo baigti, nurodytas draudimo apsaugos apribojimas negalioja. Kaip įvertino ieškovo pareiškimą išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija 2011 06 07 nutarimu Nr. N-202 „Dėl V. A. ir UADB „Industrijos garantas“ ginčo“, paminėtų taisyklių 7.3 punkto nuostatos nėra nei netikėtos (siurprizinės) , nei nesąžiningos (b.l. 35-36, t. I).
Ieškovas nurodė, kad įvykio (vagystės ) metu namo remonto darbai buvo baigti, taigi ieškovė UADB „Industrijos garantas“ neturėjo pagrindo vertinti, jog ieškovo turto draudimo apsauga nuo vagystės negaliojo Būsto ir namų turto draudimo taisyklių Nr. 027 7.3 punkte numatytu pagrindu. Tačiau, kaip vertina teisėjų kolegija, sutikti su tokiu ieškovo paaiškinimu negalima. Ieškovas, pranešdamas apie vagystę policijai, taip pat dėl vagystės apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje 2010 11 12 ir 2010 11 19 nurodė, kad vagystė įvykdyta iš renovuojamo namo, kad jame remonto darbai dar vyksta, ieškinį baudžiamojoje byloje pareiškė dėl vagystės iš remontuojamo namo (prijungtos baudžiamosios bylos Nr.65-1-01626-10 b.l. 2-3, 24,25, 32). Iš šioje baudžiamojoje byloje esančių fotonuotraukų, padarytų apžiūrint įvykio vietą 2010 11 12 po vagystės, akivaizdu, kad namas yra remontuojamas. Ieškovas atsakovei UADB „Industrijos garantas“ 2010 11 15 rašytame pranešime apie įvykį taip pat nurodė, kad name buvo daromas remontas. Šių duomenų pilnai pakanka, kad pripažinti, jog vagystės metu ieškovo name buvo daromas remontas, taigi vagystė iš ieškovo namo nelaikytina draudiminiu įvykiu.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta, kad tenkinti ieškovo pirmąjį reikalavimą – pripažinti 2010 11 12 kilnojamųjų daiktų vagystę iš jo gyvenamojo namo draudiminiu įvykiu – nėra pagrindo.
Nepatenkinus ieškovo reikalavimo pripažinti, kad kilnojamųjų daiktų vagystė iš jo namo yra draudiminis įvykis, nėra pagrindo priteisti jam iš atsakovės UADB „Industrijos garantas“ priteisti ieškiniu reikalaujamą 24 057,69 Lt draudiminę išmoką žalai atlyginti, taip pat 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo reikalavimas priteisti jam 24 057,69 Lt draudiminę išmoką žalai atlyginti solidariai iš abiejų atsakovių – UADB „Industrijos garantas“ ir UADBB „Draudlita“ – taip pat nepagrįstas. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad UADBB „Draudlita“ , sudarant sutartį su UADB „Industrijos garantas“, suteikė ieškovui netinkamos kokybės paslaugą, o konkrečiai nesilaikė procedūros įsitikinti, kad dėl apdraudžiamo gyvenamojo namo statybos ar apdailos darbų užbaigtumo.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė UADBB „Draudlita“ kaip draudimo brokeris atliko neteisėtus veiksmus, ir kad dėl to ieškovas patyrė nuostolių, kurie galėtų būti pripažinti brokerio veiksmų rezultatu. Apžiūrėti draudžiamą turtą prieš sudarant draudimo sutartį draudikas turi teisę, bet ne pareigą (CK 6.994 str.). Įsitikinti, kad vykdomi namo remonto darbai ar tokie darbai jau baigti, draudimo brokeris pareigos taip pat neturėjo. Informaciją apie turtą, kurį draudžia, privalėjo pateikti pats draudėjas, t.y. ieškovas (CK 6.993 str.). Faktiškai ieškovas tai ir padarė, nurodydamas draudiką dominančius duomenis Prašyme sudaryti būsto ir namų turto draudimo sutartį (Prijungtos draudimo medžiagos b.l. 2-3). Jei jis prašyme nurodė neteisingus duomenis, dėl to draudimo brokeris negali būti atsakingu. Pripažinti, kad draudimo brokeris prieš sudarant draudimo sutartį nesupažindino ieškovo su UADB „Industrijos garantas“ Būsto ir namų turto draudimo taisyklėmis Nr. 027, neįteikė šių taisyklių ieškovui, kaip kad nepagrįstai nurodė apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas, taip pat nėra pagrindo. Trečiasis asmuo draudimo brokerė B. M. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ieškovui buvo pateiktos paminėtos taisyklės. Ieškovas pasirašė Prašyme sudaryti būsto ir namų turto draudimo sutartį (Prijungtos draudimo medžiagos b.l. 2-3), kad jis gavo taisykles. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš sprendimo motyvų šiuo klausimu, nepagrįstai pripažindamas, jog ieškovas nebuvo supažindintas su taisyklėmis, vadovavosi į civilinę bylą pateikta ieškovo atstovo patvirtinta prašymo be ieškovo parašo kopija (b.l.14, t. I), t.y. ieškovo turimu jo paties nepasirašytu dokumentu, ir neaišku kodėl nesivadovavo tuo prašymo egzemplioriumi su ieškovo parašu, kurį pateikė draudikas. Be to teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad aplinkybe, jog nebuvo supažindintas su Būsto draudimo taisyklėmis ieškovas negrindė savo ieškinio reikalavimų, tokią aplinkybę be šalies nurodymo, peržengdamas ieškovo nurodytas ieškinio pagrindo ribas, pripažino nustatyta pirmosios instancijos teismas.
Dėl nurodyto vertintina, kad ieškovas šioje byloje pareiškė nepagrįstą ieškinį, neįrodė, kad atsakovai pažeidė jo teises. Jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio mėn. 20 d. nutarimas Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“).
Kadangi Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 sprendimu ieškinį atmetė, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, pripažinusi, jog nėra pagrindo priimti kitokį teismo sprendimą, apskųstojo teismo sprendimo nekeičia.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, nekeisti.