Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-09-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-5453-888/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-09-16
Bylos Nr.
A2.6.-5453-888/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04684-2016-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
V. Z.
Advokatai
Paulius Alšauskas
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5453– 888/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04684-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugsėjo 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė,sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Z., jo įgaliotam atstovui advokatui Pauliui Alšauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. birželio 14 d., 14 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), V. Z. vairuodamas transporto priemonę Fiat Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas gatve nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė kitą stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadino. Vairuotojas, padaręs turtinę žalą, nesat nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiajam ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1., 222 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Z. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies – neneigė apgadinęs kitą transporto priemonę, tačiau neigę sąmoningai pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Teismui parodė, kad netoli įvykio vietos vykdė vienos dienos užsakymo darbus, apie 8.00 val. atvežė darbininkus, o apie 14.00 – medžiagas, o apie 16.00 – 16.45 val. atvažiavo pasiimti darbininkų. Jokio kontakto nejuto, nepastebėjo, kad jo mašina apgadinta. Kitą dieną iš įmonės direktoriaus sužinojo apie eismo įvykį (b. l. 25, 42-43).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas I. V. parodė, kad įvykio dieną atėjo prie savo automobilio Ford Explorer ir pastebėjo, kad įtrūkęs galinis žibintas, nubrauktas buferis ir sparnas. Peržiūrėjo eismo įvykį užfiksavusių vaizdo kamerų įrašus ir iš vaizdo medžiagos matė, kaip atvažiavo baltas autobusas, nubraukė jo mašiną. Mašina sujudėjo, suveikė posūkiai. Paskui baltas autobusas pavažiavo atgal, tada į priekį ir nuvažiavęs sustojo. Baltos mašinos vairuotojas atėjo prie automobilio Ford Explorer, pažiūrėjo, nuėjo į bromą, o tada išvažiavo (b. l. 41-42).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Kelių eismo taisyklių 219.1. punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka.

Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Z. savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino, nurodė, kad nejautė kontakto su stovėjusia transporto priemone, be to, jo mašina drausta, jis neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. V. Z. kaltę, visų pirma, patvirtina byloje esantis kompiuterinėje laikmenoje (b. l. 24) esantis vaizdo įrašas video-0.02.01.2, kuriame užfiksuota, kaip baltas mikroautobusas kliudė stovintį automobilį, automobilis sujudėjo, užsidegė priekinių posūkių žibintų lemputės (00:06-00:08 vaizdo įrašo laiku), baltas mikroautobusas stabtelėjo, tada pavažiavo atgal, ištiesino automobilį ir tada vėl pavažiavo į priekį. Po kurio laiko (00:32-00:38 vaizdo įrašo laiku) prie apgadinto automobilio priėjo darbo drabužiais apsirengęs vyras (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, b. l. 42). Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo video-0.02.01.72, balto mikroautobuso šone yra įdubimas toje vietoje, kurioje jis kontaktavo su automobiliu Ford Explorer.

Vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes patvirtina ir liudytojo I. V. parodymai apie tai, kad įvykio dieną automobilį Ford Explorer jis rado apgadintą – automobiliui Ford Explorer įtrūkęs galinis žibintas, nubrauktas buferis ir sparnas. Peržiūrėjęs vaizdo kamerų įrašus pamatė, kad jo automobilį apgadino baltos spalvos mikroautobusas, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 41-42). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojo duotais parodymais, kadangi liudytojo parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Liudytojo teisme duotus paaiškinimus ir vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai, visų pirma, transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 18), kuriame nustatyta, kad ant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuoto automobilio Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai – braukimo ir įlenkimo žymės ant dešinio šono galinių durelių ir galinio dešinio sparno nuo 0,55 cm iki 1,00 cm aukštyje. Transporto priemonės techninės apžiūros akte daroma išvada, kad automobilio Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), matomi braukimai atitinka kontakto metu atsiradusius braukimus ir jų aukštį ant automobilio Ford Explorer, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės techninės apžiūros aktu užfiksuotus apgadinimus patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 12-17).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat įrodo ir kiti teismo posėdžių metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b. l. 1), eismo įvykio vietos planas, kurį sudarė I. V. (b. l. 2), tarnybinis pranešimas (b. l. 3), I. V. paaiškinimas (b. l. 6), išrašas iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (b. l. 18)

ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Įvertinus byloje esančių, įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir tiesiogiai teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą bei įvertinus kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, darytina išvada, kad V. Z. negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, jis negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo, nesustojęs, nors turėjo pareigą pažymėti eismo įvykio vietą Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 219.1. punktas ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. birželio 14 d., 14 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), V. Z. vairuodamas transporto priemonę Fiat Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas gatve nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė kitą stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadino. Vairuotojas, padaręs turtinę žalą, nesat nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiajam ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1., 222 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. V. Z. kaltas dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.

Vertinant galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgalioto atstovo advokato Pauliaus Alšausko prašymu V. Z. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad V. Z. padarytas administracinis teisės pažeidimas (transporto priemonės apgadinimas) yra mažareikšmis, savo pobūdžiu nėra šiurkštus, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintos transporto priemonės, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė dalyvavęs eismo įvykyje. V. Z. savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo pripažino, nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). V. Z. turi 21 metų vairavimo stažą ir, kaip matyti iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 20-23), anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas tik 5 kartus, paskirtos baudos yra sumokėtos, už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, taip pat nėra baustas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Be to, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo rašto ir darbuotojo charakteristikos (b. l. 34) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo pareiginių nuostatų (b. l. 35) matyti, jog V. Z. darbas yra neatsiejamas nuo transporto priemonių vairavimo, todėl darbo netekimas tiek jam, tiek ir jo šeimai sukeltų skaudžias pasekmes, neproporcingas padaryto pažeidimo pobūdžiui bei sunkumui.

Pažymėtina ir tai, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015).

Atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius bei V. Z. asmenybę, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą V. Z. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas – sumažinti baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Tai atitinka ir aukštesniųjų teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-708-317/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

V. Z. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį – 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16059004057. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė