- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-434-278/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01664-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM priešieškinį
- Ieškovas
- P. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-434-278/2015
Teisėja Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01664-2014-7
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ŽŪM) apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-731/2015 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2014-02-05 sprendimo pripažinimo neteisėtu ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM priešieškinį ieškovui P. K. dėl P. K. sumokėtų įmokų paskirstymo tvarkos nustatymo pagal 2012-02-05 sudarytą valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas P. K. prašė teismą pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2014-02-05 sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ neteisėtu, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, keičiant 2012-02-09 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 42SUI-3, palūkanas už 2013 metus skaičiuoti įvertinant 2013 metais sumokėtas jo įmokas už žemę. Nurodė, kad 2012-02-09 šalys sudarė sutartį, kurioje buvo nurodytas neteisingas palūkanų skaičiavimas. Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM pradėjus sutarties pakeitimo procedūrą, jis tam neprieštaravo, tačiau atsakovė nevertino sumokėtų įmokų ir netinkamai skaičiavo palūkanas.
Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM su ieškiniu nesutiko ir priešieškiniu prašė teismą nustatyti pagal Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 42SUI-3 pirkėjo P. K. nuo 2013-01-01 sumokėtų metinių įmokų paskirstymo tvarką - pirmąja eile įmokos skiriamos mokėti metinėmis palūkanomis, antrąja eile įmokos skiriamos netesyboms (delspinigiams) mokėti, trečiąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei vykdyti. Nurodė, kad ieškovas pritarė 2012-02-09 sutarties pakeitimui dėl palūkanų perskaičiavimo, tačiau atsisakė derinti susitarimą dėl sutarties pakeitimo, motyvuodamas, jog atsakovė be pagrindo neįvertina sumokėtas įmokas už perkamą žemę. Teigė, kad 2014-02-05 raštu patvirtino ieškovo sumokėtas įmokas priskyrus palūkanoms ir tik po palūkanų užskaitymo – pagrindinei prievolei atlyginti. Šalims nesutarus, sutartis gali būti keičiama teismo sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino ir pripažino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-02-05 sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-300 „Dėl skundo nagrinėjimo“ neteisėtu, kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovo ir atsakovės 2012-02-09 sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 42SUI-3 yra galiojanti, nepakeista ir nenuginčyta. Šalys neginčijo to, kad sutartimi nustatytų palūkanų mokėjimo tvarka P. K. buvo nustatyta neteisingai. Nustatė, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM skundžiamu sprendimu nurodė visiškai kitokią palūkanų skaičiavimo tvarką negu buvo sulygta šalių sudarytoje sutartyje, kuri yra galiojanti ir ieškovo sumokėtas įmokas užskaitė paskaičiuotų palūkanų padengimui ir tik po to pagrindinei prievolei įvykdyti. Konstatavo, jog ieškovas, pažeisdamas 2012-02-09 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje numatytą atsiskaitymo tvarką, be atsakovo žinios ir sutikimo 2013 metais įmokėjo didesnę sumą už žemės sklypus, nes sutartyje nebuvo numatyta galimybė pirkėjui mokėti kitomis sumomis ir kitokiais terminais nei nustatyta sutartyje. Pripažino, jog atsakovė, pastebėjusi sudarytoje sutartyje mokėtinų palūkanų paskaičiavimo netikslumus (prieštaraujančius imperatyviosioms teisės normoms), buvo pasyvi, visus ieškovo mokėjimus priėmė ir nesikreipė teisminės gynybos. Darė išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, priimdama 2014-12-05 sprendimą, nepakeitusi tarp šalių sudarytų sutarties sąlygų, savavališkai atlikdama palūkanų išskaičiavimus iš pagrindinių ieškovo mokėjimų, tai darė neteisėtai, pažeidžiant sutarties sąlygas, todėl laikė esant pagrindui skundžiamą 2014-12-05 sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-300 pripažinti neteisėtu. Atitinkamai atsakovės reikalavimą paskirstyti ieškovo po sutarties sudarymo sumokėtas įmokas už žemės pirkimą pripažino esant nepagrįstu ir netenkintinu. Nurodė, kad šalių sudaryta sutartis yra galiojanti ir neaišku, ar jos sąlygos ateityje bus keičiamos, todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, keičiant 2012-02-09 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 42SUI-3, palūkanas už 2013 metus skaičiuoti, vertinant 2013 metais sumokėtas ieškovo išmokas, netenkintinas.
Šalies argumentai
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM apeliaciniu skundu prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą. Teigia, kad teismas, vertindamas 2014-02-05 atsakovės sprendimą, nenurodė kokius įstatymus ar ieškovo subjektinę teisę pažeidė atsakovė. Nurodo, jog skundžiamu atsakovės raštu nebuvo priimtas joks sprendimas dėl sudarytos su ieškovu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties ir minėtas raštas laikytinas tik informacinio pobūdžio raštu, kuriame pateiktas paaiškinimas dėl palūkanų nustatymo. Teigia, jog teismas neištyrė aplinkybės dėl sutartyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos galiojimo, kai ieškovas iki sutarties pakeitimo sumokėjo padidintinas įmokas, inicijuodamas atsiskaitymo tvarkos pakeitimą. Nurodo, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje neįtvirtinta galimybė savo iniciatyva keisti atsiskaitymo tvarką, todėl ieškovo sumokėtos įmokos buvo paskirstytos pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas. Tvirtina, jog teismas turėjo įvertinti tai, jog su P. K. sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis yra viešosios teisės sandoris ir valstybės institucijoms yra nustatytas absoliutus privalomumas taikyti imperatyvias teisės normas. Mano, kad teismo sprendimas atmesti priešieškinį, paliekant galioti teisės aktams prieštaraujančią atsiskaitymo tvarką, yra neteisėtas ir naikintinas. Teigia, jog atsakovė, teikdama ieškovui pasiūlymus dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo šalių susitarimu ir nagrinėdama jo pasiūlymus, veikė operatyviai ir išnaudojusi visas galimybes dėl taikaus ginčo sprendimo, kreipėsi į teismą. Nurodo, jog atsakovė prašė teismo sprendimu pakeisti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką už perkamus žemės sklypus pagal CK 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymo tvarką. Teigia, jog teismas netyrė svarbių ir esminių aplinkybių ir sprendime nepateikė išvadų, kad ieškovas, pradėjęs mokėti padidintas įmokas bei palūkanas, savo nuožiūra pakeitė sutarties sąlygas ir sutartą atsiskaitymo tvarką. Mano, jog priimtu sprendimu teismas neišsprendė ginčo iš esmės.
Atsiliepimas
Ieškovas P. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą dalyje dėl jo reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, keičiant 2012 m. vasario 9 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 42SUI-3, palūkanas už 2013 metus skaičiuoti įvertinant 2013 metais sumokėtas įmokas už žemę bei išspręsti ginčą. Teigia, kad atsakovės 2014-02-05 raštas, kuriame išreikšta administravimo subjekto valia, kurią jis ginčija ir dokumento pabaigoje pateikta informacija dėl apskundimo galimybės, savo turiniu laikytinas administraciniu sprendimu. Nurodo, jog šalių reikalavimai sudaro ginčo turinį, abiejuose reikalavimuose prašoma spręsti ginčą dėl teisės aktų taikymo, todėl mano, kad apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjamas ir teismo atmesto jo reikalavimo teisėtumas ir pagrįstumas. Teigia sutinkąs su sutarties pakeitimu, tik atsakovė netinkamai interpretuoja teisės normas, reglamentuojančias palūkanų skaičiavimą. Nurodo, jog sutartyje nėra nustatyta apribojimų įmokas mokėti anksčiau ir pažymi, kad prieš sudarant sutartį, raštu prašė atsakovės Zarasų skyriaus įmokas išdėstyti lygiomis dalimis. Teigia, kad vykdydamas sutartį, elgėsi sąžiningai, sutartinius mokėjimus atliko nevėluodamas ir yra juos įvykdęs.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad 2012-02-09 P. K. ir valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 42SUI-3 (toliau – 2012-02-09 sutartis), pagal kurią valstybė pardavė P. K. žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-35). Parduodamus žemės sklypus šalys įvertino 127 972,54 Lt bendra suma ir 2012-02-09 sutarties IV dalyje nustatė atsiskaitymo tvarką – 2013 m. mokėjimus atlikti iki 2014-01-15 be palūkanų, o už 2014 m. – iki 2015-01-15, sumokant likusią sumą, mokant ir 5 procentų palūkanas nuo mokėtinos sumos (b. l. 14-36). Iš bylos duomenų matyti, kad NŽT Zarasų skyrius 2013-06-14 informavo P. K. apie 2012-02-09 sutartyje nurodytą ydingą palūkanų skaičiavimo tvarką ir pasiūlė atvykti dėl sutarties atsiskaitymo sąlygų pakeitimo (b. l. 5-6, 36). Atsakovė informavo P. K., jog asmenys, turintys teisę į valstybės paramą pagal LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą, pirkdami išsimokėtinai žemės ūkio paskirties žemės sklypus, palūkanas pradeda mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. P. K. informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrių, jog jis neprieštarauja šalių sudarytos sutarties pakeitimui, tačiau nurodė, jog apskaičiuojant palūkanas turi būti įvertintos ir 2013 metais sumokėtos įmokos už žemę (b. l. 7). 2013-11-27 NŽT Zarasų skyrius raštu pranešė, kad P. K. sumokėtos įmokos bus dengiamos vadovaujantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis (b. l. 8-9). 2013-12-16 P. K. pateikus skundą dėl 2013-11-27 rašto, kurį 2014-02-05 atsakovė atsisakė tenkinti (b. l. 37-40).
Iš bylos duomenų matyti, kad abi ginčo šalys pripažįsta, jog yra pagrindas keisti 2012-02-09 sutarties dalį dėl palūkanų skaičiavimo, nes minėta sutarties dalis prieštarauja LR Vyriausybės 2003-02-23 nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatoms, numatančioms, jog už perkamus žemės sklypus pradedama mokėti žemės sklypų kainą ir palūkanas antraisiais kalendoriniais metais, po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau nesutaria dėl palūkanų apskaičiavimo tvarkos. Byloje nustatyta, kad už perkamus žemės sklypus, iki 2012-02-09 sutarties sudarymo, P. K. sumokėjo 40 000 Lt, o po sutarties sudarymo, 2013-02-06 ir 2013-03-04 sumokėjo bendrai 44 000 Lt (b. l. 145). Pagal 2012-02-09 sutartyje numatytą atsiskaitymo tvarką, P. K. įsipareigojo už įsigyjamus nekilnojamus daiktus – žemės sklypus, už 2013 metus sumokėti 8 797,25 Lt (be palūkanų) iki 2014-01-15, už 2014 metus iki 2015-01-25 - 79 175,29 Lt ir 3 958,76 Lt (5 procentų dydžio metinių palūkanų; b. l. 32). Apeliantė teigia, jog P. K., 2013-02-06 ir 2013-03-04 sumokėdamas dalį įmokų už žemę, pažeidė 2012-02-06 sutartį. Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.200 straipsnio 1 dalies nuostatas šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o minėto kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, - jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.53 straipsnio 3 dalis suteikia teisę skolininkui įvykdyti prievolę prieš terminą, jeigu to nedraudžia įstatymai, sutartis ar prievolės įvykdymas neprieštarauja jos esmei. Įvertinusi 2012-02-06 sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo tvarkos, teisėjų kolegija konstatuoja, jog draudimas anksčiau įvykdyti sutartinius įsipareigojimus šalių sutartyje nebuvo numatytas. Duomenų, kad apeliantė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos būtų reiškusi pretenzijas dėl 2012-02-09 sutartyje įtvirtintos atsiskaitymo tvarkos nesilaikymo, byloje taip pat nėra. Dėl paminėto konstatuoti, jog P. K. veiksmai, sumokant didesnes nei sutarta pagal grafiką sumas už įsigyjamą daiktą, t.y., sumokant įmokas anksčiau nei sutarta sutartimi, nesant draudimo sumokėti įmokas ar jų dalį prieš terminą, negali būti vertinami kaip pažeidžiantys sutartį. Įvertintina, ir ta aplinkybė, jog už 2013 m. vykdomus mokėjimus sutartyje nebuvo numatytos palūkanos ir šį pažeidimą padarė ne P. K., o valstybės atstovai. Atsiskaitymo tvarkoje CK 6.54 straipsnio nuostatos neaptartos, už atsiskaitymo tvarkos nesilaikymą sutartyje nėra numatyta ir pirkėjo atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog gaudama įmokas iš ieškovo už žemės sklypus pirma laiko, atsakovė jokių prieštaravimų nereiškė. Kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju, P. K. sumokėjus didesnes įmokas, valstybės interesai nenukentėjo, nes į valstybės biudžetą pateko įmokos ženkliai anksčiau nei numatyta sutartimi, kas leido valstybei šiomis lėšomis disponuoti dar 2013 metais. Esant minėtai aplinkybei, ieškovo reikalavimas keičiant atsiskaitymo tvarką įvertinti 2013 -02-06 ir 2013-03-04 sumokėtas sumas, yra pagrįstas.
Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog kilus šalių ginčui dėl 2012-02-09 sutartyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos sąlygų keitimo ir teismui atmetus priešieškinį, liko neišspręstas šalių ginčas. Kaip minėta, ieškovas neprieštarauja dėl sutarties dalies patikslinimo, todėl, įvertinus, jog ieškovas siekia įsigyti žemės sklypus ir už juos sumokėti sutartą kainą, o atsakovė – patikslinti palūkanų mokėjimą, t.y., ištaisyti sutartyje padarytą atsiskaitymo klaidą, ir įmokas paskirstyti pagal CK 6.54 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo tvarką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą esant pagrindui iš dalies tenkinti priešieškinį. Vyriausybės 2003-02-23 nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 12.10 punktas numato pirkėjo, šiuo atveju P. K., pareigą už skolos likutį mokėti 5 procentus metinių palūkanų ir nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų, delspinigius – 0,05 procento privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į 2012-02-09 sutarties sudarymo datą bei teisės aktų reikalavimus, pareiga P. K. mokėti palūkanas už antrus metus atsiranda nuo 2013-02-09 (CK 1.118 str.; Vyriausybės 2003-02-23 nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p.). Kadangi ieškovas iki atsakovės gauto pasiūlymo dėl klaidos ištaisymo yra sumokėjęs 44 000 Lt, todėl palūkanų suma skaičiuotina nuo 2013-03-04 dienai likusios skolos dalies (CK 6.223 str. 2 d.; 87 972,54 - 44 000 = 43 972,54 Lt (12 735,33 €), kas atitiktų teisingumo ir protingumo principus.
Teismų praktikoje yra suformuota, jog CK 6.54 straipsnis nustato piniginių prievolių vykdymo taisykles tais atvejais, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-143/2006; Nr. 3K-3-460/2010). Pagal 2012-02-09 sutartį, žemės sklypų kainą P. K. pilnai turėjo sumokėti iki 2015-01-15, šalių nustatytais terminai, todėl kilus ginčui dėl įmokų paskirstymo bei keičiant sutarties nuostatas dėl atsiskaitymo, nes sutartimi nustatyta atsiskaitymo tvarka prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, CK 6.54 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo tvarka įtrauktina į sutartį.
Įvertinus, aukščiau nurodytas aplinkybes kolegija daro išvadą esant pagrindui nustatyti, jog konkrečiu atveju palūkanos už 2013 m. ir 2014 m. skaičiuotinos pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas nuo 2013-03-04 dienai likusios skolos dalies (CK 6.223 str. 2 d.; 87 972,54 - 44 000 = 43 972,54 Lt (12 735,33 €).
Kritiškai vertintini apeliantės teiginiai dėl NŽT prie ŽŪM 2014-02-05 rašto/sprendimo, kaip informacinio pobūdžio rašto, reikšmės, nes šiuo dokumentu buvo įvertintas P. K. skundas ir priimtas sprendimas, kuris gali būti skundžiamas.
Kiti apeliacinio skundo motyvai nėra esminiai ir dėl jų kolegija nepasisako.
Kadangi P. K. ieškinys patenkintas, o NŽT prie ŽŪM priešieškinys patenkintas iš dalies patenkinti, įvertinus bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais bei įvertinus kilusio ginčo esmę ir to priežastis, kolegija daro išvadą esant pagrindui nukrypti nuo minėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovo naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas palikti nepakeistas (CPK 93 str. 2 d..).
Dėl paminėtų motyvų sprendimas iš dalies keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas P. K. ieškinys ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinys, pakeisti.
Ieškovo P. K. reikalavimą įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos keičiant 2012 m. vasario 9 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 42SUI-3, palūkanas už 2013 metus skaičiuoti vertinant 2013 metais sumokėtas įmokas už žemę tenkinti, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį dėl 2012 m. vasario 9 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 42SUI-3 pakeitimo, tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2012 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos ir P. K. sudarytos Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties atsiskaitymo tvarkos antrą ir trečią dalį sekančiai:
Pirkėjas įsipareigoja sumokėti likusią sumą, t.y. 87 972,54 Lt (aštuoniasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt du litus ir 54 centus), šiais terminais ir sąlygomis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT46 7300 0101 2963 9922, esančią banke „Swedbank“ AB:
2013 metais 44 000 + 2 198,63 (5 proc. palūkanų) iki 2014 m. sausio 15 d.
2014 metais 43 972,54 + 2 198,63 (5 proc. palūkanų), tai yra 46 371,17 Lt iki 2015 m. sausio 15 d..
Už skolos likutį pirkėjas moka 5 procentus metinių palūkanų. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos sumos turi būti sumokamos ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos. Nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų, skaičiuojami delspinigiai - 0,05 procento privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Įmokos paskirstomos vadovaujantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.