- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-05
- Bylos Nr.
- 2-23-731/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01664-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Kuzmickienė
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM priešieškinį
- Kategorijos
- 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) sprendimo pripažinimo neteisėtu ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM priešieškinį ieškovui P. K. dėl P. K. sumokėtų įmokų paskirstymo tvarkos nustatymo pagal 2012-02-05 sudarytą valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. K. ieškiniu prašo pripažinti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-300 „Dėl skundo nagrinėjimo“ yra neteisėtas, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM keičiant (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.42SUI-3, palūkanas už 2013 metus skaičiuoti vertinant 2013 metais sumokėtas ieškovo išmokas už žemę bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ir notarine forma patvirtinta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 42SUI-3, pagal kurios IV skyrių „Atsiskaitymo tvarka“ už 2013 m. (antruosius metus) neturėjo būti skaičiuojamos palūkanos. Pagal šią sutartį, palūkanos turėjo būti skaičiuojamos ir mokamos nuo trečiųjų, t.y. 2014 metų. Šią sutartį Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyrius parengė vadovaudamasis Valstybinės žemės ūkio paskirties pardavimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2003-02-23 nutarimu Nr. 236. Nacionalinės žemės tarnybos Finansų ir apskaitos departamento žemės finansinės apskaitos skyriui 2013-05-29 nustačius, kad sutartyje netinkamai skaičiuotos palūkanos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyrius 2013-06-14 raštu Nr. 42SD-(14.42104.)-1571 „Dėl sudarytos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimo” pradėjo minėtos sutarties pakeitimo procedūrą. Žemės pardavimo taisyklių 12.10 punkte nustatyta pirkėjo pareiga už skolos likutį mokėti 5 procentus metinių palūkanų. Asmenys, turintys teisę į valstybės paramą, pagal LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą, pirkdami išsimokėtinai žemės ūkio paskirties žemės sklypus, palūkanas pradeda mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tuo tarpu sutartyje ieškovui buvo nustatyta prievolė mokėti palūkanas nuo trečiųjų metų, t.y. nuo 2014 m. Ieškovas neprieštarauja sutarties pakeitimui, tik jo nuomone, keičiant sutartį ir skaičiuojant palūkanas turi būti vertinama laikotarpiu iki sutarties pakeitimo inicijavimo sumokėtos įmokos už žemę pagal šią sutartį, t.y. 2012-02-06 buvo sumokėta 4000 Lt suma ir 2013 m. kovo 4 d. - 40000 Lt. Pagal Žemės pardavimo taisyklių 12.10 punktą palūkanos turi būti skaičiuojamos už skolos likutį. Pradžioje sutarties keitimo sąlygos su Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriumi buvo derinamos elektroniniu paštu. Nesutarus, ieškovas 2013-10-25 prašymu ,,Dėl palūkanų perskaičiavimo“ raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyrių. 2013 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 42SD-(14.42.104)-2989 „Dėl sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo“ atsakovas išdėstė savo poziciją, paaiškindamas, kad 2013 m. sumokėtomis įmokomis yra dengiamos visos priskaičiuotinos palūkanos už 2013 metus nevertinant sumokėtų įmokų terminų, o likusi suma skiriama pagrindinei prievolei padengti. Atsakovas nepaaiškino, kodėl netaikoma įstatymo nuostata dėl palūkanų skaičiavimo už skolos likutį. Ieškovas, nesutikdamas su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyriaus atsakymu, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, tačiau ji taip pat palaikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyriaus poziciją, aiškino įmokų kreditoriaus gaunamų vykdant prievolę paskirstymo tvarką ir, apskaičiuojant palūkanas už 2013 metus, nevertino jo sumokėtų įmokų. Be to, nurodė, kad jeigu pirkėjas pageidauja sumokėti didesnę dalį įmokos už perkamą valstybinės žemės ūkio paskirties žemę turi kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM teritorinį skyrių su prašymu sumokėti didesnę nei sutartyje nurodytą metinę įmoką. Sutartis keičiama dėl LR Vyriausybės 2003-02-23 nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatų, susijusių su palūkanų mokėjimo termino pradžios neteisingu taikymu. Ieškovas neginčija, kad sutartyje neteisingai nustatyta palūkanų mokėjimo termino pradžia. Pripažįsta, kad palūkanos turi būti pradedamos skaičiuoti ir už 2013 metus. Sutartyje nenumačius palūkanų už 2013 metus skaičiavimą ir mokėjimą, keičiant sutartį turėtų būti vertinama faktinės aplinkybės, susiklosčiusios iki sutarties keitimo inicijavimo, ir teisės aktų nuostatos. Nacionalinė žemės tarnyba pažeisdama minėtų taisyklių 12.10 p. nuostatas, skaičiuoja palūkanas nuo visos 2013 m. skolos, nevertindama sumokėtų įmokų ir pažeidžiant CK 6.54. str. 2 ir 6 dalį bei LRV nutarimo 2.15 p. iš ieškovo 2013 m. sumokėtų įmokų dengia už 2013 m. priskaičiuotinas palūkanas, kurių mokėjimo terminas baigtųsi 2014 m. sausio 15 d. Ieškovo nuomone, 5 proc. palūkanos už 2013 metus turėtų būti skaičiuojamos: už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-02-06 už skolos 87972,54 Lt likutį ir sudarytų 432,95 Lt (87792,54 Lt x 5 % /365 dienų x 36 dienos); nuo termino kai sumokėta 4000 Lt įmoka už laikotarpį nuo 2013-02-06 iki 2013-03-04 už skolos 83972,54 Lt (87972,54 Lt - 4000 Lt) likutį ir sudarytų (83972,54 Lt x 5 %/365 dienų x 27 dienos) 310,58 Lt; nuo termino, kai sumokėta 40000 Lt už laikotarpį nuo 2013-03-04 iki 2013-12-31 už skolos 43972,54 Lt (83972,54-40000) likutį ir sudarytų (43972,54 Lt x5 %/ 365x302 dienų) 1819,13 Lt. Viso palūkanos už 2013 metus sudarytų (432,95 Lt +310,58 Lt + 1819,13 Lt) 2562,77 Lt ir vadovaujantis LRV nutarimo 2.15 punktu turėtų būti sumokėtos iki 2014 m. sausio 15 d. Teismo posėdyje palaikė savo reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti ir nustatyti pagal Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.42SUI-3 pirkėjo P. K. nuo 2013-01-01 sumokėtų metinių įmokų paskirstymo tvarką taip: pirmąja eile įmokos skiriamos mokėti metinėmis palūkanomis, antrąja eile įmokos skiriamos netesyboms (delspinigiams) mokėti, trečiąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei vykdyti. Nurodė, kad rengiant Zarasų rajono savivaldybės Zarasų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos 2010 m. projektą buvo apsvarstytas P. K. 2008-07-03 prašymas dėl 120,00 ha ploto valstybinės žemės pardavimo. Utenos apskrities viršininko 2010-06-16 įsakymu Nr. 16-496 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Zarasų rajone“ P. K. patvirtinti pirkimui iš valstybės 11,70 ha, 8,90 ha, 12,50 ha, 4,0 ha, 1,40 ha ir 31,00 ha žemės sklypai. Į. P. K. prašymą dėl valstybinės žemės sklypų pirkimo, su juo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 42SUI-3, notarinio reg. Nr. RK-308. Atsakovo P. K. perkamų išsimokėtinai žemės sklypų pardavimo kaina buvo 127972,54 Lt. Pagal šią sutartį P. K. už perkamus išsimokėtinai žemės sklypus 2012-01-26 įmokėjo 40000 Lt. Pagal sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką, likusią sumą, t.y. 87 972,4 Lt P. K. įsipareigojo sumokėti 8 797,25 Lt (be palūkanų) iki 2014-01-15, o 79 175,29 Lt + 3 958,76 Lt (palūkanas) iki 2015-01-15.
Atsakovas vykdydamas ūkines operacijas, susijusias su valstybinės žemės pardavimu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 42SUI-3 sudaryta, nesilaikant valstybinės žemės pardavimo išsimokėtinai, reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Pagal LR Vyriausybės 2003-02-23 nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatas, sudarant su P. K. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, atsiskaitymo tvarkoje, už 2013 metus, turėjo būti skaičiuojamos palūkanos, kurias kartu su periodine įmoka P. K. turi sumokėti iki 2014-01-15. P. K., neinformavęs valstybinės žemės pardavėjo, savo iniciatyva, 2013-02-06 įmokėjo 4000 Lt, 2013-03-04 - 40000 Lt, o 2014-03-07 - 2563 Lt. Vykdant Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojo 2013-06-05 pavedimą, Zarasų skyrius 2013-09-10 raštu informavo P. K. dėl Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo (duomenys neskelbtini) sutarties atsiskaitymo sąlygų pakeitimo. P. K. įgaliota atstovė D. K. Zarasų skyriui pateikė 2013-09-23 prašymą, kuriuo pritarė (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties Nr. SUI-3 pakeitimui dėl palūkanų perskaičiavimo. Zarasų skyrius pradėjo sutarties pakeitimo procedūrą. P. K. atsisakė derinti susitarimą dėl Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo (duomenys neskelbtini) sutarties pakeitimo, motyvuodamas tuo, kad susitarime nebuvo įvertintos jo 2013 metais įmokėtos 44000 Lt įmokos už perkamą žemę. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyrius 2013-11-27 raštu informavo atsakovą P. K. apie įmokų, gautų vykdant prievolę paskirstymą, keičiant atsiskaitymo tvarką pagal sudarytą sutartį. P. K. 2013-12-16 kreipėsi su skundu į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, prašydamas įvertinti įmokas, o palūkanas skaičiuoti nuo skolos likučio. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) raštu patvirtino, kad įmokos kreditoriaus gautos vykdant prievolę, nagrinėtinu atveju skiriamos palūkanoms, o tik po palūkanų užskaitymo - pagrindinei prievolei (žemės sklypų pirkimo kainai) atlyginti. Nesutikdamas su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) rašte išdėstytu pasiūlymu dėl palūkanų ir įmokų nustatymo, P. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracini teismą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-09-10 nutartimi, vadovaujantis LR ABTį 70 straipsnio nuostatomis, P. K. skundas perduotas nagrinėti Zarasų rajono apylinkės teismui, pagal teismingumą. Ieškovas P. K. sutinka ir pritaria (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. 42SUI-3 nustatytos atsiskaitymo tvarkos sąlygų pakeitimui. Ginčas su pirkėju P. K. kilo ir jo nuomone: keičiant (duomenys neskelbtini) sutartyje Nr. 42SUI-3 nustatytą atsiskaitymo tvarką, į žemės sklypų pirkimo kainą turi būti visų pirma įskaičiuotos jo iki 2014-11-01 sumokėtos sumos, o palūkanos skaičiuojamos nuo perkamų žemės sklypų kainos skolos likučio. Remiantis LR CK 6.2 straipsniu, pirkėjo prievolės pagal valstybinės žemės pirkimo išsimokėtinai sutartį atsiranda nuo sutarties sudarymo momento. Atsižvelgiant į šias nuostatas, palūkanos už išsimokėtinai perkamą valstybinę žemę pradedamos skaičiuoti kitą dieną po sutarties sudarymo ir skaičiuojamos nuo likusios nesumokėtos žemės sklypo kainos. Jeigu asmuo, 2012 metais, bet kurį mėnesį ir dieną, sudaręs valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, turintis teisę į valstybės paramą pagal Laikinąjį įstatymą, už 2012 metus palūkanos už perkamą žemės sklypą neskaičiuojamos, o pirmoji įmoka ir 5 proc. metinės palūkanos už skolos likutį 2013 metais, pirkėjas turi sumokėti iki 2014 m. sausio 1 d. Pagal LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą ir Nutarimo 2.15 punkto nuostatas, perkant išsimokėtinai valstybinės žemės sklypus, P. K., turintis teisę į valstybės paramą, už perkamus žemės sklypus pradeda mokėti žemės sklypų kainą ir palūkanas antraisiais kalendoriniais metais, po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. 2013 m. pradžioje, P. K. skolos dydis už perkamus žemės sklypus sudarė 87972,54 Lt. Pirkėjas P. K. nesilaikydamas sutartyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos, nesuderinus ir neinformavus valstybinės žemės pardavėjo, savo iniciatyva, 2013 metais vasario 6 d. įmokėjo 4000 Lt, kovo 4 d. – 40000 Lt, o 2014 m. kovo 7 d. - 2563 Lt sumas. Tokie pirkėjo P. K. veiksmai neatitinka sutartyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo (duomenys neskelbtini) sutartyje Nr. 42SUI-3 nėra nustatytų sąlygų dėl pirkėjo, nesilaikant atsiskaitymo tvarkos, padidintų įmokų mokėjimo. Tokiu atveju, kai dėl šių sąlygų (duomenys neskelbtini) sutartis Nr. 42SUI-3 nebuvo pakeista ir nebuvo sutarta, laiko teisingu, kad P. K. įmokos pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. 42SUI-42 užskaitomos pagal LR CK 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymo tvarką. Atsižvelgiant į P. K. 2013-01-01 – 2014-03-07 laikotarpyje įmokėtas įmokas, nustatyta, kad skolos likutis: 2013-01-01 sudaro 87972,54 Lt; palūkanos už 2013 m. sudaro 4 398,63 Lt (87972,54 Lt x 5 proc.); P. K. 2013-02-06 įmokėjo 4000 Lt, pagal CK 6.54 str., įmoka užskaitoma palūkanų už 2013 m. apmokėjimui. Palūkanų už 2013 m. likutis 2013-02-06 sudaro 398,63 Lt (4398,63 Lt - 4000 Lt), P. K. 2013-03-04 įmokėjo 40000 Lt, pagal CK 6.54 str., įmoka užskaitoma palūkanų už 2013 m. apmokėjimui. Palūkanos už 2013 m. apmokėtos, o įmokos likutis 39601,37 Lt (40000 Lt - 398,63 Lt) užskaitomas į perkamų žemės sklypų kainą. Skolos likutis 2014-01-01 sudaro 48371,17 Lt (87972,54 Lt - 39601,37 Lt), palūkanos už 2014 m. sudaro 2418,56 Lt (48371,17 Lt x 5 proc.), P. K. 2014-03-07 įmokėjo 2563 Lt, pagal CK 6.54 str., įmoka užskaitoma palūkanų už 2014 m. apmokėjimui. Palūkanos už 2014 m. apmokėtos, o įmokos likutis 144,44 Lt (2563 Lt - 2418,56 Lt) užskaitomas į perkamų žemės sklypų kainą. Skolos likutis už perkamus žemės sklypus 2014-11-01 sudaro 48226,73 Lt (48371,17 Lt-144,44 Lt). Teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinio reikalavimus. Posėdyje nurodė, kad D. K. liko skolingas valstybei 2055,55 Lt, tačiau priešieškinio netikslino ir neprašė šios skolos priteisti.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su atsakovo priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad nesutikimo motyvai yra nurodyti pareikštame ieškinyje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, o priešieškinis atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas P. K. ir atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) sudarė Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 42SUI-3, notarinio reg. Nr. RK-308 (b.l. 14-35), kurios pagrindu Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM pardavė P. K. septynis Lietuvos Respublikos valstybei priklausančius žemės sklypus už 127972,54 Lt. Pagal sudarytą Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. 42SUI-3, P. K. už perkamus išsimokėtinai žemės sklypus 2012-01-26 įmokėjo 40000 Lt. Šalys susitarė, kad pirkėjas įsipareigoja sumokėti likusią sumą, t.y. 87972,54 Lt šiais terminais ir sąlygomis: 2013 metais 8797,25 (be palūkanų) iki 2014-01-15, 2014 metais 79175,29 + 3 958,76 (5 proc. palūkanų), t. y. 83134,04 iki 2015-01-15, iš viso 91931,30 Lt, o už skolos likutį pirkėjas moka 5 procentus metinių palūkanų (sutarties IV dalis). Vykdant Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojo 2013 m. birželio 5 d. pavedimą Nr. 1PAV-(1.8)-364 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos finansų ir apskaitos departamento žemės finansinės apskaitos skyriaus siūlomų, pateiktų 2013-05-29 tarnybiniame pranešime Nr. 1VV-436-(5.41.) „Dėl palūkanų skaičiavimo, įgyvendinimo“, Zarasų skyrius 2013-09-10 raštu Nr. 42SD-(14.42.104.)-2213„Dėl sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo“ informavo P. K. dėl sutartyje numatytų atsiskaitymo sąlygų pakeitimo būtinybės, kadangi buvo nustatyta, jog sutartyje nustatyta palūkanų mokėjimo tvarka neatitinka Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 12.10 p. reikalavimų, pagal kuriuos, asmenys, turintys teisę į valstybės paramą pagal LR žemės ūkio paskirties įsigijimo laikinąjį įstatymą, pirkdami išsimokėtinai žemės ūkio paskirties žemės sklypus, palūkanas pradeda mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo (b.l. 5-6). Ieškovas 2013-10-25 su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyrių nurodydamas, jog sutinka, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį sutartis būtų patikslinta ir palūkanos būtų skaičiuojamos už skolos likutį, įskaičius jo jau įmokėtas pinigines sumas (b.l. 7). Nacionalinės žemės tarnybos ŽŪM Zarasų skyrius 2013-11-27 raštu Nr. 42SD-(14.42.104.)-2989 „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo“ informavo P. K. apie įsiskolinimo likutį ir paaiškino, kokia tvarka bus perskaičiuojamos palūkanos (b.l. 8). P. K. Nacionalinei žemės tarnybai 2013-12-16 pateikė skundą dėl Zarasų skyriaus 2013-11-27 rašto Nr. 42SD-(14.42.104.)-2989 „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo“ (b.l. 10-11). Išnagrinėjus šį skundą, Nacionalinė žemės tarnyba 2014-12-05 priėmė sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-300, kuriuo patvirtino, kad kreditoriaus gautos įmokos vykdant prievolę, nagrinėtinu atveju skiriamos palūkanoms, o tik po palūkanų užskaitymo - pagrindinei prievolei (žemės sklypų pirkimo kainai) atlyginti (b.l. 37-40). Mokėjimus P. K. atliko: 2013-02-06 (4000 Lt), 2013-03-04 (40000 Lt), 2014-03-07 (2563 Lt), 2014-11-22 (20000 Lt) (b.l. 151), 2014-11-23 (6171,17 Lt) (b.l. 152), 2014-12-14 (10 000 Lt) (b.l. 149), 2014-12-20 (10 000 Lt) (b.l. 150). Pagal Žemės finansinės apskaitos skyriaus vyriausiosios specialistės L. I. pateiktą pranešimą apie pirkėjo P. K. valstybinės žemės pirkimo sutarties 2012-09-12 Nr. 42SUI-3 sutarties vykdymo paskaičiavimus, ieškovo P. K. skola 2014-12-31 sudaro 2055,56 Lt (595,33 EUR) (b.l. 145).
Teismas nagrinėja bylą pareikštų reikalavimų ribose, kurias apibrėžia ieškovas pateikdamas ieškinį (atsakovas- priešieškinį) (CPK 135 str. 1 d. 2,4 p.).
Šios civilinės bylos ginčo dalykas iš esmės yra palūkanų mokėjimo tvarkos ir būdo skaičiavimo teisėtumas. Šalys nekelia klausimo ir nereiškia reikalavimo ar pagal jų sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį yra atsiskaityta, ar ne.
Konstitucinis Teismas savo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka.
Valstybinės žemės sklypų, kaip viešosios nuosavybės teisės objektų, perleidimas privačių asmenų nuosavybėn ne aukciono būdu yra reglamentuotas įstatymo, o procedūriniai tokio turto perleidimo reikalavimai užtikrina deramą viešųjų interesų apsaugą. Kita vertus, viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės - asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas - negali būti priešpriešinamos. Šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime pažymėtas teisingo valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, kaip viešojo intereso sudėtinės dalies, imperatyvas: „Valstybės turtas yra viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, socialinę darną. (...) Valstybinės valdžios institucijos, kitos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, pačios nėra šio turto savininkės - jis priklauso visai valstybei. Todėl visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų.
Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo santykius reglamentuoja ne tik Civilinio kodekso, bet ir kitų įstatymų bei lydimųjų teisės aktų normos. Pagal CK 6.155 str. 2 d. atskirų rūšių sutarčių specialiosios normos gali būti nustatytos ir kituose įstatymuose, 6.305 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad atskirų rūšių daiktų pirkimo – pardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkami įstatymai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda) ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010).
Taigi sutarčių laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Esant šalių sutartiniams santykiams šalių sutartis turi būti taikoma, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiems klausimams, dėl kurių šalys nesusitarė. Net jei sutarties sąlyga neatitinka tai sutarties rūšiai įstatymais nustatyto teisinio reglamentavimo, svarbu, kad ši sąlyga neprieštarautų imperatyviajai įstatymo normai (CK 6.156 str.), nes sutarties laisvės ribos yra imperatyviosios teisės normos, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.157 str.).
Kreditoriai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 str. 1 d. nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, taikyti ne vieną, o tokių būdų daugetą. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais kreditorius negali pažeisti nei paties skolininko, nei kitų asmenų, garantavusių tokios prievolės užtikrinimą, teisių bei teisėtų ir teisėtų interesų.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia jos esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.).
Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą reglamentuoja specialios teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme, Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėse, patvirtintose LR Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos”. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 2.15 papunktyje nustatyta, kad „kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, pirkėjas ne mažiau kaip 10 procentų nustatytosios žemės kainos turi sumokėti iš karto, o kitą sumą - valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytais terminais, pradėdamas mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsiskaitymo už įsigytą žemės ūkio paskirties žemės sklypą terminų sąlygos, kontrolė ir sankcijos už jų nevykdymą numatomos valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartyje. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos sumos turi būti sumokamos atitinkamai ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą išsimokėtinai perka asmuo, turintis teisę į valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą, išskyrus jaunuosius ūkininkus iki 40 metų, įregistravusius ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, už žemės ūkio paskirties žemės sklypą jis pradeda mokėti antraisiais metais, sumokėdamas 10 procentų žemės ūkio paskirties žemės sklypo kainos. Jaunieji ūkininkai iki 40 metų, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, už žemės ūkio paskirties žemės sklypą pradeda mokėti antraisiais metais ir iš karto sumoka 5 procentus žemės ūkio paskirties žemės sklypo kainos. Asmenys, turintys teisę į valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą, pirkdami išsimokėtinai žemės ūkio paskirties žemės sklypą, palūkanas pradeda mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Visi kiti asmenys, pirkdami išsimokėtinai žemės ūkio paskirties žemės sklypą, palūkanas pradeda mokėti pirmaisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.” Taisyklių 12.10 papunktyje nustatyta pirkėjo pareiga už skolos likutį mokėti 5 procentus metinių palūkanų ir tai, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų skaičiuojami delspinigiai - 0,05 procento privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
Kaip nustatyta byloje, tarp ieškovo P. K. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 42SUI-3 yra galiojanti, nepakeista ir nenuginčyta. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyrius sudarydama šią pirkimo - pardavimo sutartį, pažeidė imperatyviai Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 12.15 p. įtvirtintas reikalavimų nuostatas, sutartyje neteisingai (klaidingai) sulygstant, jog P. K. parduodant išsimokėtinai žemės ūkio paskirties žemės sklypus, pastarasis 5 procentų dydžio numatytas įstatymines palūkanas pradeda mokėti trečiaisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, nors minėtas norminis aktas numato – antraisiais, kadangi P. K. yra ūkininkas, įregistravęs ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. palūkanų mokėjimas jam turėjo būti nustatytas jau 2013 metams. Fakto, kad sutartimi nustatytų palūkanų mokėjimo tvarka P. K. buvo nustatyta neteisingai neginčija nei ieškovas, nei atsakovas.
Atsakovui nustačius, jog tarp šalių sudaryta sutartis, prieštarauja teisės aktų nustatytai palūkanų skaičiavimo tvarkai, prašė ieškovo pakeisti Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties IV skyriaus 2 dalies atsikaitymo sąlygas. Ieškovas dėl to neprieštaravo, tačiau nusutiko su ieškovo skaičiuojama palūkanų mokėjimo tvarka.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM priimto 2014-12-05 sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-300 pagrindu, kurį ieškovas prašo pripažinti neteisėtu, nurodė visiškai kitokią palūkanų skaičiavimo tvarką (tokią kokia numatyta Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 12.15 p.), t.y. visiškai kitokią negu buvo sulygta šalių sudarytoje sutartyje, kuri yra galiojanti, nepakeista ir nenuginčyta bei šio sprendimo pagrindu, vadovaudamiesi CK 6.54 str. nuostatomis, pirmiausiai ieškovo sumokėtas įmokas užskaitė tik paskaičiuotų palūkanų padengimui ir tik po to pagrindinei prievolei įvykdyti (b.l. 145).
Tuo tarpu, ieškovas P. K., pažeisdamas (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartyje numatytą atsikaitymo tvarką, kurioje buvo numatyta, jog jis 2013 metais iki 2014-01-15 įmokės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atsiskaitomąją 8957,25 Lt (be palūkanų), be atsakovo žinios ir sutikimo 2013 metais įmokėjo didesnę piniginę sumą, t.y. 2013-02-06 sumokėjo 4000 Lt ir 2013-03-04 sumokėjo 40000 Lt, nes sutartyje nebuvo numatyta galimybė pirkėjui mokėti kitomis sumomis ir kitokiais terminais nei nustatyta sutartyje.
Teismas pripažįsta, jog atsakovas pastebėjęs sudarytoje sutartyje mokėtinų palūkanų paskaičiavimo netikslumus (prieštaraujančius imperatyviosioms teisės normoms), o atsakovui nesutinkant keisti sutarties sąlygas, buvo pasyvus, visus ieškovo mokėjimus priėmė, nors CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalyse nustatyta, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas moka įmokas kita tvarka ir nesikreipė teisminės gynybos kaip tai numato CK 6.204 str.
Esant nustatytoms aplinkybės, darytina išvada, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, priimdama 2014-12-05 sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-300 , nepakeitusi tarp šalių sudarytų sutarties sąlygų, savavališkai atlikdama palūkanų išskaičiavimus iš pagrindinių ieškovo mokėjimų, tai darė netesėtai, pažeidžiant sutarties sąlygas, todėl teismo nuomone yra pagrindas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2014-12-05 sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-300 pripažinti neteisėtu.
Esant aukščiau nurodytoms bei teismo nustatytoms aplinkybėms ir galiojant tarp šalių sudarytai (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčiai, kurioje nėra nustatyta kitokia palūkanų skaičiavimo tvarka, atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti pagal šią sutartį pirkėjo P. K. nuo 2013-01-01 sumokėtų metinių įmokų paskirstymo tvarką: pirmąja eile įmokos skiriamos mokėti metinėmis palūkanomis, antrąja eile įmokos skiriamos netesyboms (delspinigiams) mokėti, trečiąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei vykdyti, yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Ieškovas tai pat pareiškė ieškinio reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM keičiant (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, palūkanas už 2013 metus skaičiuoti vertinant 2013 metais sumokėtas ieškovo išmokas už žemę. Atsižvelgiant į tai, kas šalių sudaryta sutartis yra galiojanti ir apskritai neaišku ar jos sąlygos ateityje bus keičiamos, todėl ieškovo reikalavimas ateityje įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, keičiant (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.42SUI-3, palūkanas už 2013 metus skaičiuoti vertinant 2013 metais sumokėtas ieškovo išmokas už žemę, netenkintinas.
Ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio valstybei (b.l. 56, 57, 126).
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovo ieškinys patenkintas 50 procentų, atsakovo priešieškinis atmestas visiškai, todėl iš atsakovo priteistina 20,85 Eur (72 Lt) bylinėjimosi išlaidu ieškovui.
Teismo turėtos pašto išlaidos (2,03 Eur) neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti.
Pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-300 „Dėl skundo nagrinėjimo“ neteisėtu.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 20,85 Eur bylinėjimosi išlaidų P. K..
Sprendimas per 30 d., nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.