- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-972-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01637-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Nijolia Indreikienė (pran.), Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- R. Š.
- Ieškovas
- G. J.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2342-214/2013 pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui R. Š., institucijai teikiančiai byloje išvadą Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės vaikui nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti, kad atsakovas R. Š. yra V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, priteisti iš atsakovo R. Š. dukters V., gim. (duomenys neskelbtini); išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo jos gimimo dienos, t. y. 2011-02-16 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, dukters lėšų tvarkytoja paskirti ją - motiną G. J.; nustatyti dukros V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos motina G. J.. Nurodė, kad su atsakovu draugavo apie 4 mėnesius, ji pradėjo lauktis kūdikio, tačiau atsakovas nutraukė su ja visus ryšius. 2011-02-16 gimė jos ir atsakovo dukra V. Atsakovas visiškai neteikia išlaikymo dukrai, ieškovė šiuo metu nedirba, augina dukrą. Jos pajamas sudaro socialinė pašalpa - 301 Lt ir išmoka vaikui - 97,50 Lt, išgyventi padeda jos motina. Dukters išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 800 litų, kurias sudaro maistas, higienos reikmės, drabužiai, išvykos, žaislai, būsto išlaikymo išlaidos.
Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimais dėl tėvystės nustatymo ir dėl dukters V. gyvenamosios vietos su motina nustatymo, nesutiko mokėti dukters išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį, nes tokių pajamų neturi, nurodė, kad išlaikymui galėtų mokėti po 200 Lt per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė, kad R. Š. yra V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Priteisė iš atsakovo dukters V. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-07-20 iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo dukters V. išlaikymo įsiskolinimą 6 800 Lt už laikotarpį nuo 2011-02-16 iki 2012-07-19. Likusioje dalyje ieškinį dėl išlaikymo priteisimo atmetė. V. J. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Nustatė V. J. gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo valstybei 492 Lt žyminį mokestį, 34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 1 743 Lt už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime jos motina nurodyta ieškovė G. J., tėvas nenurodytas. V. J. gyvena kartu su ieškove. G. J. mokama socialinė pašalpa po 97,50 Lt kas mėnesį nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2012 m. birželio mėn. ir išmoka vaikui nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2012 m. vasario mėn. po 315 Lt, nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012 m. birželio mėn. po 301,25 Lt. Atsakovas dirba L. B. transporto firmoje ,,Donlinas“ ir UAB „RSD“. L. B. transporto firmoje ,,Donlinas“ atsakovui priskaičiuotas darbo užmokestis 2012 m. sausio - rugpjūčio mėnesiais sudaro 8 323,97 Lt, iš kurių antstoliams išskaityta 2 567,19 Lt, soc. draudimui - 682,72 Lt, pajamų mokesčio 618,46 Lt, ir išmokėta suma sudaro 4 455,60 Lt. UAB „RSD“ atsakovui per mėnesį nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 mėn. rugpjūčio mėnesio buvo išmokama po 38 Lt. Atsakovas neturi transporto priemonių ir nekilnojamųjų daiktų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktu nustatyta, kad R. Š. yra V. J., tėvas su 99,999998 procentų tikimybe. Esant tokiai ekspertizės išvadai, atsakovas neginčijo, kad jis yra V. J. tėvas, todėl teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir nustatė, kad atsakovas R. Š. yra V., gimusios 2011-02-16, tėvas. Atsakovui sutinkant, teismas dukros V. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove.
Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad neteikia dukrai išlaikymo nuo jos gimimo. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė jos nurodomų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti dydžio, kadangi nebuvo pateikti išlaidas patvirtinantys įrodymai. Spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą, teismas įvertino šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad ieškovė neturi darbinių pajamų, augina mažametę dukrą, su kuria gyvena savo tėvų namuose, o atsakovas turi pajamas iš darbo santykių, yra darbingas, tačiau iš jo darbo užmokesčio atliekamos išskaitos pagal antstolių patvarkymus, be to, jis turi kitą nepilnametį vaiką, neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir automobilių. Todėl teismas sprendė, kad dukters V. J. išlaikymui iš atsakovo priteistina po 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi išlaikymas turi būti teikiamas nuo vaiko gimimo, teismas priteisė ir 6 800 Lt įsiskolinimą nuo V. J. gimimo dienos (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pareiškimo teisme dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovo dukters V. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-07-20; priteisti 3 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-02-16 iki 2012-07-20, mokėjimą išdėstant 12 mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą šioje dalyje pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į tokio pobūdžio bylose formuojamą kasacinio teismo praktiką, išsprendė ne visus byloje pareikštus prašymus. Nurodo šiuos skundo argumentus:
1) Dėl nepilnamečio vaiko poreikių nustatymo
Ieškovės ieškinyje nurodytos išlaidos dukters poreikių tenkinimu - apie 800 Lt į mėnesį nepagrįstos jokiais įrodymais ir nėra racionalios. Atsakovas prašė nustatyti, kad dukters išlaikymui būtina suma per mėnesį yra apie 420 Lt. Teismas nenustatė būtino išlaikymo dydžio ir jo nepadalino proporcingai dukters poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Dukra nelanko ugdymo įstaigų ar būrelių, neturi sveikatos sutrikimų, nėra kitų aplinkybių, kurios lemtų išskirtinių, padidintų dukters poreikių ir interesų egzistavimą. Todėl dukters poreikiai vertintini kaip įprastiniai atitinkamo amžiaus vaiko poreikiai. Ieškovei nepateikus konkrečių dukters poreikius patvirtinančių įrodymų, šis klausimas turi būti sprendžiamas pagal teisės aktus ir teismų praktikoje nustatytas taisykles, atsižvelgiant į konkrečius faktus ir dukters amžių. Pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl būtinųjų vaiko poreikių maistui, atsižvelgiama į vaikams ir mokiniams nustatytas vienos dienos maitinimo normas, kuri yra 7 Lt, bei įvertinus dukters amžių, laikytina, kad jos poreikiams maistui per vieną mėnesį yra reikalinga 200 Lt suma. Atsakovo paskaičiavimu dukters poreikiams aprangai per mėnesį reikalinga 50-80 Lt suma, higienos poreikiams reikalinga iki 10 Lt suma, vitaminams bei vaistams pagal poreikį apie 20 Lt, nes duktė neturi jokių sveikatos problemų, ugdymo poreikiams (žaislams, knygelėms, piešimo priemonėms) yra pakankama 20 Lt suma per mėnesį. Išlaidos sauskelnėms nevertintinos, kadangi ieškinys pateiktas 2012 metų vasarą, kai dukrai buvo 1,5 metų, o nuo 2 metų sauskelnės nereikalingos. Kadangi ieškovė su dukra gyvena 5 kambarių name, iš kurių naudojasi 2 kambariais, todėl dukrai tenkančios būsto išlaikymo išlaidos negali būti didesnė nei 1/5 bendrų namo išlaikymo išlaidų. Atsižvelgiant į sezoniškumą, vaikui tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis pagal apelianto pateiktą paskaičiavimą vidutiniškai yra ne daugiau kaip 90 Lt per mėnesį. Apelianto paskaičiavimais racionalios išlaidos dukters poreikiams tenkinti sudaro ne daugiau kaip 420 Lt per mėnesį. Kadangi pirmosios instancijos teismas dukters poreikių ir bendros jiems tenkinti reikalingos sumos nenustatė, šie trūkumai turi būti ištaisyti apeliacinės instancijos teismo.
2) Dėl abiejų tėvų turtinės padėties vertinimo
Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino šalių turtinę padėtį, ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas gauna 38 Lt kasmėnesines pajamas iš UAB ,,RSD“, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog UAB ,,RSD“ yra neatsiskaičiusi su biudžetais, neteikia pagal įstatymą teiktinų deklaracijų, nevykdo veiklos, neturi jokio turto ir lėšų, todėl atsakovui priskaitytas darbo užmokestis 38 Lt yra deponuojamas, nes įmonėje nėra lėšų, iš kurių jis galėtų būti išmokėtas. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kitus atsakovo išlaikytinius, t. y. į reikalingą išlaikymo nepilnametį sūnų D., gim. (duomenys neskelbtini), remdamasis tuo, kad atsakovas nepateikė duomenų apie išlaikymo sūnui priteisimą, nors atsakovas teismui nurodė, kad turi nepilnametį sūnų ir pateikė atitinkamą įrodymą, nurodė, kad sūnų išlaiko gera valia, pagal galimybes kas mėnesį mokėdamas apie 50-100 Lt. Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, atsakovo sūnus tapo pilnametis, tačiau jis dar vis mokosi vidurinės mokyklos 11 klasėje, mokosi pažangiai, dirbti ir gauti pajamų negali. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo pareiga išlaikyti pilnamečiu tapusį savo sūnų išlieka, todėl atsakovas ir toliau pagal galimybes savo sūnui teiks apie 100 Lt dydžio išlaikymą. Apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustatytina, kad jo mėnesinės pajamos, kurios lieka atskaičius mokėtinus mokesčius, įvertinus priverstinai vykdomas atsakovo prievoles ir atsakovo mokamą išlaikymą sūnui, yra apie 500 Lt. Šią sumą grindžia paskaičiavimu: per 8 mėnesių laikotarpį atsakovui priskaičiuota 8 323,97 Lt darbo užmokesčio, išskaičiuota 682,72 Lt socialinio draudimo mokestis ir 618,46 Lt pajamų mokestis, priverstiniam prievolių vykdymui išskaityta 2 567,19 Lt, išmokėta 4 455,60 Lt darbo užmokesčio, iš kurio turi būti atimta apie 600 Lt sūnaus išlaikymo suma per 8 mėnesius; viso 3 855,60 Lt / 8 = 485,91 Lt.
3) Dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio proporcijos vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai
Byloje nustatyta, kad ieškovės pajamos yra 630 Lt, atsakovo pajamos yra apie 500 Lt. Kadangi šalių pajamos yra panašios, dukters išlaikymo prievolę abu tėvai turėtų vykdyti lygiomis dalimis. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, teismas gali nustatyti mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą vaikui, tačiau tokiu atveju išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis nei minimalus gyvenimo lygis (dabar - bazinė socialinė išmoka). Apeliantas pažymi, kad jo turtinė padėtis yra sunki dėl priežasčių, susijusių su nepavykusiu verslu (priverstinai vykdomi išieškojimai pagal antstolių patvarkymus yra nepavykusio verslo pasekmė). Apeliantas siekė turėti savo verslą ir gauti didesnes pajamas, kurios jam pačiam užtikrintų geresnes gyvenimo sąlygas bei leistų jam tinkamai vykdyti įstatyme nustatytas prievoles, įskaitant pareigą išlaikyti savo vaikus. Atsakovo sunki turtinė padėtis atsirado ne dėl netinkamo elgesio (girtavimo, narkotikų vartojimo, lošimo ir panašiai), o dėl objektyvių priežasčių, susijusių su verslo nesėkme. Todėl pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl konkretaus išlaikymo dydžio, nėra pagrindo neatsižvelgti į sunkią atsakovo turtinę padėtį. Apeliantas nurodo, jog pripažįsta prievolę išlaikyti savo dukrą, tačiau atsižvelgiant į esamas aplinkybes, abiejų šalių turtinę padėtį, laiko, jog šiuo atveju nustatytina 420 Lt dydžio išlaikymo suma vienam mėnesiui. Nustačius, kad šalių dukrai išlaikyti per mėnesį reikalinga ir pakankama suma sudaro 420 Lt ir tėvams turint vienodas galimybes išlaikyti savo dukrą, išlaikymo dydis turėtų būti padalintas lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti perskaičiuotas ir priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydis, skaičiuojant po 200 Lt per mėnesį, kas sudaro 3 400 Lt.
3) Dėl prašymo išdėstyti išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą
Apeliantas nurodo, kad teismo posėdžio metu teismo prašė priteistino išlaikymo įsiskolinimo sumą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui. Prašymą grindė argumentais, jog visos įsiskolinimo sumos sumokėti iš karto neturi galimybių, nes gaunamo darbo užmokesčio pragyvenimui nepakanka, santaupų, jokio turto, kurį galėtų parduoti, neturi, o dėl savo sunkios finansinės padėties negali gauti paskolos. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo nenagrinėjo, ginčijamame sprendime dėl jo nepasisakė ir tuo pažeidė procesinės teisės normas, kurių pažeidimas yra pagrindas panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
4) Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba byloje pateikė pažymą apie ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 1 743 Lt. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimus, iš atsakovo valstybei priteisė antrinės teisinės pagalbos išlaidas visa apimtimi. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisykles, įtvirtintas CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 99 str.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą pašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi jis priimtas nepažeidžiant nei materialiosios, nei procesinės teisės normų ir atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 400 Lt, o ne po 500 Lt mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, jį sumažino, kadangi šiuo metu minimali alga yra 1 000 Lt ir kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 500 Lt. Ieškovė nurodo, kad atsakovas yra darbingas, uždirba apie 1 000 Lt ir daugiau kas mėnesį, tačiau atsakovas duomenų, kokios tiksliai jo mėnesinės pajamos nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų apie sveikatos sutrikimus, dėl kurių negalėtų dirbti ir uždirbti daugiau, ieškotis daugiau apmokamo darbo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas yra V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsakovas šios sprendimo dalies neskundžia, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaikymo dydžiu, t. y. su priteistu po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžiu bei priteistu išlaikymo įsiskolinimu, susidariusiu nuo dukros gimimo dienos iki ieškinio padavimo, teigdamas, kad priteistas išlaikymas nėra proporcingas vaiko poreikiams ir jo turtinei padėčiai.
Dėl išlaikymo proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Kasacinio teismo praktikoje suformuota, kad teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010 ir kt.). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).
Nagrinėjamoje byloje šalys skirtingai nurodo dukros išlaikymui reikalingą piniginių lėšų sumą per mėnesį. Ieškovė ieškinyje nurodo tokių išlaidų sumą - 800 Lt, teismo posėdyje nurodė išleidžianti virš 1 000 Lt, o atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pakankama išlaikymo suma būtų 420 Lt per mėnesį. Nors ieškovė patiriamų išlaidų dukros poreikiams tenkinti sumos nepagrindžia įrodymais, tačiau ir atsakovas savo nurodomą sumą taip pat grindžia tik tam tikrais savo paskaičiavimais. Esant tokiai situacijai, taikytinas kasacinio teismo praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus - minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu 1 000 Lt), atsižvelgiant į šalių galimybes teikti nurodyto dydžio išlaikymą, kadangi vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008). Pati ieškovė, iš dalies įvertinusi šalių galimybes, grįsdama ieškinį nurodo, kad išlaikymo apimtis galėtų būti mažesnė, t. y. apie 800 Lt kas mėnesį, iš kurių 600 Lt kas mėnesį prašė priteisti iš atsakovo, vadinasi, likusią 200 Lt dydžio išlaikymą teiktų ieškovė.
Teismas vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, šių reikalavimų nepažeidė ir pagrįstai nustatė, kad ieškovė neturi darbinių pajamų, kadangi augina mažametę dukrą, jos pajamos - socialinė pašalpa ir išmoka vaikui yra apie 400 Lt (b. l. 6), ieškovė su dukra gyvena tėvų namuose, todėl akivaizdu, kad ji negali prisidėti prie dukros išlaikymo daugiau nei 200 Lt. Vertinant ieškovės turtinę padėtį svarbu ir tai, kad dukra gyvena su ja, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė jo turtinę padėtį, o jo realios pajamos kas mėnesį sudaro tik 485,91 Lt, tačiau tai iš esmės prieštarauja paties atsakovo paaiškinimais teismo posėdyje, kuomet jis pats nurodė, kad jo pajamos yra apie 800 Lt per mėnesį (b. l. 94), jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl papildomai gauna tam tikras pinigų sumas kelionės išlaidoms padengti. Tai reiškia, kad darbo užmokesčio pažymoje (b. l. 41) nurodyta atsakovui išmokėta darbo užmokesčio suma neatspindi tikrųjų atsakovo pajamų ir faktiškai yra didesnė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį ir nustatydamas mokėtino išlaikymo dydį, atsižvelgė į antstolių patvarkymais atliekamus išskaitymus (jie darbo užmokesčio pažymoje yra atimti iš priskaičiuoto darbo užmokesčio, todėl yra įvertinti nustatant realią išmokėto uždarbio dalį), taip pat įvertino, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, kuris šiuo metu jau pilnametis, tačiau mokosi vidurinėje mokykloje (b. l. 125). Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas to neįvertino, yra nepagrįsti. Apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas pajamų -. 38 Lt iš kitos bendrovės AB „RSD“ negauna, nes darbo užmokestis deponuojamas dėl bendrovės sunkios turtinės padėties, atmestina, kadangi nurodytų piniginių lėšų dydis realiai nedaro kokios nors reikšmingos įtakos atsakovo turtinei padėčiai.
Todėl, esant tokioms faktinėms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad duktė dar yra mažametė ir įvertinus šalių realias galimybes teikti išlaikymą, darytina išvada, jog iš atsakovo priteistas 400 Lt per mėnesį išlaikymas yra pagrįstas, faktiškai tik minimaliai užtikrinantis mažametės dukros poreikius ir laikytinas proporcingu atsakovo turtinei padėčiai. Be to, nurodytas išlaikymo dydis negalėtų būti mažinamas ir remiantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010), o šiuo atveju priteistas išlaikymas gali užtikrinti tik būtinus vaiko poreikius.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pagrįstumas. Todėl teismo sprendimas iš esmės nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą priteisto įsiskolinimo dalyje
Apeliantas nurodo, kad teismo posėdžio metu teismo prašė priteistino išlaikymo įsiskolinimo sumą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, tačiau pirmosios instancijos teismas jo neišsprendė. Prašymas atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą CPK 284 straipsnio pagrindu yra dalyvaujančio byloje asmens procesinis dokumentas (CPK 110 straipsnis), todėl turėtų būti pateiktas raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas tokio prašymo raštu nėra pateikęs, apie jį žodžiu buvo pareikšta tik atsakovo atstovės baigiamojoje kalboje. Atsakovui tinkamai nepareiškus prašymo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismas neturėjo pareigos šį prašymą išspręsti, nes priešingu atveju būtų apribota priešingos šalies teisė reikšti atsikirtimus ir būtų pažeistas rungimosi bei šalių procesinio lygiateisiškumo principas (CPK 12, 17, 42 straipsniai). Be to, CPK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo arba sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Todėl atsakovui neužkertamas kelias tokį prašymą pareikšti atskirai įstatymo nustatyta tvarka, kuris turės būti išspręstas nustatyta tvarka, tačiau tai nėra pagrindas dėl to panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo valstybei priteisė visas ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas - 1 743 Lt, kadangi ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies. Byloje pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (b. l. 85) patvirtina, kad valstybės patirtos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, sudaro 1 743 Lt, iš jų: už procesinių dokumentų rengimą - 500 Lt, už atstovavimą teisme - 180 Lt ir papildomos išlaidos: už DNR ekspertizę - 1 050 Lt, ir už išrašus iš VĮ „Registrų centras“ 13 Lt. DNR ekspertizės išlaidos buvo patirtos dėl byloje pareikšto reikalavimo nustatyti, kad atsakovas yra vaiko tėvas, šis reikalavimas teismo sprendimu patenkintas, todėl šios išlaidos iš atsakovo priteistinos visa apimtimi, t. y. 1 050 Lt. Likusi valstybės patirtų atstovavimo išlaidų dalis - 693 Lt turėtų būti atlyginta proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Kadangi du reikalavimai (dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) iš 4 ieškinyje pareikštų reikalavimų buvo patenkinti, o du reikalavimai (dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo), patenkinti didžiąja dalimi, pripažintina, kad ieškinys buvo patenkintas 75 %, todėl atstovavimo išlaidos, išskyrus išlaidas už ekspertizę, atlygintinos šia dalimi, t. y. 75 %, ir tai sudaro 519,75 Lt (693 Lt x 75 %). Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškinį patenkinus iš dalies, teismo sprendimas tikslintinas tik antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalyje, nurodant kad priteisiama 1 569,75 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (1 050 Lt + 519,75 Lt).
Apeliacinį skundą patenkinus tik bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje, pripažintina, kad apeliacinis skundas iš esmės yra netenkintas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Ieškovė turėjo 1 000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 131).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, tik patikslinti jo dalį iš atsakovo valstybei priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalyje, sumažinant šių priteistų išlaidų dydį iki 1 569,75 Lt.
Priteisti iš atsakovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.