Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Jurgitos Mačionytės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo P. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – areštas 30 (trisdešimt) parų.

Civilinio ieškovo UAB „A“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistojo P. G. priteista 160,07 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt eurų ir septyni euro centai) civilinio ieškovo naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

3. Vilniaus apygardos teismui atsiliepimus pateikė prokuroras ir gynėja. Juose nurodomo tokie argumentai:

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo P. G. apeliacinis skundas atmestinas

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra prašoma sušvelninti paskirtą bausmę.

Dėl bausmės

5. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.

7. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

8. Nustatyta, kad šioje byloje P. G. buvo kaltinamas ir nuteistas padaręs vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, 2022 m. gruodžio 28 d. pagrobiant UAB „A“ priklausantį turtą, kurio vertė 160,07 Eur. Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d., nustatė, kad pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Būtent pagrobto turto vertės dydis buvo kriterijus, pagal kurį nusikalstama veika buvo kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 178 straipsnio 1 dalis) ar sunkus nusikaltimas (3 dalis), ar baudžiamasis nusižengimas (4 dalis) ar administracinis teisės nusižengimas (ANK 108 straipsnis). Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 18 d. redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d.), šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

9. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925 (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475). Šiuo įstatymu, be kita ko, pakeistas BK 178 straipsnis, jo 5 dalis išdėstyta taip: „Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu“. Šiuo įstatymu pakeisto BK 190 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad įsigalioję įstatymo pakeitimai nedaro įtakos P. G. teisinei padėčiai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai P. G. veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kuri galiojo jo nusikalstamos veikos padarymo metu. Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė įstatymo, už kurio pažeidimą nuteistas P. G., redakcijos, todėl siekiant aiškumo šis netikslumas taisytinas.

10. Pirmosios instancijos teismas individualizuodamas P. G. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nusikalstama veika yra baigta ir padaryta tiesiogine tyčia; atsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, pažeidinėti įstatymus, teisiamas dvidešimt antrą kartą, ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka). Teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo prisipažinimą ir gailėjimąsi vertino kaip formalų, turint tikslą sušvelninti baudžiamąją atsakomybę. Nustatė P. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - veika padaryta recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas padarė išvadą, kad P. G. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o jo ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas paskyrė maksimalią 45 parų arešto bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu buvo sumažinta vienu trečdaliu.

11. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad P. G. teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę ir nurodė, kad gailisi, tačiau jo prisipažinimo ir gailėjimosi nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas, atsižvelgęs į jo teistumų kiekį, baustumus administracine tvarka, sprendė, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir dėl savo veiksmų neišgyvena, o jo gailėjimąsi įvertino kaip formalų, turint tikslą sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.

12. Prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).‏‏‎

13. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. G. prisipažinimas ir gailėjimasis yra formalaus pobūdžio. Teismų praktikoje sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019 ir kt.). Reikšminga yra ir tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Šiuo atveju nustatyta, kad P. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nurodė pavogęs alkoholinius gėrimus parduotuvėje 2022 m. gruodžio 28 d., daiktus įsidėjęs į kuprinę ir išėjęs pro kasas. Vertinant bylos duomenis ir kaltininko parodymus pastebėtina, kad vagystė iš parduotuvės buvo išsiaiškinta atsitiktinai, atliekant alkoholinių gėrimų inventorizaciją 2023 m. sausio 18 d., o vagystės faktas fiksuotas parduotuvės vaizdo stebėjimo kameromis. Svarbu pažymėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu P. G. apklausiamas įtariamuoju nenurodė savo pozicijos dėl įtarimo ir pasinaudojo savo teise bei atsisakė duoti bet kokius parodymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kai jo kaltė aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (vaizdo įrašais, liudytojų J. Š., R. L. parodymais), todėl pirmosios instancijos teismas jo prisipažinimą teisingai vertino kaip formalų, paremtą siekiu sušvelninti savo padėtį bei kylančias neigiamas pasekmes. Byloje nenustatyta, kad P. G. neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra per griežta ir neteisinga padarytai nusikalstamai veikai.

15. Baudžiamosios bylos duomenimis P. G. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas dvidešimt vieną kartą, iš kurių aštuoniolika kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ne kita ko, teistas ir užsienio valstybėse. P. G. baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka (b. l. 100–108). Nurodytos aplinkybės neigiama charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai manyti, kad apeliantas linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, o anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis ir toliau sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Dėl to, byloje yra nustatyta P. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o būtent, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). P. G. bylos duomenimis nedirba, nuo 2022 m. gruodžio 12 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 99), paskutinė P. G. darbovietė 2022 m. buvo UAB „B“, kurioje dirbo itin trumpą laikotarpį (b. l. 98).

16. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis turi mažametį berniuką, kuriam reikalinga priežiūra ir pagalba, tačiau konkretesnių aplinkybių dėl to nenurodo, jokių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę skundą nagrinėjančiam teismui neteikia. Bylos duomenimis apeliantas nevedęs, iš jo asmens duomenų matyti, kad juose nėra nurodoma, kad P. G. turėtų vaikų (b. l. 52-53). Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad vaiko, kuris skunde neidentifikuojamas, priežiūra ir rūpinimasis juo užkardytų P. G. nuo nusikalstamų veikų darymo.

17. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai nuteistajam P. G. gali būti pasiekti tik skiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą ir nustatant maksimalų šios bausmės už baudžiamąjį nusižengimą terminą – 45 paras. Vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajam P. G. galėtų būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę ar trumpesnį terminą, kaip to atsiliepime prašo gynėja, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo daryti išvadą, jog paskirta bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta ir neproporcinga padaryto baudžiamojo nusižengimo pavojingumui.

18. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkama bei pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją švelninti. Atitinkamai apeliacinis skundas yra atmetamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

19. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš P. G. valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 63.33 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo P. G. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Laureta Ulbienė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nuteistojo P. G. turtinę padėtį, į tai, kad jis nedirba, be to, turi atlyginti civiliniam ieškovui nuosprendžiu priteistą turtinę žalą, sprendžia, kad pažymoje nurodyta suma iš nuteistojo P. G. neturi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo P. G. apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad P. G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 63,33 Eur iš nuteistojo P. G. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.