- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-21
- Bylos Nr.
- e2YT-8045-1169/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03488-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Ieškovas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., notarė D
- Pareiškėjas
- V. J.
- Advokatai
- Karolis Kurapka, Gediminas Gudeliauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. patikslintą skundą dėl atsisakymo atlikti notarinius veiksmus, testamento išaiškinimo, suinteresuoti asmenys – notarė D. J., M. Z., J. G., N. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. J. 2022 m. vasario 14 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą; 2) išaiškinti, kad S. Š. 2017 m. vasario 10 d. sudaryto testamento, notarinio registro Nr. 8-1063, 1 punkte išdėstytas palikėjos valios turinys yra palikėjos vardu paveldėtus žemės sklypus, nurodytus 2017 m. sausio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sprendimo Nr. 49S-2-(14.49.3.) (toliau – ir 2017 m. NŽT sprendimas) 4 punkte „žemės valdos dalis – 1,8987 ha žemės“, kurie po testamento surašymo dienos bus atkurti palikėjui J. Š., lygiomis dalimis palikti V. J. ir M. Z.; 3) įpareigoti Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarę D. J. atlikti notarinius veiksmus – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į S. Š. paveldėtą turtą: 167/8920 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 18/957 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 24/1255 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. Š., kuri testamentu, sudarytu 2017 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto 26-ajame notarų biure, V. J. ir M. Z. paliko jos vardu paveldėtus žemės sklypus, kurie po testamento surašymo dienos bus atkurti J. Š. (S. Š. velioniam vyrui) pagal 2017 m. NŽT sprendimą. Testamente minimame NŽT sprendime nurodoma, kad J. Š. vardu turi būti atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – 2,7313 ha žemės, kuri priklausė buvusiam šeimininkui M. Š.. 2017 m. NŽT sprendimu J. Š. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės, o sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusius 1,8987 ha žemės bus atkurtos vėliau. 2017 m. NŽT sprendimu atkurtą žemės dalį 2017 m. sausio 23 d. paveldėjo S. Š.. Nuosavybės teisės į likusią dalį žemės (24/1255 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 167/8920 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 18/957 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) J. Š. vardu atkurtos papildomai 2019 m. lapkričio 13 d. NŽT sprendimu Nr. 49S-416-(14.49.3.) (toliau – ir 2019 m. NŽT sprendimas). Šios žemės sklypų dalys 2019 m. gruodžio 5 d. buvo registruotos kaip J. Š. asmeninė nuosavybė, todėl jas galėjo paveldėti S. Š., o vėliau pagal jos testamentą V. J. ir M. Z.. Kad po S. Š. mirties Vilniaus miesto 15-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla, kurioje testamente nurodytą palikimą turi paveldėti pareiškėjas ir M. Z.. Kad pareiškėjas ir M. Z. galėtų paveldėti žemes, atkurtas J. Š. vardu 2019 m. NŽT sprendimu, iš pradžių minėtas palikimo dalis turėjo paveldėti mirusioji S. Š., todėl pareiškėjas kreipėsi į Ignalinos miesto 2-ąjį notarų biurą, kuriame 2021 m. gruodžio 15 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas S. Š. vardu.
3. Pareišėkjas taip pat nurodė, kad S. Š. dukros J. G. ir N. G. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-634-1019/2021 buvo pareiškusios ieškinį V. J. ir M. Z. dėl S. Š. testamento pripažinimo negaliojančiu, tačiau teismas ieškinį atmetė, nes jam nekilo abejonių dėl testamento turinio, kad S. Š. testamentu paliko ne tik 2017 m. NŽT sprendimu atkurtą dalį žemės, tačiau ir 2017 m. NŽT sprendimo 4 punkte nurodytą likusią 1,8987 ha žemę, į kurią nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau, todėl pareiškėjas 2022 m. vasario 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarę D. J. dėl paveldėjimo procedūros tęsimo ir paveldėjimo teisės liudijimo V. J. į S. Š. paveldėtą turtą – atkurtus žemės sklypus po testamento sudarymo (2017 m. NŽT sprendimo 4 punktas), tačiau notarė 2022 m. vasario 14 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmą, motyvuodama, kad S. Š. testamentu V. J. ir M. Z. paliko žemės sklypus, atkurtus 2017 m. NŽT sprendimu, o pareiškėjo prašyme nurodyti žemės sklypai buvo įgyti kitu pagrindu, t. y. 2019 m. NŽT sprendimu. Pareiškėjo nuomone, notarė interpretuoja testamentą, iškreipdama tikrąją palikėjos valią. Pareiškėjas pabrėžė, kad testamentas buvo sudarytas praėjus daugiau nei vienam mėnesiui po 2017 m. NŽT sprendimo priėmimo. 2017 m. vasario 10 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir testamentas su S. Š. buvo sudaryta preliminarioji sutartis, o 2017 m. NŽT sprendimu natūra atkurti žemės sklypai testamento sudarymo dieną buvo parduoti UAB „Goldera“ ir pareiškėjui. Preliminarioje sutartyje nurodyti žemės sklypai, už kuriuos pagal sutartį pareiškėjas ir M. Z. su S. Š. visiškai atsiskaitė ir dėl kurių vietoje pagrindinės sutarties palikėja sudarė testamentą, yra būtent 1,8987 ha žemės sklypai, nurodyti 2017 m. NŽT sprendimo 4 punkte, į kuriuos nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Jeigu palikėjos valia būtų buvusi pareiškėjams palikti tik 2017 m. NŽT sprendimu atkurtas žemės sklypų dalis, tikėtina, kad visiškai veiksni palikėja testamente lingvistiškai savo valią būtų suformulavusi taip „Mano vardu paveldėtus sklypus, kurie po šio testamento surašymo dienos yra (o ne bus) atkurti J. Š. NŽT sprendimu (o ne pagal NŽT sprendimą), palieku lygiomis dalimis V. J. ir M. Z.“. Notarei su prašymu buvo pateikti dokumentai ir argumentai, kuriais remiantis testamento turinys yra aiškus, jame aiškiai išdėstyta palikėjos valia, todėl notarė turėjo tenkinti prašymą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo notarė D. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto 15-ajame notaro biure yra vedama paveldėjimo byla, mirus palikėjai S. Š., dėl kurios palikimo kreipėsi įstatyminės įpėdinės palikėjos dukros N. G. ir J. G. bei testamentiniai įpėdiniai V. J. ir M. Z.. Testamente nurodyta palikėjos valia yra palikti testamentiniam įpėdiniui V. J. žemės sklypus, kurių nuosavybės atsiradimo pagrindas yra 2017 m. NŽT sprendimas, o žemės sklypų dalių, kurias nori paveldėti pareiškėjas, įregistravimo pagrindas mirusiajam J. Š. yra kitas NŽT sprendimas, kuris priimtas 2019 m. lapkričio 13 d., todėl išduoti paveldėjimo teisės liudijimą V. J. pagal testamentą buvo atsisakyta. Notarė pažymėjo, kad testamente išreikšta palikėjos valia nėra aiški ir gali būti suprantama skirtingai: paliktas tik turtas, kurio nuosavybės įregistravimo pagrindas yra konkretus NŽT sprendimas, arba paliktas visas turtas, kurio nuosavybės įregistravimo pagrindas mirusiajam J. Š. bus nuosavybės teisių atkūrimo procese priimtas 2017 m. sausio 5 d. sprendimas ir visi vėliau priimti sprendimai, nes šio sprendimo 4 dalyje nurodoma, jog į likusią žemės valdos dalį 1,8987 ha nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Jei teismas padarys išvada, kad mirusiosios valia buvo palikti testamentiniam įpėdiniui visus žemės sklypus, į kuriuos nuosavybė atkurta 2017 m. sausio 5 d. ir vėlesniais NŽT sprendimais, paveldėjimo teisės liudijimą bus galima išduoti, nes turtas iki šiol nėra paveldėtas.
5. Suinteresuotas asmuo M. Z. pateiktame atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo skundu sutinka, prašo jį tenkinti.
6. Suinteresuoti asmenys J. G. ir N. G. atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. J. G. ir N. G. nurodė, kad ginčo testamentu pareiškėjui buvo paliktas turtas, kuris turėjo būti atkurtas J. Š. pagal 2017 m. NŽT sprendimą, bet ne pagal 2019 m. NŽT sprendimą, todėl notarė pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjas nesiekia išsiaiškinti tikrosios palikėjo valios, išreikštos testamente, bet prašo, jog teismas patvirtintų, kad jo pateiktas testamento aiškinimas yra teisingas, t. y. kad testamentas turi būti aiškinamas būtent taip, kaip to nori pareiškėjas. Analizuojant testamento turinį, galima daryti išvadą, kad palikėja išreiškė valią tik dėl žemės sklypų, kurie bus atkurti pagal NŽT 2017 m. sprendimą palikimo, o pareiškėjo nurodomas NŽT 2019 m. sprendimas buvo priimtas jau po palikėjos mirties. Pareiškėjas akivaizdžiai per plačiai aiškina testamente išreikštą palikėjos valią. Tuo metu, kai buvo sudaromas testamentas, su palikėja buvo sutarta tik dėl tuo metu pagal 2017 m. NŽT sprendimą atkurtų žemės sklypų perdavimo. Palikėja nebuvo minėjusi, kad pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui M. Z. testamentu nori perleisti teisę į visą dar neatkurtos žemės ploto likutį (1,8987 ha), nurodytą 2017 m. NŽT sprendimo 4 punkte. Ta aplinkybė, kad iš karto po palikėjos mirties suinteresuoti asmenys pradėjo bylą prieš pareiškėją dėl testamento nuginčijimo, parodo, jog vienareikšmio sutarimo ir supratimo dėl testamento nebuvo. Minėtoje byloje buvo nustatyta, kad testamento sudarymo metu palikėja buvo veiksni ir puikiai orientavosi situacijoje. Tai reiškia, kad jei palikėja testamentu iš tikrųjų būtų siekusi pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui M. Z. palikti ne tik 2017 m. NŽT sprendimu atkurtus žemės sklypus, bet ir visą dar neatkurtos žemės ploto likutį (1,8987 ha), tai savo testamente tą tiesiogiai ir būtų nurodžiusi, siekdama išvengti bet kokių abejonių ateityje. Tačiau testamente buvo išreikšta aiški palikėjos valia tik dėl žemės sklypų, atkurtų pagal 2017 m. NŽT sprendimą. 2017 m. NŽT sprendimo 4 punktas yra informacinio pobūdžio, informuojantis apie tai, kiek dar pretendentui liko neatkurtos žemės ploto, taip pat, kaip ir 3 punktas, kuris informuoja apie tai, koks žemės plotas pretendentui buvo atkurtas anksčiau. Todėl, jei būtų vadovaujamasi pareiškėjo logika dėl testamento aiškinimo, tai reikėtų daryti išvadą, kad testamentu pareiškėjui buvo palikti ne tik 2017 m. NŽT sprendimu atkurti žemės sklypai ir neatkurto žemės ploto likutis, bet ir anksčiau atkurtas žemės plotas (anksčiau atkurti žemės sklypai).
7. Suinteresuotų asmenų teigimu, preliminarioji sutartis palikėjos buvo pasirašyta jos neperskaičius nei suinteresuotiems asmenims, nei pačiai palikėjai. Pasirašius, preliminariąją sutartį greitai pasiėmė M. Z.. Be to, pareiškėjas pats byloje dėl testamento nuginčijimo paliudijo, kad preliminariąją sutartį parengė notarų biuro patalpose, notarė šios sutarties netvirtino, nes paaiškino, kad pakanka šalių parašų, o notarė R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepamena, ar buvo prašoma patvirtinti preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Preliminarioji sutartis buvo duota palikėjai pasirašyti ištaikius patogų momentą ir neleidus nei pačiai palikėjai, nei jos dukroms susipažinti su sutarties nuostatomis. Tai, kad palikėja preliminariąją sutartį galėjo pasirašyti jos neperskaičiusi ir nežinodama jos turinio, iš esmės pagrindžia pačios preliminariosios sutarties nuostatos, nes pagal preliminariąją sutartį palikėja tik už 8 989 Eur įsipareigojo parduoti 1,8987 ha dydžio neatkurtos žemės ploto likutį buvusiame Miškinių rėžiniame kaime, Vilniaus mieste, kai preliminariosios sutarties sudarymo metu buvusiame Miškinių rėžiniame kaime atkurtų žemės sklypų vertė galėjo siekti apie 10 000 Eur už 1 arą. Kadangi palikėja buvo visiškai veiksni ir puikiai orientavosi situacijoje, mažai tikėtina, kad ji preliminariąją sutartį pasirašė su ja išsamiai susipažinusi ir žinodama, ką ir už kiek parduoda. Be to, net jei pasirašiusi preliminariąją sutartį palikėja visgi suvokė, kad ką tik įsipareigojo pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui M. Z. už 8 989 Eur parduoti 1,8987 ha dydžio neatkurtos žemės ploto likutį, tai tą savo testamente ir būtų nurodžiusi, o ne rašytų, kad palieka žemės sklypus, kurie atkurti pagal 2017 m. NŽT sprendimą.
8. NŽT atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. NŽT nuomone, pareiškėjas gali pretenduoti tik į tuos žemės sklypus, kurie yra nurodyti 2017 m. NŽT sprendimo 1 punkte, o ne į tuos, kurie nurodyti to paties sprendimo 4 punkte. 2017 m. NŽT sprendimo 4 punkte nurodytas neatkurtas plotas yra 1,8987 ha, taigi šis neatkurtas plotas bus atkuriamas pagal kitus sprendimus, o ne pagal 2017 m. NŽT sprendimą. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Kadangi S. Š. mirė nespėjusi sudaryti pagrindinės sutarties, preliminari sutartis laikoma pasibaigusia. Notarės D. J. pareiškėjui išduotas atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, yra priimtas teisėtai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Jei pareiškėjui nebūtų išduotas jo reikalaujamas paveldėjimo teisės liudijimas, jis galėtų būti išduodamas S. Š. dukroms N. G. ir J. G., o jei jos nesutiktų, tuomet žemės sklypų dalys galėtų būtų paveldimos valstybės vardu.
9. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad S. Š. pareiškėjui pardavė žemės sklypus, į kuriuos nuosavybė buvo atkurta 2017 m. NŽT sprendimu, todėl būtų nelogiška teigti, kad testamentu ji palieka tuos pačius sklypus, kuriuos prieš kelias valandas pardavė. Prieš sudarydama testamentą, S. Š. pasirašė preliminariąją sutartį dėl ateityje atkurtinų sklypų pardavimo. Pareiškėjui iš esmės buvo parduodama tik teisė į atkūrimą. Preliminariojoje sutartyje buvo nurodyta, kad pardavėja supranta, jog žemės sklypų kaina yra mažesnė už vidutinę rinkos vertę. Tokia kaina buvo pasirinkta todėl, kad būtent pareiškėjas organizavo ir vykdė visą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir nežinojo, kada nuosavybės teisės į žemę ir kokiu būdu bus atkurtos. Nuosavybės teisės į žemę apskritai galėjo būti neatkurtos natūra. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į teismą, siekdamas, kad žemės buvusiame Miškinių kaime būtų priskirtos žemei, į kurią būtų galima atkurti nuosavybės teises. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūros sudėtingos, ne visi supranta, kaip jos vyksta. S. Š. testamentu paliko tai, kas dar tik bus atkurta po 2017 m. NŽT sprendimo.
Atsiliepimas
10. Teismo posėdyje suinteresuotų asmenų J. G. ir N. G. atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais. Suinteresuotų asmenų atstovas papildomai nurodė, kad teismo sprendime dėl testamento pripažinimo negaliojančiu buvo konstatuota, kad S. Š. buvo veiksni, aiškiai suprato savo veiksmus pasirašydama testamentą, taigi tokiu atveju, jei ji būtų norėjusi palikti pareiškėjui ir M. Z. sklypus, į kuriuos dar tik bus atkurta nuosavybė, taip ir būtų nurodžiusi. Pareiškėjas, aiškindamas testamentą, remiasi preliminariąja sutartimi, tačiau negalima teigti, kad ji buvo suderinta su S. Š.. J. G. ir N. G. ginčijo testamentą, nes juo paliekami žemės sklypai, į kuriuos dar tik bus atkurtos nuosavybės teisės. Dabar jos laikosi kitokios pozicijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11. Iš į bylą pateiktų dokumentų ir prijungtos civilinės bylos Nr. e2-634-1019/2021 medžiagos nustatyta, nustatyta, kad NŽT, apsvarsčiusi J. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), prašymą atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį buvusio savininko M. Š. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 2,7313 ha žemės Vilniaus miesto Lazdynų seniūnijoje, buvusiame Miškinių rėžiniame kaime, 2017 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 49S-2-(14.49.3.) nusprendė atkurti nuosavybės teises J. Š. į 0,0255 ha žemės, grąžinant natūra: 0,0092 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,4967 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0090 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,4814 ha žemės sklype Nr. 4 prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0059 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,3167 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0014 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0807 ha žemės sklype prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šio NŽT sprendimo 3 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į 0,8071 ha žemės atkurtos anksčiau, o sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 1,8987 ha žemės bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą.
12. Iš 2008 m. sausio 30 d. Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro liudijimo nustatyta, kad J. Š. palikimą priėmė jo sutuoktinė S. Š.. J. Š. dukros J. G. ir N. G. atsisakė tėvo palikimo 2007 m. lapkričio 26 d. pareiškimu.
13. 2017 m. vasario 10 d. 9.55 val. Vilniaus miesto 33-ajame notaro biure buvo patvirtinta žemės sklypų dalių pirkimo–pardavimo sutartis, kuria S. Š. iš J. Š. paveldėtas kai kurias žemės sklypų dalis, kurios jam buvo atkurtos 2017 m. NŽT sprendimo 1 punktu, pardavė V. J..
14. 2017 m. vasario 10 d. S. Š. (pardavėja) ir M. Z. (pirkėjas Nr. 1) bei V. J. (pirkėjas Nr. 2) taip pat sudarė preliminariąją būsimo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje susitarė dėl pagrindinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šalys susitarė, kad „Žemės sklypai” reiškia 1,8987 ha buvusiame Miškinių rėžiniame kaime Vilniaus mieste, į kurį ateityje bus atkurtos pardavėjos nuosavybės teisės pagal šiuos dokumentus: a) 2017 m. sausio 5 d. NŽT sprendimą Nr. 49S-2-(14.49.3); b) 2001 m. liepos 5 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą ir prie šio akto pridedamą kartografinę medžiagą, kur būsimo žemės sklypo ribos (buvusio Miškinių rėžinio kaimo) pažymėtos skaičiais 1–17; c) 2008 m. sausio 30 d. sutartį, kad S. Š. įgijo paveldėjimo teises į turtą ir turtinės teises, likusias mirus J. Š.. Šalys taip pat susitarė, kad „Pagrindinė sutartis” reiškia būsimų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, kuri bus sudaryta įvykdžius preliminariosios sutarties 5 straipsnyje nurodytą sąlygą, ir kuria pardavėja parduos, o pirkėjai įsigis nuosavybėn atitinkamo dydžio žemės sklypų dalis. Iš preliminariosios sutarties sąlygų matyti, kad šalys susitarė, jog pagrindinė sutartis, kuria V. J. ir M. Z. bus parduoti žemės sklypai už 8 989 Eur, turi būti sudaryta per 15 dienų nuo tada, kai bus atkurtos nuosavybės teisės pagal 2017 m. NŽT sprendimą ir 2001 m. liepos 5 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą ir prie šio akto pridedamą kartografinę medžiagą, bet ne vėliau kaip per 10 metų nuo preliminariosios sutarties įsigaliojimo. Sutartyje taip pat nurodyta, kad pardavėja patvirtina, jog su ja visiškai atsiskaityta už būsimų žemės sklypų pirkimą–pardavimą. Preliminariąją sutartį pasirašė ne tik sutarties šalys S. Š., V. J. ir M. Z., bet ir S. Š. dukros J. G. ir N. G..
15. 2017 m. vasario 10 d. 13.36 val. S. Š. Vilniaus miesto 26-ajame notarų biure sudarė testamentą, kuriame nurodė, kad jos vardu paveldėtus žemės sklypus, kurie po šio testamento surašymo dienos bus atkurti palikėjui J. Š. pagal 2017 m. sausio 5 d. NŽT sprendimą Nr. 49S-2-(14.49.3), ji palieka lygiomis dalimis V. J. ir M. Z. (testamento 1 punktas), arba pinigines lėšas ar vertybinius popierius, kuriuos paveldės atkūrus nuosavybės teises į J. Š. nekilnojamąjį turtą pagal 2017 m. sausio 5 d. NŽT sprendimą Nr. 49S-2-(14.49.3), pasirinkus kitą atlyginimo pinigais arba vertybiniais popieriais būdą, ji palieka lygiomis dalimis V. J. ir M. Z. (testamento 2 punktas).
16. S. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties palikimą priėmė V. J., M. Z., N. G. ir J. G..
17. 2019 m. lapkričio 13 d. NŽT sprendimu Nr. 49S-416-(14.49.3) nusprendė atkurti nuosavybės teises J. Š. į jam tenkantį buvusio savininko M. Š. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį – 0,0209 ha, grąžinant natūra: 0,0167 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,8920 ha žemės sklype Nr. 2 ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0024 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,1255 ha žemės sklype prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); 0,0018 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0957 ha žemės sklype prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
18. 2020 m. sausio 27 d. N. G. ir J. G. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamos pripažinti negaliojančiu 2017 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto 26-ajame notarų biure sudarytą S. Š. testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens bei sudarytas dėl apgaulės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7025-1019/2020 nustatė N. G. ir J. G. terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir nurodyti, kokias materialines teisines pasekmes ieškovėms sukels testamento nuginčijimas. N. G. ir J. G. 2020 m. vasario 6 d. pareiškime dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad pagal 2017 m. NŽT sprendimo 4 punktą V. J. ir M. Z. testamentu buvo paliktos ir nuosavybės teisės į tenkančią 1,8987 ha žemės valdos dalį, kurios bus atkurtos vėliau, pasirinkus atlyginimo būdą. Kadangi šios nuosavybės teisės į nurodytą žemės sklypo dalį nėra atkurtos, todėl panaikinus testamentą, turtinės teisės į 1,8987 ha žemės valdos dalį turėtų būti paveldėtos pagal įstatymą, t. y. jos būtų paveldėtos ieškovių. 2021 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7025-1019/2020 J. G. ir N. G. ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas.
19. 2021 m. gruodžio 15 d. Ignalinos rajono 2-ajame notaro biure S. Š. išduotas papildomas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį S. Š. paveldėjo J. Š. 2019 m. NŽT sprendimui nuosavybės teise atkurtus žemės sklypus (jų dalis).
20. 2022 m. vasario 7 d. V. J. kreipėsi į Vilniaus miesto 15-ąjį notaro biurą, prašydamas atlikti notarinius veiksmus ir išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į S. Š. paveldėtą turtą – po palikėjos testamento sudarymo atkurtus žemės sklypus: 167/8920 dalis žemės sklypo Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 24/1255 dalis žemės sklypo Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 18/957 dalis žemės sklypo Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
21. Vilniaus miesto 15-ojo biuro notarė D. J. 2022 m. vasario 14 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į V. J. nurodytus žemės sklypus, nurodydama, kad pagal palikėjos S. Š. testamentą, palikti žemės sklypai, kurie bus atkurti pagal 2017 m. sausio 5 d. NŽT sprendimą Nr. 49S-2-(14.49.3), o žemės V. J. nori paveldėti sklypai įgyti kitu pagrindu, t. y. atkūrus nuosavybes teises pagal 2019 m. lapkričio 13 d. NŽT sprendimą Nr. 49S-416-(14.49.3).
22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl S. Š. testamento turinio aiškinimo. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu.
23. Kasacinio teismo pripažįstama, jog testamento kaip asmeninio vienašalio įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudaryto sandorio reikšmingiausias elementas – testatoriaus valia, kurią turi atitikti testamento turinys. Testatoriaus valia – sudėtingas ir individualus reiškinys, kuriam formuotis turi įtakos ar jį gali netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Dėl to, nustatant tikrąją testatoriaus valią, reikšmingi testamento sudarymo metu buvusią testatoriaus būseną patvirtinantys faktai. Kai, aiškinant testamento sąlygas, taikoma sutarčių aiškinimo taisyklė, pagal kurią reikalaujama nustatyti, kaip konkrečioje situacijoje elgtųsi protingi asmenys, būtina atsižvelgti į tai, kad testatoriaus valia ir jos išraiška ne visada atitinka protingo asmens elgesio standartą. Tokio pobūdžio sandoriams kaip testamentas reikšmingesni subjektyvūs, o ne bendri objektyviai egzistuojantys elgesio kriterijai, kuriems priskirtini, pavyzdžiui, atvejai, kai tėvai vaikams turtą palieka vienodai ar palieka tam vaikui, kuriam labiau reikia, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2013).
24. Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji – sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“), ir specialieji – paveldėjimui (CK 5.15–5.18 straipsniai, 5.28, 5.30, 5.35 straipsniai, kt.) – teisės normose nustatyti reikalavimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, atsiradus poreikiui aiškinti testamento turinį ir sąlygas, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2007). Kaip minėta anksčiau, testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis), kuriam sudaryti būtina tik vienos šalies (testatoriaus) valia. Dėl šios priežasties testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis) taikytinos ne visa apimtimi, o tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pagal kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011).
26. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos.
27. Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys skirtingai aiškina, į kokius žemės sklypus pagal testamentą gali pretenduoti testamentiniai įpėdiniai. S. Š. 2017 m. vasario 10 d. testamento 1 punkte nurodė: „Mano vardu paveldėtus žemės sklypus, kurie po šio testamento surašymo dienos bus atkurti palikėjui J. Š. pagal 2017 m. sausio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 49S-2-(14.49.3.), aš palieku palieka lygiomis dalimis V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., ir M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje“. Pažymėtina, kad testatorė nurodytame patvarkyme pavartojo būsimojo laiko veiksmažodį „bus“, todėl darytina išvada, kad testamente kalbama apie žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisės bus atkurtos ateityje. Iš 2017 m. NŽT sprendimo matyti, kad juo buvo atkurtos nuosavybės teisės 0,0255 ha bendro ploto žemės sklypų dalis, kurias prieš pasirašydama ginčo testamentą S. Š. pardavė, be kita ko ir vienam iš testamentinių įpėdinių – V. J.. Taigi akivaizdu, kad testamente nėra kalbama apie 2017 m. NŽT sprendimu jau atkurtus žemės sklypus, nes, vertinant lingvistiškai, nesutampa vartojamas veiksmažodžių laikas, be to, aiškinimas, kad testatorė testamentu palieka M. Z. ir V. J. 2017 m. NŽT sprendimu jau atkurtas nuosavybės teise 0,0255 ha bendro ploto žemės sklypų dalis, neatitiktų testamento tikslo ir prigimties, nes testatorė ką tik minėtus žemės sklypus buvo pardavusi.
28. Kaip matyti iš 2017 m. NŽT sprendimo, būsimas nuosavybės teisių atkūrimas į žemę nurodomas tik minėto sprendimo 4 punkte, kuriame įrašyta, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 1,8987 ha žemės bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą. Teismas pritaria pareiškėjo pozicijai, kad S. Š. testamente nurodyti žemės sklypai, kurie bus atkurti 2017 m. NŽT sprendimu, reiškia būtent 2017 m. NŽT spendimo 4 punkte nurodytą 1,8987 ha žemę, į kurią nuosavybė bus atkurta ateityje. Teismo vertinimu, tokią išvadą patvirtina ne tik būsimojo laiko vartojimas tiek testamente, tiek minėto NŽT sprendimo 4 punkte, bet ir tai, kad testatorė, prieš sudarydama testamentą, sudarė su testamentiniais įpėdiniais preliminariąją sutartį, kuria įsipareigojo parduoti M. Z. ir V. J. žemės sklypus, t. y. 1,8987 ha žemę buvusiame Miškinių rėžiniame kaime Vilniaus mieste, į kurį ateityje bus atkurtos pardavėjos nuosavybės teisės pagal 2017 m. NŽT sprendimą. Taigi minėta sutartis įrodo, kad testatorė žemės sklypais, kurie po testamento surašymo dienos bus atkurti J. Š. pagal 2017 m. NŽT sprendimą, laikė būtent 1,8987 ha žemę buvusiame Miškinių rėžiniame kaime.
29. Atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog S. Š. testamentu paliko testamentiniams įpėdiniams 1,8987 ha žemę buvusiame Miškinių rėžiniame kaime civilinėje byloje Nr. e2-7025-1019/2020 teigė ir J. G. bei N. G., kurios, nors ir nebuvo sutartie šalys, tačiau kartu su S. Š. pasirašė ir 2017 m. vasario 10 d. preliminariąją sutartį, taip pat vyko kartu su S. Š. pas notarę sudaryti ginčo testamento. Tiek minėtos bylos medžiaga, tiek palikėjos dukrų atstovo paaiškinimai nagrinėjamos bylos teismo posėdyje patvirtina, kad ieškinio dėl testamento pripažinimo negaliojančiu tikslas buvo siekis nuginčyti palikėjos valią palikti testamentiniams įpėdiniams žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisės bus atkurtos po 2017 m. NŽT sprendimo priėmimo. Tai, kad nagrinėjamoje byloje jos laikosi visiškai kitokios pozicijos dėl testamento turinio, laikytina gynybine pozicija, siekiant paveldėti testamentiniams įpėdiniams paliktą turtą, nepavykus testamento pripažinti negaliojančiu civilinėje byloje Nr. e2-7025-1019/2020.
30. Be to, šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į ginčo testamento 2 punktą, kuriame S. Š. nurodė kaip alternatyvą žemės sklypams paliekanti V. J. ir M. Z. pinigines lėšas ar vertybinius popierius, kuriuos ji paveldės atkūrus nuosavybės teises į J. Š. nekilnojamąjį turtą pagal 2017 m. sausio 5 d. NŽT sprendimą, pasirinkus kitą atlyginimo pinigais arba vertybiniais popieriais būdą. Teismo vertinimu, tokia testamento formuluotė taip pat sietina su 2017 m. NŽT sprendimo 4 punkte, nes būtent jame pateikiama nuoroda į nuosavybės teisių atkūrimo atlyginimo būdą.
31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs testatorės tikruosius ketinimus, testamento esmę ir tikslą, jo sąlygų tarpusavio ryšį, testamento sudarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tikroji testatorės valia buvo palikti lygiomis dalimis V. J. ir M. Z. jos vardu paveldėtus žemės sklypus, nurodytus 2017 m. sausio 5 d. NŽT sprendimo Nr. 49S-2-(14.49.3.) 4 punkte, t. y. žemės valdos dalį – 1,8987 ha žemės, kurie po testamento surašymo dienos bus atkurti palikėjui J. Š..
32. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnį, pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – privalo atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis). Tokia notaro funkcijų samprata reiškia, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių, o atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą ir negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-219/2011; Nr. 3K-3-643/2013; Nr. e3K-3-379-248/2018; Nr. e3K-3-43-378/2019; Nr. e3K-3-80-695/2020).
33. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kadangi nagrinėjam atveju notarei kilo abejonių dėl testamentu paliekamo turto apimties, dėl testamento turinio aiškinimo kilo ginčas ir šioje byloje, todėl notarės veiksmai atsisakant atlikti notarinį veiksmą tokioje situacijoje negali būti laikomi nepagristais ir neteisėtais. Vis dėl to, teismui šiuo sprendimu išaiškinus testatorės tikrąją valią, pagal kurią testamentiniams įpėdiniams ji palieka ir 2019 m. NŽT sprendimu atkurtus žemės sklypus, panaikinti Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. J. 2022 m. vasario 14 d. atsisakymas atlikti notarinį veiksmą naikintinas ir notarė įpareigojama išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į S. Š. paveldėtą turtą: 167/8920 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 18/957 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 24/1255 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į testamentą, pareiškėjui priklauso nurodytų sklypų dalių 1/2 dalis.
34. Teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma – 80,32 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 3 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės buvo kilęs tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų J. G. ir N. G., nurodytos išlaidos valstybei parteistinos lygiomis dalimis (po 40,16 Eur) iš šių suinteresuotų asmenų (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 513 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. skundą tenkinti.
Išaiškinti, kad S. Š. 2017 m. vasario 10 d. sudaryto testamento (notarinio registro Nr. 8-1063) 1 punkte išdėstytas palikėjos valios turinys yra palikėjos vardu paveldėtus žemės sklypus, nurodytus 2017 m. sausio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 49S-2-(14.49.3.) 4 punkte „žemės valdos dalis – 1,8987 ha žemės“, kurie po testamento surašymo dienos bus atkurti palikėjui J. Š., lygiomis dalimis palikti V. J. ir M. Z..
Panaikinti Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. J. 2022 m. vasario 14 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą.
Įpareigoti Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarę D. J. atlikti notarinius veiksmus – išduoti pareiškėjui V. J. paveldėjimo teisės liudijimą į S. Š. paveldėtą turtą: 167/8920 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 18/957 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 24/1255 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti valstybei iš J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 40,16 Eur (keturiasdešimt eurų 16 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.