Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei L. J. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad pagal šalių susitarimą dukra gyvena su ieškovu, o atsakovė įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai po 50 Eur kas mėnesį. Dukros A. poreikiai yra pasikeitę, dukra lanko mokyklą, vyksta į mokyklos organizuojamas išvykas, bendrauja su draugais, dalyvaudama bendrose šventėse, todėl dėl padidėjusių poreikių reikalingos papildomos lėšos. Be to, dukra turi sveikatos problemų (nustatytas raidos sutrikimas, blogas regėjimas), dukra nuolat stebima ir konsultuojama gydytojų, dėl ko patiria papildomų išlaidų kelionėms. Ieškovas stengiasi užtikrinti turiningą dukros laisvalaikį, perka priemones aktyviam laisvalaikiui (riedučius, dviratį, batutą), todėl susidaro papildomos išlaidos. Visus dukros poreikius išimtinai tenkina tik ieškovas, nes atsakovė išlaikymą teikia nereguliariai. Be to, ir teikiant nustatyto dydžio išlaikymą jo nebepakanka dukros poreikiams tenkinti. Mano, kad atsakovė turėtų pradėti dirbti ir teikti didesnį išlaikymą dukrai. Ieškovas dirba individualiai, darbas yra sezoninis (dirba statybos darbus), gaunamų pajamų dydis svyruoja, tik sezono metu pajamos siekia apie 2 000 Eur per mėnesį. Šeima yra įsigijusi gyvenamąjį namą, panaudojant kreditą būstui, todėl dalį pajamų ieškovas skiria ne tik dukros išlaikymui, bet ir kredito dengimui. Dukros būtiniausių poreikių tenkinimui reikalinga apie 500 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pajamos galimai didesnės, sutinka, jog atsakovė dukros išlaikymui skirtų mažesnę dalį, t. y. 200 Eur per mėnesį.

Atsakovė atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad pagal Plungės r. apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį atsakovė privalo teikti išlaikymą dukrai A. periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį.

Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (didinimo), ieškinio pagrindu nurodo dukros poreikių pasikeitimą.

Nustatant ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-495/2009).

Nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis dėl išlaikymo dydžio, priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo daugiau nei ketveri metai, dukrai beveik vienuolika metų, jos poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienai su amžiumi didėja. Be to, jai reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jos išlaikymui, priežiūrai, lėšų, pakakusių teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo priėmimo metu, nepakanka šiuo metu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Teismas pritaria ieškovo ieškinyje nurodytiems argumentams, jog poreikį keisti išlaikymo dydį lėmė ir pasikeitusi šalies ekonominė situacija dėl išaugusių vartojimo prekių kainų. Pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį atsakovė privalo mokėti periodinėmis išmokomis tik po 50 Eur, tokia suma nėra pakankama dukros net būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnametės dukros interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

Ieškovas, prašydamas padidinti išlaikymą dukrai A., nurodė dukros būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Pagal jo pateiktą skaičiavimą tai sudarytų apie 490 Eur per mėnesį, iš jų 220 Eur maitinimui, 150 Eur rūbams ir avalynei, 20 Eur vaistams ir vitaminams, 30 Eur laisvalaikiui, apie 20 Eur higienos priemonėms, 10 Eur kirpėjo paslaugoms, 10 Eur telefoniniams pokalbiams. Dukrai tenkanti būsto išlaikymo dalis sudaro apie 30 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Teismas sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti būtina ieškovo nurodoma suma, kaip neviršijanti teismų praktikoje pripažįstamo vaiko poreikiams tenkinti būtino išlaidų dydžio - 1 MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-209-916/2016).

Pagal suformuotą teismų praktiką teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovas, apskaičiuodama vaiko poreikiams reikalingas lėšas, į būtiniesiems poreikiams reikalingų lėšų krepšelį neįtraukė išlaidų ilgalaikiams daiktams, ugdymo priemonėms, teismo vertinimu realios išlaidos vaikui yra didesnės, nei nurodė ieškovas, todėl iš atsakovės priteistino išlaikymo nemažina ieškovo gaunama išmokų suma. Valstybės mokamos išmokos galės būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, kurių ieškovas nenurodė, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

Nustačius, kad dukros būtiniausi poreikiai nėra užtikrinami iš šiuo metu teikiamo išlaikymo, nustatytas išlaikymo dydis keistinas.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pagal kasacinio teismo praktiką svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį.

Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Ieškovui VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuosavybės teise priklauso 1/2 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Plungės r. Pagal ieškovo paaiškinimus šeima valdo automobilį, registruotą ieškovo sutuoktinės vardu. Ieškovas, dirbdama individualiai, gauna pajamas, kurių vidurkis sezono metu per mėnesį siekia apie 2 000 Eur.

Atsakovė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį neteikė, dėl ko teismas, nustatydamas jos turtinę padėtį, vadovaujasi registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pagal VĮ „Registrų centras“, „Regitra“ duomenis atsakovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra įgijusi. Atsakovė šiuo metu nedirba, pajamų neturi. tačiau priežasčių, dėl kurių negalėtų dirbti apmokamo darbo, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, todėl turi būti vertinamas ne tik išlaikymą privalančio teikti asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei išsilavinimą atitinkantį darbą. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė neįrodė, kad būdama darbinga, negali daugiau prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo. Atsakovė duomenų, jog yra nedarbinga ar iš dalies darbinga, nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad atsakovė turi galimybę gauti jos amžių ir profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas didesnis išlaikymas nepilnametei dukrai.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti.

Įvertinus šalių gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, matyti, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, nes ieškovas turi nekilnojamojo turto, šeima įsigijusi transporto priemonę ir jo pajamos didesnės, tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškovas didesne dalimi nei atsakovė privalo prisidėti prie dukros išlaikymo, kadangi ieškovas užtikrina vaikui gyvenimo sąlygas ir vykdo kasdienę vaiko priežiūrą. Ieškovas, su kuria liko gyventi dukra, turi daugiau dėmesio skirti jos poreikių patenkinimui, todėl ieškovo indėlis į vaiko gerovę visuomet bus didesnis, nes jam teks rūpintis kasdiene vaiko buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovė tik teiks savo dalį materialinio aprūpinimo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daugiau nukrypti nuo lygių dalių principo, teikiant išlaikymą vaikui, nei reiškiant ieškinį tai padarė ieškovas (ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti mažesnę išlaikymo dalį).

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio. Byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu nustatomas išlaikymo dydis turi atitikti dabartinę vaikų tėvų turtinės padėties, jų galimybių ir vaikų poreikių pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, tai, kad atsakovė duomenų apie sveikatos sutrikimus nepateikė, sprendžia, kad atsakovė pajėgi teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymą dukrai A. ir ieškovo ieškinį tenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinas 41 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovui teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos turėtų būti išieškomos iš atsakovės. Atsakovė atitinka kriterijus valstybės garantuojami teisinei pagalbai gauti, todėl šios pagalbos išlaidos iš atsakovės neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo V. S. ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2017 m. rugsėjo 28 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytą išlaikymo iš L. J. A. S. dydį ir iš L. J. dukros A. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki dukros pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės L. J. 41 Eur (keturiasdešimt vieną Eur) žyminio mokesčio (mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT744010051001324763 AB Luminor banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, Nr. LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, Nr.LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT427230000000120025 AB Medicinos banke, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.