- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2-884-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00469-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltraina“
- Ieškovas
- B. G.
- Kategorijos
- 3.1.12.12.2.1Įprasta įteikimo juridiniam asmeniui tvarka
- 3.1.12.12.2.2Įteikimas neradus adresato
- 3.4.3.4Bankroto bylos iškėlimas teisme
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltraina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3013-794/2019 pagal ieškovės B. G. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltraina“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja B. G. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Baltraina“ bankroto bylą. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė yra skolinga pareiškėjai 4 634,09 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų. B. G. paaiškino, kad ji nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. pas atsakovę dirbo projektų vadove pagal darbo sutartį, tačiau nuo 2018 metų spalio mėnesio atsakovė pareiškėjai nemoka pastarajai priklausančio darbo užmokesčio, todėl pareiškėja kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri 2019 m. kovo 7 d. sprendimu iš atsakovės priteisė 4 634,09 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų. Pareiškėjos teigimu, iki šios dienos atsakovė nėra atsiskaičiusi su ja, t. y. nemoka darbo ginčų komisijos priteistos sumos, todėl yra pagrindas atsakovei kelti bankroto bylą.
2. Atsakovė UAB „Baltraina“ atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi iškėlė UAB „Baltraina“ bankroto bylą.
4. Teismas nustatė, kad UAB „Baltraina“ 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo 121 260 Eur turto (iš jų – 323 Eur ilgalaikio), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė – 230 713 Eur (iš jų – po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 0 Eur; per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 230 713 Eur), bendrovė turėjo 38 507 Eur nuostolių. Taigi, 2017 metais UAB ,,Baltraina“ įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės.
5. Teismas nustatė ir tai, kad, remiantis viešais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2019 m. balandžio 11 d. duomenimis, bendrovėje yra 1 apdraustasis asmuo, UAB ,,Baltraina“ įsiskolinimas biudžetui sudaro 118,99 Eur. Be to, teismuose jau yra išnagrinėtos ir kitos bylos, kuriose reiškiami reikalavimai atsakovei, o antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu vykdomos 2 vykdomosios bylos. Savo ruožtu, viešųjų registrų duomenimis, nėra duomenų apie tai, kad atsakovė valdytų nuosavybės teise materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje.
6. Teismas pažymėjo, kad vėlavimas išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai bendrovė vėluoja išmokėti darbo užmokestį dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios. Pagal pareiškėjos pateiktus duomenis, jai pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą iš atsakovės iš viso yra priteista 4 634,09 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Tačiau nagrinėjamu atveju UAB „Baltraina“ nepateikė atsiliepimo ir duomenų, pagrindžiančių jos mokumą. Teismo vertinimu, pareiškėjos (darbuotojos) pateikti duomenys, taip pat vieši VSDFV duomenys bei teismo pirmiau nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo pagrindai, todėl atsakovei keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė UAB „Baltraina“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Atsakovė apie teisme nagrinėjamą bankroto bylą nieko nežinojo ir neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo. Atsakovei jokie procesiniai dokumentai nebuvo realiai įteikti. Ji negavo dokumentų siunčiamų bendrovės buveinės adresu. Procesinių dokumentų išsiuntimas buveinės adresu, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Teismas šioje byloje procesinius dokumentus įteikė atsakovei, vadovaudamasis teisine fikcija. Apeliantei nebuvo įteikta ir skundžiama teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, apie priimtą teismo nutartį atsakovės vadovas sužinojo visiškai atsitiktinai iš kitų asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad procesiniai dokumentai (nei pareiškimas, nei nutartis) nebuvo siunčiami nei atsakovės kitu adresu, esančiu byloje, nei jos vadovo adresu, kuriuo korespondenciją vadovas gauna. Be to net ir buveinės adresu pareiškimas ir nutartis buvo siunčiami tik vieną kartą, nors kasacinis teismas naujausioje praktikoje yra pasisakęs, kad nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pavyzdžiui, siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Be to, sprendžiant procesinių dokumentų įteikimo klausimą aktuali ir minėtoje byloje kasacinio teismo pakeista teisės aiškinimo taisyklė, susijusi su termino dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimu. Atsižvelgiant į teismų praktiką, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo naikintina ir klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
7.2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1546-553/2018). Atsakovė šiuo metu nėra nutraukusi veiklos, bet vykdo veiklą, turi klientų ir pirkėjų, iš vykdomos veiklos gauna pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė apie keliamą bankroto bylą sužinojo tik prieš keletą dienų, o su bylos medžiaga susipažino 2019 m. balandžio 25 d. (šią dieną), ji negali pateikti išsamaus balanso ar kitų finansinių duomenų per vieną dieną. Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik bendrovėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas skolos išieškojimo būdas. Bankroto bylos atsakovei iškėlimas pats savaime nepagerins kreditorių padėties, o galimybė atsakovei vykdyti veiklą toliau leis atsiskaityti su kreditoriais, išlaikyti darbo vietas ir turėti veikiantį subjektą.
Atsiliepimas
8. Pareiškėja B. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Atsakovės vadovas žinojo tiek apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek apie pareiškimo nagrinėjimą teisme. Pareiškėja atsakovei pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo siuntė ne tik registruotu paštu, tačiau ir el. paštu. Laiškas išsiųstas dar 2019 m. sausio 4 d. Laiškus, siųstus el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), gaudavo atsakovės vadovas T. G.. Be to, dar iki nurodyto pranešimo pareiškėja telefono žinute klausė atsakovės vadovo, kokiu adresu siųsti dokumentus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės vadovas skambino pareiškėjai dėl atsakovei prašomos iškelti bankroto bylos. Atsakovės vadovo telefono numeris, iš kurio buvo skambinta pareiškėjai, viešai nurodomas kaip atsakovės kontaktinis telefono numeris. Apie teismo priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimą atsakovei bei apie bylos nagrinėjimo laiką buvo paskelbta ir specialioje internetinėje svetainėje. Taigi, apie ieškovės ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė žinojo dar 2019 m. sausio mėnesį, todėl turėjo visas galimybes domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Be to, atskirajame skunde atsakovė nenurodo nei kada, nei iš kokių asmenų sužinojo apie iškeltą bankroto bylą.
8.2. Atsakovės nurodomos aplinkybės apie tai, kad ji vykdo veiklą, turi klientų ir pirkėjų bei gauna pajamas, yra deklaratyvios, nepagrįstos byloje esančiais įrodymais. Atsakovė turi pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio finansinių sunkumų, nevykdo Darbo ginčų komisijos sprendimo, net neturi finansinių galimybių padengti 118,99 Eur įsiskolinimo VSDFV. Atsakovė neneigia, kad jos atžvilgiu vykdomos 2 vykdomosios bylos, o viešųjų registrų duomenimis, nėra duomenų apie tai, jog atsakovė valdytų nuosavybės teise materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Skolų pareiškėjai ir kitiems kreditoriams fakto atsakovė neginčija. Nėra pagrindo tikėtis, kad tokia bendrovė ateityje pajėgtų atstatyti savo mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie gaunamas pajamas. Duomenų, kad būtų pradėtas atsiskaitymas su kreditoriais, taip pat nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Baltraina“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
11. Apeliantės UAB „Baltraina“ teigimu, skundžiama nutartis turi būti panaikinta, nes atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie šios bylos nagrinėjimą teisme ir neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, be to, atsakovė nėra nutraukusi veiklos, turi klientų, gauna pajamas, o formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui atlyginimą konstatavimas, apeliantės tvirtinimu, negali būti pakankamas pagrindas bankroto bylai iškelti.
Dėl naujų įrodymų
12. Pareiškėja B. G. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2019 m. sausio 4 d. el. laišką su priedu, sms žinučių kopijas, skambučių kopijas, tinklalapio (duomenys neskelbtini) išrašą apie UAB „Baltraina“, pranešimų apie bankroto bylą kopijas.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Kadangi pareiškėjos pridėtų naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, siekiant pagrįsti atsikirtimus į atsakovės argumentus dėl nežinojimo apie bankroto bylos inicijavimą ir jos eigą, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgdamas ir į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, naujus įrodymus priima ir jos vertina kartu su kita bylos medžiaga.
Dėl ginčo esmės
15. Pagal procesinių dokumentų juridiniam asmeniui įteikimo vietą reglamentuojančią CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis). CPK 123 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.
16. Atsakovė teigia, kad apie bankroto bylos nagrinėjimą teisme ji nieko nežinojo, nes procesiniai dokumentai jai realiai nebuvo įteikti, o pirmosios instancijos teismas pasirėmė teisine įteikimo fikcija, nesiėmęs visų jam prieinamų priemonių informuoti bendrovę apie vykstančią bylą.
17. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas ne tik laikėsi CPK nustatytų įteikimo taisyklių, bet ir nepažeidė atsakovės akcentuojamų kasacinio teismo išaiškinimų dėl visų teismui prieinamų priemonių išnaudojimo, siekiant įteikti atsakovei procesinius dokumentus.
18. Antai, 2019 m. kovo 27 d. pirmosios instancijos teismas išsiuntė pareiškimą bei 2019 m. kovo 27 d. nutartį ne tik bendrovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu Juridinių asmenų registe, bet ir T. G., kaip paskutinio bendrovės vadovo, Juridinių asmenų registre užfiksuotu adresu – (duomenys neskelbtini). Nei vienu, nei kitu adresu procesinių dokumentų įteikti nepavyko, jie taip pat nebuvo atsiimti pašte bei grįžo siuntėjui. 2019 m. balandžio 12 d. procesiniai dokumentai buvo pakartotinai teismo persiųsti UAB „Baltraina“ buveinės adresu, tačiau taip pat grįžo siuntėjui.
19. Pažymėtina, kad Gyventojų registre nėra deklaruotas tikslus T. G. gyvenamosios vietos adresas (nurodyta tik (duomenys neskelbtini) savivaldybė), taigi, bendrovės vadovui pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų jokiu kitu adresu, išskyrus Juridinių asmenų registre nurodytą (duomenys neskelbtini), kuriuo procesinius dokumentus įteikti nepavyko, siųsti negalėjo.
20. Savo ruožtu atskirajame skunde teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, nepavykus įteikti procesinių dokumentų pirmiau paminėtais adresais, turėjo juos siųsti dar ir kitu atsakovės adresu, esančiu byloje, t. y. adresu: (duomenys neskelbtini) (kuris buvo nurodytas pareiškėjos į bylą pateiktoje su atsakove sudarytoje darbo sutartyje), apeliantė elgiasi nesąžiningai. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2721-603/2019, pradėta pagal ieškovės UAB Prekybos centro Pupa ieškinį atsakovei UAB ,,Baltraina“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo už laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. spalio 8 d. patalpų, esančių būtent adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimą. Minėtos bylos duomenimis, atsakovė UAB „Baltraina“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atlaisvino ir grąžino ieškovei dar 2018 m. spalio 8 d. Taigi, akivaizdu, kad nei nagrinėjamos bankroto bylos inicijavimo metu, nei 2019 m. kovo 27 d. nutarties bei 2019 m. balandžio 15 d. nutarties priėmimo metu, atsakovė adresu: (duomenys neskelbtini) nebevykdė veiklos ir minėtu adresu procesiniai dokumentai jai negalėjo būti įteikti.
21. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, visiškai akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, 2 kartus išsiuntęs pareiškimą ir 2019 m. kovo 27 d. nutartį atsakovės nurodytu buveinės adresu, o taip pat bandęs įteikti dokumentus ir vieninteliu teismui žinomu atsakovės vadovo adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre, ėmėsi visų jam realiai prieinamų priemonių informuoti bendrovę apie vykstančią bylą, todėl, nepasiteisinus pirmiau minėtoms priemonėms, nusprendęs taikyti teisinę fikciją, pagal kurią procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo bendrovės buveinės adresu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė atsakovės akcentuojamų kasacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-16-313/2019 pateiktų išaiškinimų.
22. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs ir tai, jog juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad atsakovė, teigdama, jog apie vykstantį pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą teisme ir jai iškeltą bankroto bylą sužinojo atsitiktinai iš kitų asmenų, nei minėtų asmenų, nei kitų konkrečių sužinojimo apie bankroto bylą aplinkybių savo skunde neatskleidžia. Toks atsakovės elgesys bei pareiškėjos į bylą pateikti nauji įrodymai, iš kurių matyti, kad pareiškėja apie ketinimą kreiptis į teismą papildomai informavo atsakovės vadovą 2019 m. sausio 4 d. el. paštu, adresu (duomenys neskelbtini) (kuriuo, kaip matyti iš ieškovės pridėto ankstesnio jos susirašinėjimo, naudojosi būtent T. G.), o taip pat bendravo su atsakovės vadovu tiek sms žinutėmis, tiek ir skambučiais gerokai iki atskirojo skundo pateikimo, leidžia pagrįstai abejoti atsakovės paaiškinimais, jog ji tik po bankroto bylos jai iškėlimo atsitiktinai sužinojo apie vykstančią bylą.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį nesudaro ir kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai.
25. Atsakovė akcentuoja, kad vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimą konstatavimas nėra pakankamas pagrindas bankroto bylai iškelti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovės dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas iškėlė bankroto bylą apeliantei, remdamasis ne tik aplinkybe, jog atsakovė nevykdo Darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo B. G. priteistos su darbo santykiais susijusios išmokos iš atsakovės, kaip buvusios pareiškėjos darbdavės, bet ir kitomis atsakovės nemokumą pakankamai patvirtinančiomis aplinkybėmis – skola VSDF biudžetui, vykdomųjų bylų atsakovės atžvilgiu vykdymu, registruotino turto ir lėšų sąskaitose neturėjimo faktu, atsakovės 2017 m. balanso duomenimis – kurių apeliantė atskiruoju skundu net neginčijo.
26. Sutiktina su pareiškėjos pozicija, kad atsakovės skunde nurodyti argumentai apie tai, jog ji vis dar vykdo veiklą, turi klientų ir pirkėjų, iš veiklos gauna pajamas, yra visiškai deklaratyvūs, nes apeliantė ne tik nepateikė absoliučiai jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), bet net neįvardijo klientų ar bent preliminarios jos gaunamų pajamų sumos, ar kitų duomenų, leidžiančių įvertinti jos dabartinę finansinę būklę.
27. Apeliantė skunde teigia, kad galimybė vykdyti toliau veiklą leis jai atsiskaityti su kreditoriais, išlaikyti darbo vietas. Tačiau pažymėtina, kad tam, jog teismas galėtų įvertinti, ar tokia galimybė realiai egzistuoja, t. y. ar yra prielaidų manyti, kad atsakovė pajėgs atsiskaityti su kreditoriais ir išlikti veikiančiu ūkio subjektu, teismui turi būti pateikti atsakovės finansinius rodiklius patvirtinantys dokumentai. Savo ruožtu UAB „Baltraina“, teigdama, kad kartu su atskiruoju skundu, paduotu 2019 m. balandžio 25 d., nespėja pateikti balanso ir kitų finansinių dokumentų, iki pat atskirojo skundo nagrinėjimo datos, t. y. 2019 m. gegužės 30 d., taip ir nepateikė apeliacinės instancijos teismui nė vieno jos poziciją pagrindžiančio įrodymo.
28. Nors 2019 m. gegužės 30 d., t. y. prieš pat atskirojo skundo nagrinėjimą, atsakovė pateikė prašymą atidėti rašytinį teismo posėdį, pakartodama, kad ji apie bankroto bylą sužinojo tik 2019 m. balandžio 23 d. ir nurodydama, jog atsakovės vadovas ketino parengti ir pateikti visus atsakovės finansinių ataskaitų rinkinio duomenis ir pateikti juos teismui, taip pat išspręsti atsiskaitymo su pareiškėja klausimą, tačiau dėl sveikatos būklės to padaryti negalėjo, pažymėtina, kad, kaip jau nurodyta pirmiau šioje nutartyje, aplinkybė, jog atsakovė (jos vadovas) apie bankroto bylos nagrinėjimą sužinojo tik 2019 m. balandžio 23 d., kelia teismui pagrįstas abejones, be to, atsakovė, prašydama atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsakovės vadovo buvimo (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gegužės 9 d., nepateikė šią aplinkybę tinkamai pagrindžiančio įrodymo (pateikė tik nepasirašytą ir be antspaudo ligoninės skyriaus (net konkrečiai neįvardyto) vedėjos A. A. kompiuteriu surašytą raštą), o taip pat įrodymų, kad atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), net ir laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. (kai atsakovės vadovas pradėjo gydytis) negalėjo pateikti teismui jokių jos mokumą ir (ar) pasirengimą atsiskaityti su pareiškėja patvirtinančių duomenų.
29. Kadangi, kaip teisingai nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-781/2019), atsakovei nepateikus jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas paneigiančių įrodymų bei pakankamų duomenų, patvirtinančių jos nurodytą aplinkybę dėl negalėjimo pateikti dokumentų iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos, atsakovės prašymas atidėti nagrinėjimą netenkintinas, o teisėta bei pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.