- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-14
- Bylos Nr.
- 2A-490-212/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- J. T.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-490-212/2012
2012 m. rugsėjo 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-356/2012 pagal J. T. ieškinį atsakovui A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo sutuoktinei priteisimo bei pagal atsakovo A. T. priešieškinį ieškovei J. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos bei jų gyvenamosios vietos nustatymo, institucijos, teikiančios išvadą, – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę T. pavardę, nustatyti nepilnamečių vaikų G. ir G. T. gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienai dukrai po 500 Lt dydžio išmokomis už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą dukrai G. T. – 9 500 Lt už laikotarpį nuo 2008-11-08 iki 2010-06-01, o dukrai G. – 5 500 Lt už laikotarpį nuo 2009-07-09 iki 2010-06-01; priteisti iš atsakovo 30 000 Lt piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti bei išlaikymą 200 Lt dydžio periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2012-07-09; priteisti 1 400 Lt dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui natūra tenkantį santuokinį turtą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo jiems palikti santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečių vaikų G. ir G. T. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; abiems dukroms priteisti išlaikymą 200 Lt dydžio periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės; ieškovei priteisti 100 Lt dydžio kompensaciją už bendro turto dalį; nustatyti bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukras tvarką pagal jo pasiūlymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką 2005-08-04 sudarytą tarp šalių nutraukė dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes; vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove; iš atsakovo priteisė išlaikymą dukroms G. T. ir G. T. po 300 Lt dydžio periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2010-06-01 iki jų pilnametystės; lėšų tvarkytoją paskyrė ieškovę; priteisė iš atsakovo ieškovei 9 150 Lt išlaikymo skolą, 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1 000 Lt piniginę kompensaciją už ½ bendro turto. Nustatė atsakovo bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnametes dukras G. T. ir G. T. tvarką: atsakovas turi teisę 2 kartus per savaitę darbo dienomis (ne vėliau kaip prieš valandą telefonu įspėjęs ieškovę) bei kas antrą savaitgalį (neinformavęs ieškovės) atvykti ir paimti dukras G. ir G. iš jų gyvenamosios vietos, bet be nakvynės, vaikus savaitgalių dienomis pasiimant 10 val., parvežant namo ne vėliau kaip 19 val. (vasaros laiku - iki 20 val.). Jeigu tos dienos ar savaitgaliai sutampa su švenčių ar gimtadienių dienomis, kurias dukros pagal rotacijos principu nustatytą grafiką turi praleisti su ieškove, jis dukrų iš jų gyvenamosios vietos paimti neturi teisės. Tokia tvarka nustatoma iki dukrai G. sueis treji metai. Po to (tokia pačia tvarka) dukras atsakovas turės teisę pasiimti su nakvyne. Savaitgaliais dukros gali būti paimamos nuo penktadienio 17 valandos iki sekmadienio 19 valandos (vasaros laiku - iki 20 val.). Darbo dienomis dukros gali būti paimamos laiku, suderintu su jų poilsio ir ugdymo grafiku ir grąžinamos į jų gyvenamąją vietą iki 19 valandos (vasaros laiku - iki 20 val.). Atsakovas turi teisę pasiimti nepilnametes dukras G. ir G. ir kartu su jomis praleisti pusę kiekvienų jų mokyklinių atostogų (Velykinių, Kalėdinių ir kt.), vieną mėnesį vasaros atostogų, o taip pat vieną kartą per kalendorinius metus atsakovas turi teisę praleisti su dukromis savo atostogas, kurios gali trukti iki 21 dienos. Apie savo numatomas atostogas vienas kitą šalys privalo informuoti ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų. Abiejų tėvų atostogos negali būti planuojamos švenčių dienomis, kurias dukros pagal rotacijos principu nustatytą grafiką turi praleisti su kitu iš tėvų. Šventes G. ir G. praleis su J. T. ir A. T. rotacijos principu: Kalėdas (nuo gruodžio 25 d. 10 val. iki gruodžio 27 d. 14 val.) 2012 m. - su tėvu, 2013m. – su motina ir t.t.; Naujuosius metus (nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 20 val.): 2013 m. – su mama, 2014 m. – su tėvu ir t.t.; Velykas (išvakarėse nuo 17 val. iki pirmadienio 20 val.): 2013 m. - su tėvu, 2014 m. – su mama ir t.t.; Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.) (išvakarėse nuo 17 val. iki šventinės dienos pabaigos 20 val..): 2014 m. - su tėvu, 2015 m. – su mama ir t.t.; Valstybės (K. M. karūnavimo -liepos 6 d.) diena (išvakarėse nuo 17 val. iki šventinės dienos pabaigos 20 val.): 2012 m. - su mama, 2013 m. - su tėvu ir t.t.; Žolinės (išvakarėse nuo 17 val. iki šventinės dienos pabaigos 20 val.): 2012 m. - su tėvu, 2013 m. - su mama ir t.t.; mamos, J. T., ir jos artimų giminaičių gimimo dienomis bei Motinos dieną dukros bus su mama, tėvo, A. T., ir jo artimų giminaičių gimimo dienomis bei Tėvo dieną dukros bus su tėvu. Dukrų gimtadienius - tikrą gimimo dieną - tėvai su jomis praleis rotacijos principu: 2012 m. - su mama, 2013 m. - su tėvu ir t.t. Nukrypti nuo nustatyto grafiko galima abiejų tėvų susitarimu. Šalis įpareigojo tarpusavyje pasikeisti informacija apie nepilnamečių dukrų G. ir G. sveikatos būklę (joms susirgus), problemas bei poreikius mokslo ir gydymo įstaigose. A. T. turi teisę nepilnametes dukras G. ir G. vežtis į visus sporto, turizmo, poilsio ir kultūros renginius, apie vaikų buvimo vietą iš anksto informuojant motiną J. T., turi teisę su nepilnametėmis dukromis neribotą laiką bendrauti telefonu. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą: 31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 336 Lt žyminio mokesčio; ieškovei 4 000 Lt išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, 132 Lt žyminio mokesčio, 43,12 Lt kitų būtinųjų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 822 Lt žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 2005-08-04 Utenos rajono CMS, jiems gimė dukra G. T. (duomenys neskelbtini), dukra G. T. (duomenys neskelbtini). Šalys jau nuo 2008-11-08 gyvena skyrium: ieškovė su dukromis gyvena savo tėvų namuose, o atsakovas – savo motinos namuose. Šalių paaiškinimais, tiek liudytojų E. J. T., V. T., V. L. parodymais nustatė, kad ieškovės tėvai nepritarė dukros santuokai su atsakovu, jie susituokė jos tėvams nežinant, ieškovės tėvai ir atsakovo motina tarpusavyje esmingai nesutarė. Ypač ieškovės motina nesutardavo su atsakovu, pastarasis jos taip pat nemėgo, jie nuolat ir visur konfliktuodavo. Ieškovės motinos V. L. nuomone, atsakovas jai atkeršijo ir išviliojo dukrą iš namų, o atsakovo ir jo motinos nuomone, dėl santuokos iširimo kalti ieškovės tėvai, nes tyčia atėmė iš jų savo dukrą. Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus dėl jų bendro gyvenimo iki vaikų gimimo, teismas darė išvadą, kad iki jie nesusilaukė dukros, gyveno atsakovo motinos namuose ir nereiškė vienas kitam jokių pretenzijų, esamos buitinės sąlygos ieškovę tenkino, ieškovė padėjo dirbti atsakovo motinos ūkyje. Dar iki gimstant pirmajai dukrai, ieškovė liudytojai J. T., kad nei sutuoktinis, nei kiti jo giminaičiai nesidžiaugia būsimu vaiko gimimu, o atsakovas liudytojui J. E. kalbėjo apie tai, kad jiems kol kas užtektų ir jo sūnaus, kad dar nereikia kitų vaikų. Ieškovė ėmė nuolat kalbėtis telefonu tiek su teta, tiek su savo motina. Gimus pirmai dukrai ieškovė sprendė, kad buitinės sąlygos nėra tokios patogios, kokių reikėtų, nes jai teko vaiko kasdienė priežiūra ir kiti darbai. Prasidėjo tarpusavio nesutarimai ir ieškovės nesutarimai su atsakovo motina, kitais giminaičiais. Jiems nepatiko ieškovės elgesys, t.y. taip, kaip ji tvarkosi namuose, kada ir kam gamina valgį, nepatiko, kad ji mažai prisideda prie namų ūkio tvarkymo, neskalbia atsakovo drabužių, nesodina daržovių, išvažiuoja pas savo tėvus ir kt. Atsakovas ir jo artimieji pastebėjo, kad ieškovė, nors žadėjo, tačiau nemyli atsakovo sūnaus, negražiai jį vadina. Liudytojų parodymai ir šalių paaiškinimai patvirtino, kad T. namuose nuolat kildavo konfliktai. Taip pat pažymėjo, kad ir ieškovė prisidėjo prie nesutarimų tuo, kad persakydavo ką girdėjusi ir mačiusi atsakovo namuose savo tėvams, giminaitei bei atsakovo motinai ir jo kitiems giminaičiams apie tai, ką jos tėvai kalbėjo apie juos. Ieškovės taip pat netenkino tai, kad atsakovas ir po santuokos sudarymo vedė bendrą ūkį ne su ja, o su savo motina. Jai už darbą ūkyje nemokėjo, jai reikėjo sutuoktinį prašyti, kad duotų pinigų, motyvuoti, kam jų reikia. Nesutarimų kilo ir dėl to, kad atsakovas nenuvežė ieškovės į gydymo įstaigą prieš gimstant dukrai, gimdymo skyriuje atsakovas konfliktavo su ieškovės motina. Gimus dukrai ieškovė apsigyveno savo motinos bute, kur ją atsakovas lankė, tačiau ten kartu apsigyventi nesutiko. Po 3 mėnesių persikėlė gyventi pas atsakovą. Ieškovės parodymus apie tai, kad atsakovas vertė ją paklusti savo motinos valiai, smurtavo jos atžvilgiu, patvirtino liudytojos V. L. ir J. T.. Atsakovui taip pat nepatiko tai, kad ieškovė išvažiuodavo pas savo tėvus, jis ją nuvežti ar iš ten pasiimti atsisakydavo, nes buvo ieškovės tėvų nelaukiamas. Atsakovui ir jo motinai nepatiko tai, kad ieškovė iki gimstant vaikams buvo įdarbinta ne jų ūkyje, o savo tėvų ūkyje, kad išvykdavo ten ilgesniam laikui. Ieškovė vis ilgiau užsibūdavo savo tėvų namuose, dėl gilėjančių konfliktų ji pas tėvus išvyko ir su dukra. 2008 m. rugpjūtį šalys susitarė, kad grįš ieškovė su dukra, ją pargabeno ne atsakovas, o kaimynė R. R., tačiau jau tų pačių metų lapkritį ieškovė vėl išsikeldino iš atsakovo motinos namų pas savo tėvus, kur gyvena iki šiol, ten gimė antroji dukra, kuri atsakovo kol kas nevadina tėvu, nes jo ilgą laiką nepažinojo. Taip pat ieškovė pergyveno dėl to, kad atsakovas, gimus dukrai, o ne sūnui, kalbėjo apie DNR ekspertizės skyrimą. Atsakovui ieškovės tėvų namuose kliudoma pasimatyti su ieškove ir vaikais, jis yra menkinamas, jo atžvilgiu ieškovės tėvas panaudojo net fizinį smurtą. Šalys neginčijo fakto, kad gimus pirmam vaikui buvo galimybė jiems apsigyventi ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Utenos mieste, ir buvo sąlygos atsakovui kasdien važinėti į savo motinos ūkį, nes jis yra netoli Utenos miesto. Atsakovas nesutiko gyventi bute, t.y. skyrium nuo savo motinos. Ieškovei apsigyvenus su dukra pas savo tėvus ir ten jai gyvenant (gimus ir antrai dukrai), atsakovas neapsigyveno kartu, nes ieškovės tėvų nebuvo pageidaujamas, tačiau nesprendė klausimo dėl visos šeimos gyvenimo kartu skyrium nuo bet kurio iš tėvų, nes ieškovė nebepageidavo gyventi kartu su jo motina. Atsakovo abejingumą ieškovei akivaizdžiai parodė ir tai, kad gavęs net dvi žinutes, kuriomis ieškovė 2011-01-12 ir 2011-07-30 pranešė, kad jos motina panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, niekaip nesureagavo, nors, pagal liudytojos V. T. parodymus, ieškovė jiems ne kartą skundėsi savo motinos blogu elgesiu jos atžvilgiu. Atsakovas sutuoktinės nepakvietė gyventi kartu, nors ieškovė, kaip matyti iš žinutės, rašytos 2011-07-30, turinio, to tikėjosi. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas, ieškovei gyvenant pas savo tėvus, pas ją ir vaikus lankėsi labai retai. Bylos nagrinėjimo metu šalims buvo suteikta galimybė susitaikyti, tačiau šalys nesusitaikė, kartu gyventi nepradėjo. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo neištikimas, tačiau jokie ieškovės bei liudytojų parodymai to nepatvirtino. Teismas darė išvadą, kad dėl šalių santuokos iširimo yra kaltas tik atsakovas. Iki gimstant dukrai, šalys gyveno atsakovo motinos namuose ir nekonfliktavo, gimus pirmam vaikui ir ieškovei ėmus juo rūpintis, ieškovė mažiau padėjo namų ūkyje, tai nepatiko atsakovo motinai, kitiems giminaičiams, jie pradėjo tarpusavyje konfliktuoti, todėl atsakovas, jei sprendė, kad jo šeima gyvens ne ieškovės motinos bute, o jo motinos namuose, privalėjo imtis priemonių sudaryti reikiamas sąlygas šeimai gyventi. Liudytojas D. T. pažymėjo, kad naujai šeimai reikėjo atskiro būsto, liudytoja E. J. T. patvirtino nedraudusi daryti reikiamus pertvarkymus, tačiau atsakovas kartodavo, jog nebūtina ką nors pertvarkyti. Be to, atsakovas, jiems sukūrus šeimą, privalėjo vesti bendrą ūkį su ieškove, o esant priešingai, ji negalėjo būti suinteresuota neatlygintiniu darbu atsakovo motinos ūkyje. Taip pat teismas vertino tai, kad ieškovė visą tą laiką buvo socialiai pažeidžiamesnė už atsakovą, nes ji tuo laikotarpiu pagimdė ir augina du vaikus, o atsakovas (laikotarpiu kai ieškovė gyvena skyrium) neprisidėjo prie kasdienės vaikų priežiūros ir auklėjimo, nerėmė materialiai iki kol ieškovė nepadavė ieškinio. Žinodamas apie tai, kad jis nėra pageidaujamas ieškovės tėvų namuose ir ten negali nekliudomas lankyti savo sutuoktinės ir vaikų, nieko nedarė, kad su šeima apsigyventų skyrium tiek nuo ieškovės tėvų, tiek nuo savo motinos.
Atsakovas nepaneigė fakto, kad ieškovės prašymu jie lankėsi pas psichologą, tačiau išsaugoti šeimą nepavyko. Įrodymų, kad jis būtų ėmęsis kokių nors priemonių šeimą išsaugoti, nepateikė. Teismas darė išvadą, kad atsakovas siekė darnos šeimoje, liepdamas ieškovei paklusti jo motinos valiai. Ieškovės nurodytos santuokos iširimo priežastys leido teismui padaryti išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas tik atsakovas, nes jis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Nenustatė, kad ieškovė būtų dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidusi savo kaip sutuoktinės kurias nors pareigas, ji visą laiką rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi jųdviejų dukromis. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tik nėra neginčijamai patvirtinta atsakovo neištikimybė. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovei būtų buvusi diagnozuota depresija. Atsakovas neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų tai, kad ieškovė dėl jo patyrė dvasinius išgyvenimus. Teismas vertino, kad kiekvienas protingas žmogus rūpinasi sutuoktiniu, savo ir savo vaikų ateitimi bei šeimos išlikimu, todėl laikė, kad dėl nustatytų faktų ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, tai yra buvo padaryta neturtinė žala. Spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad santuoka truko neilgą laiką, kad ieškovė dėl patirtų dvasinių išgyvenimų netapo nedarbinga, nėra įrodyta, kad jai nustatyta tvarka būtų buvusi diagnozuota depresija, kad atsakovas nuosavybės teise nevaldo vertingo turto, gauna pajamų tik iš ūkininko ūkio, turi pareigą išlaikyti 3 nepilnamečius vaikus, todėl vertino, kad atsakovas, iš esmės pažeidęs dėl subjektyvių priežasčių sutuoktinio pareigas, ieškovei padarė 3 000 Lt dydžio neturtinę žalą, kuri priteistina iš atsakovo ieškovei.
Atsakovui vaikus lankant labai retai, jos, ypač G., nėra įpratusios prie tėvo. Atsižvelgiant į tai, kad jau nuo 2008-2009 metų tik ieškovė betarpiškai rūpinasi abiem vaikais viena, o atsakovas gyvena skyrium, todėl vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove. Bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad atsakovo veiksmai ar poelgiai darytų vaikams neigiamą įtaką, todėl teismas vertino, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu vienareikšmiškai negalima pritarti ieškovės prašomai nustatyti bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaikus tvarkai, nes šalių dukros auga, o tėvui leidžiant tik nuo tada, kai jos pradės lankyti mokyklą, su jomis bendrauti ne motinos gyvenamojoje vietoje, nepavyktų užmegzti glaudaus emocinio ryšio tarp jų, todėl teismas sprendė, kad atsakovas galėtų dukras lankyti ir pasiimti jas į savo gyvenamąją vietą ženkliai anksčiau, nei jos pradės lankyti mokyklą, nes šalys gyvena netoli viena nuo kitos ir nuo vaikų senolės iš tėvo pusės, kuri taip pat turi teisę matytis su vaikaitėmis, o pastarosios svečiuotis pas ją. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su dukromis gyvena ne savo, o tėvų namuose, kur atsakovas nėra pageidaujamas, teismas negali įpareigoti ieškovės leisti atsakovui bendrauti su vaikais jos tėvų namuose, todėl jis bendrauti su dukromis galėtų tik savo gyvenamojoje vietoje. Per bylos nagrinėjimo laiką atsakovas vaikus lankė retai, vaikai reikiamai neįpratę prie tėvo, dukra G., kaip teigiama gydytojų pažymose, yra jautri, todėl teismas pripažino, kad šalių dukroms, kol jos įpras prie tėvo ir jo gyvenamosios aplinkos, reikalingas prisitaikymo periodas, todėl jauniausiai šalių dukrai G. sukakus 3 metų amžių, atsakovas galėtų abi dukras pasiimti į savo gyvenamąją vietą su nakvyne, o iki to, kol vaikai įpras prie tėvo, pakaktų su jomis išvykti be nakvynės. Kita šalių siūloma bendravimo tvarka, teismo nuomone, nepažeistų vaikų interesų. Atsakovo siūlomas įpareigojimas ieškovei jam pranešti apie numatomas vaikų atostogas atmestinas, nes jis pats privalo rūpintis vaikų mokymusi, todėl turi galimybę pats betarpiškai sužinoti apie vaikų atostogų laiką ir trukmę. Taip pat, kadangi šalių vaikai dar yra mažamečiai, nustatė, kad jie turėtų būti grąžinami iki 19 val., o vasaros laiku – iki 20 valandos. Taip pat šalino perteklines sąlygas, kurios būtų itin detaliai skaičiuojamos su vaikais praleistų dienų skaičius. Kitoje dalyje šalių pasiūlyta tvarka atitiktų vaikų interesus, todėl nustatė šalių pasiūlytą bendravimo tvarką.
Šalių dukra G. yra gimusi 2006 m., o dukra G. – 2009 m., abi dukros auga namuose, ikimokyklinio ugdymo įstaigos nelanko, turi sveikatos sutrikimų, dukra G. konsultuojama vaikų neurologo ir hematologo (nuo gimimo mažakraujystė išlieka iki šiol), yra labai jautri. Nustatė, kad G. turi specialių poreikių dėl sveikatos būklės. Ieškovės paskaičiavimu G. vieno mėnesio poreikiams tenkinti būtina 750 litų suma, o G. -1 089 Lt. Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių nevaldo, turėjo laikinų sveikatos sutrikimų, tačiau yra darbinga ir dirba savo tėvų ūkyje, tačiau gaunamų pajamų dydžio nėra atskleidusi, jai laikotarpiu nuo 2006 m. liepos mokama motinystės pašalpa virš 400 litų kas mėnesį, buvo mokamos ir išmokos vaikams – po 97,50 Lt kiekvienai, tačiau 2010 m. rugsėjį ieškovei buvo pranešta apie galimą permoką, atsižvelgiant į tėvo gaunamas pajamas, pareigos išlaikyti kitus asmenis neturi. Ieškovė imasi aktyvių priemonių įgyvendinti dukrų turtines teises ir interesus: betarpiškai jai tenka vaikų priežiūra, nes mažametės šalių dukros gyvena kartu su ieškove, teikia joms išlaikymą, gyvenamąjį būstą joms suteikia ieškovės tėvai, ieškovė taip pat rūpinasi, kad dukros būtų lavinamos, kad pagal jų sveikatos būklę jai būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jų poilsiu ir laisvalaikiu. Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų nevaldo, 2010 m. nuosavybės teise valdė 1986 ir 1991 metų gamybos du automobilius bei 1986 m. ir 1993 m. gamybos du traktorius, kurių vienas 2011 m. buvo parduotas už 1 tūkstantį litų, o automobiliai parduoti viso už 100 Lt, yra darbingo amžiaus, turi sveikatos sutrikimų, tačiau nedarbingu nėra pripažintas, ūkininkauja, pateikė dalį duomenų iš savo darbinės veiklos (apie gaunamas pajamas ir išlaidas), tačiau savo tikrosios turtinės padėties teismui neatskleidė, nes padeda dirbti ūkyje savo broliui, naudojasi motinai priklausančia technika ir t.t., turi teismo sprendimu jam nustatytą pareigą prie sūnaus A. J. T., gimusio 2002 m. išlaikymo, vaikui gyvenant kartu su motina, prisidėti 200 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas vertino, jog ieškovės paskaičiuotos išlaidos vaikų poreikiams tenkinti yra didesnės, nei yra būtina, nes ieškovė nurodė, kad kas mėnesį abiems dukroms perkama vaistų ir vitaminų už 400 Lt, perka įvairias daržoves, nors liudytoja V. L. patvirtino, jog ieškovė užsiaugina daržovių pati ekologiniame savo tėvų ūkyje. Vadovaujantis šalių nepilnamečių dukrų G. ir G. interesais, atsižvelgiant į jų poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, atsakovo pareigą išlaikyti sūnų, iš atsakovo priteisė išlaikymą joms po 300 Lt kas mėnesį nuo 2010-06-01 iki vaikų pilnametystės. Pažymėjo, kad atsakovas už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo mokėjo išlaikymą abiems vaikams po 200 Lt. Atsakovas teigdamas, kad periodiškai lankė ieškovę ir dukras bei skyrė joms lėšų, tai galinčių patvirtinti įrodymų nepateikė. Šalys laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio gyveno skyrium ir bendro ūkio nevedė, todėl teismas laikė, kad atsakovas neįrodė, jog vykdė pareigą minėtu laikotarpiu išlaikyti dukras, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 300 Lt vienam vaikui kas mėnesį: dukrai G. - 5 630 Lt (už 1 metus, 6 mėnesius ir 23 dienas), o G. – 3 520 Lt (už 11 mėnesių ir 22 dienas ).
Ieškovė augina du šalių bendrus vaikus ir nuosavybės teise nevaldo nekilnojamųjų daiktų ar transporto priemonių, jai nuo pirmosios dukros gimimo 2006 metais mokama motinystės pašalpa. Ieškovės motina V. L. patvirtino, kad dukra dirba jų ūkyje visus ūkio darbus, už tai yra jų pilnai išlaikoma, pati užsiaugina daržovių. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovė dirba savo tėvų ūkyje, tačiau ji nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kaip yra apmokamas jos darbas, o jai pilnai neatskleidus savo turtinės padėties, laikė, kad ji yra pakankama save išlaikyti ir prašymą dėl jos išlaikymo netenkino. Šalys santuokos metu įgijo 1986 metų gamybos automobilį AUDI 100 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis šiuo metu atsakovo realizuotas už 50 Lt jo giminaičiui. Įrodymų, kad santuokos metu šalys įgijo dvigulę lovą, ieškovė nepateikė, atsakovas šį faktą ginčijo, liudytoja E. J. T. patvirtino, kad lova buvo pirkta jos, o ne šalių. Teismas laikė, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas buvo tik 1986 metų gamybos automobilis AUDI 100 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas transporto priemonę realizavo vykstant teisminiam ginčui dėl šio turto ir be ieškovės žinios. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė lygiateisiškumo principą. Todėl šį turtą – automobilį - teismas įtraukė į bendro santuokinio turto balansą ir tokios vertės, kokią jis turėjo iki jo realizavimo bei ieškovei priteisė kompensaciją. Šalims nepateikus jokių automobilio rinkos vertės įrodymų, vadovaujantis valstybinės mokesčių inspekcijos rekomenduojamu automobilių vidutinės rinkos kainos šaltiniu www.emprekis.lt teismas labiau tikėjo, kad automobilio vertė buvo ieškovės nurodyto dydžio – 2 000 Lt, o ne 200 Lt. Ieškinį ir priešieškinį tenkinant iš dalies, paskirstė bylinėjimosi išlaidos.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2012-04-19 sprendimo dalį pakeisti, nustatant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; atmesti ieškovės reikalavimą dėl 9 150 Lt išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams, o netenkinus šio prašymo – ištaisyti įsiskolinimo skaičiavimo klaidas; pakeisti sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo G. ir G., nurodant, kad nuo kreipimosi į teismą dienos 2010-06-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2012-04-19 atsakovas turi sumokėti po 2 980 Lt išlaikymo įsiskolinimą, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki mergaičių pilnametystės mokėti po 300 Lt dydžio periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pakeisti sprendimo dalį dėl ieškovei priteistos kompensacijos už atitenkančią bendra jungtine nuosavybe esančią ½ turto dalį pakeisti, priteisiant jai 100 Lt dydžio kompensaciją; pakeisti ieškovei priteistas 4 000 Lt dydžio išlaidas už advokato pagalbą, priteisiant jai 1 333 Lt dydžio advokato pagalbos išlaidas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas už apeliacinio skundo surašymą. Mano, kad teismas padarė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus, turėjusius esminę reikšmę neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Teismas visiškai nepasisakė dėl pačios ieškovės kaltę patvirtinančių įrodymų, tokiu būdu netyrė ir nevertino atsakovo priešieškinio pagrindą. Nurodydamas įrodymų įrodomąją vertę teismas juos interpretavo iškreipdamas jų tikrąją prasmę taip, kad galėtų pagrįsti ieškovei palankią išvadą, kas sudaro pagrindą abejoti ir teismo nešališkumu. Byloje nėra nei vieno įrodymo patvirtinančio atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, todėl teismo išvados yra nepagrįstos, be jokių pagrindžiančių įrodymų. Tas faktas, kad šalys gyveno atsakovo motinos namuose, nepatvirtina teismo teiginį, jog atsakovas vedė bendrą ūkį su motina, kadangi šalys turėjo savo du kambarius, buvo savarankiški, ir atsakovas įsiregistravo ūkininko veiklą ir savarankiškai ūkininkavo. Teismo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas neva nenuvežė ieškovės į gimdymo įstaigą, kai ji gimdė pirmąją jų dukrą taip pat nepatvirtina jo kaltės dėl santuokos nutraukimo, nes atsakovas fiziškai negalėjo ieškovės nuvežti į šią įstaigą, nes jos tuomet nebuvo namuose. Be to, po pirmos dukters gimimo šalys buvo kartu ir jie susilaukė dar vieno vaiko. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog atsakovas smurtavo prieš ieškovę, nes tai patvirtinančių įrodymų nėra – tai tik vien ieškovės pasakojimai ir jos liudytojų perpasakojimai. Taip pat nesutinka su teismo išvada dėl atsakovo abejingumo ieškovės atžvilgiu, kurią teismas padarė remiantis jos atsakovui siųstų SMS žinučių turiniu. Pažymi, jog ieškovės parodymai yra melagingi, nes ji posėdžio metu aiškino, jog jos mama niekados nemušė, tačiau SMS žinutėse nurodoma, kad ieškovės motina dukros atžvilgiu panaudojo smurtą. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė teismui melavo dėl motinos smurto, todėl yra pagrindas manyti, kad ji melagingai nurodė ir kitas aplinkybes, tačiau teismas žinutes vertino kaip atsakovą abejingą ieškovės atžvilgiu, ir vadovavosi nustatant jo kaltę. Atkreiptinas dėmesys, kad SMS žinutės buvo rašytos praėjus beveik metams po to, kai ieškovė įteikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, todėl jos visiškai neturi jokio teisinio reikšmingumo sprendžiant kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimą. Mano, kad didžiulę įtaką dėl jų santuokos iširimo turėjo ieškovės tėvai nuteikinėdami prieš atsakovą dukrą, o dabar ir anūkes. Atsakovas nesutinka su teismo teiginiu, jog jis neužtikrino šeimai reikiamo būsto. Ieškovė pati savo noru sutiko gyventi pas atsakovo motiną ir ten jis įrengė dušą, turėjo tik jiems skirtus kambarius. Byloje esantys duomenys, net ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas buvo rūpestingas ir atsakingas sutuoktinis, o santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės. Ieškovė 2008-11-08 išsikėlė gyventi pas savo tėvus, todėl ji paliko šeimą atsakovui sukeldama dvigubą moralinį skausmą nes jis neteko žmonos ir prarado galimybę gyventi su savo dukromis. Tokį sprendimą ieškovė padarė dėl to, kad atsakovas nesugebėjo patenkinti jos didelių materialinių poreikių: nupirkti naują būstą uždirbti daugiau pinigų ir pan. Tai akivaizdžiai patvirtina ir teismo išvados, kad atsakovas yra kaltas dėl to, kad neužtikrinau naujo būsto. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų iššvaistęs uždirbtas pajamas ir dėl to būtų nukentėję šeimos interesai. Mano, kad pati ieškovė kalta dėl santuokos iširimo, nes ji demonstravo nepagarbą ir nuolat išvažiuodavo iš namų, nedarė jokių pastangų, kad prisidėtų prie buities pagerinimo, net neatlikdavo buitinių namų ruošos darbų, kuriuos kiekvienoje šeimoje stengiasi atlikti moterys. Atsakovas rūpinosi šeima, net kai gyveno atskirai, jis matydavosi su ieškove, duodavo pinigų vaikų išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, nebuvo pagrindo iš jo priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas nepagrįstai priteisė vaikų išlaikymo įsiskolinimą, nes konstatavo, kad išlaikymo pareigos atsakovas nevykdė nuo 2008 metų lapkričio mėnesio, kai ieškovė paliko atsakovą ir išsikraustė gyventi pas savo tėvus. Byloje pateiktų įrodymų visuma, patvirtina, kad atsakovas tikrai visą laiką teikė išlaikymą savo dukroms, tačiau pinigus perduodavo ieškovei, ir tik pateikus ieškinį teismui išlaikymui skirtas lėšas pervesdavo per banką. Ūkininko apskaitos žurnaluose atsakovas surašydavo kiek lėšų skiria šeimos išlaikymui, tačiau teismas šiuos įrodymus atmetė, nenurodydamas motyvų. Pati ieškovė pripažino, jog su atsakovu matydavosi sistemingai, ją vežė pas stomatologą, mažąją dukrelę vežė į Vilnių ir pan. Visi šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas visada rūpinosi savo šeima ir teikė vaikams materialinį išlaikymą. Net tuo laikotarpiu, kai nuo 2011 metų lapkričio ieškovė išsikraustė pas savo tėvus atsakovas stengėsi išsaugoti šeimą ir tikėjosi, kad ieškovė sugrįš, todėl stengėsi ne tik teikti išlaikymą tokį koks buvo reikalingas, bet ir įtikti ieškovei pirkdamas jai ir vaikams dovanas. Be to, liudytojai ir ieškovė patvirtino, jog atsakovas labai rūpinosi savo nesantuokiniu sūnumi, todėl akivaizdu, jog jis taip pat rūpinosi ir savo dukromis. Ieškovė reikalavimą priteisti įsiskolinimą pateikė tik 2010 m. birželio mėnesį kartu su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Visiškai nepaaiškinama, kodėl Ieškovė nesikreipė į teismą iš karto, nuo jos nurodytos teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Akivaizdu, kad pagrindo kreiptis į teismą ieškovei nebuvo, nes atsakovas faktiškai reikalingą išlaikymą teikė.
Pažymi, kad priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą teismas padarė ir skaičiavimo klaidą. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad G. T. priteistino įsiskolinimo suma yra 3520 Lt, t.y. už 11 mėnesių ir 22 dienas. G. yra gimusi 2009-07-09 kai ieškovė jau buvo išėjusi iš namų. Į teismą ieškovė kreipėsi 2010-06-01. Mergaitei tuo metu buvo 10 mėnesių ir 22 dienos, vadinasi ir išlaikymo įsiskolinimas negali būti ilgesnis nei kreipimosi į teismą metu buvęs mergaitės amžius. Esant tokioms aplinkybėms įsiskolinimo dydis G. T. turėtų būti sumažintas 300 Lt, o bendras įsiskolinimas būtų tik 8 850 Lt (9150 Lt - 300 Lt.). Teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą dviem dukroms periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą 2010-06-01 iki jų pilnametystės. Tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu mokėjo išlaikymą po 200 Lt kiekvienai mergaitei. Pagal teismo rezoliucinės dalies formuluotę gaunasi, kad atsakovas turi sumokėti iš naujo po 300 Lt išlaikymą už kiekvieną mėnesį kiekvienai mergaitei. Esant tokioms aplinkybėms ši teismo sprendimo dalis taip pat tikslinama, numatant, kokią konkrečią sumą turėtų atsakovas sumokėti už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos kiekvienai mergaitei.
Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 1 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią 1/2 bendra jungtine nuosavybe esančio turto dalį. Bendra jungtine nuosavybe buvo įsigiję automobilį AUDI 100 AVANT, pagaminimo metai 1986 m. Mano, kad automobilio vertę ieškovė nurodė savo nuožiūra, nepagrįsdama jos jokiais įrodymais. Ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio įteikimo metu automobilio vertė, atsižvelgiant į jo būklę buvo apie 200 Lt, tačiau, kol vyko bylos procesas automobilis tapo visiškai beverčiu ir, kad neužimtų kieme vietos, atsakovas jį realizavo už 50 Lt. Automobilio pardavimo dokumentas yra pateiktas teismui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių nurodytą automobilio kainą ar patvirtinančių, kad kaina buvo didesnė, tačiau teismas priteisė kompensaciją pagal ieškovės nurodytą kainą nesant jokių ją patvirtinančių įrodymų. Teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimus, todėl vadovaujantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo taisyklėmis bei protingumo ir teisingumo principais, ieškovei priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma turėjo būti sumažinta iki 1/3 šių išlaidų dalies, kuri sudarytų 1 333 Lt. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2012-04-19 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas objektyviai išnagrinėjo bylą, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir teisingai išsprendė šalių ginčą, todėl naikinti ar keisti sprendimo nėra pagrindo. Pagrįsta teismo išvada, kad dėl šalių santuokos iširimo yra kaltas tik atsakovas, nes jis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27str., ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl šalių santuoka nutrauktina CK 3.60str. pagrindu bei pagrįstai priteista neturtinė žala. Teismas teisingai priteisė nepilnamečiams vaikams išlaikymą bei įsiskolinimą, be to atsakovas jau yra sumokėjęs 9 150 Lt įsiskolinimą. Teismas pagrįstai nustatė, jog automobilio AUDI AVANT vertė yra 2 000 Lt, remdamasis šaltiniu www.emprekis.lt, todėl atsakovas neįrodė, jog automobilio vertė yra tik 200 Lt. Taip pat teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 2005-08-04, santuokoje gimė dvi dukros: G., gim. (duomenys neskelbtini) ir G., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12-13, 15). Šalys pripažino, kad nuo 2008-11-08 gyvena skyriumi, ieškovė su dukromis gyvena pas savo tėvus, o atsakovas savo motinos namuose. Ieškovė teigė, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas – dėl ieškovės. Byloje šalys sprendė santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo, bendravimo su vaikais klausimus.
Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą nesutikdamas su tuo, kad: santuoka iširo dėl jo kaltės; priteistų išlaikymo vaikams įsiskolinimo dydžiu; bylinėjimosi išlaidomis.
Dėl santuokos nutraukimo.
Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, paremtą tuo, jog jis nepanoro gyventi su ieškove skyrium nuo jo motinos, jo abejingumu kai ieškovės motina panaudojo smurtą prieš ją, atsakovas neprisidėjo prie kasdieninės vaikų priežiūros ir auklėjimo.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės.
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose yra nurodęs, kad sutuoktinių viena iš pareigų – vienas kitą remti. Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinio lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu šis nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011-01-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Šalys pripažino, kad jų santuoka iširo 2008-11-08, kuomet ieškovė išvyko gyventi į savo tėvų namus. Iki gimstant pirmam vaikui šalys nekonfliktavo, sutarė, tačiau gimus vaikui bei prasidėjus nesutarimams su atsakovu bei jo motina, ieškovė išsikraustė iš atsakovo motinos namų ir gyveno savo tėvų namuose. Reikšminga šiuo aspektu laikytina aplinkybė, jog šalims negyvenant kartu, jie susilaukė dar vieno vaiko, gim. 2009-07-09, kas rodo, jog šalys bendravo, palaikė santuokinius ryšius, nors ir gyveno skyriumi. Nors ieškovė šeimą paliko 2008-11-08, į teismą, dėl santuokos nutraukimo ji kreipėsi tik 2010-06-09. Byloje nepateikta jokių įrodymų apie netinkamą atsakovo elgesį iki 2008-11-08. Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų matyti, jog konfliktai po dukters gimimo prasidėjo su atsakovo motina, giminaičiais bei pačiu atsakovu. Ieškovė, gimus vaikui neprisidėjo prie namų ūkio darbų, nusišalino nuo savo kaip sutuoktinės pareigų vykdymo ir tai piktino aplinkinius (t. 2, b. l. 44-57). Skirtingai vertino šalių santuokos iširimo priežastis ir liudytojai, kurie buvo apklausti abiejų sutuoktinių prašymu. Visi akcentavo tiek atsakovo, tiek ieškovės netinkamo elgesio aspektus, dėl akivaizdaus tarpusavio santykių konflikto šalių šeimų nariai ir artimieji teismui pateikė itin prieštaringus, į kaltinimus priešingai pusei orientuotus, paaiškinimus, kuriuose akcentuojami netinkamo elgesio faktai.
Byloje nėra duomenų, kad abu sutuoktiniai nuoširdžiai stengėsi išsaugoti šeimą, svarstė visas įmanomas galimybes, sprendė šeimos problemas, intensyviai ieškojo sutarimo šiuo klausimu, ėjo į kompromisus, nuolaidas ir pan. Nustatytos byloje aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad gyvenimas atskirai abu sutuoktinius iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, taigi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti atsakovo veiksmai, net jiems ir pasitvirtinus, nenulėmė santuokos iširimo. Nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, šalims pripažįstant, jog santuoka yra iširusi, remdamasi CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise, teisėjų kolegija pripažįsta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Ginčijamu sprendimu buvo iš dalies patenkintas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Vadovaujantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu dėl santuokos iširimo yra kalta priešinga šalis. Jeigu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, žalos atlyginimas nepriteisiamas. Atsižvelgdama į nustatytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog santuoką pripažinus iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, naikintina, o ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo
Apeliantas ginčija priteistą išlaikymo įsiskolinimą ir mano, kad šioje dalyje teismo sprendimas nepagrįstas, nes nebuvo nustatytos aplinkybės, nuo kada jis nustojo mokėti vaikams išlaikymą.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, o būtent: vaiko poreikiai; tėvų turtinė padėtis; būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.). Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės.
Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 3.200 straipsnį, teisingai motyvavo, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo tada kai šalys kartu nebegyveno, t. y. nuo 2008-11-08. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog šalims gyvenant atskirai jis teikė išlaikymą vaikams. Iš ūkininko apskaitos žurnalo matyti, jog apeliantas mokėjo kas mėnesį po 200 Lt sūnaus išlaikymui pagal Panevėžio apygardos teismo 2005-12-13 sprendimą (t. 1, b. l. 61-74). Duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad kas mėnesį atsakovas skyrė išlaikymą dukroms, nėra. Ta aplinkybė, kad jis sistemingai matydavosi su ieškove ir vaikais, rūpinosi savo sūnumi A. T., vežė ieškovę pas stomatologą, pirko vaikams dovanas neįrodo, jog išlaikymas vaikams buvo reguliarus ir nuolatinis. Apeliantui neįrodžius aplinkybės, jog gyvenant skyriumi su ieškove, jis vykdė pareigą materialiai išlaikyti nepilnametes dukras, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymą nuo 2008-11-08.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas padarė skaičiavimo klaidą priteisiant G. 3 520 Lt įsiskolinimą, t. y. už 11 mėnesių ir 22 dienas. Atsižvelgiant į tai, jog G. yra gimusi (duomenys neskelbtini), o ieškovė kreipėsi į teismą 2010-06-01, t. y. tuo metu kai G. buvo 10 mėn. ir 22 d., G. T. įsiskolinimo dydis mažintinas 300 Lt suma ir bendra išlaikymo įsiskolinimo suma yra 8 850 Lt.
Apeliantas bylos nagrinėjimo metu mokėjo savo dukroms kas mėnesį po 200 Lt išlaikymo kiekvienai mergaitei. Teismas priteisė išlaikymą po 300 Lt kiekvienam vaikui nuo 2010-06-01. Tokiu būdu, atsakovas nuo 2010-06-01 iki 2012-04-19 (teismo sprendimo priėmimo dienos) kiekvienam vaikui turi primokėti 100 Lt išlaikymą, t. y. už 22 mėnesius ir 18 dienų po 2 260 Lt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismo sprendimas tikslintinas, nurodant, kad nuo kreipimosi į teismą dienos 2010-06-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 2012-04-19, atsakovas turi sumokėti po 2 260 Lt kiekvienai dukrai, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, 2012-04-19, mokėti periodinėmis išmokomis po 300 Lt.
Dėl priteistos kompensacijos už tenkančią ieškovei turto dalį
Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, jog ieškovei priteistina 1 000 Lt kompensacija už jai tenkančią ½ bendra jungtine nuosavybe automobilį AUDI 100 AVANT, pagaminimo metai 1986 m. Nurodo, jog šio automobilio vertė yra 200 Lt.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas 2011-11-08 pirkimo pardavimo sutartimi pardavė B. K. automobilį AUDI 100 AVANT už 50 Lt (t. 2, b. l. 32). Ieškovė nurodė, jog automobilio vertė yra 2 000 Lt ir pirmosios instancijos teismas kompensaciją priteisė nuo šios sumos.
Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentais, jog automobilio vertė yra 200 Lt, o teismas, nustatydamas automobilio AUDI 100 AVANT vertę nesirėmė jokiais įrodymais. Iš apelianto pateiktų skelbimų matyti, jog jis pateikia automobilio Audi 100 C3, 1986 metų kainas, tačiau šioje byloje yra ginčas dėl Audi 100 AVANT, 1986 m. Pažymėtina, jog šalių ginčo metu buvo visas galimybes nustatyti ginčo automobilio vertę, apžiūrėti automobilį jo būvimo vietoje ir įvertinti, tačiau šalys to nepadarė. Automobilio 2011-11-08 pirkimo – pardavimo sutartis taip pat neįrodo tikrosios automobilio vertės, kadangi šis automobilis buvo parduotas giminaičiui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, jog apeliantas nenuneigė aplinkybės dėl automobilio vertės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė automobilio vertę 2 000 Lt, remdamasis interneto puslapio svetaine www.emprekis.lt.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Apeliaciniame skunde atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi būtina išklausyti šalių paaiškinimus, susijusius su išlaikymo įsiskolinimu ir suteikti galimybę pasisakyti dėl teismo neįvertintų byloje pateiktų įrodymų. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad išsamūs šalių paaiškinimai dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo įsiskolinimo jau yra išdėstyti byloje, kitų pagrįstų argumentų, dėl kurių bylą reiktų nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsakovas nenurodė, jis turėjo galimybę pateikti visus norimus įrodymus ar atsikirtimus iki bylos nagrinėjimo dienos. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl apelianto prašymas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 93 str. 2 d. nuostatas, netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, išlaidas paskirstė neproporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas dalyje keičiamas, bylinėjimosi išlaidos, šalių turėtos pirmosios instancijos teisme, paskirstomos iš naujo.
Santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl žyminis mokestis nepriteisiamas. Ieškovės reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir išlaikymo jai priteisimo atmesti, todėl iš jos priteisiamas 942 Lt žyminis mokestis, kuris buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (t. 1, b. l. 44).
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 5 000 Lt advokato pagalbai ir 43,20 Lt už pažymas iš Registrų centro (t. 2, b. l. 9-11). Atsižvelgiant į tai, kad byloje advokatė pateikė ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, dalyvavo 8 teismo posėdžiuose, ieškovės patirtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti vertintinos pagrįstomis ir atitinkančiomis bylos apimties, sudėtingumo, teisės taikymo problemų ypatingumo, teisingumo ir protingumo principų bei Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintus dydžius (2 p., 8 p., 11 p., CPK 98 str.).
Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudarė 700 Lt advokatės pagalbos išlaidos (t. 2, b. l. 35).
Ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies, po 50 proc., todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 350 Lt advokatės pagalbos išlaidų, o iš atsakovo ieškovei – 2 500 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 21,60 Lt išlaidų už pažymas iš Registrų centro. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 31,46 Lt (t. 1, b. l. 1, t. 2, b. l. 2), jos priteisiamos iš šalių lygiomis dalimis po 15,73 Lt. Iš atsakovo priteisiamas 913,50 Lt žyminis mokestis valstybei už priteistą vaikams išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą (CPK 83 str. 1 d. 4, 10 p., 96 str.).
Apeliacinis skundas patenkintas 1/3 dalimi, todėl iš ieškovės atsakovui priteisiama 260 Lt advokatės pagalbai apmokėti ir 90 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 142, 149-150), o iš atsakovo ieškovei – 1 333 Lt advokatės pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 163, CPK 93 str. 1-2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir išdėstyti taip:
„Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą 2005 m. rugpjūčio 4 d. ir įregistruotą Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.132, tarp J. T., gim. 1975-11-28 Utenoje ir A. T., gim. 1977-05-17 Utenos rajone, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
J. T. reikalavimą priteisti iš A. T. 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.
Priteisti iš A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 8 850 Lt (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt litų) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams.
Priteisti iš A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) G. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 2 260 Lt (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt litų), kiekvienai, išlaikymo už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki 2012 m. balandžio 19 d. (teismo sprendimo priėmimo dienos).
Priteisti iš A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą G. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt (tris šimtus litų) kiekvienai nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki jų pilnametystės periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) advokatės pagalbos išlaidų ir 21,60 Lt (dvidešimt vieną litą 60 centų) išlaidų už pažymas iš Registrų centro.
Priteisti iš J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) advokatės pagalbos išlaidų, 942 Lt (devynis šimtus keturiasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 15,73 Lt (penkiolika litų 73 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 913, 50 Lt (devynis šimtus trylika litų 50 centų) žyminio mokesčio ir 15,73 Lt (penkiolika litų 73 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Kitas Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.“
Priteisti iš J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 260 Lt (du šimtus šešiasdešimt litų) advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir 90 Lt (devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Priteisti iš A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 333 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt tris litus) advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.