- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-71-616/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47006-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus, Ilona Jakubėnienė
- Nuteistasis
- D. R.
- Advokatai
- Vlada Buivydienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, skiriant įpareigojimus:
- gydytis priklausomybės ligas;
- visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 2 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, D. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį R. R..
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuspręsta taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- lengvojo automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį bei registracijos liudijimą – konfiskuoti ir perduoti kartu su automobiliu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. R. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. gruodžio 1 d. apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0288 (patikros sertifikato Nr. 2198985) buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Dževečka prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo ir BK 75 straipsnio taikymo, ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą ir sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 6 nuosprendžiu, paskirta bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių, taip pat netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.
Šalies argumentai
2.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam D. R., neteisingai įvertino nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nurodo, kad viena iš itin svarbių aplinkybių yra D. R. teistumai. Nuteistasis D. R. nuo 2019 m sausio 28 d. buvo teistas net 4 kartus, paskutinės bausmės nuteistasis nėra atlikęs, teistumas neišnykęs. Praeityje nuteistasis D. R. teistas už vieną neatsargų, keturis nesunkius, du apysunkius nusikaltimus. Nuteistajam ankstesniais teismų sprendimais paskirtos švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės ir net du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo resocializacijai neturėjo. Pažymi ir tai, kad D. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už veiką, kurią padarė būdamas recidyvistas. Naujai padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau jis jau buvo teistas už analogiškos veikos padarymą, taip pat baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi. Tai patvirtina, kad nuteistasis nepateisino teismų jam išreikšto, pasikartojančio pasitikėjimo jo resocializacijos galimybe ir pakartotinai darė nusikalstamas veikas, ignoruodamas visuomenės ir nukentėjusiųjų nuo jų daromų nusikalstamų veikų interesus bei jau žinodami gresiančius padarinius už pasikartojančius įstatymų pažeidimus.
2.2. Prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis D. R. vykdo individualią žemės ūkio veiklą, mokosi (duomenys neskelbtini), padeda išlaikyti savo pilnamečius vaikus, kurių vienas dar mokosi mokykloje, seniūnijos ir mokymosi įstaigos yra charakterizuojamas teigiamai, pats savo elgesį vertina neigiamai, savo noru užsiregistravo gydytis priklausomybę alkoholiui, savaime neatsveria kitų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančių bylos duomenų. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys ir įrodymai nuteistąjį D. R. apibūdina kaip asmenį, kuris nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, jo daromos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinės, o dėsninga D. R. nusikalstamo elgesio pasekmė. Taip pat nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą išvadai, jog laisvės atėmimo bausmės pakyrimas nuteistajam akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. R. atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas.
2.3. Taip pat nurodo, kad bendrinant paskirtas laisvės atėmimo bausmes, kai bausmės visiškai sudedamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie griežčiausios paskirtos bausmės, t. y. laisvės atėmimo bausmės 6 mėnesiams, turėjo būti pridedama švelnesnė, t. y. laisvės atėmimo bausmė 4 mėnesiams, ir galutinė subendrinta bausmė turėjo būti skirta laisvės atėmimas 10 mėnesių. Todėl teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmių bendrinimo nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą negauta.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Artūras Dževečka prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti. Posėdžio metu prokuroras patikslino, kad prašo bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai paskirtos galutinės bausmės dydžio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 2 punktas).
6. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
7. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendį dėl netinkamo atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo ir nepagrįsto bausmės vykdymo atidėjimo pritaikymo. Todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl bendrinimo
8. BK 64 straipsnyje reglamentuojamas bausmės skyrimas, kai neatlikus paskirtos bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Skirdamas subendrintą bausmę pagal BK 64 straipsnį, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Subendrinimo būdą teismai motyvuotai parenka kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdami į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.
9. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. R. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė 2024 m. gruodžio 1 d., tai yra, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 6 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžiu. Todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą, kai neatlikus paskirtos bausmės padaroma nauja nusikalstama veika.
10. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam D. R. atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, nepagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 64 straipsnio 3 dalyje ir netinkamai nustatė galutinės bausmės dydį.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nors ir nemotyvuotai, tačiau bendrindamas keliais nuosprendžius nuteistajam D. R. paskirtas bausmes, BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas taikė tinkamai. Pažymima, kad teismo teisė pasirinkti, kokį bausmių subendrinimo būdą taikyti. Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistasis D. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, ją padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas 4 kartus teistas (1 t., b. l. 92-104, 106-165), tačiau neturi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 90), vykdo individualią žemės ūkio veiklą (1 t., b. l. 88), mokosi (2 t., b. l. 8), charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 7), nustatyta po vieną jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog tai sudaro sąlygas nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies bendrinimo nuostatas. Todėl nenustatyta, kad baudžiamasis įstatymas šiuo atveju būtų pritaikytas netinkamai ir tenkinti prokuroro skundą bei taikyti griežtesnį bausmių bendrinimo būdą – visišką bausmių sudėjimą, numatytą BK 64 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nemato pagrindo.
12. Visgi, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė galutinės subendrintos bausmės dydį. Kaip matyti, skundžiamu nuosprendžiui nuteistajam D. R. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, o pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 6 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, nuteistajam D. R. paskirta ir neatlikta bausmės dalis lygi laisvės atėmimui 6 mėnesiams. Todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ir atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrindamas jas iš dalies sudėdamas – prie griežtesnės bausmės pridėdamas dalį švelnesnės bausmės, nuteistajam D. R. paskyrė ženkliai per didelę galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams. Todėl šioje dalyje prokuroro skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai paskirtos galutinės bausmės dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju paskyrus galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
13. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog BK 75 straipsnio nuostatos nuteistojo D. R. atžvilgiu buvo pritaikytos netinkamai, todėl ši prokuroro apeliacinio skundo dalis atmestina.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).
15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisiškai reikšmingas aplinkybes vertino nė vienai neteikdamas išskirtinės reikšmės. Duomenų, leidžiančių manyti, kad D. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai nebūtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nagrinėjamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertindamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad nors nuteistasis iš viso teistas 4 kartus, įskaitant ir už analogiškos veikos padarymą ir jam jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas (1 t., b. l. 92-104, 106-165), tačiau jis administracine tvarka baustas tik vieną kartą (2021 m.), baudą sumokėjęs ir galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 90), nuo 2023 m. sausio 16 d. įregistravo ūkininko D. R. ūkį (2 t., b. l. 14) ir dirba 27,54 ha žemės sklypo plotą (2 t., b. l. 15), nuo 2024 m. sausio 1 d. vykdo individualią žemės ūkio veiklą (1 t., b. l. 88), 2024 m. gegužės 6 d. yra pateikęs paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraišką (2 t., b. l. 16), taip pat yra išklausęs augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų kvalifikacijos tobulinimo kursą ir įgijęs augalų apsaugos pažymėjimą, galiojantį iki 2025 m. balandžio 16 d. (b. l. 13), nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) mokėsi pagal automobilio mechaniko modulinę profesinio rengimo mokymo programą, o nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. birželio 1 d. mokosi pagal suvirintojo modulinę profesinio mokymo programą, jo charakteristikoje nurodoma, kad D. R. domisi pasirinkta profesija, geba atlikti užduotis savarankiškai, už mokomuosius dalykus atsiskaito laiku, iš profesijos mokytojų dėl jo elgesio ir kitų problemų nusiskundimų negauta (b. l. 8), (duomenys neskelbtini) seniūnijos taip pat charakterizuojamas teigiamai, seniūnija nėra gavusi nusiskundimų jo elgesiu, seniūnijoje jis nėra svarstytas (2 t., b. l. 7), nuteistasis turi pilnametę dukrą, gim. 2015 m., kuri dar mokosi mokykloje ir yra tėvų išlaikoma, bei sūnų, gim. 2002 m. (b. l. 9-12), jis savo noru 2024 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į šeimos gydytoją siuntimo į Priklausomybės ligų centrą gydymui, detoksikacijai ir potraukio slopinimui, nuteistajam pradėtas taikyti medikamentinis gydymas (2 t., b. l. 17-19). Apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis nuo 2025 m. sausio 16 d. iki 2025 m. sausio 30 d. (2 savaites) gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje, po gydymo rekomenduota nutraukti alkoholio vartojimą, lankyti AA susirinkimus, atkryčio prevencijai lankytis (duomenys neskelbtini) ambulatoriniame skyriuje, kitose gydymo įstaigose (2 t., b. l. 52). Pateikti duomenys patvirtina ir nuteistojo turimus įsipareigojimus – bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai siekia 3068,56 Eur (b. l. 53), (duomenys neskelbtini) – 4151,57 Eur, kas mėnesį mokant po 593,08 Eur (b. l. 54-56), be to, nuteistasis nuo 2025 m. kovo 27 d. iki 2025 m. balandžio 27 d. pagal mokymosi planą turi atlikti gamybinę praktiką pas ūkininką R. S. (b. l. 58). Atsižvelgiant į visas teisiškai reikšmingas bausmės paskyrimui aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad paskyrus nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, tai neišvengiamai turėtų pernelyg didelės neigiamos įtakos jo socialiniams ir ekonominiams ryšiams, tuo tarpu nuteistasis pastaruoju metu savo elgesį koreguoja teigiama linkme ir tai sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis Probacijos įstatymu yra vykdoma probuojamų asmenų elgesio kontrolė, kuri susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe, pažeidus probacijos sąlygas. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018).
17. Nagrinėjamu atveju nuteistajam D. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pirmosios instancijos teismas atidėjo maksimaliam laikotarpiui – 3 metams, be intensyvios priežiūros, ir paskirdama BK 75 straipsnio 5 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) nustatytus įpareigojimus – gydytis priklausomybės ligas, visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teisėjų kolegija sutinka, kad taikant BK 75 straipsnio nuostatas maksimaliam terminui ir nustatant nuteistajam tinkamai parinktus įpareigojimus, be to, nuteistajam žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 6 nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, ir D. R. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.