- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-976-480/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10173-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ir atsakovo E. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13936-945/2013 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 530,85 Lt žalai atlyginti. Nurodė, kad žala atsirado 2012 m. liepos 31 d. nulūžus kaimyniniame žemės sklype, priklausančiame atsakovui, augančios obels šakai, kuri užkrito ant ieškovui priklausančio stiklinio šiltnamio ir jį apgadino. Šaka virš šiltnamio pavojingai pasviro dar 2012 m. liepos 29 d., tačiau atsakovas, net ir perspėtas, nesiėmė jokių veiksmų žalai išvengti. Nurodytas aplinkybes ieškovas užfiksavo fotonuotraukose. Šiltnamio apgadinimai nurodyti ir ieškovo pateikiamose schemose. Žalos dydį apskaičiavo UAB „Stiklita“, į kurios pateiktą sąmatą įeina stiklo kaina ir montavimo (stiklinimo) darbų (stiklo likučių išėmimas, metalinių konstrukcijų paviršių paruošimas, sandarinimas, įstiklinimas, transportavimas) kaina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovui 223,47 Lt žalai atlyginti, taip pat priteisė atsakovui iš ieškovo 205 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog jų žemės sklypai ribojasi, netoli ribos ieškovo sklype yra pastatytas stiklinis šiltnamis, atsakovo sklype auga obelis, kurios nulūžusi šaka užkrito ant ieškovui priklausančio šiltnamio ir jį apgadino. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės pačios savaime patvirtina neteisėto veiksmo, kaip sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, egzistavimo faktą. Teismas nurodė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl konkretaus momento, kada neteisėtas veiksmas įvyko. Objektyviais įrodymais šiuo atveju teismas laikė ieškovo pateiktas fotonuotraukas ir antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo protokolą su priedais (b. l. 69-82), iš kurių matyti, jog 2012 m. liepos 31 d. rytą šaka jau buvo nulūžusi. Reikšminga aplinkybe teisme laikė ir tai, jog duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino 2012 m. liepos 29 d. girdėjęs triukšmą, pagalvojęs, jog galėjo nulūžti jo obels šaka, tačiau pažiūrėjęs pro langą nieko nepamatė, kadangi buvo sutemę. Nurodyta aplinkybė leido teismui padaryti išvadą, jog atsakovas pripažino įvykį įvykus ne anksčiau kaip 2012 m. liepos 29 d. vėlai vakare. Kartu teismas pripažino, jog tikslesnio šakos lūžimo momento nenustatymas negali būti vertinamas kaip turintis įtakos aptariamo neteisėto veiksmo egzistavimui konstatuoti. Teismas taip pat pripažino pagrįsta ieškovo atstovo teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją, jog, vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, iki 5 metrų aukščio ir iki 80 m² ploto šiltnamiai yra priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems statyti, pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus (Statybos įstatymo 25 str. 1 d. 5 p.) nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai. Todėl teismas sprendė, kad nesant įregistruoto statinio, o kartu ir jo savavališkos statybos fakto, taip pat byloje nesant jokių papildomų duomenų, jog teisės aktų nustatyta tvarka būtų ginčijamas šiltnamio pastatymo, o kartu ir ieškovo naudojimosi šiltnamiu, teisėtumas, pripažinti aptariamą atsakovo nurodytą aplinkybę kliūtimi deliktinės atsakomybės taikymui nėra pagrindo. Vertindamas žalos atsiradimo ir priežastinio ryšio tarp neteisėto veiksmo ir žalos egzistavimo faktą, teismas nurodė, kad, pirma, kaip matyti tiek iš į bylą pateiktų fotonuotraukų (b. l. 6, 19, 32-37, 38, 76-82, 86-87), tiek ir iš teismo posėdžio metu įvertintos filmuotos medžiagos, išdužę buvo būtent ieškovo pateiktoje schemoje (b. l. 17, 63) nurodytų šiltnamio dalių stiklai. Antra, atsakovas neginčijo aplinkybės, jog obels šaka buvo užkritusi būtent ant ieškovo pateiktoje schemoje nurodytos trečiosios nuo įėjimo pusės šiltnamio stogo dalies. Trečia, kaip nepagrįstus teismas atmetė atsakovo argumentus, jog krentanti obels šaka negalėjo padaryti nekoncentruotų sugadinimų. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš byloje esančių lūžusios šakos nuotraukų (b.l. 5, 20, 72-75, 83-85), šaka buvo didelė, susidedanti iš dviejų stambių pošakių, jos kritimo plotas pakankamai didelis, po to, kai šaka nukrito, ant šiltnamio stogo liko tik nedidelė jos dalis, tuo tarpu pagrindinė šakos masė buvo pro šiltnamio kraštą nukritusi ant žemės. Ketvirta, nors, byloje nėra tikslių duomenų apie šiltnamio būklę iki įvykio, o ir pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog ir iki obels šakos nulūžimo ne vieną kartą nuo obels krentantys obuoliai buvo išdaužę šiltnamio stiklus, tačiau šiltnamio stiklų sugadinimai ieškovo buvo taisomi keičiant sudužusius stiklus nors ir ne vientisomis, nevienodo stiklo detalėmis, t.y. šiltnamio paviršius buvo prižiūrimas. Pastaroji aplinkybė leido teismui kaip labiausiai tikėtiną vertinti ieškovo įvardintą situaciją, jog visi jo pateiktoje schemoje nurodyti, fotonuotraukose užfiksuoti sugadinimai buvo padaryti būtent užkritus lūžusiai atsakovui priklausančios obels šakai. Penkta, bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti konkretūs ieškovo išlaidas patvirtinantys dokumentai - UAB „Stiklita“ išankstinė PVM sąskaita faktūra, darbų atlikimo aktas, pinigų priėmimo kvitas ir PVM sąskaita faktūra (b. l. 18, 88-90), kuriuose nurodyta ieškinio reikalavimą atitinkanti suma. Kartu teismas pažymėjo, jog žalos atlyginimu negali būti pateisinami turto pagerinimai. Nurodė, kad kaip matyti iš į bylą pateiktų fotonuotraukų, sudaužyti šiltnamio stiklai nebuvo nauji, daugeliu atveju tai buvo ankstesniems sugadinimams uždengti ieškovo panaudotos įvairių stiklų atraižos, todėl jų pakeitimą nauju stiklu teismas pripažino ne tik žalos atlyginimu, bet ir šiltnamio pagerinimu. Nurodytą aplinkybę teismas vertino kaip pagrindą tik pusę už stiklą su išpjovimu sumokėtos sumos - 83,93 Lt (167,85 Lt/2), pripažinti ieškovo patirta žala. Atsižvelgdamas į nurodytą aplinkybę, teismas bendrą patirtos žalos sumą sumažino iki 446,93 Lt. Kartu teismas pagrįstu pripažino atsakovo argumentą, jog ieškovas, tvirtindamas, kad jis matė virš šiltnamio pavojingai pasvirusią obels šaką ir informavo apie tai atsakovą, pats nesiėmė pakankamų veiksmų žalai išvengti. Kas, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, konstatavus kitų sąlygų deliktinei atsakomybei taikyti egzistavimą, teismo vertinimu, sudarė pagrindą atsakomybę dėl žalos atsiradimo paskirstyti tarp šalių, sumažinant iš atsakovo ieškovui priteistino žalos atlyginimo sumą per pusę iki 223,47 Lt.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti pilnai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo šiuos motyvus:
1. Teismas nepagrįstai pripažino tik pusę už stiklą su išpjovimu sumokėtos sumos ir patirtą žalą sumažino iki 446,93 Lt. Teismui pateikta schema patvirtina, kad buvo išdaužta viso apie 4,8 m² stiklo. Lygiai tiek pat jo sumontavo UAB „Stiklita“. Pakeisti buvo ne ištisiniai šiltnamio segmentai, o tik išdaužtos segmentų dalys. 6-to ir 8-to šiltnamio stogo segmente buvę įmontuoti išdaužti stiklai buvo storesnio ir raštuoto stiklo, kad atlaikytų nuo atsakovo obels krentančių obuolių svorį. Toks stiklas yra brangesnis, tačiau taisant šiltnamį jo vietoje taip pat buvo sumontuoti įprastiniai 4 mm pločio stiklai, t. y. šiltnamis taupant išlaidas buvo atkurtas į prastesnę padėtį, negu ji buvo iki žalos padarymo.
2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos ir ieškovo veiksmai, dėl ko nepagrįstai sumažino ir priteistinos žalos dydį. Ieškovas neturėjo jokių protingų ir ekonomiškai pagrįstų galimybių padėti išvengti atsiradusios žalos. Be to, ieškovas jokiais tyčiniais ar neatsargiais savo veiksmais prie žalos atsiradimo neprisidėjo, todėl teismas nepagrįstai taikė CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes tai prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Atsakovo įspėjimas dėl jam priklausančios obels pavojingai nusvirusios šakos, ieškovo nuomone, laikytina protingu, adekvačiu ir pakankamu veiksmu siekiant išvengti žalos atsiradimo, juolab šakai lūžus taip greitai po įspėjimo. Be to, teismas neįvertino, kad: obuoliais apaugusios šakos pasvirimas savaime nereiškia, kad šaka tikrai lūš, todėl nebuvo akivaizdu, kad yra būtina ypatingai skubiai reaguoti į šakos pasvirimą. Šaka nulūžo praėjus mažiau nei 48 valandoms nuo to laiko, kuomet ieškovas pastebėjo ir įspėjo kaimyną, kad šaka pavojingai nusviro virš jo šiltnamio; ieškovas neturi teisės atlikti kaimynui priklausančios obels šakos šalinimo darbų kaimyno žemės sklype; pats ieškovas šakos pašalinti būtų nesugebėjęs, nes ji buvo per aukštai – ieškovas neturi nei priemonių, nei gebėjimų taip aukštai ją pasiekti, nupjauti ir saugiai nuleisti pašalintas pošakių dalis, o šakos nugenėjimui samdyti įmonę būtų buvę neprotingai brangu. Be to, būtų brangu ir sudėtinga tokias dėl atsakovo kaltės patirtas išlaidas iš atsakovo išreikalauti; dalinis obels pošakių smulkių šakų apgenėjimas iš ieškovo pusės iki sklypo ribos nebūtų panaikinęs šakos lūžimo galimybės, kadangi pošakių šakos, likusios atsakovo sklype, augant obuoliams toliau didintų apkrovą šakai, kol ši taip pat jos neatlaikytų.
3. Teismas nepagrįstai sumažino nuo 750 Lt iki 500 Lt ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas pripažino pagrįsta pirminę 50 Lt vertės konsultaciją su advokatu dėl įrodymų pateikimo. Už papildomas konsultacijas dėl teismo proceso tvarkos išaiškinimo ir rašytinės baigiamosios kalbos parengimą ieškovas advokatui taip pat sumokėjo 350 Lt, tačiau teismas atsižvelgdamas į ginčo esmę, reiškiamų reikalavimų pobūdį bylos sudėtingumą šias išlaidas nepagrįstai sumažino iki 150 Lt kaip už advokato rengimąsi bylai. Be to, teismas sprendime nurodė, kad maksimali priteistina suma už atstovavimą 2 val. 20 min. trukmės teismo posėdyje sudaro 300 Lt, tačiau vadovaujantis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalus dydis už tokios trukmės atstovavimą sudaro 375 Lt. Tuo tarpu advokatui už atstovavimą ieškovas sumokėjo 350 Lt, į šią sumą įskaitant ne vien atstovavimo laiką teismo posėdyje, bet ir susipažinimą su visa bylos medžiaga, pasirengimą teismo posėdžiui, papildymą parengtos baigiamosios kalbos.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo šiuos motyvus:
Žemesnės instancijos teismas
1. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra visos sąlygos civilinei deliktinei atsakomybei taikyti, tačiau visiškai nepasisakė dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Ieškovas šioje byloje įrodinėdamas neteisėtus atsakovo veiksmus, teigė, kad neva atsakovas netinkamai prižiūrėjo obelį, jos negenėjo, neparėmė nulinkusių obels pošakių, tokiu būdu pažeisdamas pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, nors įrodyti neteisėtus veiksmus yra ieškovo pareiga. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmos instancijos teismas ginčijamame sprendime. Tuo tarpu atsakovas įrodė savo rūpestingumą ir neteisėtų veiksmų nebuvimą, nes jis tinkamai pasirūpino obels šaka, ir negalėjo numatyti, kad šaka gali būti atlaužta į priešingą kryptį, kadangi ji savo svoriu gulė ant atsakovo garažo stogo, kaip ir negalėjo šio įvykio kontroliuoti ar užkirsti tam kelio dėl gamtos jėgų, už kurias atsakovas nėra atsakingas. Taigi darytina išvada, kad teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš keturių būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
2. Teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus bei reikšmingas bylai aplinkybes, nepagrįstai padarė išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog visi ieškovo pateiktoje schemoje nurodyti, fotonuotraukose užfiksuoti sugadinimai buvo padaryti, užkritus lūžusiai atsakovui priklausančios obels šakai. Pirma, didesnė dalis teismo nurodytų ir vertintų nuotraukų buvo padarytos praėjus daugiau nei metams, po įvykio, todėl, atsakovo nuomone, nustatant žalą, sąlygotą lūžusios obels šakos, šiomis nuotraukomis teismas rėmėsi nepagrįstai. Be to, teismas pripažino, jog duomenų apie šiltnamio būklę iki įvykio byloje taip pat nėra patekta. Vertinant nuotraukas padarytas netrukus po įvykio, matyti, kad lūžusi šaka išdaužė tik vieną iš stiklų. Antra, ieškovo pateiktos schemos (b. l. 17. 63) sudarymo data nėra nurodyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad schema parengta iš karto po įvykio. Trečia, ieškovas pripažino, jog iki nulūžtant šakai, šiltnamio stiklus ne karta yra išdaužę krentantys obuoliai, taip pat šiferio lapai (b. l. 43). Liudytojas P. Č. posėdžio metu patvirtino, kad dar prieš įvykį šiltnamis buvo padaužytas, apkaltas faniera (b. l. 131), tačiau teismas šio liudytojo parodymų neįvertino.
3. Teismo išvada, jog šiltnamio paviršius buvo prižiūrimas, padaryta remiantis prielaida, kad išdužę stiklai buvo taisomi nors ir ne vientisomis, nevienodo stiklo detalėmis, todėl vertintina kritiškai. Pirma, išvada padaryta remiantis bendru šiltnamio vaizdu, užfiksuotu fotonuotraukose, praėjus metams po įvykio. Antra, šios aplinkybės nepatvirtina, kad tuo momentu, kai nulūžo obels šaka, visi stiklai buvo sveiki. Be to, iš fotonuotraukų matyti, kad visas ieškovo šiltnamio stogas yra dengtas ne vientisais stiklo lakštais, o sudurstytas iš įvairaus dydžio stiklo atraižų, taip pat ir ta stogo pusė, kurios nepažeidė lūžusi šaka ar neva jau keletą metų ant šiltnamio stogo krintantys obuoliai. Taigi, nevientisos stiklo dalys įrodo, kad toks buvo statytojo sumanymas, kuo ekonomiškiau išnaudoti turimas medžiagas, o ne aplinkybę, kad šiltnamio stogas buvo prižiūrimas.
4. Teismas netinkamai interpretavo atsakovo išdėstytas aplinkybes dėl ieškovo šiltnamio statybos pažeidžiant išduotame leidime nustatytus reikalavimus ir tokiais savo veiksmais prisidedant prie nuostolių atsiradimo. Byloje pateiktas Vykdomojo komiteto 1987-09-04 pranešimas, kuriame nurodyta, kad ieškovui leidžiama savo valdoje statyti šiltnamį pagal tipini projektą, suderintoje situacijoje (b. 1.113), bei leidimas, kuriuo leidžiama ieškovui žemės sklype (duomenys neskelbtini) pastatyti neapšiltintą 20 m2 dydžio šiltnamį situacijos schemoje nurodytoje vietoje (b. l. 114). Leidime esančioje situacijos schemoje nurodyta, kad šiltnamio ilgoji kraštinė nuo sklypo ribos turi būti ne arčiau kaip 1 metras. Atsakovas į bylą pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad šiltnamio plotas yra 40 m2, t. y. dvigubai didesnis, negu buvo numatyta išduotame statybos leidime, taip pat žyma, jog minėtas šiltnamis yra savavališka statyba (b. l. 98-100). VĮ Registrų centro inventorinės bylos adresu (duomenys neskelbtini) statinių žemės sklype faktinė išsidėstymo schema, patvirtina, jog ieškovas faktiškai pastatė šiltnamį akivaizdžiai didesnį ir ne toje vietoje nei numatyta leidime t. y. tiek šiltnamio šoninė siena (nuo atsakovo sklypo pusės), tiek ir šiltnamio galinė siena faktiškai stovi arčiau sklypo ribos, nei numatyta leidime. Nors ieškovas teismo posėdžio metu pateikė atnaujintą Nekilnojamojo turto registro išrašą (b. l. 117), kuriame neliko duomenų apie šiltnamį, tačiau aplinkybė, kad nekilnojamojo turto registre statinys yra neįregistruotas, pati savaime nereiškia, jog šiltnamis pastatytas pagal leidime nustatytus ploto ir vietos sklype reikalavimus. Teismas neišsiaiškino aplinkybių apie tai, ar šiltnamis pastatytas atitinkamoje leidime nurodytoje vietoje, nors šios aplinkybės, apelianto nuomone, vertintinos kaip pagrindas pripažinti, jog tokie ieškovo veiksmai turėjo lemiamą įtaką žalos atsiradimui. Atsižvelgiant į tai, kad dėl žalos atsiradimo kaltas pats ieškovas, t. y. tiek savo veiksmais (pastatydamas šiltnamį ne pagal leidime nurodytą schemą), o taip pat ir neveikimu (matydamas pasvirusią virš šiltnamio šaką ir net dvi dienas nesiimdamas atitinkamų priemonių žalai išvengti), teismas nepagrįstai sumažino priteistinos žalos dydį per pusę, kadangi nurodytos aplinkybės yra pagrindas reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti, netaikant civilinės atsakomybės, arba visiškai atleidžiant atsakovą nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 str. 1 d., 5 d.).
5. Teismas nepagrįstai ir neproporcingai sumažino atsakovo patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą byloje iki 1000 Lt. Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius jį patyrus 5086 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kurias sudarė atsiliepimo į ieškinį parengimas, teisinės konsultacijos, užklausimo rengimas renkant įrodymus, atstovavimas teismo posėdžiuose (viso apie 4 val.), baigiamosios kalbos rengimas. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimali už atsiliepimą į ieškinį priteistina suma yra 3000 Lt. Šiuo atveju už atsiliepimą į ieškinį suma neviršijo maksimalaus įkainio ir sudarė 1234,20 Lt, įskaitant PVM. Mažinti neviršijančią maksimalaus dydžio sumą tuo pagrindu, kad ieškinio suma yra nedidelė, prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi nepaisant reikalavimo dydžio teismui turi būti pateikiamas įstatymų reikalavimus atitinkantis procesinis dokumentas, ir tokiu būdu ribojama asmens teisė į tinkamą atstovavimą ir interesų gynimą teisme. Be to, ieškovo reikalavimas buvo patenkintas mažesne dalimi (42 proc.), kas reiškia ieškovo nesąžiningumą pareiškiant ne visiškai pagrįstą reikalavimą teisme. Vadovaujantis proporcingumo ir nešališkumo principu, bei įvertinus, kad ieškovui už atstovo dalyvavimą teismo posėdyje teismas priteisė maksimalią sumą, už atsakovo atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose taip pat turėtų būti priteista maksimali suma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir patenkinti ieškovo pateiktą apeliacinį skundą.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.
Šalys kartu su apeliaciniais skundais pateikė naujus įrodymus: ieškovas – dvi jo parengtas schemas ir 2014-01-17 UAB „Irgita“ Komercinį pasiūlymą Nr. 12/1 (t. 2, b. l. 22-24), atsakovas – VĮ Registrų centro išduotą planą iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos (t. 2, b. l. 8) ir prašo juos prijungti prie nagrinėjamos bylos. Apeliacinio teismo vertinimu, šalių pateikti nauji įrodymai tik papildo bylos medžiagą, priešinga šalis su jais galėjo susipažinti ir pareikšti savo nuomonę atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl remiantis CPK 314 straipsniu priimtini.
Ieškovas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde, todėl byla pagal apeliacinius skundus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, kad bylos šalių žemės sklypai ribojasi, netoli ribos ieškovo sklype yra pastatytas stiklinis šiltnamis, atsakovo sklype auga obelis, kurios nulūžusi šaka užkrito ant ieškovui priklausančio šiltnamio ir jį apgadino. Šiltnamio remontui ieškovas turėjo 530,85 Lt išlaidų. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovui 223,47 Lt žalai atlyginti, taip pat priteisė atsakovui iš ieškovo 205 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas aplinkybę, kad sudaužyti šiltnamio stiklai nebuvo nauji, daugeliu atveju tai buvo ankstesniems sugadinimams uždengti ieškovo panaudotos įvairių stiklų atraižos, todėl jų pakeitimą nauju stiklu teismas pripažino ne tik žalos atlyginimu, bet ir šiltnamio pagerinimu, vertino kaip pagrindą priteisti tik pusę už stiklą su išpjovimu sumokėtos sumos - 83,93 Lt (167,85 Lt/2), o atsižvelgdamas į tai, jog ir pats ieškovas nesiėmė pakankamų veiksmų žalai išvengti (CK 6.253 str. 5 d.), sumažino iš atsakovo ieškovui priteistinos žalos atlyginimo sumą per pusę iki 223,47 Lt. Be to, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, mažindamas iki protingumo ir teisingumo principams, bylos apimčiai ir pobūdžiui neprieštaraujančios sumos, paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia abi šalys. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovas apeliaciniu skundu prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ieškovo skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai pripažino tik pusę už stiklą su išpjovimu sumokėtos sumos ir patirtą žalą sumažino iki 446,93 Lt. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad byloje nėra tikslių duomenų apie šiltnamio būklę iki įvykio, o ir pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog ir iki obels šakos nulūžimo ne vieną kartą nuo obels krentantys obuoliai buvo išdaužę šiltnamio stiklus, šiltnamio stiklų sugadinimai buvo taisomi keičiant sudužusius stiklus nevientisomis, nevienodo stiklo detalėmis. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą, pritaria paminėtoms pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms bei išvadai, kad sudaužytų stiklų pakeitimas nauju stiklu pripažintinas ne tik žalos atlyginimu, bet ir šiltnamio pagerinimu, nes pakeisti šiltnamio stiklai nebuvo nauji, daugeliu atveju tai buvo ankstesniems sugadinimams uždengti panaudotos įvairių stiklų atraižos. Nors apeliantas teigia, kad šiltnamis taupant išlaidas buvo atkurtas į prastesnę padėtį, nes vietoje storesnio ir raštuoto stiklo buvo sumontuoti įprastiniai 4 mm pločio stiklai, tačiau šie deklaratyvūs teiginiai yra grindžiami vien prielaidomis, o jo paties parengtų schemų dėl stogo įstiklinimo tvirtesniu ir storesniu raštuotu stiklu ( t. 1, b. l. 59) bei šiltnamio schemos su išdaužytais langais ( t. 1, b. l. 17) palyginimas bei filmuota bylos medžiaga (1t. gale CD su vaizdo įrašu) rodo, jog keičiamoje stogo dalyje raštuoto stiklo dalis nebuvo didelė. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nepagrįstai pripažino tik pusę už stiklą su išpjovimu sumokėtos sumos ieškovo patirta žala.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo neveikimą, kai jis pats nesiėmė pakankamų veiksmų žalai išvengti, vertino kaip pagrindą pripažinti, jog žalos atsiradimui turėjo įtakos ir ieškovo veiksmai (CPK 6.253 str. 5 d.). Apelianto samprotavimai, kad jis neturėjo jokių protingų ir ekonomiškai pagrįstų galimybių padėti išvengti atsiradusios žalos ir jokiais tyčiniais ar neatsargiais savo veiksmais prie žalos atsiradimo neprididėjo, todėl CK 6.253 straipsnio 5 dalies taikymas yra neteisėtas, prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams, yra tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta jo nuomonė. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, kuriais gali būti nukentėjusiojo asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas dvi dienas matydamas kaimyniniame sklype augančios obels virš jo šiltnamio pavojingai pasvirusią šaką, būdamas rūpestingas ir atidus asmuo, turėjo ir galėjo įvertinti riziką dėl galimo žalos kilimo bei pasirūpinti savo turto saugumu, tačiau jokių veiksmų neatliko: nurodytą motyvą, jog jis informavo atsakovą apie virš jo šiltnamio pavojingai pasvirusią obels šaką, byloje patvirtinančių įrodymų nėra, o aplinkybę dėl ieškovo įspėjimų apie pavojingai pasvirusią obels šaką atsakovas neigia tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą; CK 4.42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise į kaimyninio sklypo medžių, krūmų ir kitų augalų dalis bei jų vaisius nepasinaudojo, ir visa tai teikia pagrindą daryti išvadą, jog prisiėmė riziką dėl jam kilusios žalos. Apeliacinės instancijos teismas, jų neatkartodamas, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog šiltnamio apgadinimas dėl nulūžusios šakos negali būti pripažintas neteisėtu veiksmu dėl šiltnamio statybos darbų savavališkumo ir todėl kaip nepagrįstus atmeta šiuo aspektu atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą ir o tuo pačiu ir jo apeliacinio skundo argumentus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas nesiėmė pakankamų veiksmų žalai išvengti, dėl ko atsakovą iš dalies atleido nuo civilinės atsakomybės, sumažindamas iš atsakovo ieškovui priteistinos atlyginimo sumą per pusę iki 223,47 Lt (CK 6.253 str. 5 d.).
Atsakovo (apelianto) nuomone, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra visos sąlygos civilinei deliktinei atsakomybei taikyti, tačiau visiškai nepasisakė dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas šiam apeliacinio skundo argumentui nepritaria, nes bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad šalių sklypai ribojasi, atsakovo sklype auga obelis, kurios nulūžusi šaka užkrito ant ieškovui priklausančio šiltnamio ir jį apgadino, ir, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, nurodytos aplinkybės pačios savaime patvirtina neteisėto veiksmo, kaip sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, egzistavimo faktą. Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. Nuotraukos (t. 1, b. l. 5, 84, 85), filmuota medžiaga rodo, kad nulūžusios obels šaka siekė ieškovo šiltnamį, ir bylos duomenimis nepaneigti ieškovo argumentai, kad obels šaka virš šiltnamio palinkdavo kiekvieną vasarą, kai ją nusverdavo obuoliai, o tokia situacija vertintina kaip netinkama medžio priežiūra, prieštaraujanti jau minėto Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms ir leidžia konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Kaip nepagrįsti atmestini atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus bei reikšmingas bylai aplinkybes, nepagrįstai padarė išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog visi ieškovo pateiktoje schemoje nurodyti, fotonuotraukose užfiksuoti sugadinimai buvo padaryti užkritus lūžusiai atsakovui priklausančios obels šakai.
CPK 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-350/2008). Be to, teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas ištyrė ir įvertino visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, juos visumoje įvertino ir jų analizės pasėkoje padarė atitinkamas išvadas dėl ieškinio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teismų praktikoje suformuotos įrodymų pakankamumo taisyklės ir tikimybių pusiausvyros principo bei vadovaudamasis tikėtinumo taisykle pagrįstai sprendė, kad visi ieškovo pateiktoje schemoje nurodyti, fotonuotraukose užfiksuoti sugadinimai buvo padaryti užkritus lūžusiai atsakovui priklausančios obels šakai. Vertinant visų bylos aplinkybių kontekste, kai atskiri nuo krentančių obuolių sudužusio šiltnamio stogo segmentai buvo užtaisomi nevienodo stiklo detalėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiltnamio stogas buvo prižiūrimas.
Abu apeliantai mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neproporcingai sumažino jų patirtas išlaidas byloje už advokato teisinę pagalbą.
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, ieškinį patenkinęs iš dalies, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Rekomendacijų 11 p.). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis tais pačiais pirmosios instancijos teismo motyvais, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, atlygintinų išlaidų sumos pagrįstai sumažintos iki protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams neprieštaraujančių sumų. Rekomendacijų 9 punktas numato, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Todėl vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 p. ir 9 p., už 2 val. 20 min. atstovavimą teismo posėdyje maksimali priteistina suma -300 Lt. Nors nagrinėjamu atveju atsakovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė ieškovo pareikštas reikalavimas 530,85 Lt sumai, kai byla nėra didelės apimties ir sudėtinga, nagrinėjamų klausimų apimtis nedidelė, taikytinos teisės klausimu teismų praktika nusistovėjusi, pirmosios instancijos teismas atsakovo 5 086 Lt atstovavimo išlaidas pagrįstai sumažino iki protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams neprieštaraujančios 1000 Lt sumos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.
Atsižvelgęs į tai, kad kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai yra susiję su pakartotiniu tarp šalių iškilusio ginčo aplinkybių dėstymu ir jie neturi teisinės reikšmės galutiniam tarp šalių ginčo išsprendimui, šalys apeliaciniuose skunduose išdėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir patikslintame ieškinyje bei atsiliepime į ieškinį, paaiškinimuose pirmosios instancijos teisme, į kuriuos skundžiamame sprendime detaliai ir motyvuotai atsakyta, tačiau naujų faktinių bei teisinių argumentų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikia, apeliacinės instancijos teismas detaliau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Taip pat pažymėtina, jos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliaciniai skundai netenkintini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pažymėtina, jog atmetus tiek ieškovo, tiek ir atsakovo apeliacinius skundus, vadovaujantis bendraisiais teisės principais (CK 1.5 str.), jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.