Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus (toliau – institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2016 m. rugsėjo 8 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalį buvo surašytas už tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) rajono skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 19 d. pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 17 d. atliko valstybinės žemės plotų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytų schemoje, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (duomenys neskelbtini). Jame nustatyta, kad schemoje nurodytus valstybinės žemės plotus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), naudoja R. K., kuriam (duomenys neskelbtini) rajono skyrius leidimo laikinai naudotis minėtais valstybinės žemės plotais, esančiais (duomenys neskelbtini), žemės ūkio veiklai nėra išdavęs. Tokiais veiksmais R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalį.Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartyje konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka reikalavimų, nurodytų ATPK 260 straipsnio 1 dalyje, protokolas ir bylos medžiaga turi trūkumų, kurių apylinkės teismas pašalinti negali, jie laikytini esminiais, kliudančiais nagrinėti bylą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino institucijai protokolo ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti. Apeliaciniame skunde institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį ir R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Skunde institucija nurodo nesutinkanti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir bylos medžiaga turi esminių trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme ir šių trūkumų pats teismas pašalinti negali.Skunde nurodoma, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla, jei jis savavališkai užima privačios nuosavybės teise priklausančią arba valstybinę žemę, mišką, vandens telkinius arba savavališkai naudoja privačius ar valstybinius vandens telkinius. Veika gali pasireikšti savavališku valstybinės žemės užėmimu ir būtinas administracinio teisės pažeidimo objektas yra valstybinė ar privati žemė. Nustatant administracinį teisės pažeidimą būtina konstatuoti, kad pažeidimo objektas yra tinkamas ir pažeidėjo užimtas žemės plotas tikrai priklauso ne jam. Pasak institucijos, nagrinėjamu atveju protokole yra nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta ir esmė, pažeidimo objektas. Pateikti rašytiniai įrodymai prie protokolo, t. y. žemės naudojimo patikrinimo aktas ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavedimas, įrodantys savavališkai užimtos žemės plotus ir tai, kad asmuo veikė tyčia, nes žemės naudojimo teisinio pagrindo nėra. Todėl, priešingai, negu nurodyta nutartyje, protokolas neturi esminių trūkumų. Institucijos nuomone, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės charakteristikos, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimas ar nebuvimas bylos medžiagoje, negali būti laikomi esminiais protokolo ar bylos medžiagos trūkumais, kadangi teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats šiuos trūkumus gali ištaisyti. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino institucijai konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka reikalavimų, nurodytų ATPK 260 straipsnyje, bylos medžiaga turi esminių trūkumų ir šios aplinkybės kliudo bylą nagrinėti teisme. Aukštesnysis teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs skunde nurodytus argumentus ir skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju bylos medžiaga turi esminių trūkumų, todėl yra pagrindas grąžinti bylą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vien tik formalių, neesminių bylos medžiagos trūkumų buvimas nesudaro pagrindo grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą protokolą surašiusiai institucijai, kad ši pašalintų trūkumus. ATPK 280 straipsnis nustato, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N575-20/2012; Nr. N3-444/2006 ir kt.). Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (pvz: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas, priešingai, negu konstatuota skundžiamoje nutartyje, sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka ATPK 260 straipsnyje numatytus reikalavimus, keliamus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui: protokole nurodyta galimo pažeidimo data ir vieta, galimai pažeidimą padaręs asmuo, jo veiksmų vertinimas pagal atitinkamą ATPK normą, nurodytas teisės aktas, kurios reikalavimus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galimai pažeidė. Taip pat bylos medžiagoje surinkti rašytiniai duomenys, kuriais institucija grindžia administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes: administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. paaiškinimas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavedimas dėl patikrinimo atlikimo, žemės naudojimo patikrinimo aktas, nuotraukos, žemės plotų schema. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad tai, jog nėra paneigta R. K. versija, kad jis prižiūrėjo R. G. priklausančius žemės sklypus ir ši aplinkybė nesiaiškinta, kad nenurodyta, ar valstybinės žemės plotai užimti savavališkai, koks užėmimo laikotarpis, ar asmuo vengia grąžinti žemę, sudaro pagrindą konstatuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos neatitikimą ATPK 260 straipsnyje nurodytiems reikalavimams. Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Paminėtos įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Apylinkės teismas turi teisę pareikalauti iš institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet kokių duomenų, reikalingų bylai išnagrinėti, o institucija privalo juos pateikti teismui ir tam nebūtina grąžinti bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, manydamas, kad administracinio teisės pažeidimo faktinės aplinkybės nėra pakankamai aiškios, trūksta duomenų, reikšmingų sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, taip pat duomenų, reikšmingų sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, turėjo visas procesines galimybes šias aplinkybes išsiaiškinti, užklausiant už tokios informacijos pateikimą atsakingas institucijas arba įpareigojant jas tokius duomenis pateikti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, ištirta ir motyvuotai paneigta arba patvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija. Apylinkės teismo nutartis grindžiama motyvais, kurie šiuo konkrečiu atveju nelaikytini pakankamais sprendimui grąžinti bylą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, pagrįsti. Nors bylos medžiaga iš tikrųjų turi kai kurių trūkumų (nepateikta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojanti medžiaga, neapklaustas R. K. paaiškinime nurodytas asmuo R. G.), tačiau šie trūkumai nelaikytini esminiais, kliudančiais bylą iš esmės nagrinėti teisme ir priimti atitinkamą sprendimą.Aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai protokolo trūkumams pašalinti grąžino nepagristai. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302¹³ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį ir R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.