Kauno apylinkės teismo nutarimas

institucijos Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) atstovei G. G.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį 9redakcija galiojusi iki 2017-01-01).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-09-08 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016-07-19 pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 17 d. atliko valstybinės žemės plotų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, nurodytų schemoje, esančių (duomenys neskelbtini) naudojimą patikrinimą vietoje, ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą 7ŽN-96-(14.7.78). Patikrinimo metu nustatyta, kad schemoje nurodytus valstybinės žemės plotus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, esančius (duomenys neskelbtini) naudoja R. K.. Kauno rajono skyrius leidimo laikinai naudotis valstybinės žemės plotais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, esančiais (duomenys neskelbtini) žemės ūkio veiklai nėra išdavęs. Tuo R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalį ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad jis turi notaro patvirtintą R. G. išduotą įgaliojimą tvarkyti žemės nuosavybės atkūrimo klausimus. Protokole nurodyti sklypai buvo numatyti grąžinti asmeninei nuosavybei R. G., bet dėl susiklosčiusios situacijos grąžinti nebuvo. 2013 metais matininkai atmatavo jam nurodytus sklypus, todėl jis pasisodindavo bulvių, daržovių. R. G. gyvena kitame rajone, todėl paprašė jo (R. K.) prižiūrėti atmatuotus sklypus, t.y. nušienauti, pasaugoti. Todėl R. G. atmatuotais sklypais nesinaudoja.

Institucijos atstovė paaiškino, kad buvo vykdomas valstybei priklausančių žemės sklypų patikrinimą. Šiuo atveju nustatyta, kad protokole nurodyti sklypai užimti savavališkai. Nei R. K., nei R. G. neturėjo teisinio pagrindo naudotis žemės sklypais. Tyrimo metu R. G. nebuvo apklaustas ir jo situacija dėl nuosavybės teisių grąžinimo nebuvo nagrinėjama.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Kartu teismas pažymi, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012.).

Institucija žemės naudojimo patikrinimo metu nustatė faktines aplinkybes, .t.y., kad valstybinės žemės plote Nr.1 yra pasodintos bulvės, Nr.2 – užveistas sodas, Nr.3- šienaujama pieva, plote Nr. 4- ganykla (b.l. 9-13). Tačiau jau tyrimo pradžioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. nurodė aplinkybes, susijusias su žemės sklypų naudojimu, tačiau institucija papildomai šių galimai teisiškai reikšmingų aplinkybių neaiškino, jų nevertino. R. K. ir teismo posėdyje nurodė tas pačias aplinkybes, t.y. valstybine žeme nesinaudoja, ja naudojasi R. G.. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. G.. Jis paaiškino, kad nurodyti sklypai jam buvo atmatuoti dėl nuosavybės teisių grąžinimo, tačiau procesas nebuvo pabaigtas. Būtent jis sklypuose pasodino bulves, keletą vaismedžių, šienauja pievą. Tai, kad R. G. susijęs su naudojamais žemės sklypais patvirtina ir institucijos pridedama schema iš žemės reformos žemėtvarkos projekto (b.l.9).

ANK 567 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, neištyrė svarbių bylai aplinkybių, t.y. nevertino liudytojo R. G. nuosavybės teisių atkūrimo į žemę faktinių aplinkybių, nepaneigė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų dėl to, kad nurodytais žemės sklypais jis nesinaudoja, galimai naudoja R. G..

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad R. K. kaltė, t. y. tai, kad jis schemoje nurodytais valstybinės žemės plotais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, esančiais (duomenys neskelbtini) naudoja be Kauno rajono skyrius leidimo laikinai naudotis valstybinės žemės plotais nenustatyta. Tai yra teisiškai reikšmingos aplinkybės, dėl kurių pradėta administracinių nusižengimų teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį ( redakcija galiojusi iki 2017-01-01) turi būti nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 591 straipsnio 1 punktu,

nutarė:

administracinių nusižengimų teiseną R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį ( redakcija galiojusi iki 2017-01-01) nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.