Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui vykdant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 19 d. pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. rugpjūčio 17 d. atlikus valstybinės žemės plotų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje, buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas (duomenys neskelbtini) ir patikrinimo metu nustatyta, kad schemoje nurodytus valstybinės žemės plotus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, esančius (duomenys neskelbtini), naudoja R. K.. Kauno rajono skyrius leidimo laikinai naudotis valstybinės žemės plotais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, esančiais (duomenys neskelbtini), žemės ūkio veiklai nėra išdavęs. Tuo R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalį ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje.Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimu administracinių nusižengimų teisena R. K. atžvilgiu pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.Institucija skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – paskirti R. K. nuobaudą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje. Institucijos manymu, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas, pažeidžiant administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesines normas, susijusias su įrodymų vertinimu, todėl yra naikintinas.Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, neištyrė svarbių bylai aplinkybių, tai yra nevertino liudytojo R. G. nuosavybės teisių atkūrimo į žemę faktinių aplinkybių, nepaneigė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų dėl to, kad nurodytais žemės sklypais jis nesinaudoja, kadangi galimai juos naudoja R. G.. Institucijos teigimu, apylinkės teismas, spręsdamas subjekto tinkamumo klausimą, turėjo remtis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, kuriame pateiktas žemės naudotojo apibrėžimas, pagal kurį žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismų sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodydamas, jog nesijaučia kaltas dėl savavališkos valstybinės žemės naudojimo, kadangi jis, R. G. prašomas ir įgaliotas, padėjo pastarajam ją prižiūrėti, naudodamas savo brangų laiką, kurą ir žemės ūkio techniką neatlygintinai, suprato, kad R. G. nėra naudojamos žemės savininkas, todėl valstybinę žemę prižiūrėjo be teisėto pagrindo. Todėl, institucijos manymu, skundžiamą nutarimą priėmęs teismas neteisingai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus. Pažymima, jog Žemės įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kaip jis pats nurodo, prižiūrėdamas žemės sklypus, tai yra žemės plote Nr. 1 pasodindamas bulves, Nr. 2 užveisdamas sodą, Nr. 3 šienaudamas pievą, savavališkai naudojosi valstybiniais žemės sklypais. Institucijos atstovo teigimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai įrodo savavališką žemės plotų užėmimą ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veikė tyčia, nes žemės naudojimo teisinio pagrindo nėra. Taigi apylinkės teismo išvada, kad R. K. kaltė, jam naudojantis valstybinės žemės sklypais be Kauno rajono skyriaus leidimo laikinai jais naudotis, nenustatyta, yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga. R. K. atsiliepime į institucijos apeliacinį skundą nurodo, jog su skundu nesutinka, prašo palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas. ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.Vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą procesinių normų taikymo kontekste, visų pirma pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869). Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 3 punktas, be kita ko, numato, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu 10 eurų mažesnis. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas („Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti“) pagal dispozicijos sudėties požymius atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą („Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas ir vengimas juos grąžinti“). Vertinant, ar ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, kuris padarytas iki naujojo ANK įsigaliojimo, turi būti perkvalifikuojamas į administracinį nusižengimą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, atsižvelgtina į tai, kad minėto ANK straipsnio sankcijoje asmenims, padariusiems šį administracinį nusižengimą, numatyta nuobauda – bauda nuo 300 Eur iki 560 Eur. ATPK 45 straipsnio 1 dalis už pažeidimą, dėl kurio padarymo R. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, numatė baudą nuo 289 Eur iki 579 Eur. Kaip matyti, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties, ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio prasme, nešvelnina (minimalios ir maksimalios nuobaudų vidurkiai nesiskiria daugiau kaip dešimtimi eurų), todėl jo padarytas pažeidimas neperkvalifikuotinas, ir tiek byla pirmoje instancijoje, tiek apeliacinis skundas, vadovaujantis ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėtini pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK teiseną. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, R. K. bylą išnagrinėjo taikydamas ANK teiseną, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju apylinkės teismas pažeidė įstatymo nuostatas.Nors institucija apeliaciniame skunde kelia klausimus dėl tinkamo subjekto administracinei atsakomybei kilti nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, taip pat tyčios asmens veiksmuose buvimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmiausia turi būti atsižvelgiama į tai, ar asmens, traukiamo atsakomybėn, veiksmai gali būti vertinami kaip atitinkantys objektyviuosius ATPK 45 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Nagrinėjamu atveju R. K. pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį buvo kaltintas savavališku valstybinės žemės naudojimu. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla, jei jis 1) savavališkai užima privačios nuosavybės teise priklausančią arba valstybinę žemę, mišką, vandens telkinius arba 2) savavališkai naudoja privačius ar valstybinius vandens telkinius. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Šiuo atveju, R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis naudojo valstybinės žemės plotus, neturėdamas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus leidimo laikinai jais naudotis. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tik už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios, valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą, o pažeidimas, susijęs su neteisėtu išteklių naudojimu, galimas tik savavališkai naudojus privačius ar valstybinius vandens telkinius, darytina išvada, jog atsakomybė už valstybinės žemės sklypų naudojimą R. K. negalima – jo atlikti veiksmai neatitinka inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-2013). Pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį asmuo negali būti baudžiamas už užimtos žemės naudojimą ar nustatytų pažeidimų nepašalinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-442-2997-09).Nagrinėjamu atveju analizuojant, kokie asmens veiksmai gali būti vertinami kaip valstybinės žemės plotų užėmimas, pažymėtina, jog teismų praktikoje savavališku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2789-09). Be to, žemės užėmimu laikomas ir toks atvejis, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-575-459-12).Aptariamoje byloje yra nustatyta, jog valstybinės žemės sklype Nr. 1 pažeidimo nustatymo laiku buvo pasodintos bulvės, sklype Nr. 2 – augo vaismedžiai, vaiskrūmiai, plote Nr. 3 šienauta, o plote Nr. 4 – buvo ganykla. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ginčydamas savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, nurodė, jog jis tik prižiūrėjo R. G. priskirtą ir atmatuotą žemės plotą, nes pats R. G. gyvena kitame rajone, be to, pagal notarinį įgaliojimą, padėjo pastarajam tvarkyti žemės nuosavybės atkūrimo dokumentus. Jis taip pat nurodė, jog tik padėdamas R. G., pastarojo prašymu, prižiūrėti atmatuotus sklypus (juos nušienauti, saugoti), jokios naudos iš ginčo žemės sklypų neturėjęs - bulves, kitas daržovės atmatuotuose sklypuose, kurie buvo numatyti grąžinti R. G., pasisodino pats R. G.. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. G. patvirtino R. K. nurodytas aplinkybes - žemės sklypais naudojosi jis pats apie trejus metus, sodindavo ten daržoves, o netoliese gyvenantieji jo giminaičiai padėdavo žemę prižiūrėti, šienauti, ravėti. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nuosekliais ir išsamiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojo parodymais, kadangi jie nėra paneigti objektyviais duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad valstybei priklausančius žemės sklypus R. K. naudojo ūkio reikalams ir siekdamas sau naudos. Akivaizdu tai, jog statiniais jų neužstatė ir neaptvėrė taip, kad kiti asmenys nebūtų galėję vaikščioti per minėtus valstybei priklausančius žemės sklypus. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, net ir nepasitvirtinus R. K. teiginiams, jog jis tik padėjo prižiūrėti žemę R. G., pievos šienavimas, galvijų ganymas, keleto vaismedžių ir vaiskrūmių pasodinimas (juolab, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog juos pasodino būtent R. K.) ar nenustatyto, tačiau ne didesnio kaip 0,0704 ha žemės ploto užsodinimas bulvėmis, negali būti vertinamas kaip savavališkas valstybinės žemės užėmimas, tai yra kaip žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad R. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), tad priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmetamas. Atkreiptinas dėmesys, jog iš 2016 m. rugsėjo 8 d. dėl šio pažeidimo surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad fiksuoto pažeidimo padarymo data – 2016 m. rugpjūčio 17 d., tačiau, vertinant šio pažeidimo esmę ir pobūdį, akivaizdu, jog padarytas trunkamojo pobūdžio pažeidimas. ATPK 35 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda už jį gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (ATPK 35 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos. Kadangi šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byla buvo iškelta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 19 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus valstybinės žemės naudojimo teisėtumo patikrinimą, 2016 m. rugpjūčio 17 d. surašius Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyti galimi valstybinės žemės plotų naudojimo pažeidimai, todėl sprendžiama, jog pažeidimo paaiškėjimo diena yra 2016 m. rugpjūčio 17 d. (akto surašymo diena). Šiuo atveju terminas nuobaudai paskirti, jo ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka nepratęsus, pasibaigė 2017 m. vasario 18 d. Nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d., kada Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotiems atstovams tapo žinoma apie galimai neteisėtai naudojamus valstybinės žemės plotus, iki skundžiamo nutarimo priėmimo, praėjo mažiau kaip šeši mėnesiai. Tačiau iki tame pačiame nutarime nurodyto ir įstatyme numatyto nutarimo apskundimo termino pabaigos (20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos), o tuo pačiu ir iki administracinio teisės pažeidimo bylos išsiuntimo su apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui (2017 m. kovo 2 d.), nuobaudos skyrimo terminas jau buvo pasibaigęs. Vis tik šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarimu pripažino, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 327 straipsnio 1 punktas (2007 m. birželio 28 d. redakcija) tiek, kiek pagal jį apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, teismui neišsprendus, ar išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. ATPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad Konstituciniam Teismui nutarimu pripažinus teisės aktą prieštaraujančiu Konstitucijai, jis negali būti taikomas nuo nutarimo priėmimo dienos, taikant baudžiamojo proceso analogiją administracinėje teisenoje nagrinėjamoje byloje, taip pat įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog R. K. veiksmuose nėra ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, jo byla šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismo nutarimu nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Todėl administracinės nuobaudos skyrimo termino jam pasibaigimo klausimas atskirai nevertintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimo atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.