Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. B. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. B. S. skundas dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo atsisakyti teikti nuteistąjį lygtinio paleidimo komisijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013-06-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį ir LR BK 22 straipsnio 1, 2 dalis, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirtos bausmės. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 metų.

Nuteistasis M. B. S. Kaišiadorių rajono apylinkes teismui pateikė skundą, kuriuo skundė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-11-03 sprendimą atsisakyti teikti nuteistąjį M. B. S. lygtinio paleidimo komisijai, prašė jį panaikinti bei įpareigoti pataisos namų lygtinio paleidimo komisiją svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-02-04 nutartimi netenkino nuteistojo M. B. S. skundo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-11-03 raštą Nr. 2S-5031, kuriuo atsisakyta teikti nuteistąjį M. B. S. lygtinio paleidimo komisijai. Nutartyje konstatuojama, kad M. B. S. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau nuteistasis nėra atlikęs ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas, todėl pataisos įstaigos administracija neturėjo jokios teisinės pareigos rengti dokumentus dėl lygtinio paleidimo ir perduoti juos kartu su nuteistojo M. B. S. prašymu nagrinėti lygtinio paleidimo komisijai. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra jokio pagrindo taikyti LR BVK 157 straipsnio, galiojusio iki 2012-07-01, kadangi LR BVK nėra baudžiamasis įstatymas ir grįžtamosios galios neturi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. S. skundas atmestinas.

Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai LR BVK 157 straipsnio (2011 m. gruodžio 22 d., įstatymas Nr. XI-1863) redakcijai, lygtinio paleidimo sąlygos nuteistiesiems buvo sugriežtintos. Iš nuteistojo skundo argumentų bei skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog šiuo atveju yra kilęs klausimas dėl LR BVK nuostatų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo sąlygas, galiojimo ir taikymo.

Aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad LR BVK yra baudžiamasis įstatymas, ir atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad baudžiamuoju įstatymu laikytinas toks įstatymas, kuriame yra įtvirtinta, kokios veikos yra laikomos nusikalstamomis, nustatytos bausmės ir kitos poveikio priemonės už nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra nustatyti baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos bei pagrindai ir sąlygos atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamasis įstatymas iš esmės numato materialines teisės normas, reikšmingas sprendžiant dėl veikos nusikalstamumo, bausmės skyrimo ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Tačiau kiti teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu. LR BVK numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (LR BVK 1 straipsnio 1 dalis), dėl ko, pagal formuojamą teismų praktiką, nelaikomas baudžiamuoju įstatymu, todėl šio įstatymo nuostatų taikymo atveju negalima remtis LR BK 3 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuteistajam turi būti taikomos šiuo metu (nuo 2012-07-01 įsigaliojusios) lygtinio paleidimo tvarką ir sąlygas numatančios teisės normos, t. y. LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija, kurioje nurodyta, kad iš pataisos įstaigų gali būti lygtinai paleisti nuteistieji, faktiškai atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo. Šiuo atveju nauja LR BVK 157 straipsnio redakcija eliminuoja nuteistojo teisę į jo lygtinio paleidimo klausimo svarstymą atlikus vieną trečdalį paskirtos bausmės vien dėl to, kad jis turi vaiką iki septynerių metų ar du nepilnamečius vaikus, kaip tai numatė ankstesnė LR BVK redakcija. Priešingai, nei teigiama skunde, taikyti iki 2012-07-01 galiojusią LR BVK 157 straipsnio redakciją, kuri nuteistajam yra palankesnė, nėra teisinio pagrindo, kadangi, be kita ko, LR BVK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, o tai reiškia, kad bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skunde nuteistasis nurodo išimtinai tik tuos ankstesnius teismų sprendimus, kuriuose pateikti jam palankūs išaiškinimai, nors šiuo metu teismų praktika yra pasikeitusi, kas matyti iš Kauno apygardos teismo 2013-10-28 nutarties byloje Nr. 1S-1628-348/2013, Vilniaus apygardos teismo 2014-03-04 nutarties byloje Nr. 1S-261-92/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014-05-15 nutarties Nr. 1S-440-256/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014-05-26 nutarties byloje Nr. 1S-473-648/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014-10-09 nutarties byloje Nr. 1S-889-312/2014, kuriose išaiškinta, jog LR BK 3 straipsnio nuostatos taikomos baudžiamajam įstatymui, o ne LR BVK nuostatoms. Paminėtina ir tai, kad nors pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymą Lietuvos Respublikos teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar panašiose bylose, bet tai nereiškia, kad anksčiau pateiktas teisės normos taikymo išaiškinimas negali būti pakeistas, ypač nustačius, jog ankstesnis teismo išaiškinimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams, teisinei logikai ir yra savaime neteisingas, priešingu atveju nebūtų užtikrintas tinkamas teisingumo įgyvendinimas. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje nėra užtikrinta teisė į lygtinį paleidimą ar atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Laisvės atėmimo bausmė, paskirta kompetentingo teismo nuosprendžiu, pirmiausia yra pagrįsta procesais pirmoje ir apeliacinėje instancijose.

Pažymėtina ir tai, kad remiantis konstitucine jurisprudencija, įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998-03-25, 1998-07-09 ir kt. nutarimai). LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkto atžvilgiu tai nėra padaryta, ir tai pagrindžia imperatyvą, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes ir paminėtus argumentus daroma išvada, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti remiantis nuteistojo M. B. S. skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo M. B. S. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.