Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, sekreto­riaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, kaltinamojo gynėjui advokatui Vladislovui Mikšai, nukentėjusiajai I. B. R., nukentėjusiojo M. M. atstovui advokatui Jonui Zenevičiui, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje

I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirba, gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, adresu Ulonų g. 8A, LT-62505 Alytuje, praeityje teistas: 1) 2011-04-04 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį 8 metams laisvės atėmimo; 2) 2011-12-12 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį 8 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 9 d., paskirta subendrinta galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo, bausmės pabaiga numatyta 2018-10-09,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. 2015 m. lapkričio 01 d., apie 00.30 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-o sektoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos stacionaro palatoje, Pravieniškių-II k., Kaišiadorių r., konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. M. metu, kumščiais bei kojomis sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių nukentėjusiajam į kaklą, galvą, krūtinę, kairią ranką, kojos keliu užspaudė gulinčio A. M. krūtinę, tuo padarė odos nubrozdinimus kaktoje, nosyje, kairiame žande, kairės ausies kaušelyje, kakle, kairėje rankoje, poodinės kraujosruvos krūtinėje, kraujosruvas inkstų riebalinėje kapsulėje, kairiame smilkininiame raumenyje, viršutinės lūpos gleivinėje, krūtinės minkštuose audiniuose, dešinio inksto plyšimą, rankšluosčiu apvyniojęs nukentėjusiajam kaklą suspaudė gerklų komplekso viršutinę dalį, tuo padarė odos nubrozdinimus kakle, pažandės dešinėje, kraujosruvas liežuvio šaknyje, pažandės kairėje, kaklo minkštuosiuose audiniuose, paliežuvio kaulo ir skydinės kremzlės lūžius, kas sukėlė stranguliacinę asfiksiją-pasmaugimą, nuo ko A. M. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu nužudė A. M..

I. P. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad jis atlieka bausmę už ankstesnius nusikaltimus Pravieniškių pataisos namuose. Kadangi turi sveikatos problemų jau nuo 2012 metų buvo paguldytas į stacionarą. Stacionare yra dvi palatos, kuriose yra po 5 lovos. Įvykio metu, t.y. 2015 m. spalio 31 dieną vakare, stacionare buvo jis, A. M. ir N. G.. A. M. ir N. G. gulėjo vienoje palatoje, o jis – kitoje. Tuo laikotarpiu kartu su juo palatoje gulėjo dar vienas asmuo, tačiau tą vakarą jis palatoje nenakvojo, buvo išėjęs į ilgalaikį pasimatymą. Pataisos namuose laikomasi subkultūros, pagal šios subkultūros taisykles jis pats priklausė normaliųjų kastai, A. M. taip pat buvo normalus, o N. G. priklausė nuskriaustųjų kastai. A. M. stacionare iki įvykio pragulėjo apie pusę metų, o N. G. stacionare buvo ilgai, dar 2012 metais, kai jis pats buvo paguldytas į stacionarą N. G. jau gulėjo, paskui buvo išėjęs į būrį, po to vėl grįžo į stacionarą. Įvykio dieną maždaug apie 19.00 val. jis buvo užėjęs į palatą pas A. M. ir pastarasis pasakė „Užeik vakare“. Kadangi prieš kelias dienas apie tai kalbėjo, jis suprato, kad A. M. turi vyno. Kaip vėliau sužinojo, vyną į stacionarą atsinešė N. G.. Maždaug apie 19.30 val. jis užėjo pas A. M. į palatą. A. M. parodė jam 0,5 litro butelį vyno. Jis nuėjo į savo palatą, atsinešė puoduką, A. M. jam įpylė. A. M. pasiūlė vyno ir N. G., kuris tuo metu gulėjo savo lovoje, kalbėjosi telefonu ir žiūrėjo televizorių. N. G. vyno atsisakė, pasakė, kad turi žolės parūkyti. Jie su A. M. išgėrė, jis pasakė, kad vyno mažai ir A. M. ištraukė dar dviejų litrų butelį vyno. Jie gėrė toliau, kelis kartus su A. M. buvo nuėję parūkyti. Kadangi A. M. vaikščiojo labai sunkiai, jam reikėjo padėti eiti iki tualeto parūkyti. Vieną kartą beeinant rūkyti A. M. nukrito. Geriant vyną jis paklausė A. M., kokia proga, A. M. atsakė, kad rytoj jis bus perkeliamas į ligoninę, paskui jį gali iš viso išleisti iš pataisos namų ir jie galimai niekada nepasimatys. Tokie A. M. žodžiai matomai nepatiko N. G., kuris pradėjo sakyti A. M., kad jis nesvajotų, kad nieks jo neišleis. Jie susiginčijo. Jis buvo nuėjęs į savo palatą, paskui vėl sugrįžo pas A. M., pasiūlė nueiti parūkyti. Jie nuėjo, grįžo. N. G. vis kišosi į jų pokalbius, ginčijosi su A. M., kadangi N. G. ir A. M. buvo iš Alytaus, jie minėjo bendrus pažįstamus, barėsi. Jis nuėjo į savo palatą, atsigulė. Matė, kad pro šalį praėjo N. G., kuris paprašė iš sesutės širdies lašų. Einant pro jo palatą N. G. parodė buteliukus, paklausė, ar jis nenori išgerti širdies lašų vietoj alkoholio. Jis atsakė, kad dabar nenori ir pasakė N. G. padėti buteliukus ant lentynos. Paskui vėl buvo nuėjęs išgerti vyno pas A. M., A. M. ir N. G. vis ginčijosi. Jis nelaikė jų ginčų pabaigos, nuėjo išvalyti dantų ir nusiprausti. Buvo priėjęs A. M., kuris pasiūlė parūkyti, bet jis atsakė, kad reikia sulaukti patikrinimo. Jis grįžo į savo palatą, atsigulė. Buvo atėję pareigūnai patikrinimui, viską patikrino ir išėjo. Tuomet jis nuėjo pas A. M. ir jie kartu nuėjo parūkyti, po to grįžo pas A. M. į palatą. Jis paklausė A. M. ar tas turi dar ko nors išgerti, A. M. atsakė, kad neturi, tuomet jis atsinešė N. G. atneštus širdies lašų ir jie juos išgėrė. A. M. pasiūlė dar parūkyti, bet jis atsakė, kad jam nusibodo vedžioti A. M. ir jie gali parūkyti tiesiog kambaryje. Jie pardėjo rūkyti, A. M. pradėjo purtyti pelenus, dėl to labai supyko N. G.. Jis pasakė A. M. nepurtyti, kadangi po to N. G. reikės viską tai išvalyti, tuomet A. M. jam atsakė, kad jis daro ką nori, o N. G. darbas yra valyti patalpas ir tualetą. Jie vėl susiginčijo, o jis tai pamatęs, išėjo. Prieš išeinant dar girdėjo kaip A. M. vis sako N. G., kad pastarojo darbas valyti tualetus, kad jis pats iki to nusirito. Jis nuėjo į virtuvę, įsipylė vandens ir tuo metu išgirdo triukšmą iš palatos, lyg kažkas stumdosi ir keikiasi. Jis grįžo į palatą ir pamatė A. M. sėdintį ant savo lovos ir N. G., kuris smūgiavo smūgius A. M. į veidą. Pamatęs jį, N. G. nuo A. M. atsitraukė, tačiau pradėjo šaukti jam, kad jis nesikištų, kad tai jų laisvės reikalai, šaukė ant jo akivaizdžiai susipainiojęs, ant ko galima šaukti, ant ko negalima. Tuo metu A. M. norėjo atsistoti, jis pajudėjo link A. M., tuo pat metu prie A. M. pribėgo N. G. ir norėjo suduoti A. M. koja, tačiau pataikė ne A. M., o jam. Jis nuo smūgio suklupo, tačiau N. G. nieko nepadarė, kadangi N. G. buvo stipresnis. Po smūgio jam N. G. pradėjo smūgiuoti A. M. į veidą, A. M. griuvo, atsitrenkė galva į sieną. Jis pasakė N. G. viską baigti, kad dėl visko išsiaiškins rytoj, po to padėjo A. M. atsigulti. Pas A. M. matėsi kraujas, jis paėmė kažkokį rankšluostį ir tą kraują nuvalė, pasakė A. M. eiti miegoti. A. M. dar paprašė vaistų, jis jam padavė jo vaistus, dar atsinešė savo turimus vaistus. Išgėręs vaistus A. M. atsigulė. N. G. tuo metu palatoje nebuvo. A. M. atsigulus, jis išėjo iš palatos, sutiko N. G., paklausė ko jis lenda prie A. M., N. G. aiškino savo tiesas, sakė, kad tai jo reikalas. Jis paklausė N. G. ar jis daugiau nelįs prie A. M. ir N. G. sakė, kad nelįs. Po pokalbio jis nuėjo apsiprausti, visus drabužius paliko vonioje, į palatą grįžo su trumpikėmis. Palatoje prieš miegą dar nusprendė pagulėti, įsikišo į ausis „kamštukus“, kadangi visada eina miegoti arba su ausinėmis arba su „kamštukais“. Prieš miegą dar girdėjo kažkokius triukšmus, tačiau užmigo. Atsibūdo apie 1.00 val. Maždaug apie 3.00 val. nakties jis pabūdo nuo baladojimo. Atsibūdęs atsikėlė, pamatė N. G., kuris jam pasakė, kad pasikorė A. M.. Viskas vyko labai greitai vienu metu. Į patalpas įbėgo sesutė, paskui vienas po kito užėjo pareigūnai. Sesutė nubėgo į A. M. palatą, jis pats ten užėjęs nebuvo. Beeinant link jo palatos išgirdo, kad sesutė šaukia, kad reikia peilio, nuėjo į virtuvę, paėmė peilį, tačiau peilio jau nebereikėjo. Jis taip ir nebuvo užėjęs pas A. M. į palatą ir jo lavono niekada nematė. Jis grįžo į savo kambarį, netrukus į jo kambarį užėjo N. G.. Jis paklausė N. G. kas įvyko, bet N. G. pradėjo jo prašyti, kad jis jo neišduotų, kad pasakytų, kad jis nakvojo jo palatoje. Laikydamas subkultūros taisyklių nusprendė nieko nepasakoti, todėl kuomet pareigūnai jo paklausė, kas įvyko, jis atsakė, kad nieko nežino. Vėliau, per apklausas, laikydamasis subkultūros, jis taip pat nedavė parodymų apie N. G. veiksmus. Jis neatsimena, ar įdėmiai skaitė įtarimus, kuriuos jam pačiam pateikė dėl įvykio, advokato apklausoje nebuvo, jis pasimėtė, nenorėjo nieko pasakoti, nusprendė, kad apie įvykį viską papasakos teisme. Vėliau sužinojo apie N. G. duodamus parodymus. Mano, kad N. G. duoda jo atžvilgiu melagingus parodymus, viską apgalvojo, turėjo laiko. N. G. pareigūnams formuoja apie savo teigiamą įvaizdį, tačiau iš tikrųjų N. G. nėra taikus žmogus, gali mušti ir kankinti kitus kalinius, dėl kurių galvoja, kad jie yra silpnesni už jį. Kaip supranta, jo drabužiai, kuriais jis buvo apsirengęs tą vakarą, liko vonios kambaryje. Kai gėrė su A. M., buvo su tamsios spalvos kelnėmis ir juodu džemperiu. Drabužius vonios kambaryje paliko apie 23.00 val. vakaro, kai išsimaudė. Kai po to grįžo į savo kambarį, paėmė kitas kelnes. Vakare buvo su juodos spalvos šlepetėmis su užrašu „Nike“, pilkos spalvos sportiniai bateliai visą vakarą buvo vonios kambaryje ir jis jų tą vakarą neavėjo.

Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktu Nr. 98-320, 2015-11-01, 05 val. 07 min. I. P. nustatytas 0,98 % promilių girtumas. (2 t., b.l. 2).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1067 nurodyta, kad tiriamasis I. P. nuo 2011-10-07 pas gydytoją psichiatrą nesilanko, medikamentų nevartoja, 2010 atliko teismo psichiatrijos-psichologijos akto išvadoje konstatuojama, kad tiriamasis galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, nuo tada nėra užfiksuotos psichopatijos, dėl kurios jis negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, duoti apie tai parodymus, taip pat nenustatyta tokio laipsnio psichikos sutrikimų, kurie galėtų trukdyti ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl I. P. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. (1 t., b.l. 186).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad I. P. kaltė padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

Byloje taip pat nustatyta, kad naktį iš 2015 m. spalio 31 d. į 2015 m. lapkričio 01 d. be A. M., stacionaro palatoje buvo dar du žmonės – I. P. ir N. G., stacionaro patalpa buvo užrakinta. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas N. G. parodė, kad A. M. nužudė I. P.. Apklaustas kaltinamuoju teisminio nagrinėjimo metu I. P. parodė, kad A. M. mušė N. G., jis pats A. M. nemušė ir jo nenužudė.

Įvertinant kaltinamojo I. P., liudytojo N. G., kitų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymus, visus byloje surinktus kitus tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad A. M. nužudė I. P..

Paties I. P. parodymus apie tai, kad jis nemušė ir nežudė A. M. teismas vertina kaip melagingus, duotus tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Pažymėtina, kad visi byloje surinkti įrodymai patvirtina būtent I. P. kaltę dėl padaryto nusikaltimo, tuo tarpu, paties I. P. parodymų apie įvykio aplinkybes ir apie tai, kad A. M. nužudė ne jis, o galimai N. G., nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai ir duomenys, atvirkščiai, byloje surinkti įrodymai paneigia I. P. parodymus apie tai, kad A. M. galimai nužudė N. G..

N. G., kuris tiesiogiai matė įvykį, parodė kokiomis aplinkybėmis I. P. mušė ir smaugė A. M.. N. G. parodė, kad I. P. ir A. M. kartu išgėrinėjo, po ko tarp jų įvyko konfliktas dėl cigaretės. Konflikto metu I. P. pradėjo smūgiuoti lovoje sėdinčiam A. M. į įvairias kūno dalis, nuo smūgių A. M. pradėjo bėgti kraujas. Vėliau I. P. pradėjo smaugti A. M. kaklą rankšluosčiu, tai darė kelis kartus, per smaugimo pertraukas patikrindavo ar A. M. dar yra gyvas. Nužudęs A. M. I. P. liepė N. G. išplauti A. M. kraują ir padėti surežisuoti A. M. savižudybę pasikariant.

Pažymėtina, kad tokių N. G. parodymų teisingumą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. 2015-11-03 N. G. parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, 61-64 b.l.) po vonia buvo rasti bateliai, kurie buvo supakuoti į paketą Nr. 3. Specialisto tyrimo metu ištyrus šiuos batelius išvadoje nustatyta, kad ant dešinio batelio (1 obj., t.y. bateliai buvę pakete Nr. 3) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis DNR profilis, kuris sutampa su A. M. DNR profiliu su 99,9999999999999996% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui (t.1., 170-171 b.l.).

2015-11-06 savanoriško daiktų pateikimo protokolu liudytojas V. K. pateikė šlapias juodos spalvos sportines kelnes su užrašu „umbro“ (t.1, 126-129 b.l.). 2015-11-09 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. K. pateiktos šlapios juodos kelnės supakuotos į paketą Nr. 8 (t.1., 130 b.l.). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2325 (15) nurodyta, kad ant tirti pateiktų juodos spalvos sportinių kelnių (su užrašu "Umbro) rasta pavienių melsvai juodos spalvos viskozės pluoštų kurie yra vienodi su A. M. trumpikių dominuojančiais pluoštais. Ant tirti pateiktų juodos spalvos sportinių kelnių (su užrašu "Umbro) rasta pavienių tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra vienodi su A. M. marškinėlių pluoštais t.1, 177-183 b.l.).

Duodant parodymus apie minėtus rastus ir ištirtus daiktus N. G. parodė, kad įvykio metu I. P. avėjo sportiniais bateliais, kuriuos po įvykio pakeitė į šlepetes su užrašu „Nike“. N. G. taip pat parodė, kad I. P. kelnes su užrašu „Umbro“ juodos spalvos jis po įvykio I. P. nurodymo užmerkė į vandenį.

Tokiu būdu, ištirti I. P. kelnės ir bateliai bei ant šių daiktų rasti kraujo ir viskozės pluoštų pėdsakai patvirtina N. G. parodymus apie tai, kad I. P. kartu su A. M. gėrė A. M. palatoje, o vėliau I. P. sumušė A. M..

Pažymėtina, kad ant I. P. batelių rasti A. M. kraujo pėdsakai yra svarbūs ir kitais aspektais. Pirma, jie patvirtina, kad I. P. buvo šalia A. M. tuo metu kai jis buvo mušamas. Antra, ši aplinkybė patvirtina būtent N. G. parodymų teisingumą, kadangi pats I. P. parodė, kad jis nemušė A. M. ir tik buvo užėjęs į A. M. ir N. G. palatą kuomet N. G., jo parodymais, atsitraukė nuo A. M.. Akivaizdu, kad A. M. kraujo buvimas ant I. P. batelių įrodo, kad jis buvo šalia A. M. pastarojo mušimo metu, kas paneigia jo parodymus, kad jis nemušė A. M., jo nesmaugė, o buvo išėjęs iš jo palatos.

Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, kad N. G. parodymus apie batelius, kuriais avėjo I. P. ir apie jo dėvėtas kelnes įvykio metu davė dar 2015-11-09 vykusios apklausos metu, t.y. šios apklausos metu N. G. dar negalėjo žinoti kas bus rasta ant I. P. drabužių ir batelių, tuo tarpu pats I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodymų apie įvykio aplinkybes iš esmės nedavė. Pastebėtina, kad apklaustas teisminio nagrinėjimo metu I. P. neneigė aplinkybių, kad po išgėrimo su A. M. jis persirengė.

Pastebėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu I. P. parodė, kad jo vertinimu, N. G. galėjo suklastoti įrodymus, tačiau tokie I. P. parodymai negali būti vertinami pagrįstais. I. P. parodymai šioje dalyje tiesiogiai paneigiami paties N. G. parodymais, be to, paneigiami nustatyta įvykių seka. Jau buvo minėta, kad N. G. parodymus apie įvykio aplinkybes, tarp jų ir apie drabužius, kuriuos dėvėjo jis pats ir I. P. davė dar pradinėje tyrimo stadijoje, nežinodamas kokios įvykio aplinkybės bus nustatytos, jo parodymai buvo vėliau patvirtinami surinktais įrodymais.

Vertinant N. M. ir I. P. parodymu apie įvykio aplinkybes patikimumą, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kokius ir kokiomis aplinkybėmis šie asmenys davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei į N. M. ir I. P. statusų, grindžiamų pataisos namų subkultūra, skirtumus.

Byloje nustatyta, kad N. G. priklausė subkultūroje vadinamos „nuskriaustųjų“ grupei (kastai), o I. P. priklausė aukštesnei „dramblių“ grupei. Visi byloje apklausti asmenys, tarp jų I. P. ir liudytojas N. G., liudytojais apklausti nuteistieji R. I., V. K., stacionaro slaugytoja R. B. šias aplinkybes patvirtino bei paaiškino, kuo pasireiškia skirtumai tarp skirtingoms „kastoms“ priklausančių nuteistųjų. Iš šių asmenų parodymų matyti, kad nuteistieji, priklausantys aukštesnių kastų grupėms neturėjo miegoti vienoje patalpoje su „nuskriaustuoju“, neturėjo su juo valgyti, sveikintis rankomis. „Nuskriaustųjų“ grupei priklausantys asmenys neturėjo galimybės duoti nurodymų aukštesnei grupei priklausančiam nuteistajam.

Nagrinėjamos bylos aspektu nustatyta, kad N. G. neturėjo teisės nakvoti I. P. palatoje, neturėjo teisės su juo valgyti, turėjo plauti stacionaro patalpas ir tualetą, privalėjo klausytis I. P. nurodymų ir pats neturėjo galimybės duoti I. P. nurodymų.

Teismas pažymi, kad savaime I. P. ir N. G. statusų skirtumai nėra tiesioginis I. P. kaltės įrodymas, tačiau ši aplinkybė yra labai svarbi vertinant I. P. ir N. G. veiksmus įvykio metu bei jų duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Teismo vertinimu, N. G. ir I. P. statusų skirtumai, siejant juos su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, visiškai paneigia I. P. parodymus apie įvykio aplinkybes, duotus teisminio nagrinėjimo metu. Akivaizdu, N. G. ir I. P., atsižvelgiant į jų elgesio ir „kastų“ skirtumus, įvykio metu ir duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu neturėjo elgtis tokiu būdu, kaip nurodė I. P., dėl ko jo parodymai šioje dalyje yra vertinami kaip melagingi ir nepatikimi. Visos įvykio aplinkybės ir nustatyti duomenys patvirtina, kad A. M. nužudė I. P., t.y. asmuo, galintis duoti nurodymus kitam asmeniui, buvusiam patalpoje.

Byloje nustatyta, kad įvykio metu I. P. ir A. M. buvo išgėrę, tuo tarpu N. G. buvo blaivus, kas patvirtina, kad N. G. neturėjo galimybės gerti kartu su I. P.. Akivaizdu ir tai, kad tuo atveju jei A. M. po išgertuvių su I. P. pradėtų mušti žemesnei grupei priklausantis N. G., I. P. turėjo pagrindo ir galimybių neleisti N. G. tęsti mušimą, tuo tarpu, pats N. G. negalėjo sustabdyti I. P..

Be to, I. P. parodė, kad mušant A. M. N. G. sudavė koja ir jam pačiam, po ko tęsė A. M. mušimą o pats I. P. atsitraukė ir nieko nedarė. Ši I. P. parodymų dalis atsižvelgiant į nuteistųjų statusų skirtumus taip pat negali būti vertinama kaip patikima. Pats I. P., N. G., kiti apklausti liudytojai vienodai patvirtino, kad žemesnei grupei priklausančio nuteistojo smūgio sudavimas aukštesnei grupei priklausančiam nuteistajam nėra galimas, nes priešingu atveju kitą dieną toks nuteistasis būtų „sulaužytas“. Esant tokioms aplinkybėms bei nustačius, kad N. G. bijojo I. P. ir vykdė jo nurodymus, nėra pagrindo tikėti, kad I. P. po smūgio sudavimo nieko nedarytų N. G. ir nestabdytų jo.

Atvirkščiai, šios aptariamos aplinkybės patvirtina būtent N. G. parodymus apie tai, kad jis negalėjo ir neturėjo galimybės sustabdyti I. P.. Akivaizdu, kad esant nustatytoms aplinkybėms, t.y. nustačius, kad atskirtoje patalpoje esant tik I. P. ir N. G., tuo atveju, jei A. M. muštų „nuskriaustasis“ N. G., I. P., suprasdamas padėtį, būtų neleidęs N. G. tai daryti.

Būtent N. G. parodymų teisingumą patvirtina ir tos aplinkybės, kad būtent N. G. įvykio metu vykdė ir kitus I. P. nurodymus, kas patvirtina, kad būtent I. P. duodavo nurodymus. Byloje nustatyta, kad kraują nuo patalpoje valė N. G., I. P. drabužius taip pat užmerkė N. G., kas parodo, kad I. P., būdamas aukštesnio statuso, neturėjo šių veiksmų daryti pats, o galėjo tai nurodyti padaryti N. G..

Be to, ir tolimesni I. P. parodymai apie įvykio aplinkybes nėra patikimi. Akivaizdu, kad jei įvykis įvyktų taip, kaip tai teisme nurodė I. P., t.y., kad jis atsibudo nuo beldimosi ir išgirdo iš N. G. apie tai, kad pasikorė A. M., jis turėjo įsitikinti N. G. žodžiais, tuo tarpu, jo parodymais, jis net neįsitikino, kas atsitiko su A. M., nematė jo mirusio, tačiau sutiko padėti N. G. ir pasakyti, kad pastarasis nakvojo jo palatoje. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei I. P. tuo metu, kai pasibeldė N. G. ir atėjo pareigūnai, nebūtų tiksliai žinoma apie tai, kad ir kokiu būdu A. M. nužudytas, jam nebūtų jokio pagrindo slėpti nuo pareigūnų savo ir N. G. veiksmų.

Taip pat akivaizdu, kad tuo atveju, jei įvykis įvyktų tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodė I. P., jam nebūtų jokio pagrindo slėpti įvykio aplinkybių ir pirmos apklausos metu. Jau buvo minėta, kad duodant parodymus teisme apie įvykio aplinkybes, I. P. parodė, kad jam nebuvo žinoma, kokiomis aplinkybėmis mirė A. M., tuo tarpu N. G. paprašė jo pasakyti pareigūnams, kad jis nakvojo jo palatoje. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad 2015-11-02 paskelbus jam įtarimą, kad A. M. yra nužudytas ir būtent I. P. yra įtariamas šiuo nužudymu, tuo atveju, jei šį nužudymą būtų įvukdęs ne jis, I. P. neturėjo jokio pagrindo slėpti savo ar N. G. veiksmų.

Pastebėtina, kad ir per kitas apklausas, vykusias ikiteisminio tyrimo metu 2015-11-10 ir 2016-03-07 dienomis I. P. nieko neparodė apie tariamus N. G. veiksmus, nors pats buvo įtariamas nužudymo padarymu, o parodymus teisme davė tik susipažinus su bylos medžiaga. Siejant I. P. parodymų seką su jau minėtomis aplinkybėmis apie tai, kad jis pats buvo įtariamas nužudymu, kurio pagal jo parodymus nepadarė, bei su tuo, kad N. G. priklausė „nuskriaustųjų“ grupei, suprasdamas, kad parodymus jo atžvilgiu duoda N. G., I. P. parodymai apie tai, kad jis nedavė parodymų apie N. G. siekdamas apginti N. G. ir subkultūros dėsnius, yra visiškai nepatikimi.

I. P. parodymus paneigia ir liudytojų R. B. ir D. B. parodymai, kurie vienodai parodė, kad jiems užėjus į stacionaro patalpas, prie durų stovėjo N. G., o už jo stovėjo I. P., abu nuteistieji buvo pilnai apsirengę, tik I. P. buvo basas. Tokie liudytojų parodymai paneigia I. P. parodymus, kad jis pats miegojo ir buvo pažadintas beldimosi ir patvirtina N. G. parodymus apie tai, kad belstis jis pradėjo I. P. nurodymu pro langą pamačius ateinančius pareigūnus bei jo parodymų dalį, kad I. P. pakeitė batelius.

Vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad visi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. M. nužudė I. P.. Pažymėtina, kad išskyrus I. P. parodymus, kuriuos jis davė susipažinus su bylos medžiaga, byloje nėra jokių kitų patikimų duomenų ar įrodymų, nurodančių, kad A. M. galėjo nužudyti N. G.. Liudytojo R. I. parodymai apie tai, kad jį patį anksčiau mušė N. G., nėra N. G. kaltės įrodymas ir nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl I. P. veikos. Be to, R. I. parodymai nėra patvirtinami jokiais kitais objektyviais įrodymais, tuo tarpu, pats R. I. parodė, kad parodymus apie N. G. jis davė I. P. pasiūlymu, o pats priklauso „nuskriaustųjų“ grupei.

I. P. kūne rastos poodinės kraujosruvos dešinio kelio srityje ir blauzdos srityje taip pat nepatvirtina I. P. parodymų apie įvykio aplinkybes. Atvirkščiai, kraujosruvų buvimas bei ta aplinkybė, kad N. G. kūne nebuvo rasta sužalojimų, patvirtina, kad būtent I. P. atliko smurtinio pobūdžio veiksmus A. M. atžvilgiu. Paties I. P. parodymai, kad į koją jam buvo sudavęs N. G., kaip ir kiti jo parodymai apie įvykio aplinkybes, buvo duoti susipažinus su bylos medžiaga. Jo parodymus šioje dalyje paneigia ir tyrimo metu nustatyta aplinkybė, kad kelio srityje ir blauzdoje jam buvo padaryta nė viena kraujosruva, kas patvirtina, kad kraujosruvos atsirado nė vieno poveikio pasekoje. Akivaizdu, kad esant N. G. ir I. P. statusų skirtumams, I. P. parodymai, kad N. G. sudavė jam kelis smūgius, o jis nereagavo, būtų dar mažiau patikimi. Teismo vertinimu, nepavienios kraujosruvos I. P. kūne galėjo atsirasti mušant A. M., o kraujosruvų skaičius paneigia I. P. parodymus, kad N. G. sudavė jam vieną smūgį.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Vertinant I. P. veiksmus, jo veiksmų tyčią, tikslus ir motyvus, teismas daro išvadą, kad I. P. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Byloje nustatyta, kad smūgius A. M. sudavinėjo I. P., taip pat I. P. smaugė A. M. kaklą rankšluosčiu, tai darė dėl įvykusio konflikto. Byloje taip pat nustatyta, kad I. P. kelis kartus, su pertraukomis smaugė A. M., po smaugimo patikrindavo ar A. M. dar gyvas, po to pradėdavo vėl smaugti. Įsitikinęs, kad A. M. negyvas, I. P. siekė imituoti jo savižudybę. Visos šios aplinkybė parodo, kad I. P. suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, turėjo tiesioginį apibrėžtą tikslą nužudyti A. M. ir šį tikslą įgyvendino, dėl ko įvyko kito asmens – A. M. mirtis. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad I. P. tiesiogine tyčia nužudė A. M..

Lengvinančių I. P. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajam I. P. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į veikos tikslus ir motyvus, į kaltinamojo I. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į jo asmenybę. I. P. veikdamas tiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą, jo padaryto nusikaltimo padariniai yra negrįžtami – nužudytas kitas žmogus. Sprendžiant bausmės klausimą teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad šį nusikaltimą I. P. padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kuri buvo jam paskirta už nužudymą, taip pat buvo teistas už nesunkaus kūno sužalojimo padarymą, kas parodo jo polinkius naudoti smurtą kitų asmenų atžvilgiu. Skiriant bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad I. P. turi sveikatos problemų, pataisos namų administracijos charakterizuojamas iš esmės neigiamai (t.2, 5 b.l.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į I. P. asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad I. P. nužudymą, už kurį buvo nuteistas 2011-04-04 nuosprendžiu, padarė iš esmės panašiomis aplinkybėmis ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nepadarė teigiamo poveikio jo elgesiui, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis .

Byloje nustatyta, kad I. P., turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą labai sunkų nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas 2011-04-04 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, padarė naują labai sunkų nusikaltimą. Esant tokioms aplinkybėms I. P. pripažintinas pavojingu recidyvistu.

Nukentėjusioji I. B. R. pareiškė civilinį ieškinį 2485,98 Eur turtinei žalai atlyginti ir 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis M. M. pareiškė civilinį ieškinį 30000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis I. P. civilinių ieškinių nepripažino.

Nukentėjusiųjų I. B. R. ir M. M. civiliniai ieškiniai įrodyti ir tenkintini.

Nusikaltimo pa­da­ry­mo ir turtinės žalos dėl nusikaltimo padarymo fakto atsiradimas I. B. R. yra įrodytas aukš­čiau aptartais įro­dy­mais, turtinės žalos dydį pa­tvir­ti­na prie ieškinio pridėti do­ku­men­tai – sąskaitos ir kvitai (t. 2., 120-127 b.l.). Tur­ti­nė ža­la nukentėjusiai atsirado dėl jos sūnaus A. M. mirties ir laidojimo išlaidų . Už neteisėtais veiks­mais padarytą žalą atsako kaltas asmuo (Ci­vi­li­nio ko­dek­so (toliau – CK) 6.246 str. 1 d., 6.248 str.), todėl turtinės žalos suma iš­ieš­kotina iš I. P..

Teismo vertinimu, I. P. kaltė dėl nukentėjusiesiems pa­darytos netur­ti­nės žalos taip pat yra įrodyta. Nukentėjusioji I. B. R. yra žuvusiojo motina, dėl kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinį skaus­mą ir išgyvenimus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios dvasinis ryšis su sūnumi buvo ypatingai artimas, A. M. buvo neįgalus ir jo motina I. B. R. juo rūpinosi. M. M. yra žuvusiojo sūnus, palaikė artimus ryšius su tėvu A. M., dėl tėvo mirties patyrė dvasinius išgyvenimus ir emocinę depresiją.

CK 6.250 str. 2 d. apibrėžti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, tai yra patirtos ža­los padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir kitos reikš­mingos ap­lin­ky­bės, taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijai. Neturtinės žalos priteisimas skir­tas bent iš dalies ma­terialiai kompensuoti nukentėjusiojo asmens dvasinius išgyvenimus, tai yra kom­­pensuoti nema­te­ria­lias vertybes.

Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pobūdį – tyčinė smurtinė nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes. Taip pat teismas atsi­žvelgia ir į kaltinamojo turtinę pa­dėtį – jis nedirba, turi sveikatos problemų, duomenų apie jo turimą turtą nėra, todėl nėra pa­grin­do spręs­ti, kad jo turtinė padėtis yra gera. Teismas, atsižvelgdamas į są­ži­nin­gumo, tei­singumo ir pro­tingumo kriterijus, sprendžia, kad reikalaujamos neturtinės žalos sumos yra pro­porcingos padarytai žalai, reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimas neišeina iš teismų praktikoje nusistovėjusių ribų (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2012, 2K-244/2012, 2K-274/2012, 2K-624/2012 ir kt.), todėl šis ieškinio reikalavimas taip pat tenkinamas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius pateikė civilinį ieškinį 1409,24 Eur dėl fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo paskirus M. M. valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją iki jam sukaks 24 metai. Kaltinamasis I. P. šio civilinio ieškinio nepripažino.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus civilinis ieškinys įrodytas ir tenkintinas. Kartu su ieškiniu civilinis ieškovas pateikė dokumentus (t.2., 82-83 b.l.), patvirtinančius ieškinio pagrindą ir dydį. Lietuvos Respublikos CK 6.290 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Byloje nustatyta, kad žala fondo biudžetui atsirado dėl I. P. padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, ir turi būti atlyginta.

Nukentėjusioji I. B. R. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš I. P. 300 Eur už civilinio ieškinio parengimą. Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Byloje nustatyta, kad I. B. R. patyrė tiesiogines išlaidas dėl jos atstovavimo baudžiamojoje byloje, jos prašymas atlyginti išlaidas atsiradusias iš jos atstovavimo baudžiamojoje byloje tenkintinas.

Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos I. P. gynybai 2016-10-18 dienai sudarė 223,59 Eurų, už nukentėjusiojo M. M. atstovavimą iki 2016-10-24 dienos sudarė 277,03 Eurų. Vertinant Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio reikalavimus, atsižvelgiant į I. P. asmenybę ir sveikatos būklę, į tai, kad jis nedirba ir neturi pajamų, į tai, kad I. P. skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, ir jis turės atlyginti civilinius ieškinius, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už I. P. gynybą ir nukentėjusiojo M. M. atstovavimą iš I. P. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str.

nusprendė:

I. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 13 metų 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta bausmės, paskirtos 2011-12-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, dalimi, galutinę subendrintą bausmę skirti 15 (penkiolika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016-11-29 dienos.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu pripažinti I. P. pavojingu recidyvistu.

Kardomąją priemonę I. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti suėmimą.

Nukentėjusiosios I. B. R. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš I. P. I. B. R. naudai 2485,98 Eurų turtinei žalai atlyginti, ir 15000 Eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš I. P. I. B. R. 300 Eur išlaidoms, atsiradusioms dėl jos atstovavimo baudžiamojoje byloje, apmokėti.

Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš I. P. M. M. naudai 30000 Eurų neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš I. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus naudai 1409,24 Eur, žalai atsiradusiai paskyrus našlaičio pensiją M. M., atlyginti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už I. P. gynybą ir nukentėjusiojo M. M. atstovavimą iš I. P. nepriteisti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: I. P. daiktus – juodos spalvos šlepetes (paketas Nr. 5), sportines kelnes (paketas Nr. 8) grąžinti I. P..

Pagalvę (paketas Nr. 1), paklodę (Paketas Nr.2), batus (paketas Nr.3), ramentą (paketas Nr.4), sportines kelnes (paketas Nr.6), megztinį (paketas Nr.7), marškinėlius (paketas Nr.9), paklodę, laikrodį (paketas Nr.10), rausvos spalvos rankšluostį, šviesiai mėlynos spalvos paklodę, plastikines butelių dalis 5 vnt.; sauskelnes, baltos spalvos su raudonos spalvos gėlėmis ir geltonos spalvos ornamentais užvalkalą , mėlynos spalvos su įvairių spalvų ornamentais rankšluostį, mėlynos spalvos su įvairių spalvų ornamentais rankšluosti, pilkos spalvos skudurą , skalbimo miltelių „bonux“ popierines dalis; popierinio kalendoriaus dalis, „TV Star“ priedelio 3 dalis, rudos spalvos languotus marškinius, kurių krūtinės kišenėje „Philip Moris“ cigarečių pakelis, pilkos spalvos skudurą, spalvotą rankšluostį, daktiloskopinę plokštelę su paimtu piršto pėdsaku nuo suplėšyto kalendoriaus skiautės, 1 tamponą su galimai kraujo pėdsaku nuo lovos, 1 tamponą su galimai kraujo pėdsaku nuo šlepečių, du stiklainius su kvapų pėdsakais paimtais nuo šlepečių, plastikinį butelį „Sprite“, voką, kuriame yra lipnios juostos su likusiomis po tyrimo mikrodalelėmis, sunaikinti.

Byloje esantį voką su laikmena su N. G. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.