Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 700 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Atsiliepimų į A. B. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde A. B. nurodo nesutinkantis su jo nubaudimu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir prašo administracinio nusižengimo teiseną, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 7 punktu, jo atžvilgiu nutraukti.

8. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, viena jų yra pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, o 6 straipsnyje įtvirtinta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

9. Nors apeliaciniame skunde A. B. teigia, kad jis UAB „F“ nevadovavo, kokius dokumentus, įgydamas UAB „F“ akcijas, jis pasirašė, nežino, jam jokie UAB „F“ įmonės dokumentai perduoti nebuvo, jų niekada neturėjo, tik UAB „F“ iškėlus bankroto bylą, iš nemokumo administratorės gavęs raštą dėl UAB „F“ įmonės dokumentų pateikimo jis sužinojo, kad užėmė UAB „F“ įmonės vadovo pareigas ir yra vienintelis akcininkas, šiuos jo teiginius paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Byloje esanti notarine forma sudaryta ir paties A. B. pasirašyta 2018 m. balandžio 17 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad A. B. iš E. J. nusipirko 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (b. l. 55–59), 2018 m. balandžio 12 d. UAB „F“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad E. J. perdavė, o A. B. priėmė UAB „F“ dokumentus (b. l. 71), 2018 m. gegužės 22 d. A. B., kaip UAB „F“ direktorius, sudarė sutartį su MB „T. b.“ (b. l. 69–70), 2018 m. gegužės 28 d. kaip UAB „F“ direktorius pasirašė įgaliojimą, kuriuo V. B. įgaliojo iki 2025 m. gruodžio 31 d. elektroniniu būdu pasirašyti ir teikti Juridinių asmenų registrui dokumentus bei gauti nekilnojamojo turto registro paslaugas (b. l. 72–73). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad A. B., kaip UAB „F“ vadovas, pasirašė ir kitus dokumentus (b. l. 60–68). Pastebėtina, kad to, jog minėtuose dokumentuose pasirašė jis pats, apeliantas skunde neneigia. Aplinkybę, kad UAB „F“ vadovu nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. buvo būtent A. B., patvirtina ir VMI mokesčių mokėtojų registro išrašas (6 b. l.). Atkreipiamas dėmesys, jog A. B., nurodydamas, kad už jo pasirašytų dokumentų turinį yra atsakingas kitas asmuo, nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių duomenų, priešingai, nurodė, kad šis asmuo jam nežinomas. Esant nurodytoms aplinkybėms nekyla abejonių, kad šiuo atveju administracinė atsakomybė turi būti taikoma būtent A. B. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog A. B., kaip bet kuris nors minimaliai rūpestingas ir atidus civilinių santykių dalyvis, privalėjo suprasti savo veiksmų esmę, t. y. tai, kad jis, tapdamas bendrovės vadovu, prisiima ir jo pareigas, įvertino ir kitas A. B. skunde nurodytas aplinkybes – kad jo išsilavinimas yra menkas (be kita ko, šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra), jis neturi vadovavimo įmonėms patirties. Net ir įvertinus kitas apelianto nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad jis yra senyvo, pensinio amžiaus (b. l. 32), nėra įvaldęs kompiuterinio raštingumo, jam iki 2011 m. birželio 11 d. buvo nustatytas neįgalumas ir 45 procentų darbingumas (b. l. 33–34), nesant duomenų, patvirtinančių A. B. teiginį, kad juo buvo pasinaudota kaip asmeniu, nesuvokiančiu savo veiksmų ir pasekmių sudarant sandorius dėl bendrovės akcijų įgijimo, direktoriaus pareigų užėmimo ir pan., nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu atveju, kai asmuo pats savanoriškai pasirašo itin svarbius bendrovės dokumentus, o vėliau teigia esąs apgautas, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo administracinės atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog A. B. turi mąstymo sutrikimų ir negali suvokti savo veiksmų bei atsakomybės už juos. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. B. paaiškinimas teismo posėdžio metu, jog savo butą jis dovanojo dukrai, kad „nebūtų ieškinių“, neabejotinai patvirtina, kad jis pakankamai orientuojasi susiklosčiusioje situacijoje ir sugeba priimti jam naudingus sprendimus. Be to, kaip teisingai pastebėta skundžiamame nutarime, visuose pirmosios instancijos teismui pateiktuose prašymuose A. B. save įvardijo būtent kaip UAB „F“ direktorių ir vienintelį akcininką (b. l. 30–31, 75–76, 83). Tai, kad jis yra UAB „F“ direktorius ir vienintelis akcininkas, A. B. nurodė ir apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde (b. l. 96–98).

10. Bylos duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 12 d. UAB „F“ mokestinė nepriemoka buvo 11 997,80 Eur (b. l. 12–13), šios mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko (b. l. 14–15), nes nuo 2018 m. kovo 14 d. įplaukų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nebuvo. Aplinkybę, kad UAB „F“ buvo nemoki, patvirtina tai, kad: ši bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2019–2020 m.; VMI duomenimis, bendrovės vardu nėra įregistruota nekilnojamojo ir kilnojamojo turto; bendrovė nuo 2019 m. birželio mėnesio nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, o priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; VSDFV duomenimis, bendrovėje nuo 2018 m. balandžio 14 d. nedirba nė vienas darbuotojas. UAB „F“ vadovaujant A. B. buvo surašyti 2019 m. birželio 12 d., 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. liepos 3 d. nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų ir sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad A. B., trejus metus būdamas UAB „F“ vadovu, žinodamas įmonės turtinę padėtį ir turėdamas suprasti bei suprasdamas, kad įvykdyti skolinius įsipareigojimus ir atstatyti bendrovės nemokumą galimybės nėra, nes bendrovė realiai veiklos nevykdo, ne vėliau kaip nuo 2019 m. birželio 3 d., kai buvo pateikta paskutinė deklaracija ir VMI priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų, jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pažeisdamas kreditoriaus – VMI – interesus. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. balandžio 15 d. VMI su pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „F“ ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-347-372/2021 UAB „F“ buvo iškelta bankroto byla (b. l. 7–11) (ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 27 d. (b. l. 85–87)). Teismas nutartyje padarė išvadą, kad UAB „F“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių, darbuotojų neturi, tad realiai veiklos nevykdo, restruktūrizavimo byla jai nėra keliama, bei konstatavo, kad UAB „F“ yra nemoki. Taigi byloje neginčijamai nustatytas ir UAB „F“ nemokumo faktas, ir A. B. pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo faktas. Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad A. B., būdamas įmonės vadovas ir suprasdamas finansinės padėties sunkumą, privalėdamas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau minėtų veiksmų nesiimdamas, pažeidė kreditorių teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad A. B. suprato, jog nevykdo norminių teisės aktų reikalavimų, patvirtina ir aplinkybė, kad pastarasis savo butą 2021 m. rugsėjo 1 d. (po bankroto bylos bendrovei iškėlimo) padovanojo dukrai (b. l. 52–53), kaip jis paaiškino apylinkės teismo posėdyje, tam, kad „nebūtų ieškinių“.

11. Minėta, kad A. B. skundu prašė nutraukti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną vadovaujantis ANK 591 straipsnio 7 punktu, argumentuodamas tuo, kad VMI apie pažeidimą sužinojo anksčiau nei 2019 m. birželio 12 d. buvo surašytas pirmasis nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos. Tenkinti šį apelianto prašymą nėra teisinio pagrindo.

12. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol egzistuoja ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats ją nutraukia; 2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos; 3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą; 4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021).

13. Nagrinėjamoje byloje ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto trunkamojo nusižengimo pabaigą žymi kreditoriaus, t. y. VMI, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas. Byloje nustatyta, kad VMI dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „F“ į Šiaulių apygardos teismą kreipėsi 2021 m. balandžio 15 d., taigi nuo šios datos UAB „F“ vadovui A. B. išnyko ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga pačiam kreiptis į teismą, o kartu paaiškėjo ir administracinio nusižengimo padarymo diena, nuo kurios teismui atsirado pagrindas skaičiuoti ANK 39 straipsnyje nustatytą administracinės nuobaudos skyrimo termino eigą iki teismo nutarimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu apylinkės teismo nutarimu A. B. nuobauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 2021 m. lapkričio 16 d., konstatuojama, kad ši nuobauda paskirta nepažeidus ANK 39 straipsnyje nustatyto dvejų metų administracinių nuobaudų skyrimo termino.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta (ji, be kita ko, paskirta pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas), be to, jam paskirtos nuobaudos apeliantas savo skunde neginčija.

15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nutarimą A. B. skunde nurodytais motyvais ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimą nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.