- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-1288-340/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14336-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- UAB „Giraitės vandenys“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Giraitės vandenys“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Giraitės vandenys“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 1 500,00 EUR draudimo išmoką, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2015-09-03 sudarė ieškovo verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, o 2015-12-24 K. Š. priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), įvyko ieškovui priklausančio vandentiekio avarija gyvenamosios paskirties žemės sklype, po kieme išasfaltuota kelio danga. Vykdant avarijos likvidavimo darbus, buvo išpjauta apie 4 kv. m asfalto dangos. Avarijos metu tekantis geriamas vanduo išplovė dalį žvyro dangos iš po kelio. Tą pačią dieną ieškovas sumokėjo K. Š. 1 500 EUR, tokiu būdu atlygindamas jam dėl avarijos patirtus nuostolius ir įgydamas teisę pats gauti draudimo išmoką.Ieškovas pranešė atsakovui apie avariją ir paprašė išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas 2016-02-10 raštu atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Šis atsisakymas buvo grindžiamas Draudimo taisyklių 5.28 p. bei tuo, kad asfaltas buvo sugadintas (išpjautas) siekiant taisyti trūkusį vamzdį, t. y. nuostolis buvo padarytas taisant veiklos rezultatą. Į jo pakartotiną reikalavimą atlyginti padarytą žalą atsakovas 2016-02-25 raštu atsakė, kad sprendimo nekeis. Ieškovas, nesutikdamas su neteisėtu bei nepagrįstu atsakovo atsisakymu išmokėti draudimo išmoką, pateikė ieškinį. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, nurodė, kad jis tinkamai aiškino Taisyklių nuostatas ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju yra aktualus Taisyklių, kurios yra Draudimo sutarties sudedamoji dalis, 5.28 punktas. Minėtame punkte nustatyta, kad draudimo objektu visais atvejais nelaikoma civilinė atsakomybė, kylanti dėl paties Draudėjo patirtų nuostolių arba išlaidų, patirtų taisant veiklos rezultatą ir/ar iš naujo atliekant blogai padarytą darbą. Taigi čia yra nedraudžiamasis įvykis, kuriam nutikus draudikas nėra atsakingas už draudėjo patirtą žalą ir draudimo išmokos nemoka. Asfaltas buvo sugadintas (išpjautas) siekiant sutaisyti trūkusį vamzdį, t. y. buvo padarytas nuostolis (patirtos išlaidos) taisant veiklos rezultatą. Vanduo iš trūkusio vamzdžio asfalto nesugadino – asfaltas buvo pažeistas siekiant sutaisyti trūkusį vamzdį. Laikytina, kad įvykusio įvykio pasekmių pašalinimas yra ieškovo veiklos rezultato taisymas, o tai pagal Taisyklių nuostatas laikytina nedraudžiamuoju įvykiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-15 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo UAB „Giraitės vandenys“ naudai 1 500 Eur draudimo išmoką, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2016-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 336,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; nusprendė pervesti liudytojui K. Š. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), 60 Eur iš teismo depozitinės sąskaitos (įmoka atlikta AB „Lietuvos draudimas“), 40 Eur likutį iš teismo depozitinės sąskaitos grąžinti AB „Lietuvos draudimas“ (atskaičiavus Banko mokesčius).Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad asfalto išpjovimas, grunto išplovimas ir iškasimas, padaryta žala gerbūviui buvo tiesioginė avarijos pasekmė, nes staiga netikėtai prasiveržęs vanduo išplovė gruntą, o kitokiu būdu (neišpjaunant asfalto, neiškasant grunto, nesugadinant gerbūvio) buvo neįmanoma techniškai bei technologiškai teisingai prieiti prie sugedusių įrenginių bei pašalinti avarijos padarinių. Teismas konstatavo, jog žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarija.Teismas sprendė, jog žala buvo padaryta dėl staigaus ir netikėto įvykio, kurio priežastis yra avarija draudimo sutartyje nurodytame draudimo objekte (Taisyklių 11.5 p.). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas dėl netinkamo įrengimo ir nepakankamos priežiūros, užtikrinant tinklų veikimą, taisė atsiradusius gedimus. Teismas pripažino, kad įvykis buvo draudžiamasis, todėl padarė išvadą, jog trečiajam asmeniui išmokėta suma 1 500 Eur už padarytą žalą yra pagrįsta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-15 sprendimą, atmetant ieškovo ieškinį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su trūkusiu vamzdžiu. Asfalto išpjovimas nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykiu. Tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykiu buvo vandens iš trūkusio vamzdžio išsiliejimas (kuris tiesiogiai asfaltui jokios žalos nepadarė);Teismas netinkamai vertino, kad žala atsirado staiga ir netikėtai. Atsakovas pabrėžia, kad pats vandens išsiliejimas iš vamzdžio po asfaltu (jo nesugadinant) yra pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu. Tačiau, asfalto pjovimas, siekiant suremontuoti vamzdį, o po to jo atstatymas, nėra ir negali būti laikomas staigiu ir netikėtu;Teismo sprendimas buvo priimtas neįsigilinus į visas bylos aplinkybes, nes teismas priimtame sprendime nevertino besąlyginės išskaitos išskaičiavimo ir priteisė visą ieškovo reikalautą sumą; Teismas nenurodė, kokiu principu skaičiuodamas už kelionę iš Kauno į Vilnių priteisė 60 eurų liudytojui K. Š..
Ieškovas UAB „Giraitės vandenys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o apeliacinio skundo argumentus dėl besąlyginės išskaitos ir liudytojo atvykimo išlaidų kompensavimo vertinti teismo nuožiūra; priteisti iš atsakovo ieškovo apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos atsikirtimus:Teismas tinkamai aiškino Draudimo taisyklių nuostatas ir pagrįstai konstatavo, kad įvykis nėra nedraudžiamasis pagal Draudimo taisyklių 5.28 p. Atsakovas neteisingai aiškina ir taiko Draudimo taisyklių 5.28 p. ir nepagrįstai išplečia jo galiojimą situacijai, kai įvykus draudžiamajam įvykiui ieškovas ėmėsi protingų priemonių žalai sumažinti bei dėl to padarė žalą trečiojo asmens turtui;Teismas pagrįstai konstatavo, kad žala atsirado dėl staigaus ir netikėto įvykio. Draudimo taisyklėse nėra sąlygos, kad žala turi būti tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykiu, dėl kurio ji atsirado, taigi tarp įvykio (avarijos) ir žalos (asfalto sugadinimo jį išpjaunant) gali būti ir netiesioginis priežastinis ryšys. Draudimo taisyklių 11.5 p. nustato, kad „žala turi būti padaryta dėl staigaus ir netikėto įvykio“. Šiuo atveju žala buvo padaryta dėl avarijos, kuri yra laikoma staigiu ir netikėtu įvykiu. Draudimo taisyklėse nėra sąlygos, kad žala turi būti tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykiu, dėl kurio ji atsirado, taigi tarp įvykio (avarijos) ir žalos (asfalto sugadinimo jį išpjaunant) gali būti ir netiesioginis priežastinis ryšys;Ieškovas neprieštarauja atsakovo argumentui, kad teismas nepagrįstai priteistos sumos nesumažino besąlyginės išskaitos suma (579 Eur);Ieškovas iš dalies sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojui K. Š. buvo be pagrindo pervesta 60 Eur už liudytojo atvykimą. Teismas savo nurodytos 60 Eur sumos dydžio niekaip nemotyvavo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, jog ieškovas UAB „Giraitės vandenys“ ir atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ 2015-09-03 sudarė ieškovo verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, (draudimo polisas serija LD Nr. 104096851). 2015-12-24 K. Š. priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), po išasfaltuota kelio danga įvyko ieškovui priklausančio vandentiekio avarija. Ieškovui vykdant avarijos likvidavimo darbus, buvo išpjauta apie 4 kv. m asfalto dangos. Avarijos metu tekantis geriamas vanduo išplovė dalį žvyro dangos iš po kelio. Tą pačią dieną ieškovas sumokėjo K. Š. 1500 Eur, tokiu būdu atlygindamas jam dėl avarijos patirtus nuostolius ir įgydamas teisę pats gauti draudimo išmoką. Ieškovas pranešė atsakovui apie avariją ir paprašė išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas 2016-02-10 raštu atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Šis atsisakymas buvo grindžiamas Draudimo taisyklių 5.28 punktu bei tuo, kad asfaltas buvo sugadintas (išpjautas) siekiant taisyti trūkusį vamzdį, t. y. nuostolis buvo padarytas taisant veiklos rezultatą. Į ieškovo pakartotiną reikalavimą atlyginti padarytą žalą atsakovas 2016-02-25 raštu atsakė, kad sprendimo nekeis. Ieškovas UAB „Giraitės vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 1500 Eur draudimo išmoką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-15 sprendimu ieškinį tenkino. Sprendimą teismas motyvavo tuo, kad asfalto išpjovimas, grunto išplovimas ir iškasimas, padaryta žala gerbūviui yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarija, nes neišpjaunant asfalto, neiškasant grunto, nesugadinant gerbūvio buvo neįmanoma techniškai bei technologiškai teisingai prieiti prie sugedusių įrenginių bei pašalinti avarijos padarinių. Teismas pripažino, kad įvykis buvo draudžiamasis, todėl padarė išvadą, jog trečiajam asmeniui išmokėta suma – 1500 Eur už padarytą žalą, yra pagrįsta.Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su trūkusiu vamzdžiu. Apeliantas taip pat pažymi, jog nuostolis padarytas (išlaidos patirtos) ieškovui taisant savo veiklos rezultatą, todėl pagal Verslo civilinės atsakomybės draudimo taisyklių 5.28 punktu įvykis yra nedraudžiamasis ir draudimo išmoka neišmokama. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus.Verslo civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 054 (toliau – Taisyklės), kurios yra Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudedamoji dalis, 5.28 punkte nustatyta, kad draudimo objektu visais atvejais nelaikoma civilinė atsakomybė, kylanti dėl paties draudėjo patirtų nuostolių arba išlaidų patirtų taisant veiklos rezultatą ir/ar iš naujo atliekant blogai padarytą darbą. Pažymėtina, jog šiuo atveju asfalto danga buvo išpjauta ir žala trečiajam asmeniui padaryta ne ieškovui taisant savo veiklos rezultatą, kaip teigia apeliantas, o likviduojant avariją, t. y. vandens išsiliejimą iš ieškovui priklausančio vandentiekio, esančio po trečiojo asmens kieme išasfaltuota kelio danga. Atkreiptinas dėmesys, jog pats apeliantas savo procesiniuose dokumentuose sutinka, jog vandens išsiliejimas iš vamzdžio po asfaltu (avarija) yra pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu. Kadangi šiuo atveju neišpjaunat asfalto, neiškasant grunto, nesugadinant gerbūvio (t. y. nepadarant trečiojo asmens turtui žalos) nebuvo įmanoma pašalinti avarijos padarinių bei išvengti dar didesnių nuostolių, laikytina, jog padaryta žala trečiojo asmens turtui yra neatsiejamai, tiesiogiai susijusi su vandentiekio tinklų avarija (t. y. su draudžiamuoju įvykiu). Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas netinkamai vertino, jog žala atsirado staiga ir netikėtai. Apeliantas laikosi pozicijos, kad žala padaryta ne dėl staigaus ir netikėto įvykio, todėl nėra Taisyklių 11.5 punkte įtvirtintos sąlygos, būtinos, kad įvykį būtų galima pripažinti draudžiamuoju. Apeliacinės instancijos teismas su šia apelianto pozicija nesutinka. Taisyklių 11.5 punkte nustatyta viena iš būtinų sąlygų, kad įvykį būtų galima pripažinti draudžiamuoju, t. y. žala turi būti padaryta dėl staigaus ir netikėto įvykio. Pažymėtina, jog pati vandentiekio avarija yra laikoma staigiu ir netikėtu įvykiu. Kadangi žala šiuo atveju yra avarijos, kuri pripažįstama staigiu ir netikėtu įvykiu, likvidavimo padarinys, darytina išvada, jog žala trečiojo asmens turtui buvo padaryta dėl staigaus ir netikėto įvykio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apelianto skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog įvykis šiuo atveju buvo draudžiamasis, o dėl šio įvykio ieškovo patirti nuostoliai turėjo būti atlyginti draudiko AB „Lietuvos draudimas“.Be to, pažymėtina, jog Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad „Atlyginamos pagrįstos ir būtinos išlaidos, patirtos dėl to, kad įvykus draudžiamajam įvykiui draudėjas ėmėsi jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti <...>“. Kaip jau nustatyta, nagrinėjamu atveju neišpjovus asfalto, neiškasus grunto, nebūtų buvę įmanoma pašalinti avarijos priežasčių, dėl ko avarijos padariniai ir dėl avarijos padaryta žala, galėjo būti daug didesni, todėl šiuo atveju laikytina, jog asfalto išpjovimas, grunto iškasimas turi būti pripažįstami protingomis priemonėmis žalai sumažinti. Dėl šių priemonių panaudojimo ieškovui atsiradusios išlaidos laikomos prigrįstomis ir būtinomis, todėl jos turi būti atlyginamos, kaip tai numatyta Taisyklių 31 punkte.Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nevertino besąlyginės išskaitos išskaičiavimo ir nepagrįstai priteisė visą ieškovo reikalautą sumą.Taisyklių A dalies 19 punkte įtvirtinta besąlyginė išskaita (franšizė) – pinigų suma, kurią kiekvienu atveju prieš išmokėdamas draudimo išmoką draudikas išskaičiuoja iš patirto nuostolio, kuris yra draudžiamojo įvykio pasekmė. Verslo civilinės atsakomybės draudime nurodyta 579 Eur dydžio besąlyginė išskaita. Taigi šiuo atveju iš ieškovo reikalaujamos atlyginti sumos – 1 500 Eur, turėjo būti išskaičiuota 579 Eur besąlyginė išskaita. Ieškovas šios aplinkybės taip pat neginčija ir su ja sutinka. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas šioje dalyje skundžiamą sprendimą pakeisti, sumažinant ieškovui iš atsakovo priteistiną sumą 579 Eur suma, t. y. iki 921 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių liudytojo K. Š. dėl atvykimo į teismą patirtas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas liudytojui 60 Eur, taip pat savo sprendimo šioje dalyje nemotyvavo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė liudytojui K. Š. 60 Eur. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Kadangi pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pakeistas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieškovui UAB „Giraitės vandenys“ iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 206,61 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Ieškovas UAB „Giraitės vandenys“ pateikė duomenis, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos neprieštarauja LR teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, taip pat į bylos sudėtingumą, į reikalavimo sumą, į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės ieškovo jau buvo ne kartą nurodytos prieš tai pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir iš esmės naujų argumentų nepateikta, šias išlaidas mažina iki 300 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovo UAB „Giraitės vandenys“, j. a. k. 159702357, naudai iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 921,00 Eur (devynis šimtus dvidešimt vieną eurą) draudimo išmoką, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2016-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 206,61 Eur (du šimtus šešis eurus ir 61 ct) bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmesti.“
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo rezoliucinės dalies dalį dėl 60 Eur pervedimo liudytojui K. Š. iš Vilniaus apylinkės teismo depozitinės sąskaitos. Grąžinti atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, į teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, įmokėtus 100 Eurų (atskaičiavus Banko mokesčius).
Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, ieškovo UAB „Giraitės vandenys“, j. a. k. 159702357, naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.