Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šilutėje, prašymą dėl 2016 m. spalio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nutarimas įsiteisėjo 2016 m. spalio 27 d.

2017 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas R. S. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo. Prašymą motyvuoja tuo, kad praėjo daugiau nei pusė paskirto specialios teisės atėmimo termino, teismo skirtą baudą sumokėjo, išklausė švietėjiškus mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė. Teisė vairuoti reikalinga ir grąžintina, nes šiuo metu yra vienintelis šeimos maitintojas, dirba pagal verslo liudijimą statybos versle, kadangi pats neturi teisės vairuoti dėl to atitraukia nuo pagrindinių funkcijų vieną iš savo darbuotojų, kuris turi vežioti R. S..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkinamas.

2015 m. birželio 25 d. LR Įstatymu Nr. XII-1869 patvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 1 d. (toliau – ANK). Įsigaliojus ANK Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) neteko galios. ANK nenumato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis), o įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis). Todėl R. S. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės, kuri buvo atimta dar iki įsigaliojant ANK, atėmimo terminą nagrinėtinas pagal pažeidimo metu ir administracinės nuobaudos pradėjimo vykdyti galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 329 straipsnį.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017-01-01) numatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog praėjo daugiau nei pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, R. S. teismo skirtą baudą sumokėjo 2016 m. lapkričio 10 d. (b. l. 25), jis yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 28), specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė (b. l. 30-32).

Teismų praktikoje sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą teismas tiria ne tik tai, ar egzistuoja įstatyme įstatymo leidėjo įtvirtintos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamasis sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Pažymėtina ir tai, kad pagal šią normą, galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusios institucijos teisė, tačiau ne pareiga.

Sprendžiant, ar R. S. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog jis padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. R. S. 2016 m. rugsėjo 11 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,96 promilių neblaivumas. Nors pareiškėjui nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tačiau jo iškvėptame ore buvęs alkoholio kiekis žymiai viršija įstatymu leistiną neblaivumo normą. Iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro 2016 m. rugsėjo 12 d. išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 12-15) matyti, jog R. S. baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nors R. S. po nuobaudos paskyrimo, t. y. 2016 m. spalio 6 d. nutarimo priėmimo, nepadarė naujų administracinių nusižengimų, tačiau tai nebuvo pirmas kelių eismo taisyklių pažeidimas. Šios aplinkybės ypatingai neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją. Tokios aplinkybės taip pat rodo, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos neturi atitinkamo poveikio R. S., nesulaiko jo nuo naujų administracinių nusižengimų darymo, jis linkęs nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms.

R. S. prašymas motyvuojamas tuo, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms vykdyti. Nurodo, jog dirba pagal verslo liudijimą statybos versle, tenka važinėti po visą Žemaitijos regioną. Kadangi pats teisės vairuoti neturi, pareiškėjo teigimu, jį vežioja kitas brigados darbuotojas, kuris atitraukiamas nuo pagrindinių darbo funkcijų, dėl to nukenčia verslo kokybė, gauna mažesnes pajamas. Pareiškėjas nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnijos charakteristikoje nurodyta, jog seniūnija neturi jokios neigiamos informacijos apie R. S. gyvenimo būdą, jis yra vedęs, gyvena su šeima ir seniūnijos duomenimis niekur nedirba (b. l. 26). Pažymėtina, kad teismų praktikoje (administracinės bylos Nr. N1-1524/07, N-34/07, N1-413/07) nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. R. S. dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Tokiu būdu, minėtos teismų praktikos aspektu, R. S. prašyme išdėstyti argumentai nelaikytini išimtiniais, vienareikšmiai suponuojančiais specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą.

Atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, išimtinėmis aplinkybėmis, taikant švelninančias įstatymo nuostatas, nelaikytinos taip pat R. S. įvardintos aplinkybės, susijusios su rūpinimusi neįgaliais tėvais – R. S. ir J. S.. Pateikti neįgaliojo pažymėjimai patvirtina, jog R. S. neįgalumas nustatytas 2008-12-19, o pareiškėjo tėvui J. S. – 2017-01-29, pareiškėjo tėvams nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (b. l. 33, 34). Iš pateiktos Šilutės seniūnijos pažymos matyti, jog pareiškėjas gyvena kartu su tėvais, toje pačioje gyvenamojoje patalpoje gyvena ir Š. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35). Laikytina, jog neturėjimas teisės vairuoti transporto priemonės netrukdo ir neriboja asmens galimybių tinkamai rūpintis artimaisiais. R. S. dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Teismas pažymi, kad pareiškėjo gyvenime kilę neigiami padariniai ir sunkumai nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto pažeidimo rezultatui ir už tai yra atsakingas pats pažeidėjas.

Be to, pažymėtina, kad R. S. specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449 ir galiojusio iki 2017-01-01) 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam terminui.

Teismų teorijoje ir praktikoje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Aplinkybes, kad R. S. nuobaudos vykdymo metu nepadarė naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sumokėjo paskirtą baudą, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą (2017 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-217-380/2017).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti. R. S. skirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – turi būti įvykdyta iki galo, todėl R. S. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,

nutaria:

R. S. prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.