Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties, kuria tenkintas J. J. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, sutrumpintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu J. J. paskirtos administracinės nuobaudos – vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas ir nutarta laikyti, kad J. J. šią nuobaudą yra atlikęs nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu J. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 289 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemonę vienerius metus, už tai, kad 2016 m. liepos 6 d., apie 07.35 val., Herkaus Manto g.– S. Dariaus ir S. Girėno g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Honda FR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,53 promilės. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. 2017-02-28 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas J. J. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi tenkintas J. J. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, sutrumpintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu J. J. paskirtos administracinės nuobaudos – vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas ir nutarta laikyti, kad J. J. šią nuobaudą yra atlikęs nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Atskiruoju skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį, paliekant galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą. Taip pat prašo atnaujinti skundo padavimo terminą. Nurodo, jog J. J. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo. Teismas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kuriomis remdamasis sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Aplinkybės, kad asmuo jam paskirtą baudą sumokėjo, teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė, teisė vairuoti reikalinga dėl rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. J. J. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, vairavo automobilį būdamas neblaivus. Savo veiksmais J. J. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tuo sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti įvykdytas iki galo, nes kitaip nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. J. J. žinojo, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam yra baudžiama teisės vairuoti atėmimu, tačiau to lengvabūdiškai tikėjosi išvengti. Taip pat nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis priimta 2017-03-20, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje gauta 2017-03-22, todėl mano, kad tai svarbi priežastis atnaujinti praleistą septynių dienų terminą skundui paduoti.Atsiliepimu į atskirąjį skundą J. J. prašo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos skundą atmesti.Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti pažymėtina, jog nors skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nutartis gali būti skundžiama per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos, tačiau ATPK 302¹⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu skundžiama nutartis, kuri priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Šiuo atveju skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant. Apeliantas skunde nurodo, kad nutartis gauta 2017-03-22. Duomenų, kurie tai paneigtų, byloje nėra. Vadinasi, paskutinė diena atskirajam skundui paduoti buvo 2017-03-29. Skundas Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas 2017-03-29, taigi terminas atskirajam skundui paduoti nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas, dėl to nebuvo pagrindo apylinkės teismui spręsti termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą. ATPK 329 straipsnyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad iš šios teisės normos analizės išeina, jog nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino atėmimą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant atimtos teisės vairuoti transporto priemones sutrumpinimo klausimą, būtina vertinti ne tik padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, bet ir pažeidėjo elgesį iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, jo padarymo metu bei po jo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančius požymius, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, sutinka su atskirojo skundo motyvais, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypač švelninančios J. J. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu, kuriuo J. J. skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams, J. J. nubaustas už tai, kad padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Jis šventinę dieną (2016-07-06) mieste vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,53 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat gyvybei. Už šį pažeidimą J. J. buvo skirta pati švelniausia nuobauda – minimali bauda, teisė vairuoti transporto priemones taip pat atimta minimaliam laikotarpiui. Apygardos teismas daro išvadą, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą J. J. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, nėra pagrindo. Nors pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų J. J. neturėjo ir nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau anksčiau du kartus buvo baustas piniginėmis baudomis už tyčinius administracinius teisės pažeidimus – nustatyto greičio viršijimą. Apygardos teismas daro išvadą, kad piniginės baudos J. J. nepataisė, jis atitinkamų išvadų iš savo elgesio nepadarė, toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir padarė itin šiurkštų pažeidimą – vairavo būdamas neblaivus. Iš J. J. teismui duotų parodymų matyti, jog jis žinojo, kad liepos 6 d. ryte turės važiuoti iškelti vėliavą, tačiau iš vakaro girtavo, o ryte sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Todėl tai, kad J. J. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Apygardos teismas daro išvadą, jog J. J. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti visiškai, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų analogiškų pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas nagrinėjamu atveju bus sutrumpintas, šis tikslas nebus pasiektas, nes pažeidėjas, ir ateityje tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų, gali daryti naujus pažeidimus. J. J. prašyme nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tam, kad galėtų tinkamai pasirūpinti sergančia (sunkiai vaikštančia) žmona ir darbui, nelaikytinos išimtinėmis ir nesuteikia pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Dar iki šiurkštaus pažeidimo padarymo J. J. teisė vairuoti transporto priemones buvo reikalinga rūpinantis sergančia žmona, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo, jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir ignoruodamas galimas pasekmes. Asmuo, žinodamas, kad jam teisė vairuoti būtina, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. J. J. akcentuoja, kad teisė vairuoti būtina ir darbe, tačiau pastebėtina, jog jis dirba budėtoju tiekėju. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) J. J. charakteristikos-prašymo (b. l. 31) matyti, jog J. J. nebuvo atleistas iš darbo po to, kai neteko teisės vairuoti transporto priemones, budėtojo pareigas jis gali eiti ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Aplinkybes, kad J. J. nuobaudos vykdymo metu nepadarė naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sumokėjo paskirtą baudą, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, baigė papildomą vairuotojų mokymą, apygardos teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Apygardos teismas daro išvadą, kad J. J. privalo jam skirtą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – atlikti iki galo, t. y. vienerius metus. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau aptarta, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio nuostatas taikė netinkamai, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartis naikinama ir dėl J. J. prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: netenkinti J. J. prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Nutartis neskundžiama.